Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nubaustojo asmens P. Ž. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nutarties, kuria netenkintas P. Ž. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato 2017-04-06 nutarimas Nr. 97ANN-93956937-17, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2017-04-06 nutarimu Nr. 97ANN-93956937-17 P. Ž. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis, 2017-03-31, apie 19.45 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Omega“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, 0,75 (+ 0,02) promilių girtumo laipsnis ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Nutarimu už administracinį nusižengimą P. Ž. paskirta 300 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

2. P. Ž. Institucijos nutarimą apskundė apylinkės teismui. Skunde pateikė keturis alternatyvius prašymus. Prašė pakeisti 2017-04-06 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir: panaikinti šią administracinio poveikio priemonę, arba sutrumpinti jos terminą, arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

3. Skundžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nutartimi P. Ž. skundas netenkintas, Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Teismo nuomone šios rūšies nuobauda - specialiosios teisės atėmimas P. Ž. buvo paskirta pagrįstai. Teismas nurodė, kad 34 straipsnio 5 dalis taikoma esant tik išimtinėms aplinkybėms, o tai, kad pažeidėjas dėl savo teisei priešingo elgesio gali prarasti darbą nelaikytina ta aplinkybe, kuriai esant būtų galima neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, kadangi teisės vairuoti praradimas yra netinkamo paties P. Ž. elgesio neigiama pasekmė. Taip pat nurodė, kad P. Ž., dirbdamas vairuotoju turėjo būti dar atidesnis ir rūpestingesnis, kadangi teisės vairuoti praradimas gali būti susijęs ne tik su tam tikrais nepatogumais, bet ir su darbo, t. y. pajamų šaltinio praradimu. Atsižvelgė ir į tai, kad P. Ž. 2012-12-19 jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam, jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams, todėl jis žinojo kokios pasekmės gresia už vairavimą išgėrus. Teismo nuomone, ankstesnė nuobauda akivaizdžiai turėjo tik trumpalaikį efektą ir neatgrasė P. Ž. nuo analogiško nusižengimo padarymo praėjus tam tikram laiko tarpui. Todėl, teismo nuomone, nagrinėjamuoju atveju nepaskyrus specialiosios teisės atėmimo nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. Ž. pateikė apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nutarties, kuriame prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują nutartį – skundą tenkinti vienu iš jame nurodytų pagrindų, t. y. pakeisti 2017-04-06 nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir: panaikinti šią administracinio poveikio priemonę, arba sutrumpinti jos terminą, arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas pažeidė ANK 563 straipsnio ir 566 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teismas nepasisakė dėl didžiosios skundo dalies.

4.2. Apelianto nuomone buvo netinkamai taikyta ANK dalyje dėl administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes teismas jos nenustatė bei tuo pačiu - ir dėl nuobaudos individualizavimo. Nurodo, kad Institucijos nutarime ir teismo nutartyje buvo nustatyta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nors skunde buvo akcentuota, jog apeliantas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, o tai pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas jos nenustatydamas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies ir 566 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes teisingas procesas apima teismo pareigą nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei pasisakyti dėl esminių skundo argumentų. Apelianto manymui, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas gali būti pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Pažymi, kad apeliantas aptariamo sutikimo nedavė prieš Institucijai priimant nutarimą, nes šios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstrukcija sudaryta ne kaip „pasiūlymas“, o kaip „sutikimas“, tuo tarpu byloje nėra nustatyta, kad apeliantui pastarasis Institucijos buvo pateiktas. Mano, kad apelianto išreikštas noras (atsiradus pirmai galimybei) juose dalyvauti, turėtų būti vertinamas teigiamai. Šią administracinę atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertina kaip administracinio poveikio priemonę, kurią teismas turėtų paskirti administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

4.3. Taip pat apelianto nuomone, nagrinėjant skundą buvo pažeistas ir proporcingumo principas. Nurodo, kad teismas skirdamas nuobaudą turėjo įvertinti ir kitas ją individualizuojant reikšmingas aplinkybes, o būtent: atsižvelgti į veikos pavojingumą, padarymo aplinkybes, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Nurodo, kad apylinkės teismas taip pat neįvertino, kad apeliantas jau sumokėjo baudą, nėra sistemingas teisės aktų pažeidėjas, jis privalės baigti privalomuosius vairuotojų mokymus, sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, gyvena užmiestyje, kur viešasis transportas visiškai neišvystytas. Taip pat nurodo, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė yra identiška baudžiamojo poveikio priemonei, tiek turinio, tiek apimties ar trukmės prasme, todėl apelianto manymu, už administracinį nusižengimą jam yra pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė. Nurodo, kad apelianto teisės ir laisvės yra varžomos kur kas daugiau nei reikia pagal ANK 22 straipsnio 2 dalį, tarp taikomos priemonės ir padaryto nusižengimo nėra teisingos pusiausvyros, nes jeigu ši priemonė gali pasiekti kriminalinės bausmės tikslus, tai administracinės nuobaudos tikslus turėtų realizuoti švelnesnės poveikio priemonės.

