Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) 2021-10-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9343-2021 D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 (šešiems) mėnesiams ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2021-09-10 00.19 val. Plungės r. sav., Plungėje, Telšių 115, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis (0,58 promilės), tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021-10-08 nutarimu paskirta administracinio poveikio priemone, administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. kreipėsi su skundu į Plungės apylinkės teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, sutrumpinti šių administracinio poveikio priemonių terminus iki kuo mažesnio termino.

3. Skundžiama 2021-12-17 nutartimi Plungės apylinkės teismas D. K. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK 2021-10-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9343-2021 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. K. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021-12-17 nutartį ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti: panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2021-10-08 nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, apeliantas prašo pakeisti Institucijos nutarimą, sutrumpinant šių jam paskirtų administracinio poveikio priemonių terminus iki kuo mažesnio termino.

4.1. Apelianto nuomone, skundžiama nutartis pagrįsta nepakankamai ir turi būti panaikinta dėl toliau nurodomų argumentų.

4.2. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo, kad nuobauda gali būti švelninama, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos kaip išimtinės, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nors pats savaime šis teiginys atitinka teismų praktiką, tačiau apeliantas pažymi, kad tokios ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo taisyklės neturėtų būti suabsoliutintos, kadangi tampa apskritai abejotina, ar teismas apskritai realiai gali pritaikyti aptariamą teisės normą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, jog: „Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (Šiaulių apygardos teismo 2016-01-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-39-135/2016), taip pat tai, jog: „,<...> argumentas, kad nenustačius ypatingų aplinkybių nebuvo galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, nepagrįstas, nes ANK 34 straipsnio 6 dalis nereglamentuoja „ypatingų aplinkybių“ nustatymo.“ (Šiaulių apygardos teismo 2019-10-30 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-185-282/2019).

4.3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad padarius net ir tokį pavojingą administracinį nusižengimą kaip pakartotinis transporto priemonės vairavimas neblaiviam, teismas vis tiek gali individualizuoti nuobaudą, t. y. skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą arba nuobaudos apskritai neskirti, atsižvelgdamas į padaryto teisė pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (Konstitucinio Teismo 2012-09-25 nutarimas byloje Nr. 34/2009-11/2011-33/2011).

4.4. Iš anksčiau nurodytos teismų praktikos matyti, kad galimybė skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje siejama ne su kokių nors ypatingų aplinkybių egzistavimu, o iš esmės su ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių (padaryto teisės pažeidimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingumo ir protingumo principų) vertinimu. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas siejamas su abstrakčiomis sąvokomis, sudarant įspūdį, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas apskritai netaikytinas arba taikytinas, tik neaišku, į kokios aplinkybes atsižvelgiant, tarsi jos turėtų būti „nežemiškos“. Manytina, jog tai lėmė ANK 34 straipsnio 6 dalies pažeidimą, kadangi šią materialios teisės normą apylinkės teismas taikė netinkamai.

4.5. Kaip minėta, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, nagrinėjamos bylos atveju reikšmingos aplinkybės yra šios – padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, teisingumo ir protingumo principai. Būtent jos tiesiogiai įtvirtintos ANK 34 straipsnio 6 dalyje, į kurias reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą dėl šių įstatymo nuostatų taikymo.

4.6. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties gana aiškiai matyti, kad į daugelį šių aplinkybių atsižvelgta tik paviršutiniškai ir tokiu būdu apylinkės teismas pažeidė ANK 563 straipsnio, kuriame nurodyta, kad: „Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos“, ir ANK 567 straipsnio 1 dalies, kurioje, be kita ko, numatyta, jog: „<...> Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes“, nuostatas.

4.7. Apeliantas pažymi, kad jo neblaivumo laipsnis buvo nedidelis – 0,57 promilės (pritaikius paklaidą), tačiau teismas šios aplinkybės iš viso nevertino, nors būtent neblaivumo laipsnis atspindi padaryto nusižengimo pavojingumą, juolab, kad atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nėra diferencijuojama gana plačiose ribose (nuo 0,41 iki 1,5 promilės). Be to, D. K. pažymi, jog teismas neįvertino to, kad policijos pareigūnai, sustabdę jį, nei protokole, nei nutarime nenurodė, kad jis būtų vairavęs įtartinai, t. y., kad vairuodamas jis būtų rodęs kokius nors neblaivumo požymius, tai taip pat atspindi, kad jis nors ir kėlė grėsmę vairuodamas neblaivus, tačiau daugiau formaliai, nes nepažeidė jokių kitų KET nuostatų.

