Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-26-309/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-03-03
Bylos Nr.: AN2-26-309/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00002-2022-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
Pažeidėjas: D. D.
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-26-309/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00002-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 1.5.4; 16.9.6; 21.11.10

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. D. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Šiaulių apskr. VPK ANBNS) vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 27 d. 18.23 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,55 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis, ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. D. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Skundu prašė pakeisti Šiaulių apskr. VPK ANBNS vyriausiosios tyrėjos nutarimą: panaikinti jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą, o nesant tokių galimybių, specialiosios teisės atėmimo terminą kiek įmanoma sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartimi D. D. skundas netenkintas, Šiaulių apskr. VPK ANBNS vyriausiosios tyrėjos 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliaciniu skundu D. D. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir trumpesnį draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyti minimalūs terminai. Jeigu šis prašymas nebūtų tenkinamas, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti teisės vairuoti transporto priemones ribojimo terminą sutrumpinant iki 3 mėnesių, o kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

4.1. Apelianto manymu, apylinkės teismas jo nurodytą aplinkybę, kad jis kavinėje išgėręs alkoholio, t. y. dvi skardines alaus, visuomet pasitikrindavo alkotesteriu ir, matydamas alkotesterio rodmenis, priimdavo sprendimą, ar vairuoti automobilį pačiam, ar grįžti namo taksi, nepagrįstai vertino kaip jį itin neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, užkertančias kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Pažymi, kad įstatymų leidėjas yra numatęs ribą, nuo kurios asmuo vairuodamas neblaivus užsitraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, t. y. neblaiviu, užsitraukiančiu atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, laikomas asmuo, kuriam nustatytas 0,41 promilės ar didesnis neblaivumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021). Kartu pažymi, kad alkotesterių naudojimas nėra uždraustas įstatymu, jais legaliai prekiaujama fizinėse ir internetinėse parduotuvėse.

4.2. D. D. atkreipia dėmesį, kad teismas, vietoje to, kad nurodytų, jog jis, jo naudai įvertinus alkotesterio 0,017 promilių paklaidą, vairavo neblaivus, kai jam nustatytas ne 0,55 promilės, o 0,53 promilės neblaivumas, akcentavo, kad „girtumas nuo 1,5 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę“. Nurodo, kad neblaivumas turi būti nustatytas tinkamai, nes teismų praktikoje nustatytas neblaivumo lygis rodo padaryto nusižengimo pavojingumą ir turi didelės įtakos sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, o 0,53 promilės neblaivumas ar net šiek tiek didesnis teismų praktikoje vertinamas kaip ne itin žymiai įstatymo leidžiamą normą viršijantis neblaivumas (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-74-300/2020 (0,67 promilės), Nr. AN2-64-332/2020 (0,79 promilės), Nr. AN2-174-332/2018 (0,57 promilės), Nr. AN2-15-744/2021 (0,50 promilės), AN2-174-332/2018 (0,56 promilės)). Atkreipia dėmesį, kad net ir jo bylą nagrinėjusi teisėja analogiško pobūdžio bylose pažeidėjui nustatytą 0,66 promilės neblaivumą vertino kaip palyginti nedaug viršijantį leistiną ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. 11-255-951/2021), arba kitoje byloje, kuomet asmeniui buvo nustatytas 0,61 promilės neblaivumas įvertinus paklaidą, buvo konstatuota, jog nustatytas neblaivumas „rodo, kad buvo tik nežymiai viršyta leistina norma, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė” (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-290-951/2019). Be to, teismas be pagrindo nurodė, koks buvo nustatytas neblaivumas pirmojo tikrinimo metu, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Dėl transporto priemonių vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamo etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (aktuali redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.) II skyriaus 4 straipsnyje reglamentuota, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Taigi teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio nuostatų taikymo, turėjo vertinti tik tą neblaivumo laipsnį, kuris buvo mažesnis.

4.3. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis buvo sustabdytas reido metu, o ne dėl įtartino vairavimo, jo veiksmais nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių kitiems vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams, tačiau teismas dėl to nepasisakė, tik atkreipė jo dėmesį į tai, kad savo neatsakingais lengvabūdiškais veiksmais jis sukėlė pavojų viso ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, sveikata bei gyvybei. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra atsižvelgiama į nekilusias neigiamas pasekmes, nepadarytą žalą kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeistus kitus KET reikalavimus (pvz. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-8-316/2020, Nr. AN2-268-397/2020, Nr. AN2-34-462/2018, Nr. AN2-70-626/2017, Nr. AN2-435-397/2018, Nr. AN2-253-255 ir kt.). Nesutinka, kad pažeidimą jis padarė padidinto pavojingumo zonoje, kuomet vyksta intensyvus eismas, nes pažeidimas buvo padarytas kaimo vietovėje, šeštadienio vakarą, kai įprastai tokiu metu kaimuose nebūna jokio judėjimo.