5. Skundas netenkinamas.

6. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde prašoma panaikinti apylinkės teismo 2017-06-02 nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą. Pakeisti Institucijos 2017-04-06 nutarimą. Pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe sutikimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose. Pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK 422 straipsnio 9 dalyje, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei dvylikos mėnesių terminui.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo 2017-06-02 nutartį, Institucijos 2017-04-06 nutarimą bei apeliacinį skundą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kaip administracinės nuobaudos tikslai negali būti pasiekti visiškai nepaskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų, ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat nėra pagrindo apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo sutikimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose.

8. Apeliantas teigia, kad teismas turėjo jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog atsakomybe lengvinanti aplinkybė yra, kai asmuo sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose). Tačiau, pagal ANK 30 straipsnio 4 dalį, ši priemonė gali būti skiriama tik kai ji numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje (kaip antai ANK 73, 74 ir kt. straipsniuose), ši priemonė skiriama tik asmens sutikimu, todėl ji ir laikoma lengvinančia aplinkybe skiriant administracinę nuobaudą (ANK 30 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, ANK 422 straipsnyje nėra numatyta galimybė skirti tokio pobūdžio administracinio poveikio priemonės, todėl ir apelianto sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

9. ANK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apygardos teismo nuomone, apelianto sutikimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose nagrinėjamu atveju yra formalus, išreikštas tik skundo nagrinėjimo metu, kuriuo siekiama sušvelninti padėtį. Apeliantas nepateikė teismui duomenų, jog nuo pažeidimo padarymo dienos (2017-03-31) iki skundo apygardos teismui pateikimo dienos (2017-06-28), savo noru būtų lankęsis elgesį keičiančiuose kursuose ir pan.. Pažymima, kad šiuo atveju, nei teismas, nei Institucija neprivalo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skatinti dalyvauti minėtuose kursuose. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi būti aktyvus ir rodyti iniciatyvą. Be to, asmenys, kurie vairavo transporto priemones neblaivūs ir norintys susigražinti vairuotojo pažymėjimą, pagal įstatymą privalomai turi išklausyti alkoholio ir narkotikų žalos programą (Saugaus eismo automobilių keliais 2000-10-12 įstatymo Nr. VIII-2043 24 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymo Nr. 1V-418 17.3 punktas).

10. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto prašymas taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, arba jos taikymo terminą sutrumpinti.

10.1. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).

10.2. Byloje esant vienai P. Ž. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, numatytai ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (jo prisipažinimas ir nuoširdus gailestis dėl padaryto nusižengimo), nesant sunkinančių, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą, paskirta minimali piniginė nuobauda ir minimaliam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

10.3. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau, sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

10.4. Apygardos teismo nuomone, priešingai nei nurodo apeliantas, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija paskyrė apeliantui per griežtą nuobaudą. Akivaizdu, kad apelianto padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir kelia realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Minėta, kad skiriant nuobaudą turi būti įvertinamas kiekvienos veikos pavojingumas, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Nagrinėjamu atveju, P. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (įvertinus alkotesterio paklaidą – 0,73 promilės), vairavo automobilį gyvenvietėje, vakare, 19.45 val., kai eismas pakankamai intensyvus. Iš P. Ž. rašytinio paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole matyti, kad jis už vairo sėdo prieš tai išgėręs alaus, taigi, puikiai suvokdamas galimas pasekmes ir keliamą pavojų. Be to, nagrinėjamu atveju, byloje yra pakankamai nemažai aplinkybių, apibūdinančių P. Ž. neigiamai. P. Ž. praeityje, 2012-12-19 jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam. Teisė vairuoti transporto priemones jam tuo metu buvo atimta dvejiems metams. Taigi, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, P. Ž. ankstesnė nuobauda nepasiekė savo tikslų ir neatgrasė apelianto nuo analogiško nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. Taip pat sutinka su argumentu, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms vykdyti ir pan., pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems giminaičiams, kitiems eismo dalyviams.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik skyrus P. Ž. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 9 dalyje. P. Ž. Institucija paskyrė minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą, net ir esant pakankamai nemažai aplinkybių, apibūdinančių apeliantą neigiamai. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės jis gali prarasti darbą, gyvena ne Vilniaus mieste, nelaikytinos aplinkybėmis dėl kurių būtų galima neskirti specialiosios teisės atėmimo, ar švelninti jos minimalų terminą. Apygardos teismo nuomone, Institucijos paskirta minimali nuobauda ir minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, todėl administracinio poveikio priemonės švelninti ir naikinti apylinkės teismo nutartį, keisti Institucijos nutarimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

11. Apelianto nuomone, apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta, nes nebuvo atsakyta į visus jo skundo argumentus. Atkreipiamas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Taigi teismas pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Šiuo atveju apeliantas savo skunde apygardos teismui dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kurie buvo nurodyti skunde apylinkės teismui, jokių naujų esminių šiai bylai duomenų ar faktinių aplinkybių, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme, P. Ž. nenurodė. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į paminėtų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog P. Ž. nuobauda individualizuota tinkamai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-06-02 nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto P. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.