- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- II-364-951/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01050-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2020-10-30 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis A. J. J. 2020 m. spalio 16 d. E. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad E. M. 2020-10-16 14.09 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,47 promilių girtumo laipsnis (įvertinus ±0,02 promilės paklaidą). Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2020-10-30 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) E. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 EUR bauda, bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
2020 m. lapkričio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas E. M. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2020-10-30 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimu, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pakeitimo. Skunde nurodoma, kad dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas labai nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė netinkamai, neatsakingai, kad jo veiksmai galėjo sukelti rimtas pasekmes, suvokia, jog už padarytą administracinį nusižengimą turi atsakyti, tačiau nesutinka su jam skirta administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės atėmimu. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra patrauktas pirmą kartą, jog jam nustatytas 0,47 promilių girtumas labai nežymiai viršijo leistiną normą, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi iki šiol, kaltę pripažino, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, dėl savo neatsakingo elgesio suvokia rimtų pasekmių atsiradimo galimybę, dėl ko sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje (kursuose), jam skirtą baudą sumokėjo ir prideda tai patvirtinantį dokumentą. Taip pat nurodo, kad dėl darbo pobūdžio dažnai tenka dirbti vairuotojo pareigose, be to, slaugo ir prižiūri dėl aklumo negalią turintį savo garbaus amžiaus tėvą, kurį taip pat būtina medicininiais tikslais vežioti į gydymo įstaigas. Prašo atsižvelgti ir į prie skundo pridedamą jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Esant tokioms paminėtoms aplinkybėms, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su E. M. skundu nesutinka, prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teisme E. M. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad sutinka, jog padarė administracinį nusižengimą – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais. Tą dieną buvo boso diena, buvo atvažiavę firmų atstovai ir prie kavos truputį paragavo brendžio. Alkoholinius gėrimus vartoja tik per šventes. Šeimoje yra jis, jo žmona ir du vaikai. Žmona ir dukra vairuoja automobilį. Jo žmona mokytoja, o dukra gyvena užsienyje, tai vietoje lieka tik vairuojanti žmona. Jis kiekvieną rytą žmones atsiveža į darbą, būna, kad ir naktį važiuoja atsivežti ir detales važiuoja parsivežti, jei reikia, po darbo parveža žmones namo. Nebeturi teisės vairuoti transporto priemones. Darbai vyksta dabar, nes yra gyvulininkystė. Šiuo metu yra žmogus, kuris atlieka tuos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2020-10-30 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės, tai yra specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones).
Nagrinėjamu atveju institucija 2020 m. spalio 30 d. nutarimu E. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Teismo vertinimu, E. M. padarė vieną administracinį nusižengimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei viso kelių eismo saugumui. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą neskirti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.
Tačiau skiriant administracines nuobaudas ir taikant bet kokią valstybės prievartą, kaip jau minėta, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, nuobauda ar poveikio priemonė švelninama tada, kai sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės rūšies bei dydžio paskyrimas, net ir minimalios, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, t. y. tokios nuobaudos ar poveikio priemonės, kuri numatyta sankcijoje paskyrimas, būtų neprotingas ir neteisingas.
Kaip matyti, E. M. nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, tai skundžiamame nutarime buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors E. M. skunde nurodė, kad jis sutiko dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (programoje), tačiau tai negali būti pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą. ANK 30 str. 4 d. imperatyviai nurodoma, kad ši priemonė gali būti skiriama tik tuomet, kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje. ANK 30 str. 3 d. inter alia įtvirtinta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu, toks sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju ANK 422 str. nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 str. 1 d. 10 p. Tokios pozicijos laikomasi ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-370-606/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017). Šiame kontekste pažymėtina, jog vadovaujantis aptartomis ANK normomis, nagrinėdamas administracinių nusižengimų bylas ir svarstydamas administracinių nuobaudų skyrimo klausimą, teismas yra saistomas įstatymo, todėl net ir esant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymui, negali taikyti administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), jei ji nėra numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje.