4.4. D. D. teigimu, tą vakarą jis niekur važiuoti neplanavo, tik paprašytas žmonos, kuri pasakė, kad blogai jaučiasi ir paprašė nupirkti greitąjį „COVID-19“ testą, jis nutarė vykti į parduotuvę nupirkti šį testą ir maisto. Prieš sėsdamas už vairo, pasitikrino alkotesteriu, nes tvarkydamas garažą, buvo išgėręs porą buteliukų alaus. Alkotesteris parodė 0,33 promilės, jis jautėsi gerai, nejautė jokių neblaivumo požymių. Jo sąžiningą klydimą dėl blaivumo netiesiogiai įrodo ir tai, kad važiuodamas keliu, jis matė tolumoje vykstantį reidą, todėl turėjo galimybę apsisukti ir išvengti patikrinimo, tačiau to nepadarė, nes buvo įsitikinęs savo blaivumu.

4.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir to, kad jo vairavimo stažas yra 20 metų ir per šį laikotarpį jis nėra vairavęs neblaivus ar daręs kitus šiurkščius pažeidimus. Kartu pažymi, kad paskutiniais metais užfiksuoti administraciniai nusižengimai yra padaryti ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės, nes jie šeimoje naudojasi vienu automobiliu.

4.6. Be to, pasak D. D., teismas nevertino jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nors sprendžiant administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones – trukmės klausimą, svarbu įvertinti ne tik pažeidėjo padarytą veiką, bet ir jo asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Asmenį pozityviai apibūdinančios aplinkybės gali būti viena iš priežasčių švelninti tokio asmens teisinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41/2014). Nurodo, kad jis gyvena tvarkingai, stengiasi būti visiems geranoriškas, jaučiasi atsakingas tiek už save, tiek artimuosius, priklausomybės ligomis neserga, nėra teistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo jis būtų nesilaikęs KET reikalavimų ar daręs kitus teisės pažeidimus. Be to, jis yra vedęs, santuokoje augina du mažamečius vaikus, dirba dvejose darbovietėse, yra dviejų transporto įmonių, t. y. UAB „V. T.“ ir UAB „A.“, direktorius, dalyvauja nuolatiniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. UAB „V.“ direktorius V. P. jį charakterizuoja teigiamai, kaip daug dirbantį, atsakingą, sąžiningą, paprastą, nuoširdų žmogų bei nurodo, kad jo patirtis buvo plačiai aptarta su ir UAB „V.“ darbuotojais. UAB „A. r.“ vadovas R. L. apibūdina jį kaip pareigingą, kruopštų, turintį tvirtą valią, paslaugų, o UAB „B.“ vadovas A. P. jį charakterizuoja kaip disciplinuotą, iniciatyvų, darbštų, patikimą, atvirą ir išskiria jo socialinį jautrumą, nurodydamas, kad jis skiria savo laiko padėti socialiai jautriems žmonėms. Mano, kad jo neatlygintina socialinė veikla galėtų būti teismo pripažinta išskirtine aplinkybe.

4.7. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad netrukus po Institucijos priimto nutarimo, jis, apribojęs savo ir šeimos poreikius, sumokėjo baudą, pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą ir jau yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nors kitose analogiško pobūdžio bylose šios aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios pažeidimą padariusį asmenį, įtakoja sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo (pvz. Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-300/2020, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-342-919/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-891/2018, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo Nr. AN2-400-380/2018 ir kt.). Be to, tas pats teismas ir jo bylą nagrinėjusi teisėja analogiško pobūdžio bylose minėtas aplinkybes vertina pažeidėjo naudai. Pavyzdžiui, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nutartyje Nr. 11-816-951/2021, be kita ko, nurodyta, kad „išklausyta privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programa ir papildomos vairuotojų mokymo programos baigimas parodo pareiškėjo nuoširdų susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintina teigiamai“.

