- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- 2YT-13247-797/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06150-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų ir antstolio patvarkymą dėl skundo išnagrinėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą antstoliui Arturui Bložei, suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame pareiškėjas prašo:
tenkinti 2020 m. spalio 25 d. prašymą priimti patvarkymą dėl administracinių baudų išieškojimo proceso nutraukimo vykdomosiose bylose Nr. 0041/04/02586, 0041/07/00758, 0041/08/01520, 0041/08/01521, 0041/08/01959, 0041/08/04315, 0041/09/04531 suėjus nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminui (ANK 672 straipsnio 3 dalis/ATPK 308 straipsnis)⁵;
tenkinti 2020 m. spalio 25 d. prašymą priimti patvarkymą nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0041/04/02586, 0041/07/00758, 0041/08/01520, 0041/08/01521, 0041/08/01959, 0041/08/04315, 0041/09/04531 suėjus senaties terminui ir nutraukti visus su priverstiniu išieškojimu susijusius veiksmus;
perduoti patvarkymą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0041/04/02586, 0041/07/00758, 0041/08/01520, 0041/08/01521, 0041/08/01959, 0041/08/04315, 0041/09/04531 administracinių baudų išieškojimo proceso nutraukimo suėjus įstatymų nustatyta tvarka išieškojimo senaties terminui, apylinkės teismui tam, kad teismo sprendimu būtų nutraukti nutarimų, aukščiau nurodytose administracinio teisės pažeidimo bylose paskirti baudą, vykdymai.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog Kasacinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-182/2010, išaiškino, kad nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos - baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti ir tai, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo ATPK 308 straipsnio pakeitimas ir šis straipsnis buvo papildytas nuostata, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas - penkeri metai nuo šio kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ATPK 308 straipsnio papildymas dėl senaties termino priverstiniam administracinių baudų išieškojimui turi grįžtamąją galią ir šiame straipsnyje bei nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančio ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatytas nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo 5 metų senaties terminas taikomas ir nutarimams, priimtiems iki 2017 m. sausio 1 d. Be to, sprendžiant administracinės nuobaudos vykdymo senaties klausimą turi būti atsižvelgta ir į ANK 22 straipsnyje (ATPK 20 straipsnyje) nustatytus administracinės nuobaudos tikslus, t. y. į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažinta, kad tam tikrą laiką administracinės nuobaudos, kaip ir apkaltinamojo nuosprendžio neįvykdžius, jo vykdymas nebetenka prasmės, nes jis neatlieka anksčiau minėtų įstatyme įtvirtintų valstybės taikomų poveikio priemonių funkcijų, nesiekia įstatyme nustatytų tikslų. Priverstinis administracinės nuobaudos vykdymas negali tęstis neterminuotai. Kadangi skolos išieškojimas per 5 metus nuo nutarimo paskirti baudą priėmimo dienos nebuvo įvykdytas šiose vykdomosiose bylose, todėl vadovaujantis ATPK 308 straipsnio (ANK 672 straipsnio 3 dalies) nuostatomis, visose vykdomosiose bylose dėl administracinės baudos priverstinio išieškojimo jau yra suėjęs 5 metų išieškojimo senaties terminas. Taip pat nurodo, jog nutarimai dvejose vykdomosiose bylose buvo priimti vykdymui jau suėjus 3 mėnesių terminui. Nutarimas vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/01520 priimtas 2007 m. rugsėjo 28 d., o priimtas vykdymui tik 2008 m. gegužės 6 d., šio nutarimo perdavimo priverstiniam vykdymui senaties terminas suėjo 2007 m. gruodžio 28 d., taigi šis nutarimas buvo neteisėtai priimtas priverstiniam vykdymui jau suėjus nutarimo perdavimo priverstiniam vykdymui senaties terminui. Antras nutarimas, kuris buvo neteisėtai priimtas priverstiniam vykdymui suėjus 3 mėnesių priėmimo vykdymui senaties terminui yra nutarimas vykdomojoje byloje Nr. 0041/08/01521. Nutarimas šioje vykdomojoje byloje buvo priimtas 2007 m. rugsėjo mėn. 16 d., o priverstiniam vykdymui priimtas tik 2008 m. gegužės 6 d. Šio nutarimo perdavimo priverstiniam vykdymui 3 mėnesių senaties terminas suėjo 2007 m. gruodžio mėn. 16 d. Šie