Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-28-951/2022 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00002-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 16.9.16.; 21.10.4.; 21.11.3.

2022 m. sausio 7 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėja K. K. 2021 m. lapkričio 27 d. D. D. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad D. D. 2021-11-27 18.23 val. kodas (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,55 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda, pritaikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

2022 m. sausio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas D. D. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, pakeitimo. Skunde nurodoma, kad dėl padaryto nusižengimo pareiškėjas labai gailisi, savimi yra nusivylęs, nes nebuvo pakankamai atidus, klaidingai įvertino situaciją, pasitikėdamas savo pojūčiais ir asmeniniu alkotesteriu. Šis įvykis jam bus rimta pamoka ateičiai. Padarė išvadą, kad net ir minimaliai pavartojęs alkoholio, nevairuos. Labai norėtų, kad būtų atsižvelgta į jo pastangas pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kas rodo, jog jis nebuvo nusiteikęs pažeisti Kelių eismo taisyklių ir vairuoti nesaugiai, tai rodo jo veiksmų mažesnį pavojingumą visuomenei. Skunde akcentuojama, kad nustatytas 0,55 promilės girtumas yra labai nedaug viršijantis leistiną 0,40 promilės kiekį ir yra priskirtinas lengvo girtumo laipsnio žemesniajai ribai. Buvo išgėręs tik du butelius nestipraus alaus, o prieš vairuojant jo asmeninis alkotesteris parodė tik 0,33 promilės girtumą. Jo veiksmais nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių kitiems vairuotojams ar kitiems eismo dalyviams. Taip pat pabrėžia, kad patikrinimo metu neslėpė vartojęs alkoholio ir geranoriškai vykdė policijos pareigūnų nurodymus. Prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, kad su šeima gyvena užmiestyje, kur nėra pakankamai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra. Jis yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, abu su žmona yra dirbantys. Vaikai lanko ugdymo įstaigas užmiestyje ir (duomenys neskelbtini), abiejų vaikų užimtumo grafikai yra skirtingi, vienu metu skirtingose vietose, todėl abu tėvai turi rūpintis vaikų transportavimu. Be to, žmonai susirgus, jis, neturėdamas galimybės vairuoti automobilio, praranda galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeima ir sukuria buitinius iššūkius, kurie sukelia nesaugumo jausmą jo šeimai. Skundu prašo pakeisti nutarimą, visiškai panaikinant jam paskirtą teisės vairuoti atėmimą, o nesant tokių galimybių, specialiosios teisės atėmimo terminą kiek įmanoma sumažinti. Jei tik būtų galima sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, sutiktų ir su didesne pinigine bauda.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepime į skundą nurodyta, kad su D. D. skundu nesutinka. Atsiliepime teigiama, jog 2021-12-10 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, byloje nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą ir D. D. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar sutrumpinti jos minimalų terminą. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Teisme D. D. palaikė savo skundą ir papildomai paaiškino, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti, tačiau kartu neišeina važiuoti, nes vienas vaikas yra (duomenys neskelbtini), o kitas (duomenys neskelbtini) klasės mokinys. Važiavimo laikai nesutampa, be to, vaikai turi skirtingus būrelius, kurie yra tiek (duomenys neskelbtini) rajone, tiek mieste. Viena žmona negali pasirūpinti dviem vaikais. Jis pats teisių neturi pusantro mėnesio. Kol kas dėl „Covid-19“, dėl visų apribojimų ir dėl to, kad šiai dienai vaikams yra atostogų metas, tai kol kas išeina suderinti, bet už kelių savaičių bus sudėtinga. Iki įvykio jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones apie 20 metų. Mano, kad vairuoja atsakingai, stengiasi nedaryti pažeidimų, jo darbo pobūdis yra susijęs su vairuotojais, savo poelgį vertina negerai, kad ne taip atsakingai atkreipė į tai dėmesį. Praeityje buvo nubaustas už parkavimą, už greičio viršijimą. Stengiasi vairuoti nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių. Dėl alkoholio vartojimo problemų neturi, 15 metų nėra vartojęs stipraus alkoholio. Šį kartą buvo išgėręs alaus, apie porą skardinių. Pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,6 promilių girtumas. Alus buvo „(duomenys neskelbtini)“, 5 % stiprumo. Atsakydamas į klausimą, kaip vertina vairavimą per paskutinių 5 metų laikotarpį, paaiškino, kad visada pasitikrindavo alkotesteriu. Jei kavinėje būdavo vartojęs alkoholio, t. y. po dviejų išgertų alaus, jam alkotesteris niekada nerodydavo normos virš 0,2. Taip priimdavo sprendimą, ar gali vairuoti, ar reikia su taksi grįžti namo, šiuo atveju alkotesteris jį ir suklaidino, todėl priėmė netinkamą sprendimą.

Skundas netenkintinas.

Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia vienos iš administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemones, numatytas ANK 27 str. 1 d. 1 p., 5 p.

ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemonę atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2021-12-10 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba paskirti švelnesnę negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje administracinio poveikio priemonę, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui.

Nagrinėjamu atveju Institucija 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu D. D. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam 12 mėnesių terminui. Skirdama bausmes ir poveikio priemones už nusižengimo įvykdymą, Institucija atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išsiaiškinti. Be to, nutarime nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismo vertinimu, D. D. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 str. 5 d., negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Šiuo atveju matyti, kad D. D. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,55 promilės (paklaida 0,017 promilės), kas rodo, kad asmuo 0,13 promilių (pašalinus paklaidą) viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,4 promiles), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,51 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę. Be to, paminėtina, kad iš byloje esančio 2021-11-27 neblaivumo akto matyti, jog pirmo tikrinimo, atlikto 18.23 val., metu D. D. buvo užfiksuotas 0,61 promilių neblaivumas, o jau tik antro tikrinimo, atlikto 18.43 val., metu nustatytas 0,55 promilių girtumas, kas rodo, jog pirminio tikrinimo metu neblaivumas buvo užfiksuotas žymiai didesnis. Teismo nuomone, skundo argumentas, jog neblaivumo riba nedaug viršija minimalią leistiną normą, šiuo atveju nėra reikšmingas, nes D. D., vairuodamas transporto priemonę, net ir esant lengvam girtumo laipsniui, savo elgesiu sukėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui, įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, D. D. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Paminėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas itin griežtai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja neblaivūs. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią atsakomybės ribą ir jos reikia laikytis. Bandymas nusižengimą sumenkinančiais argumentais koreguoti administracinio poveikio priemonės terminą, nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų, nėra priimtinas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais, šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau D. D., net ir turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – didelę vairavimo patirtį, stažą ir kitus – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios. Šiuo atveju labai reikšminga paminėti ir tai, kad, kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, D. D. taip elgiasi ne pirmą kartą, t. y. teismui paaiškino, jog jis, kavinėje išgėręs alkoholio, t. y. dvi alaus skardines, visada pasitikrindavo alkotesteriu, po dviejų išgertų alaus, jam alkotesteris niekada nerodydavo normos virš 0,4, taip priimdavo sprendimą, ar gali vairuoti, ar reikia su taksi grįžti namo, šiuo atveju alkotesteris jį ir suklaidino, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Tokios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

Nors skunde ir nurodyta, kad neigiamų padarinių dėl aptariamo nusižengimo padarymo nekilo, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog D. D. savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., D. D. padarė padidinto pavojingumo vietoje – gyvenamojoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), tokiu paros metu (po 18 val.), kada vis dar vyksta intensyvus eismas. Nors šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad D. D. buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Bylos medžiaga rodo ir tai, kad D. D. važiavo net ir žinodamas bei suprasdamas, jog yra išgėręs, kai neblaivumo laipsnis buvo artimas tokiam, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė (kaip teigė, prieš vairuodamas pasitikrino asmeniniu alkotesteriu, kuris parodė 0,33 promilių neblaivumą), t. y. sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės ir nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Be to, aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis. Dar daugiau, nusižengimas negali būti vertintinas kaip mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo, nes šis nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

D. D., teikdamas skundą ir duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, nes su šeima gyvena užmiestyje, kur viešojo transporto infrastruktūra nėra pakankamai gerai išvystyta, o mažamečiai vaikai skirtingais užimtumo grafikais lanko ugdymo įstaigas užmiestyje ir (duomenys neskelbtini), dėl ko abu tėvai turi rūpintis jų transportavimu, tiek dėl jo paties ir sutuoktinės, nes abu yra dirbantys, o žmonos ligos atveju, neturėdamas teisės vairuoti, prarastų galimybę tinkamai pasirūpinti šeima. Šiuo atveju nepaneigtina, kad asmuo patiria įvairių sunkumų, tame tarpe ir sunkumus buityje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui visos šios aplinkybės, nepatogumai jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau tai nesutrukdė D. D. pažeisti teisės normų reikalavimus, o šeimyninės gerovės išsaugojimas nesutrukdė vartoti alkoholį. Apie neigiamas pasekmes D. D. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisydamas to, pareiškėjas elgėsi neatsakingai, vairavo neblaivus, nors iš jo paaiškinimų turinio matyti, kad jis aiškiai suvokė tokios veikos pavojingumą. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė D. D. asmeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos jam paskirtos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Pastebėtina ir tai, kad, kaip teismo posėdžio metu paaiškino pareiškėjas, jis teisės vairuoti transporto priemones jau neturi apie pusantro mėnesio ir kol kas išeina suderinti visus šeimyninius reikalus, t. y. tiek darbus, tiek vaikų ugdymo klausimus. Dar daugiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas šeimoje nėra vienintelis asmuo, kuris galėtų vairuoti automobilį, nes D. D. sutuoktinė taip pat turi teisę vairuoti.

Itin svarbu paminėti ir tai, kad nors D. D. teismo posėdžio metu save apibūdino kaip vairuotoją, kuris stengiasi vairuoti nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiaga rodo, kad D. D. nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo negalima pavadinti pavyzdingu vairuotoju. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. D. šį nusižengimą įvykdė turėdamas net keturias galiojančias administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. T. y. iš jų net tris kartus (2021-11-27, 2021-07-07, 2021-07-08) buvo surašyti protokolai su administraciniais nurodymais dėl greičio viršijimo, be to, 2021-10-03 surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 str. 1 d., padarymo. Dar daugiau, praeityje buvo baustas ne tik dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo, bet ir už kitos rūšies administracinių nusižengimų padarymą. Tokie duomenys itin neigiamai charakterizuoja D. D. asmenybę, paneigia jo atsakingą požiūrį į saugų dalyvavimą eisme, todėl darytina išvada, kad jam prieš tai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamai efektyvios, kad sustabdytų nuo dar šiurkštesnio nusižengimo įvykdymo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dėjo pastangas ir tikrinosi neblaivumą alkotesteriu, bei tai, kad patikrinimo metu geranoriškai vykdė policijos pareigūnų nurodymus, negali būti vertintinos kaip išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima nustatyti mažesnį veiksmų pavojingumą visuomenei, kadangi pagal turimas žinias, gyvenimišką patirtį, amžių, turėjo ir galėjo įvertinti asmeninio alkotesterio rodomus galimus rodmenų nukrypimus, o paklusti teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams yra bendra kiekvieno piliečio pareiga.

Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, D. D. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemonę ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebūtų pasiekti administracinio poveikio priemonės tikslai, todėl D. D. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. D. skundo netenkinti.

Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.