- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- AN2-370-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00547-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. balandžio 29 d. nutarimą, kuriuo N. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalį 300 Eur dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad 2017 m. balandžio 29 d. 00.07 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,59 promilės girtumas).
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių – skyrimo. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti nurodyto prašymo, pakeisti Klaipėdos apskrities VPK 2017 m. balandžio 29 d. nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, kartu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.
Žemesnės instancijos teismas
Skunde teigiama, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos gali būti taikomos, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-575-3392-11). Tokie faktiniai duomenys yra veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N-575-215-09; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. N-261-3042-11; Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-224-810/2017); tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509-08); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. N-62-5002/2010); neblaivumo laipsnis (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-127-651/2017); asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017); administracinio nusižengimo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-57-360/2017); finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. N-444-370-09) bei kita.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi teismas nevertino bylos esmę sudarančių aplinkybių visumos. Priešingai, teismas skundžiama nutartimi aptarė visiškai neaiškiais kriterijais parinktas atskiras, nors ir teisiškai reikšmingas, aplinkybes. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, teisingo proceso principu. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Atskirų aplinkybių, o ne visumos išnagrinėjimas, negali būti laikomas teisingu procesu, kurio metu byla išnagrinėta visapusiškai. Tai reiškia, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas pažeidė paminėtas teisės normas.
Apeliantė nurodo, kad ji padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Taigi, jeigu yra aplinkybių, kurios užtikrina kelių eisme egzistuojančių aplinkybių tinkamą vertinimą, sudaro prielaidas į jas reaguoti, tai yra pagrindas teigti, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo pavojingumas yra mažesnis nei įprasta. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos atveju neužfiksuota, kad ji būtų padariusi ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, administracinis nusižengimas padarytas ne pavojingoje vietoje, o vietinės reikšmės kelyje. Šioje vietoje eismas nėra intensyvus, o transporto priemonių greitis apribotas iki 50km/h, administracinis nusižengimas padarytas darbo dieną, 00.07 val., kai kelių eisme dalyvauja vos vienas kitas eismo dalyvis. Be to, transporto priemone kartu su ja važiavo ir jos sutuoktinis, todėl du žmonės turėjo kur kas daugiau galimybių pamatyti potencialią kliūtį, nei tuo atveju, kai transporto priemonė vairuojama vieno asmens. Tačiau, nei viena iš šių aplinkybių apylinkės teismo taip ir neįvertinta, todėl, apeliantės nuomone, buvo pažeistas iš esmės teisingo proceso principas, kadangi padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą atspindi ne tik jos neblaivumo laipsnis. Administracinis nusižengimas padarytas ne atribotai nuo išorės veiksnių, todėl jie yra teisiškai reikšmingi. Būtent todėl ANK 34 straipsnio 5 dalis įpareigoja, be kita ko, atsižvelgti ir į teisingumo, protingo bei sąžiningumo principus. Nors šios sąvokos yra abstrakčios, tačiau būtent į jas patenka administracinio nusižengimo sudėtyje nesančios aplinkybės. Apeliantės įsitikinimu, procesiniai ANK 566 straipsnio ir 567 straipsnio 1 dalies pažeidimai lėmė neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimą. Be to, apeliantės teigimu, pats jai nustatytas neblaivumo laipsnis nesudaro pagrindo netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, kad jos elgesys sudarė realų pavojų ne tik pačiai, bet ir aplinkiniams, tačiau apeliantė su tuo nesutinka ir pažymi, kad jeigu jos elgesys išties būtų realiai pavojingas žmonių sveikatos ar net gyvybės aspektu, kai nustatytas 0,59 promilės neblaivumas, tai 21 iš 30 Europos šalių leistina alkoholio koncentracija kraujyje, vairuojant transporto priemonę, nebūtų galima 0,5 promilės, juolab, dvejose iš šių 21 šalies leistina alkoholio koncentracija – 0,8 promilės (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink-driving-limits-across-europe/). Be to, nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, nei Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į skundą nenurodyta, kad ji būtų svirduliavusi, nesiorientavusi, neadekvačiai vertinanti aplinkybes, nesuvokianti aplinkos ir pan.