nutarimai buvo neteisėtai priimti vykdymui, suėjus perdavimo priverstiniam vykdymui 3 mėnesių senaties terminui. Be to, 2020 m. lapkričio 3 d. atsisakyme tenkinti pareiškėjo prašymą antstolis nurodė, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nurodo, jog visose vykdomosiose bylose pirmieji priverstinio išieškojimo veiksmai buvo atlikti tik 2014 m. vasario 19 d., t. y. praėjo daugiau kaip 4 metai, o seniausioje byloje beveik 10 metų, nuo nutarimo perdavimo priverstiniam išieškojimui datos iki pirmųjų Antstolio priverstinio išieškojimo vykdymo veiksmų. Antstolis nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas vengė baudų mokėjimo, tik nežinojo, jog jos paskirtos, todėl nesidomėjo vykdymo veiksmais ir pareiškėjas nevengė baudų mokėjimo. Antstolis turėjo pareigą surašyti išieškojimo negalimumo aktą, nes per vienerius metus nepavyko baudų išieškoti ir grąžinti vykdomuosius dokumentus išieškotojui, bet to neatliko.
Antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino skundo, nurodydamas, jog dėl administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 182/2010. Minimoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nei CPK, nei ATPK nenustatyti administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą - baudą - vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra 2 metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą - sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo. Skolininkas 2012-12-06 buvo pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis po 50 Lt (14,48 Eur), tačiau savo įsipareigojimą vykdė tik iš dalies, per vienerius metus įmokėtos tik septynios įmokos, paskutinę įmoką, pagal įsipareigojimą pervedė 2013-10-04, rašo, jog toliau nevykdys savo įsipareigojimų, paaiškinimo, kodėl nutraukia įmokų mokėjimą nepateikė. Antstolių informacinėje sistemoje yra matyti, jog skolininko vardu per visus antstolius yra vykdoma 21 vykdomoji byla (iš kurių visos užvestos pagal ATPK, išskyrus 8 vykdomąsias bylas, kuriose išieškotoja - antstolių R. Adomaitienės ir D. Petronaitienės kontora). Taip pat vykdomosiose bylose matyti, jog per vykdomųjų bylų vykdymo laikotarpį buvo nurašytos lėšos, skolininkas visada prašydavo lėšas grąžinti ir nepalikdavo nors minimalių sumų skoloms dengti. Nurodo, jog baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo. Antstolis vykdomosiose bylose nuo tada kai buvo priimti vykdomieji dokumentai vykdyti iki šios dienos teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, Sodrai - dėl skolininko darbovietės bei tikrino VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėse dėl skolininkui priklausančio turto (visos užklausos yra pridėtos paskutinėje vykdomojoje byloje Nr. 0041/09/04531), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog antstolio Artūro Bložės kontoroje yra vykdomos septynios vykdomosios bylos, todėl vienoje byloje priimtas vykdymo veiksmas tiesiogiai lemia ir kitas vykdomąsias bylas. Pareiškėjas savo skunde atkreipia dėmesį, jog nutarimai dvejose vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/01520 ir 0041/08/01521 vykdomieji dokumentai perduoti vykdymui praėjus 3 mėnesių terminui, tačiau pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 1 d., jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. Jei tokių pajamų nėra, antstolis nukreipia išieškojimą į asmeninį turtą (ATPK 314 str. 2 d.). Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, Radviliškio r. PK nutarimus išsiuntė skolininko darbdaviui - ūkininkui G. L.. Vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/01520 ir 0041/08/01521 yra G. L. pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. P. atleistas iš darbo. Skolininką atleidus iš darbo ir kai ūkininkas grąžino nutarimus Radviliškio r. PK, vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti antstoliui Arturui Bložei, todėl, akivaizdu, kad, siekiant išieškoti paskirtas baudas, buvo laikomasi tuo metu galiojusių teisės normų ir negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad antstoliui nutarimai buvo pateikti vykdyti suėjus senaties terminui. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų ir užklausų matyti, kad vykdymo laikotarpyje nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl remiantis nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.