4.8. Kartu apeliantas nurodo, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo <...> programose (kursuose) ir tai, vadovaujantis teismų praktika, turėtų būtų pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

4.9. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodė, kad jam paskirta „švelniausia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui“, nes jam (D. D.) yra paskirtos dvi ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai numatytos minimalaus termino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (atitinkamai 6 mėnesiams ir 12 mėnesių). Pažymi, kad kodeksas ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 12 mėnesių ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 12 mėnesių iki 18 mėnesių – numato ne kaip švelnesnę poveikio priemonę, nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 12 mėnesių iki 18 mėnesių, o kaip savo pobūdžiu ir poveikiu tapačią, tačiau alternatyvią priemonę.

4.10. Pasak apelianto, teismas, nagrinėdamas bylą, nesivadovavo ir teisingumo bei proporcingumo kriterijais, nors teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teisės vairuoti turėjimo poreikio aplinkybės neturi būti visiškai ignoruojamos, jos turi būti vertinamos visų pažeidėją ir jo padarytą administracinį nusižengimą charakterizuojančių duomenų kontekste (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-180-593/2020, Nr. AN2-435- 397/2018, Nr. AN2-368-383/2021). Pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas darbinėje veikloje. Teigia, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones jis susiduria su dideliais iššūkiais vykdydamas darbo funkcijas ir jeigu dar ilgiau negalės vairuoti, tai grės dideliais įmonės veiklos apsunkinimais. Jam, kaip dviejų įmonių, užsiimančių logistika, direktoriui nuolat reikia vykti į Migracijos departamentą dėl užsieniečių įdarbinimo, Transporto inspekciją dėl įvairiausių dokumentų atsiėmimo, reikia pastoviai vykti pas klientus (sutarčių pasirašymui ir t. t.), jis yra atsakingas už darbovietės turtą – esant gaisrui, vagystei darbovietėje, ar įvykus eismo įvykiui jis, kaip direktorius, privalo operatyviai reaguoti ir vykti. Be to, jam tinkamai neatliekant darbo funkcijų, gali sumažėti atlyginimas, o pakankamos pajamos jam yra būtinos, kad galėtų ne tik tenkinti vaikų amžių ir brandą atitinkančius poreikius, bet ir laiku vykdyti 100 000 Eur skolinius įsipareigojimus už vienintelį šeimos būstą (kiekvieną mėnesį jis privalo mokėti apie 380 Eur siekiančias įmokas).

4.11. Skunde D. D. taip pat pažymi, kad jis turi aktyvų judėjimą ribojančių sveikatos problemų – hipertenziją ir dubens lūžio padarinius, dėl kairės kojos judesių sutrikimų jam sunku vaikščioti, iki šiol jis lankosi pas kineziterapeutus. Taigi teisės vairuoti man, turinčiam judėjimo problemų, netekimas sukelia sunkesnes pasekmes nei sveikam žmogui. Kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir šalia namų nėra sveikatos priežiūrą vykdančių įstaigų (ji vykdoma Šiauliuose), ilgas teisės vairuoti ribojimo terminas labai apsunkins jo galimybę tinkamai ir savalaikiai pasirūpinti sveikata, laiku sureaguoti į negalavimus ir blogą savijautą.

4.12. Be to, teisės vairuoti transporto priemones netekimas liečia ir jo dviejų mažamečių vaikų interesus: jo vaikai lanko ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri yra už 7 km nuo gyvenamosios vietos, o vaikams pavėžėjimo į mokyklą ir atgal paslauga neteikiama. Sūnus lanko ir užklasinę veiklą (duomenys neskelbtini) centre, esančiame Šiauliuose. Vaikai dar nėra savarankiški, todėl į visas reikiamas vietas patys nuvykti dar negali. Nors jo sutuoktinė ir turinti teisę vairuoti, tačiau ji yra fiziškai nepajėgi tinkamai ir laiku nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas ir paimti juos iš ugdymo įstaigų bei laiku išvežioti po būrelius ir laiku paimti iš būrelių (ji dirba pagal griežtą darbo grafiką), todėl gali nukentėti vaikų ugdymas ir užklasinė veikla. Pažymi, kad tik turėdamas teisę vairuoti, jis gali visapusiškai pasirūpinti artimaisiais.