Iš bylos duomenų matyti, kad E. M. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,47 promilės (įvertinus paklaidą), kas rodo, kad asmuo nežymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Pats E. M. sutiko su alkotesterio parodymais ir pripažino, jog vairavo automobilį išgėręs. Neginčytina, kad E. M. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir sutiktina, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nors E. M. nusižengimą padarė padidinto pavojingumo vietoje - gyvenamojoje teritorijoje, dienos metu, tačiau savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Kaip jau minėta, neblaivumas nežymiai viršijo leistiną normą, be to, byloje nėra duomenų, kad po šio pažeidimo padarymo E. M. būtų nesilaikęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, taip pat nėra duomenų, kad E. M. anksčiau būtų padaręs teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam. Iš pažymos apie padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą už greičio viršijimą, paskirtą baudą sumokėjo, anksčiau taip pat buvo baustas už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, jog E. M. negali būti vertinamas kaip itin pavyzdingas vairuotojas, todėl, teismo nuomone, visiškai neskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo E. M. nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad pareiškėjas visas jam anksčiau paskirtas baudas yra sumokėjęs, šiurkščių nusižengimų padarymo atvejų nėra užfiksuota, kaip ir nėra duomenų, jog asmuo piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, būtų baustas dėl kitos rūšies administracinių nusižengimų, kurie įvykdyti esant neblaiviam, padarymo.
Be to, nors E. M. išreikštas sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (programoje) nelaikytinas jo atsakomybe lengvinančia atsakomybe, tačiau tokia asmens pozicija parodo pareiškėjo susirūpinimą dėl savo veiksmų, norą taisytis, adekvatų požiūrį į padarytą nusižengimą bei jo pasekmes, todėl vertintina teigiamai. Taigi, nors nurodytos aplinkybės ir nepateisina E. M. poelgio, tačiau leidžia teigti, kad pažeidėjas neturi susiformavusio neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas taisykles, o jo padarytas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas gali būti vertinamas labiau kaip atsitiktinis, bet ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas.
Administracinio nusižengimo bylos medžiaga taip pat liudija, kad E. M. asmenybė charakterizuojama itin teigiamai. VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymi, kad E. M., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, materialiai remia ir rūpinasi (duomenys neskelbtini) priežiūra, be to, rūpinasi savo tėvu, kuris turi neįgalumą dėl aklumo. (duomenys neskelbtini) apibūdina E. M. kaip darbštų ir pareigingą, dėl ko bendrovės pajininkai jį renka valdybos primininku jau nuo 2002 metų, jis pasižymi geru strateginiu mąstymu, nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, pasižymi operatyviu sprendimų priėmimu, aktyviu dalyvavimu gamybinėje veikloje. Iš pateiktos charakteristikos matyti ir tai, kad pareiškėjui dažnai tenka dirbti ir vairuotojo pareigose, gyvulininkystės darbuotojus atsivežti į darbą net ir nakties metu, bendrovė dirba apie 1000 ha žemės plotą, kuris yra apžiūrimas ir apvažiuojamas kasdien, dėl ko ilgos valandos yra praleidžiamos vairuojant automobilį, o nuimant derlių, darbo krūviui dar padidėjus, tenka vairuoti ir kitą žemės ūkio techniką. (duomenys neskelbtini) seniūnija apie E. M. atsiliepia kaip apie paslaugų, draugišką, nuoširdų, bet kuriuo paros metu savo automobiliu galintį palydėti senolį pas gydytoją, parvežti reikiamus daiktus, aktyvų bendruomenės narį, kurio pastangų dėka organizuojami įvairūs renginiai. Pareiškėją teigiamai apibūdino ir (duomenys neskelbtini) specialistas E. M..
Tokie aptarti duomenys ne tik rodo, kaip pareiškėjas yra charakterizuojamas, bet ir patvirtina E. M. skunde minimas aplinkybes, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tam, kad jis galėtų tinkamai atlikti savo darbines funkcijas ūkyje. Be to, skunde pareiškėjas nurodo ir tai, kad slaugo ir prižiūri aklumo negalią turintį savo tėvą, kuriam kiekvieną dieną turi nuvežti maisto produktus, aprūpinti kitomis būtinomis priemonėmis, vežti į gydymo įstaigas, todėl vairuoti transporto priemonę jam yra būtina. Tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimyninių aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. E. M., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina vykdant darbines funkcijas, rūpinantis tėvu, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos (priemonės) taikymą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas jau sumokėjo paskirtą baudą necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga.
Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, tai, jog E. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to gailėjosi, įvertinus nustatytą girtumo laipsnį – nežymiai viršijo leistiną normą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, dokumentus dėl darbinės veiklos, bei tai, kad rūpinasi neįgaliu tėvu, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo šeima patirs didelius nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti E. M. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, sumažinant straipsnio sankcijoje numatytą ir nutarimu paskirtą minimalų terminą ir nustatant 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį. Pagrindų E. M. neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) teismas nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 str. 5 d., neabejotinai padarytas, o jo pavojingumas visuomenei nekvestionuotinas.
Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog E. M. atžvilgiu taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2020-10-30 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
E. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2020 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sušvelninti E. M. šiuo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę, nustatant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.