Atsiliepimas
Dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta, kad skundas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdomos septynios vykdomosios bylos Nr. 0041/04/02586, 0041/07/00758, 0041/08/01520, 0041/08/01521, 0041/08/01959, 0041/08/04315, 0041/09/04531, kuriose skolininkas yra A. P., išieškotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (Radviliškio r. PK paskirtos baudos).
Pareiškėjas skunde nurodo, jog yra suėjusi vykdymo senatis, todėl vykdomosios bylos turi būti nutrauktos, teigė, kad jis nevengė baudų mokėjimo.
Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama.
Administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procesą reglamentuoja tiek Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) (pakeitęs iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), tiek Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). Galiojančiame ANK yra reglamentuojamos bendro pobūdžio pradinės nutarimų dėl baudų paskyrimo vykdymo procedūros. Tuo tarpu priverstinį baudų išieškojimą vykdo antstoliai ir šis priverstinis išieškojimas yra atliekamas pagal CPK normas, reguliuojančiomis vykdymo procesą (CPK 584 str. 2 d. 1 p.).
Šiuo atveju vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos pradėtos vykdomosios bylos, buvo priimti ir įsiteisėjo iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, bauda nebuvo perkvalifikuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
Skolininkui baudos yra paskirtos iki 2015 m. liepos 1 d., todėl jų išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka.
Civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių senaties terminų nebuvo nustatyta ir iki 2015 m. liepos 1 d. galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl šiuo atveju vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007). Be to, būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abiem aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis Nr. N18-1653/2007, 2007-05-31 nutartis Nr. N(9)-1105/2007).
Iš vykdomųjų bylų Nr. 0041/04/02586, 0041/07/00758, 0041/08/01959, 0041/08/04315, 0041/09/04531, duomenų matyti, kad vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, pateikto vykdomųjų dokumentų turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti trijų mėnesių termino, nurodyto ATPK 308 straipsnyje.
Skolininkas skunde nurodo, jog vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/01520 ir 0041/08/01521 vykdomieji dokumentai perduoti vykdyti, suėjus 3 mėnesių terminui.
Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnį jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs pareigūnas siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą priverstinai iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytomis taisyklėmis. ATPK 314 straipsnio 2 dalis reglamentavo, kad jei tokių pajamų nėra, antstolis nukreipia išieškojimą į asmeninį skolininko turtą. Pagal tuo metu galiojusią tvarką Radviliškio r. PK nutarimus išsiuntė skolininko darbdaviui ūkininkui G. L., kuris vėliau vykdomosiose bylose Nr. 0041/08/01520 ir 0041/08/01521 yra pateikęs pranešimą, jog A. P. atleistas iš darbo. Skolininką atleidus iš darbo ir kai ūkininkas grąžino nutarimus Radviliškio r. PK, vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdyti antstoliui, todėl pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo laikomasi nustatytos tvarkos ir nebuvo praleistas terminas dėl vykdymo, nes vykdymą galėjo atlikti ir nuobaudą skyrę pareigūnai, tiesiogiai kreipdamiesi į skolininko darbovietes, o į antstolį – jei skolininkas nedirbo ir negavo pajamų (ATPK 309 str.). Todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog dviejose vykdomosiose bylose buvo praleistas 3 mėnesių terminas pateikti vykdyti nutarimus. Nėra pažeistas trijų mėnesių terminas ir kitose vykdomosiose bylose (CPK 178, 185 str.).
Iš teismų suformuotų taisyklių dėl vykdymo senaties termino pasibaigimo vykdomosiose bylose dėl baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimo, teismas taip pat turi išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, ir ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.
