- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- AN2-493-626/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03457-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- M. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-09-06 nutarimo, kuriuo netenkintas M. Č. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) 2019-07-16 nutarimo, kuriuo M. Č. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2019-07-16 nutarimu M. Č. nubaustas už tai, kad jis 2019-06-22, 13,50 val., Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,58 promilių neblaivumas. Konstatuota, jog tokiais savo veiksmais M. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2018-10-03 nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Skundžiama apylinkės teismo 2019-09-06 nutartimi Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, o M. Č. skundas dėl Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, atmestas.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Č. pateikė skundą dėl apylinkės teismo nutarties, kuriame prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir priimti naują nutarimą, netaikant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sumažinti jos terminą. Taip pat nurodo, kad su kaltinime nurodytu administraciniu nusižengimu sutinka ir dėl jo padarymo labai gailisi.
3.1. Skunde nurodo, jog administracinį nusižengimą padarė dėl lengvabūdiško pasitikėjimo, kad vakare suvartotas alkoholis bus pasišalinęs iš organizmo. Sėdo už vairo ryte tikėdamas, jog yra blaivus, buvo puikios savijautos, nejuto alkoholio poveikio. Dėl nusižengimo labai gailisi. Vairavimas yra jo neatskiriama gyvenimo dalis, todėl šios teisės netekimas 12 mėnesių labai skaudžiai paliestų jį ir jo artimuosius. Nurodo, jog tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą per 40 metų vairavimo stažą, neturi jokių administracinių nuobaudų, nėra teistas. Kartu su sutuoktine yra pripažinti nukentėjusiaisiais nuo 1991 m. Sausio 13 d. įvykių ir dėl to dažnai tenka lankytis pas gydytojus, kurie yra tolokai nuo jų namų.
3.2. Apelianto nuomone, apylinkės teismo nutartis formali, priimta objektyviai neįvertinus pakankamo pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Teigia, jog paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir jo asmenybei (pavojingumu). Pasak apelianto, Lietuvos Aukščiausiais Teismas nutartyje Nr. 2AT-17-139/2015 yra nurodęs, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikytinos administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims nevengus atsakomybės, pripažinus savo kaltę ir nuoširdžiai gailintis, bei atsižvelgus į kitas jų asmenybes pozityviai apibūdinančias aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl pažeidėjo kaltės, jo veikos teisinės kvalifikacijos nėra, keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
6. ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Institucijos nutarimu M. Č. skirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas – 1 metai (12 mėnesių). Esant privalomam šios administracinio poveikio priemonės skyrimui ir asmeniui paskyrus tik minimalų jos terminą, specialiosios teisės neskyrimo ar jos termino sutrumpinimo galimybė vertinama sprendžiant, ar šiuo konkrečiu atveju asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos.
7. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-489/2018).
8. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013).
Šalies argumentai
9. Apelianto prašymas neskirti administracinio poveikio priemonės arba sumažinti jos terminą, grindžiamas nepatogumais, kuriuos patirs jis ir šeima netekus jam teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, jog jie su sutuoktine yra pripažinti nukentėję nuo 1991 m. sausio 13 d. įvykių, dėl kurių sutuoktinei neterminuotai nustatytas 35 procentų nedarbingumas (b. l. 3-14) ir dėl to jiems tenka lankytis pas gydytojus, kurie yra gana toli nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat prašo atsižvelgti į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, o būtent, kad nusižengimas padarytas dėl lengvabūdiško pasitikėjimo, kad vakare suvartotas alkoholis bus pasišalinęs iš organizmo, nes sėdo už vairo ryte tikėdamas, jog yra blaivus, buvo puikios savijautos, nejuto alkoholio poveikio. Prašo atsižvelgti į jo nuoširdų gailestį bei asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis: tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą per 40 metų vairavimo stažą; neturi jokių administracinių nuobaudų; nėra teistas.
10. Apylinkės teismas sprendimą netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų grindė tuo, kad M. Č. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nėra sunkinančių. M. Č. nurodomų aplinkybių, kad jis baudžiamas pirmą kartą bei tai, kad jam teisė vairuoti reikalinga norint prižiūrėti bei padėti sutuoktinei, nelaikė išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos. Nurodė, jog jos buvo žinomos pareiškėjui prieš darant administracinį nusižengimą ir nesulaikė nuo neatsakingo poelgio – administracinio nusižengimo, todėl paskyrus dar švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimalaus termino administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl patogumo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Būtina atkreipti dėmesį, kad M. Č. gyvena Vilniaus mieste, kur yra išvystyta viešojo transporto sistema, teikiamos privačios pavežėjimo paslaugos, todėl esant reikalui nėra sunkumų pasiekti gydymo įstaigas ar norimus kitus objektus. Be to, su skundu nėra pateikta duomenų apie būtinumą dažnai sutuoktinę vežti pas gydytojus, kurie, pasak apelianto, yra toli nuo namų. Byloje pateikti tik medicininiai išrašai, daryti 1992 m. bei sutuoktinės nedarbingumo pažymėjimas, kuriame nedarbingumo lygis nustatytas pakankamai didelis, tačiau šie dokumentai savaime nepagrindžia būtinos, nuolatinės ir dažnos sutuoktinės gydytojų priežiūros. M. Č. turėdamas didelę vairavimo patirtį, dar prieš darydamas nusižengimą galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo šeimos nariams dėl nusižengimo padarymo, todėl dabar turi prisiimti neigiamus tokio veikimo padarinius.
12. Tai, kad apeliantas po šio įvykio savo noru išklausė 4 akademinių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat nelaikytina išskirtine aplinkybe, nes minėtų veiksmų atlikimas yra privalomas visiems asmenims, kurie padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus būdami neblaivūs ir siekia atgauti prarastą teisę vairuoti transporto priemones. (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 5 dalis) Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina M. Č. padaryto pažeidimo pavojingumo.
Šalies argumentai
13. Apelianto akcentuojami jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenys (nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pirmą kartą padarė tokio pobūdžio teisės pažeidimą) buvo pagrindas jam skirti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą piniginę nuobaudą ir minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.
14. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. Č. Institucijos paskirta nuobauda buvo tinkamai individualizuota, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir būtina, norint pasiekti nuobaudos tikslus, numatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pažymėtina, jog vairavimo apsvaigus atvejais įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-17-139/2015, tačiau joje pasisakyta dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatytos, nuobaudos paskyrimo pagrindų, esant situacijai, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio vietos, o ne vairuoja automobilį neblaivus.
16. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės apeliantui paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta, todėl M. Č. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-09-06 nutartį nepakeistą ir M. Č. skundo netenkinti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.