Skunde apeliantė taip pat nurodo kad ji skundu apylinkės teismui prašė atsižvelgti į jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad ji yra pasirinkusi dorą ir visuomenei priimtiną bei jos pageidautiną gyvenimo būdą, pilietė. Tai patvirtina baigtas aukštasis mokslas, egzistuojantys darbo teisiniai santykiai, sudaryta santuoka, joje auginami du vaikai, teistumo neturėjimas. Vis dėlto, nei dėl vienos iš šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje nepasisakyta. Be to, apeliantės teigimu, ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nenustatyta, kad šios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas yra siejamas su tuo, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje turi būti numatyta galimybė taikyti šią administracinę poveikio priemonę. To nepatvirtina ir ANK 30 straipsnio 4 dalis, kadangi, apeliantės teigimu, šiuo atveju įpareigojimą dalyvauti kursuose, ji prašo paskirti ne pagal ANK 422 straipsnį, o pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį. Iš šios teisės normos konstrukcijos, teismas gali paskirti kitą administracinio poveikio priemonę arba jos išvis neskirti, nepriklausomai nuo to, ar tokia administracinė poveikio priemonė numatyta sankcijoje ar ne. Tokiu atveju jos administracinę atsakomybę lengvintų ne tik ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ir 10 punkte numatyta aplinkybė. Be to, apeliantės teigimu, skundžiama nutartimi neįvertina, kiek laiko ji yra vairuojanti transporto priemonę, o per daugelio metų praktinį vairavimą padaryti administracinių nusižengimų pasitaiko daugeliui. Kur kas svarbiau, kad jie nėra šiurkštūs, ji teisės vairuoti transporto priemones anksčiau praradusi nebuvo, eismo įvykių nesukėlė taip pat. Todėl, apeliantės įsitikinimu, skundžiama nutartis priimta bylą išnagrinėjus nevisapusiškai ir neobjektyviai. Apylinkės teismas visiškai neaiškiais kriterijais įvertino tik dalį bylos aplinkybių, jokio vertinimo nepateikiant dėl kitų. Toks procesas negali būti laikomas teisingu, dėl to skundžiama nutartis turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas M. Džermeika mano, kad N. D. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi būti įvykdytas iki galo, motyvuojant tuo, kad N. D. žinojo, kad už veiką, kurios padarymu pripažinta kalta, yra baudžiama specialiosios teisės atėmimu, todėl turėjo numatyti galbūt kilsiančias pasekmes, tačiau šių pasekmių nepaisė, o tai, kad N. D. teisė vairuoti reikalinga dėl darbo ir auginant vaikus, nesudaro pagrindo sutrumpinti vairavimo teisės atėmimo termino. Dėl paskirtos nuobaudos N. D. patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai, dvasiniai) yra adekvatus jos neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis). ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Pažymėtina, kad skunde administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, neginčija, jos teigimu, apylinkės teismas, neįvertinęs visų svarbių aplinkybių, nepagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Be to, apeliantės teigimu, ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nenustatyta, kad šios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės egzistavimas yra siejamas su tuo, kad administracinio nusižengimo, dėl kurio asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje turi būti numatyta galimybė taikyti šią administracinę poveikio priemonę. Šiuo atveju įpareigojimą – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – ji prašo paskirti ne pagal ANK 422 straipsnį, o taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai išanalizavo administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – skyrimo galimybę, bei apygardos teismas dar kartą akcentuoja, kad ANK 30 straipsnio 4 dalyje aiškiai nurodyta, jog įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Kartu pažymėtina, kad įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) skiriamas tik asmens sutikimu. Asmens sutikimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) laikomas lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – gali būti paskirta tik tada, kai jos skyrimas numatytas atitinkamame Administracinių nusižengimų kodekso straipsnyje už padarytą administracinį nusižengimą, kaip pvz., už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju tam, kad būtų galima skirti asmeniui šią administracinio poveikio priemonę, būtinas asmens sutikimas, ir jei asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), administracinio poveikio priemonė, nustačius, jog ją skirti tikslinga, skiriama, o kartu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas dalyvauti vienoje iš numatytų programų pripažįstamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Todėl, atsižvelgiant į aptartas įstatymo nuostatas, dar kartą akcentuotina, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnyje, galimybė skirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – nenumatyta, todėl šiuo atveju, kaip konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, nei administracinio poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, nei ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų taikymas negalimas. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).
