Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutarimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka,

neatvykus administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P., automobilio savininkei N. P., administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo ir automobilio savininko vardu pateikė duomenis ir prašymą (b. l. 150-151) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o protokolą surašiusios institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus turimą bylos medžiagą nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 13 d. apie 10.30 val., A.P., Kėdainių rajono savivaldybėje, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva, 23 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 0,62±0,01 promilės neblaivumas), vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be to, nusižengimą padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam.

2020-10-21 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai A. P. pripažino kaltu ir nubaudė pagal ANK 427 str. 1 d. (b. l. 40-43, tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi iš dalies tenkino A.P. apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarimą, kuriuo A.P. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir grąžino A.P. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams. Nutartyje nurodė, kad nebuvo išsiaiškintos aplinkybės susijusios su vykdymo senatimi, kurios svarbios sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo, tai yra nustatant pakartotinumo požymį, ir konstatavo, kad apylinkės teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų šiai bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių, neatskleidė visų A. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių jo veiksmuose, kiekvieno iš jų nepagrindė byloje esančiais įrodymais.

2021 m. lapkričio 18 d. A.P. teismui pateikė prašymą (b. l. 152-156) 2009 m. rugsėjo 21 d. paskirtai administracinei nuobaudai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1447-766/2009 pritaikyti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį ir 2020 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu užfiksuotą administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o ne pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, kaip padarytą pakartotinai.

Teisės pažeidimo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įvykdžius protokole nurodytą administracinį nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Byloje kilo ginčas tik dėl A.P. padarytos veikos – automobilio vairavimo būnant neblaiviam – pakartotinumo, ir tokios veikos kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Šioje byloje teismui pateiktu prašymu A.P. prašo 2009 m. rugsėjo 21 d. paskirtai administracinei nuobaudai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1447-766/2009 pritaikyti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį ir 2020 m. rugsėjo 29 d. administracinio nusižengimo protokolu užfiksuotą administracinį nusižengimą kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o ne pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Prašyme A. P. tvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, iš esmės rėmėsi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis priverstinį vykdymą, tačiau administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminą reglamentuoja administracinės teisės, o ne civilinės teisės, normos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Taip pat nurodė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje taikytina lex benignior retro agit taisyklė (įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia leidžiama tik tuomet, kai teisės aktu sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nepakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams) ir taikytina nuo 2015 m. liepos 1 d. administracinėje teisėje įtvirtinta materialinė teisės norma nustatanti 5 metų administracinės nuobaudos – baudos priverstinio vykdymo senatį.

Teismas nesutinka su tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentais.

Kaip jau minėta, A.P. buvo nubaustas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1447-766-2009, vykdomasis dokumentas dėl baudos išieškojimo perduotas vykdyti taip pat iki įsigaliojant ANK. Iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusio ATPK 308 straipsnio nuostatos neįtvirtino administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010 nurodė, kad tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje, todėl administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse nustatytomis apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taisyklėmis. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio l dalis nustato, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Šio kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, kad senaties eiga sustoja, jei nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1256/2007). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta: 1) ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo nustatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis); 2) ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009); 3) ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1105/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1256/2007).

Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje, kurioje priimto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, spendžiant dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties taikymo sąlygų, buvo vadovaujamasi šiam klausimui aktualiomis, t. y. iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiomis administracinės teisės normomis bei minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Byloje buvo nustatyta, kaip ir reikalaujama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje sprendžiant tokius klausimus, kad prašomose nutraukti vykdomosiose bylose nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas, nėra dvejų metų termino, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko, tačiau buvo padaryta išvada, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, ir todėl konstatuota, kad nėra sąlygų nutraukti vykdomąsias bylas dėl vykdomojo dokumento senaties termino. Atsižvelgiant į tai, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinei nuobaudai administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-1447-766/2009 pritaikyti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį nėra sąlygų, kadangi buvo nustatyta, jog baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą (dėl jo paties pasyvaus elgesio, vengimo sumokėti skolas, nesiekiant įsidarbinti ir gauti lėšų, vengiant bendradarbiauti su antstoliu).

Taigi, šiuo atveju, administracinio nusižengimo byloje administracinėn atsakomybėn patraukto A.P. veiksmai, nustatant pakartotinumo požymį, kvalifikuoti tinkamai, kadangi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-1447-766-2009, A.P. paskirta 579,24 Eur dydžio bauda nėra sumokėta, yra vykdomas jos išieškojimas, sąlygų pritaikyti administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatį - nėra, o ANK 427 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už vairavimą neblaiviam (ANK 422 straipsnio 5 dalis), jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo <...>, ko nagrinėjamu atveju ir nėra.

Taigi nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A.P. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalį (kas atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalį) ir nebuvo praėję vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, todėl darytina išvada, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir turi būti nubaustas.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenį charakterizuojančius duomenis: baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 19-24), nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 32), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 35).

A.P. skirtina mažesnė nei vidutinė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda – bauda (ANK 25 ir 34 straipsniai) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu/uždraudimu 4 metų laikui (ANK 28 straipsnis, 427 straipsnio 2 dalis).

ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą, tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas, nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A.P. nuosavybė, automobilis priklauso N.P. (b. l. 16). Nors ji ir davė sūnui A.P. vairuoti transporto priemonę, kad jis nuvežtų ją į oro uostą, tačiau jai nebuvo žinoma, kad sūnus iš vakaro gėrė alkoholį ir tuo metu buvo neblaivus. Automobilio konfiskavimo tiesioginis neigiamas poveikis akivaizdžiai ir neproporcingai didesnis jo savininkui nei nusižengimą padariusiam asmeniui, o šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas neturės tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui ir nebus efektyvi prevencinė priemonė. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju iš A.P. išieškotina konfiskuotino automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, t. y. 830 Eur (b. l. 27).

Automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo grąžintas iki bylos išnagrinėjimo (b. l. 11), paliktinas jo teisėtam savininkui/valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 100,00 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų 00 ct) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu/uždraudimu 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės vairuoti sustabdymo dienos - 2020 m. rugsėjo 13 d., į valstybės biudžetą iš A.P. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 830,00 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 00 ct).

Automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintą iki bylos išnagrinėjimo, palikti jo teisėtam savininkui/valdytojui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti: ROIK 20122595778. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas – 6610.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Lėšas, atitinkančias konfiskuotino turto vertę (830,00 Eur) galima sumokėti bet kuriame banke į VMĮ biudžeto surenkamąją sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB - banko kodas 73000; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) - banko kodas 21400; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas - banko kodas 74000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke - banko kodas 71800; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke - banko kodas 72300; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas) - banko kodas 40100; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke - banko kodas 70440; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke - banko kodas 72900. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752 (įmokos kodas 6610). Nesumokėjus lėšas, atitinkančias konfiskuoto automobilio vertę, jas priverstinai išieškos antstolis.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.