4.13. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje galima rasti daug pavyzdžių, kuomet ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos yra taikomos tuomet, kai nustatomos ne kažkokios ekstraordinarios aplinkybės, o duomenų visuma, rodanti, kad imperatyviai numatytos nuobaudos / poveikio priemonės paskyrimas asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apeliantas pažymi, kad net ir ta pati teisėja asmenims taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nenustačiusi neatkuriamų itin svarbių padarinių, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartys Nr. II-290-951/2019, Nr. II-364-951/2020, Nr. II-255-951/2021 ir kt.). Kartu pažymi ir tai, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Taigi tam, kad būtų galima remtis konkrečioje byloje sukurtu precedentu, nebūtina, kad šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės būtų identiškos, pakanka, kad jos būtų iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-719/2020). Būtent šių kategorijų bylose ir neįmanoma būtų rasti identiškos bylos, nes kiekvienoje byloje nagrinėjami skirtingų žmonių gyvenimai. Šiaulių apygardos teismas, priimdamas sprendimus, taip pat vadovaujasi bylomis, kurios nėra identiškos, o iš esmės panašios (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-15-744/2021). Pakankamai aiškią teismų praktiką dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo vertindami aplinkybes dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo formuoja tiek Šiaulių apygardos teismas (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. AN2-41- 282/2020 (0,51 promilės), Nr. AN2-74-300/2020 (0,67 promilės), Nr. AN2-185-282/2018 (0,70 promilės), Nr. AN2-8-316/2020 (0,84 promilės), tiek kitų apeliacinių instancijų teismai (Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. AN2-36-337/2016 (0,71 promilės), Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-493-594/2020, Nr. AN2-292-634/2018 (0,81 promilės). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose.

4.14. Apelianto tvirtinimu, trumpesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ne tik padės įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus, dar sukels nepatogumų bei atitinkamai finansinių nuostolių, kurie neabejotinai palies jo darbinę veiklą ir asmeninius interesus, bet tuo pačiu ir prevenciškai atgrasys jį nuo administracinių nusižengimų darymo ateityje bei užtikrins teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, nesuvaržant jo teisių labiau nei būtina. Teigia, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo ciniškas ir piktybiškas, jis niekuomet sąmoningai nedrįstų rizikuoti kitų asmenų turtu ar gyvybe. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju nėra teisingos pusiausvyros, nors nuobaudos tikslai ir bus pasiekti, tačiau vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, jo asmenybę, toks paskirtas administracinio poveikio priemonės terminas yra akivaizdžiai per griežtas. Nurodo, kad šis atvejis jam yra ir bus didžiausia nuobauda bei rimta pamoka ateičiai, net ir minimaliai pavartojęs alkoholio, jis daugiau nevairuos.

5. Atsiliepimu į D. D. apeliacinį skundą Šiaulių AVPK ANBNS viršininkas L. Dainauskas prašo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Mano, kad teismas tinkamai nustatė visas bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, įvertino visas D. D. nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. D. D. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. kaltės klausimo neginčija, kelia tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą – nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutrumpinti paskirtų administracinio poveikio priemonių termino.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki vienų metų 6 mėnesių. Kaip minėta, apeliantui už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9- 746/2015, 2AT-88-697/2016).

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs visumą byloje esančių duomenų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo D. D. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. D. buvo nustatytas 0,55 promilių, o įvertinus 0,017 promilių paklaidą – 0,53 promilių neblaivumas, kuris, kaip teisingai pažymėta, apeliaciniame skunde, vertinamas kaip nežymiai viršijantis leistiną normą. Sutiktina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punktą, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, tačiau, net ir įvertinus tai, kad šiuo atveju D. D. buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. D. savo elgesiu kėlė didelį pavojų aplinkiniams. Nors apeliantas buvo sustabdytas reido metu, savo veiksmais neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams nesukėlė, žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai nepadarė, kitų KET reikalavimų nepažeidė, pažeidimas buvo padarytas kaimo vietovėje, vakare, kai eismas nėra intensyvus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju galimai sunkių pasekmių buvo išvengta tik dėl to, kad D. D. buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.