ANK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 28 straipsnio 2 dalis).
N. D. nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Šio straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Teismas dar kartą pažymi, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jokia kita administracinio poveikio priemonė, išskyrus nurodytą, šio specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenumatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Taikydamas sisteminį ir loginį teisės aiškinimo metodus paminėtam teisiniam reguliavimui, apygardos teismas daro išvadą, jog ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad teismas gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, leidžia teismui švelninti pažeidėjui skiriamą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, tačiau neperžengiant asmeniui inkriminuoto administracinio nusižengimo specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos rūšies ar administracinio poveikio priemonės ribų. Todėl šiuo atveju netgi ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, parinkti N. D. kitą nei sankcijoje už padarytą nusižengimą numatyta administracinio poveikio priemonė, negalima.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skunde administracinėn atsakomybėn traukiama N. D. savo prašymą sutrumpinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2017 m. balandžio 29 d. nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – arba jos neskirti motyvuoja tuo, kad neužfiksuota, jog ji būtų padariusi ir kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, administracinis nusižengimas padarytas ne pavojingoje vietoje, o vietinės reikšmės kelyje, automobilyje kartu važiavo ne viena, todėl du žmonės turėjo kur kas daugiau galimybių pamatyti potencialią kliūtį, nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo leistiną normą nežymiai, be to, ji yra pasirinkusi dorą ir visuomenei priimtiną bei jos pageidautiną gyvenimo būdą, pilietė, tai patvirtina baigtas aukštasis mokslas, egzistuojantys darbo teisiniai santykiai, sudaryta santuoka, joje auginami du vaikai, teistumo neturėjimas, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 21 iš 30 Europos šalių leistina alkoholio koncentracija kraujyje, vairuojant transporto priemonę, yra daug didesnė, o per daugelį metų praktinio vairavimo padaryti administracinių nusižengimų pasitaiko daugeliui.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Atsižvelgiant į aptartas ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatas akcentuotina, kad šiuo atveju skiriant N. D. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jos atėmimo trukmė ir buvo nustatyta atsižvelgus ne vien į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir į jos kaip pažeidėjos asmenybę, todėl už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo nustatytas tik minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytas administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Šiuo atveju skunde apeliantė jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta skiriant nuobaudą, ir dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau sušvelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą nenustatyta. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog ji yra baigusi aukštąjį mokslą, dirba, gyvena santuokoje, kurioje auginami du vaikai, nesuteikia išskirtinumo prieš įstatymą ir nėra išskirtinė privilegija skiriant nuobaudą, nes įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).
Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad nors N. D. skunde teigė, kad yra pasirinkusi dorą ir visuomenei priimtiną bei jos pageidautiną gyvenimo būdą, pilietė, yra baigusi aukštąjį mokslą, tačiau akivaizdu, kad jos nurodytos vertybės prieštarauja jos poelgiui, kai ji vairavo automobilį, būdama neblaivi, taip keldama realų pavojų ne tik savo, kartu važiavusio asmens, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei bei turtui. Akivaizdu, kad ji išgėrusi alkoholio ir sėdusi prie automobilio vairo, neabejotinai elgėsi neatsakingai ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje rezultatas ir pasekmė. N. D. skunde nurodyti argumentai, kad ji vairavo automobilį, būdama neblaivi, tačiau 00.07 val., kai neva automobilių eismas nebuvo intensyvus, be to, tai, kad kai kuriose Europos šalyse leistina alkoholio koncentracija kraujyje, vairuojant transporto priemonę, yra daug didesnė, tik parodo, kad ji savo poelgio kritiškai nevertina ir iš esmės tuo save pateisina. Kartu akcentuotina, kad Lietuvoje privaloma laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, ir už Lietuvoje padarytus nusižengimus skiriama nuobauda pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą ir N. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.