4.8. Pasisakydamas dėl kitų skundžiamos nutarties apsektų apeliantas pažymi, kad nebuvo įvertinta ir jo asmenybė. ANK 34 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra teisiškai reikšminga aplinkybė sprendžiant šios normos taikymo klausimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į skundo 18 punkte nurodytas faktines aplinkybes.

4.9. Plungės apylinkės teismas neįvertino ir to, kad jis, D. K., praeityje administracine tvarka buvo baustas tik kelis kartus dėl visiškai mažareikšmių KET pažeidimų, analogiško ar panašaus pobūdžio teisės pažeidimų anksčiau nebuvo padaręs ir jam nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Manytina, jog vien tai pagrindžia galimybę taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurių taikymas, kaip minėta, nėra siejamas su kokių nors ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nustatymu.

4.10. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog priežastys, dėl kurių asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, negali būti pagrindu skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai, kurie kyla asmeniui netekus specialiosios teisės, yra natūralus jo veikos rezultatas. Tačiau, apelianto nuomone, neteisinga manyti, jog esant didesniam poreikiui vairuoti transporto priemones, teismo galimybė sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą atitinkamai mažėja. Tai iš viso prieštarauja administracinio poveikio priemonės proporcingumo principui, kuris ypač aktualus šiuo atveju.

4.11. Šiuo aspektu pažymėtina, jog aukštesnės instancijos teismų praktikoje išaiškinta, kad: „<...> vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą. Tačiau aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog kiekvienu atveju šios pasekmės turi būti įvertintos individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Be to, jos turi būti įvertinamos tiek neigiamo poveikio apimtimi, tiek ir proporcingumo su konkrečia padaryta veika santykyje.“ (Kauno apygardos teismo 2018-10-26 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018).

4.12. Šiuo atveju skundžiamos nutarties turinys atspindi, kad pasekmės, kurios, apelianto teigimu, kyla šiuo konkrečiu atveju jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, nei su veikos pavojingumu, nei su neigiamo poveikio apimtimi nebuvo įvertintos. Skundžiamoje nutartyje tik bendro pobūdžio teiginiais pasisakyta, kad jo, D. K., patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui. Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, galima teigti, kad bylos esmė nėra atskleista ir vien tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį, kadangi, kaip nurodoma teismų praktikoje: „<...> ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.“ (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-131-211/2016, Nr. ATP-39- o35/2016 ir kt.).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto bei kvalifikacijos nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas. D. K. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – ir prašo specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iš viso netaikyti arba maksimaliai sutrumpinti šios administracinio poveikio priemonės terminą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. D. K. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,58 (± 0,01) promilės.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

8. Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2021-10-08 nutarimu pripažino D. K. kaltu padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, nustačiusi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti), nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią baudą – 800 Eur – ir minimaliam ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui – 6 mėnesiams – atėmė teisę vairuoti transporto priemones ir uždraudė vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, t. y. taikė jam švelnesnes poveikio priemones, paskiriant ANK 31¹ straipsnyje nurodytą administracinio poveikio priemonę, kuri nustatyta kaip alternatyvi (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. K. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu keldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtų savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. K. skundą, priimdamas skundžiamą nutartį, atsižvelgė į tai, kad pažeidėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (tai Institucija pripažino D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgė į tai, kad pažeidėjui nustatytas neblaivumas (0,58 promilės), kaip pažymi apeliantas, nedaug viršijo leistiną 0,4 promilės normą, tačiau jis važiavo be jokios būtinos priežasties, t. y. sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jokios būtinybės to daryti nebuvo, tuo keldamas realų pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, be to, D. K. anksčiau buvo baustas už KET pažeidimus, tai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir išvadų iš ankstesnių nubaudimų nedaro. D. K. teiginius, kad jis vairavo transporto priemonę Plungės mieste, važiavo gerai jam žinomoje vietovėje, alkoholį vartojo dėl didelės įtampos darbe, teismas įvertino kaip rodančius ne mažesnį nusižengimo pavojingumą, o pažeidėjo nerūpestingumą ir abejingumą galinčioms kilti sunkioms pasekmėms. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad skirti D. K. švelnesnę administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.

11. Apygardos teismo vertinimu, Institucijos 2021-10-08 nutarimu už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą D. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 800 Eur, taikant švelnesnes alternatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones – skiriant pažeidėjui specialiosios teisės atėmimą trumpesniam laikotarpiui – 6 mėnesiams – ir uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už padarytą ypač šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą atskleidžia, jog Institucija ir pažeidėjo skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į pažeidėjo situaciją. Kita vertus, vien D. K. teisės vairuoti reikalingumas asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti negali būti laikomas pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau jos nebuvo pakankama priežastis, kad sulaikytų D. K. nuo vieno pavojingiausių administracinių nusižengimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu D. K., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (tiek asmeniniams poreikiams tenkinti, tiek rūpinantis šeimos nariais, tiek nuvažiuoti į darbą), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kuri už šio straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė neskyrimas ar jos skyrimas žymiai trumpesniam terminui, kaip to prašo apeliantas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

7. Apeliaciniame skunde D. K. teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas buvo mažiau pavojingas, nes jam nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,57 promilės, pritaikius paklaidą – buvo nedidelis, be to, policijos pareigūnai, sustabdę jį, nei protokole, nei nutarime nenurodė, kad jis būtų vairavęs įtartinai, t. y., kad vairuodamas jis būtų rodęs kokius nors neblaivumo požymius ar būtų pažeidęs kitus KET reikalavimus, tai, pasak apelianto, rodo mažesnį jo veiksmų pavojingumą. Visų pirma pažymėtina, kad atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, o už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pažeidėjui nustačius didesnę alkoholio koncentraciją kraujyje (virš 1,5 promilės), jam grėstų baudžiamoji atsakomybė. Dėl šios priežasties D. K. skundo argumentas, kad jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kuris, pasak apelianto, nežymiai viršijo leistiną normą, negali būti laikomas pagrįstu, sprendžiant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo klausimą. Vairuodamas neblaivus, D. K. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. D. K. pasiteisinimas, kad vairuodamas neblaivus jis nepadarė kitų KET pažeidimų, patvirtina tik nekritišką apelianto požiūrį į jo padarytą nusižengimą ir bandymą minimalizuoti jo kaltę deklaratyviu teiginiu, kai, apelianto teigimu, girto asmens vairavimas yra neva mažiau pavojingas tuo atveju, jei nepadaromi kiti KET pažeidimai.

8. Apygardos teismo vertinimu, D. K. padaryta veika, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. D. K. minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta švelnesnė (alternatyvi) ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka D. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų nusižengimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė rodo neeilinį D. K. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą. Pastebėtina, jog nusižengimą D. K. padarė būdamas praeityje ne kartą baustas taip pat už šiurkščius KET pažeidimus (kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už 3 metus, D. K. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, iš jų daugiausia už šiurkščius KET pažeidimus – už nustatyto greičio viršijimą, tai, priešingai apelianto tvirtinimui, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju jo padarytas šiurkštus KET nusižengimas nebuvo atsitiktinis poelgis jo gyvenime, kai jis, kaip pats nurodė, prieš 10 minučių pavartojęs alkoholio, sėdo prie vairo būdamas neblaivus (pirmojo patikrinimo 00.19 val. metu jam nustatytas 0,72 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo 00.46 val. metu – 0,58 promilės neblaivumas), ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis D. K. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl netaikant apeliantui už padarytą ypač šiurkštų administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinio poveikio priemonės, kuri šio straipsnio 6 dalyje numatyta kaip privaloma, arba nustatant trumpesnį jos terminą nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

10. Apygardos teismo vertinimu, tai, jog byloje nustatytų faktinių aplinkybių pažeidėjas neginčijo, savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pripažino ir gailisi, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad praeityje jis nebuvo baustas už analogiško pobūdžio nusižengimą, taip pat tai, kad teisė vairuoti reikalinga tiek pačiam pažeidėjui asmeniškai, tiek rūpinantis šeima, nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę. Šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant nuobaudą, neperžengiant sankcijos ribų (į tai ir buvo atsižvelgta, paskiriant pažeidėjui pačią švelniausią įstatyme numatytą nuobaudą), tačiau, apygardos teismo nuomone, negali būti vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonę, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog D. K. paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus D. K. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, iš viso neskiriant apeliantui administracinio poveikio priemonės arba skiriant trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina, kad D. K. paskirta alternatyvi, t. y. švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31¹ straipsnis), todėl dar labiau ją švelninti už padarytą tyčinį šiurkštų KET pažeidimą nėra pagrindo. Tai, kad D. K. paskirta administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

12. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje Plungės apylinkės teismas, netenkindamas D. K. skundo dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės netaikymo ar sušvelninimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai taikė įstatymą, reglamentuojantį nuobaudos (šiuo atveju administracinio poveikio priemonės) skyrimo taisykles. Vairuodamas neblaivus D. K. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti, iš viso neskiriant specialiosios teisės atėmimo ar skiriant apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam laikotarpiui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trumpesniam laikotarpiui nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tokia nuobauda už padarytą itin šiurkštų ir pavojingą administracinį nusižengimą šiuo konkrečiu atveju būtų per švelni ir neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl neteisinga.

13. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Plungės apylinkės teismo 2021-12-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.