12. Duomenų, kurie patvirtintų D. D. skundo argumentus, kad jis sąžiningai klydo dėl savo blaivumo, nes išgėrus porą buteliukų alaus ir pasitikrinus alkotesteriu, jis rodė 0,33 promiles, byloje nėra, t. y. jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantas turi alkotesterį ir juo tąkart tikrinosi girtumą, be to, asmuo, žinodamas, kad jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, turi būti itin atsakingas bei rūpestingas, ir, nesant būtinumo, net ir darydamas prielaidą, kad jo neblaivumas galbūt neviršija įstatymo nustatytos leistinos normos, privalo nevairuoti automobilio. Nagrinėjamu atveju pritartina D. D. skundo argumentui, kad teismas, įvertinęs jo paaiškinimą, jog kavinėje pavartojęs alkoholio, jis, pasitikrinęs alkotesteriu, priimdavo sprendimą, ar vairuoti transporto priemonę, ar ne, padarė nepagrįstą išvadą, jog ši aplinkybė pastarąjį charakterizuoja itin neigiamai ir užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, tačiau kartu pažymėtina, jog ši aplinkybė negali būti vertinama ir kaip teigiamai charakterizuojanti pažeidėją bei mažinanti padaryto nusižengimo pavojingumą. Nors bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas sumokėjo jam paskirtą baudą (b. l. 5), pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą (b. l. 6) ir jau yra atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (b. l. 7), turi didelį vairavimo stažą bei anksčiau nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, ir šios aplinkybės ji charakterizuoja teigiamai, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti jį kaip pavyzdingą ir besąlygiškai įstatymų besilaikantį vairuotoją, nes iš bylos duomenų matyti, kad jis yra ne kartą baustas administracine tvarka, net tris kartus per trumpą laikotarpį, t. y. 2021 m. liepos 7 d., 2021 m. liepos 8 d. ir 2021 m. lapkričio 27 d., jam buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais už greičio viršijimą, naują administracinį nusižengimą jis padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 15–22). Duomenų, kurie patvirtintų D. D. skundo argumentą, kad paskutiniais metais užfiksuoti administraciniai nusižengimai yra padaryti ne tik jo, bet ir jo sutuoktinės, nes jie šeimoje naudojasi vienu automobiliu, apeliantas nepateikė. Tai, kad D. D. sumokėjo jam paskirtą baudą, nėra išskirtinė aplinkybė, nes baudos sumokėjimas yra asmens, kuriam ji paskirta, pareiga – priešingu atveju bauda būtų išieškoma priverstinai.

13. Kaip minėta, skunde D. D., be kita ko, nurodė, kad jis sutinka dalyvauti alkoholizmo programose (kursuose) ir tai, vadovaujantis teismų praktika, turėtų būtų pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau pažymėtina, kad pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje (pavyzdžiui, ANK 73, 74 straipsniuose). Kadangi ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, apelianto sutikimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose (kursuose) šiuo atveju negali būti pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitos D. D. skunde nurodytos aplinkybės, t. y. tai, kad jis jaučiasi atsakingas tiek už save, tiek artimuosius, priklausomybės ligomis neserga, nėra teistas, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, jo padarytas pažeidimas nebuvo piktybiškas, po šio pažeidimo padarymo kitų teisės pažeidimų nepadarė, turi šeimą, santuokoje augina du mažamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti į mokymo ir užklasinės veiklos įstaigas (b. l. 4, 46, 47–48), dirba dvejose darbovietėse, yra dviejų transporto įmonių direktorius (b. l. 35–36, 37–38), vairuoti automobilį jam būtina darbinėje veikloje, turi sveikatos problemų (b. l. 43, 44–45), dalyvauja nuolatiniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose (b. l. 39) ir yra charakterizuojamas tik teigiamai (b. l. 40, 41, 42), padeda socialiai jautriems žmonėms, turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 45), taip pat nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą paskirti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą, negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyti minimalūs terminai arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 mėnesių. Neabejotina, kad aplinkybės, susijusios su darbine veikla ir šeimine padėtimi apeliantui buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo šeimai bei kitiems eismo dalyviams dėl KET pažeidimo. Be to, pats apeliantas nurodė, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones, taigi, ir ji gali pasirūpinti vaikų poreikių tenkinimu. Taip pat byloje nėra duomenų, kad D. D. ir jo šeimos narių poreikiai negalėtų būti tenkinami, pavyzdžiui, padedant artimiesiems, samdant vairuotoją, juo labiau, kad apeliantas yra dviejų įmonių direktorius, bendras jo atlyginimas dviejose įmonėse siekia 3 000 Eur per mėnesį (b. l. 35–36, 37–38), taigi jis yra pajėgus pasirūpinti šeima ir pats nevairuodamas automobilio.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, D. D. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad apeliantui už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisė vairuoti transporto priemones ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra paskirti minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, kai pastarojo skunde minimuose teismų sprendimuose tokios trukmės administracinio poveikio priemonės buvo skirtos tik pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. D. D. teisinės padėties švelninimas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas tiek su teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, tiek ir su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Įvertinus apeliaciniame skunde nurodytą teismų praktiką D. D. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, pažymima, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018), o šiuo atveju nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde nurodytose bylose. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje skirdami pažeidėjams nuobaudas, teismai privalo jas individualizuoti, atsižvelgdami tiek į konkrečios bylos aplinkybes, tiek į pažeidėjo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra pagrindo – priešingu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tai, kad teismas pažymėjo, jog D. D. yra paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui, tačiau nenurodė, kad jam paskirta ir kita administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas