Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nutarties, kuria netenkintas P. B. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019-10-08 nutarimas Nr. 10-ANR­_N-18388-2019 paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019-10-08 nutarimu Nr. 10-ANR_N-18388-2019 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis 2019-09-28, apie 8.06 val., Vilniuje, Savanorių prospekte vairavo automobilį „BMW“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,94 promilių girtumas. P. B. paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

3. Skundžiama 2019-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi P. B. skundas atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas nurodė, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti atėmimas yra privalomas, todėl šios administracinio poveikio priemonės netaikymas ar švelninimas turi būti susijęs su išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių tokios poveikio priemonės taikymas pažeidėjui būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas. Šiuo atveju P. B. nei skunde, nei teisme tokių aplinkybių nenurodė. Vien tai, jog atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę pripažino, yra sumokėjęs paskirtą baudą ir išgyvena dėl atsiradusių pasekmių, jam kyla sunkumų vykdant darbines funkcijas, leidžiant laisvalaikį su šeima ar vaikų nuvežimu į ugdymo įstaigas, nesudaro pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti paskirtą ir taip minimalų jos terminą, o yra natūralus teisei priešingo elgesio rezultatas.

Skundas netenkinamas.

6. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad skundžiama 2019-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

7. Apeliantas neginčija savo veiksmų kvalifikacijos, pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo bei nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu, prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šios administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

8. ANK 422 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020-01-01) numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Institucijos nutarimu P. B. skirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas – 1 metai (12 mėnesių). Esant privalomam šios administracinio poveikio priemonės skyrimui ir asmeniui paskyrus tik minimalų jos terminą, specialiosios teisės neskyrimo ar jos termino sutrumpinimo galimybė vertinama sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos.

9. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).

10. ANK 34 straipsnio 5 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2020-01-01) numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).

13. Be to, visiškai nesutiktina su apelianto argumentu, kad jo pažeidimas padarytas nesąmoningai, nes P. B. nustatytas pakankamai nemažas apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (0,94 promilės girtumo). Taip pat su argumentu, jog šis pažeidimas realaus pavojaus visuomenei nesukėlė. P. B. nustatytas promilių kiekis daugiau nei dvigubai viršijo leistiną normą. Vien tai, kad dėl vairavimo apsvaigus laimingo atsitiktinumo dėka nekilo eismo įvykis, nesužaloti žmonės ir pan., neleidžia daryti išvados, jog veika yra mažiau pavojinga ar mažareikšmė. P. B. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, jis vairavo neblaivus ryte, Vilniaus mieste, vienoje pagrindinių gatvių, kai eismas itin intensyvus, žmonės vyksta į darbą, veža vaikus į mokyklas, darželius ir kt. Taigi, padarytas pažeidimas kėlė realią grėsmę tiek paties pažeidėjo, tiek ir kitų žmonių sveikatai ir net gyvybei. Teismų praktikoje bandymas pažeidimą sumenkinančiais argumentais koreguoti nuobaudos dydį nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų nėra priimtinas ir teisingas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais, elementariais, dažnoje byloje pateikiamais motyvais, kurie yra pagrindas paskirti minimalaus dydžio nuobaudą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, vykdydama dažną kontrolę, tuo tarpui P. B. turinčiam skunde nurodytus teigiamus bruožus – amžių, patirtį, stažą ir kitus – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios.

14. Kaip minėta pirmiau, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl patogumo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad apeliantas gyvena Vilniaus mieste, kur yra išvystyta viešojo transporto sistema, teikiamos privačios pavežėjimo paslaugos, todėl esant reikalui nėra sunkumų pasiekti norimus objektus. Sutiktina, kad P. B. kils sunkumų organizuojantis nuvykimą į darbo vietą, esančią Kauno rajone, tačiau P. B. turėdamas didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo šeimos nariams dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.

15. Tai, kad apeliantas po šio įvykio savo noru išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes minėtų veiksmų atlikimas yra privalomas visiems asmenims, kurie padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus būdami neblaivūs ir siekia atgauti prarastą teisę vairuoti transporto priemones. (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis) Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020-01-01), neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina P. B. padaryto pažeidimo pavojingumo.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, P. B. Institucijos paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir būtina, norint pasiekti nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, jog vairavimo apsvaigus atvejais įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

18. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės apeliantui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta, todėl P. B. apeliacinis skundas atmetamas.

19. Atkreipiamas apelianto dėmesys, kad nuo 2020-01-01 įsigaliojo nauja ANK 422 straipsnio 6 dalies redakcija, pagal kurią <...> Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

20. Apeliantui išaiškintina, kad jis (jam sutinkant dėl antialkoholiniai variklio užrakto įrengimo), remiantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, 31¹ straipsniu, gali prašyti peržiūrėti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šis klausimas apeliaciniame skunde nebuvo keliamas, todėl apygardos teismas dėl jo negali pasisakyti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-03 nutartį nepakeistą ir P. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.