Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties R. L. (toliau – R. L.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 20 d. nutarimu, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. birželio 20 d. 18.46 val., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,63 promilių neblaivumo laipsnis (neįvertinus paklaidos). Tokiais savo veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, R. L. gynėjas advokatas A. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi skundą tenkino ir 2020 m. liepos 20 d. nutarimą pakeitė: pripažino R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 35 procentų darbingumas bei paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminą sutrumpino iki 6 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. Lukošiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Institucija kelia tik R. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, nesutikdama su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

6. Pagrindinės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

7. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT- 13- 2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

8. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo visumoje, vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą iki 6 mėnesių apylinkės teismas motyvavo tuo, kad R. L. dėl padaryto nusižengimo kaltės neneigė nuo pat pradžių, ją pripažino, kritiškai vertino savo poelgį, nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinį nusižengimą, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumas, kas buvo pripažinta dar viena jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad asmens teigimu jo sveikatos problemos susijusios su širdies veikla, dėl ko jam yra būtinas pastovus lankymasis pas medikus, o būklei pablogėjus – ir operatyvus patekimas į gydymo įstaigas ir šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės termino nustatymo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. L. dirba, neteistas, savo veiksmais žalos niekam nesukėlė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė. Institucijos pateiktais duomenimis, nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, nėra duomenų, kad praeityje būtų baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ar vairavimą esant neblaiviam, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu. Visų šių aplinkybių visuma, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nors ir nepaneigia pažeidėjo kaltės ir nepateisina jo poelgio, tačiau apylinkės teismui leido pagrįstai manyti, kad pažeidėjas nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų ar daryti kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, o jo padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinis ir tai sudarė pagrindą taikyti R. L. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti Institucijos nutarimu skirtos specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau, sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 6 mėnesiai, yra per trumpas nuobaudos tikslams pasiekti.

9. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad Institucija savo skunde pagrįstai pabrėžia, jog R. L. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, R. L. transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo vakare, jo paties teigimu, alkoholio buvo vartojęs dieną, nesijautė apsvaigęs, važiavo sodo keliukais iki parduotuvės nupirkti vaikams ledų. Akivaizdu, kad R. L., turėdamas didelį vairavimo stažą, prieš įvykį vartojęs stiprios alkoholio koncentracijos gėrimo (jo paties teigimu gėrė degtinę), negalėjo nesuprasti, jog praėjus kelioms valandoms jis yra neblaivus ir vairuoti transporto priemonės negali, tačiau vis dėlto sėdo už automobilio vairo ir važiavo. Tai neabejotinai patvirtina, kad R. L. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, juolab, kad kaip matyti iš paties R. L. paaiškinimų, jokios būtinybės (būtinojo reikalingumo) vairuoti neblaiviam įvykio dieną nebuvo.

10. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. L. nustatytas 0,63 promilių neblaivumas, kuris ir pritaikius paklaidą viršija leistiną ribą, tačiau nustatytas girtumo laipsnis yra ženkliai mažesnis nei maksimali riba, už kurią vis dar gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Tačiau, priešingai nei tai nurodė apylinkės teismas, padaryto nusižengimo mažiau pavojingu, nedaro tai, kad R. L. transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo ne mieste, o užmiesčio kelyje. Pažymėtina, kad Įstatymų leidėjas numatydamas administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, siekė užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti. Alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus ir toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Visų šių aplinkybių visumoje, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, nors ir pagrįstai nustatęs pagrindą R. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, Institucijos nutarimu paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nepagrįstai sumažino iki 6 mėnesių, kadangi tokios trukmės terminas gali būti nepakankamas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnyje, todėl apylinkės teismo nutartis keistina R. L. nustatant ilgesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

11. Pažymėtina, kad nors iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų galima suprasti, kad administracinio poveikio priemonės taikymo terminą teismas sutrumpino vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, tačiau šios teisės normos savo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, todėl iš nutarties rezoliucinės dalies nėra aišku, kokiu pagrindu buvo paskirtas mažesnis nei numatytas sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis, dalyje dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo, keistina nustatant R. L. 9 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 2 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria R. L. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2020 m. liepos 20 d. nutarimu paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas iki 6 (šešių) mėnesių ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. L. nustatyti 9 (devynių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.