Iš vykdomųjų bylų matyti, jog antstolis vykdomosiose bylose nuo tada, kai buvo priimti vykdomieji dokumentai vykdyti (7 vykdomosios bylos) nuolat, o kartais ir per metus keletą kartų, teikė užklausas kredito įstaigoms dėl pareiškėjo sąskaitų, išskaitų, Sodrai dėl skolininko darboviečių, užklausė viešo registro duomenų bazes apie skolininkui priklausantį turtą, priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ir nėra dvejų metų termino, kai antstolis vykdomosiose bylose nieko neatliko. Iš vykdomosios bylos matyti, jog visos užklausos buvo atliktos vykdomojoje byloje Nr. 0041/09/04531, taip siekiant kuo mažesnių vykdymo išlaidų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog vykdymo veiksmai nebuvo atliekami kitose bylose keturis ir dešimt metų, kadangi pateiktos vykdomosios bylos duomenys tokius pareiškėjo teiginius paneigia (CPK 178, 185 str.).
Pareiškėjas tvirtina, jog jis nevengė mokėti baudų, nėra tyčinių veiksmų, siekiant išvengti baudų mokėjimo. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjo atžvilgiu antstolių kontorose yra vykdoma 21 vykdomoji byla. Ta aplinkybė, jog skolininkas nevengė mokėti baudų, pareiškėjo neįrodyta (CPK 178 str.). Skolininkas yra jauno amžiaus, buvo įsidarbinęs, bet iš darbo buvo atleistas, dalį įmokų yra sumokėjęs, tačiau jų mokėjimą nutraukė, nenurodydamas priežasčių, nedirba, visos šios aplinkybės įrodo, jog vykdymo procesas užsitęsė iš esmės ne dėl antstolio, bet dėl paties pareiškėjo pasyvaus elgesio, vengimo sumokėti skolas, nesiekiant įsidarbinti ir gauti lėšų, vengiant bendradarbiauti su antstoliu, todėl toks pareiškėjo skundo motyvas nepagrįstas (CPK 1798, 185 str.).
Pareiškėjas nurodo, jog antstolis turėjo surašyti aktą dėl išieškojimo negalimumo ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. ATPK 314 straipsnio 5 dalis numatė, jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienerius metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. Pareiškėjas vadovaujasi ATPK 314 straipsnio 5 dalies nuostata. Tačiau baudų išieškojimas administracinių teisės pažeidimų bylose nėra prilyginamas mokesčių administratoriaus sprendimų vykdymui, nes mokesčių administratorius yra už mokesčių administravimą atsakinga valstybės įstaiga ar institucija, turinti įstatymų suteiktus įgaliojimus veikti mokesčių administravimo srityje (Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 14 d.), kuris, atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius (Mokesčių administravimo įstatymo 34 str., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2441-657/2015). Pareiškėjui nuobaudos taikytos Policijos komisariato nutarimais administracinių teisės pažeidimų bylose, o baudos paskirtos sumokėti valstybei, todėl šių nuobaudų išieškojimas nepatenka į ATPK 314 straipsnio 5 dalyje nustatytą reglamentavimą. Be to, antstolis, vykdydamas priverstinį paskirtų baudų išieškojimą, taikė areštus piniginėms lėšoms, nustatė, jog pareiškėjas gaudavo pajamų, turi galimybę dirbti, yra jauno amžiaus ir gali susirasti darbą, tačiau pareiškėjas nesiekė gera valia sumokėti jam paskirtas baudas, todėl nebuvo pagrindo surašyti aktų dėl paskirtų nuobaudų išieškojimo negalimumo, nes įstatymas numato, jog būtent antstolis nustato, ar yra asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, t. y., nenumato galimybės skolininkui pačiam įvertinti savo turimo turto ar lėšų ir spręsti apie antstolio veiksmų vykdymo būtinumą. Antstoliui nesiekiant išieškoti baudų, tokie veiksmai reikštų bausmės neišvengiamumą, sąlygotų nebaudžiamumą, paneigtų nuobaudos esmę ir tikslus (CPK 178, 185 str.).
Teismas nustatė, kad antstolis ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimai būtų kuo greičiau ir realiai įvykdyti (vykdomi), nėra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 629 straipsnyje antstoliui vykdomosioms byloms byloms nutraukti, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185, 510-513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 290-292, 510, 512,513 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjo A. P. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.