- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- AN2-400-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00878-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Š.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK) Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 4 d. nutarimas, kuriuo M. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur dydžio bauda (išdėstant jos sumokėjimą šešių mėnesių laikotarpiui) su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu šešiems mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vienerius metus, už tai, kad 2021 m. gegužės 22 d. 09.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,55 promilės (± 0,017 promilės paklaida)) neblaivumo (girtumo) laipsnis.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 4 d. nutarimą bei panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokai, taip pat sumažinti paskirtą baudą.
2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad jis savo skundą grindė tuo, kad neneigė, jog galėjo vairuoti automobilį būdamas neblaivus. Pažymėjo, kad alkoholinius gėrimus buvo vartojęs iš vakaro. Ryte jautėsi gerai, tikrai galvojo, kad yra blaivus. Sustabdžius jo automobilį, jis sutiko pasitikrinti blaivumą ir buvo nustebęs, kad pirmo pūtimo metu alkotesteris parodė 0,8 promiles. Dar daugiau buvo nustebintas, kad antro pūtimo metu alkotesterio parodymai buvo jau tik 0,55 promilės. Todėl mano, kad apskritai buvo alkotesterio techniniai sutrikimai. Kadangi įstatymai nurodo, kad būtina pūsti du kartus, su rezultatais sutiko, nors mano, kad galėjo tai ginčyti, tačiau dėl nepatyrimo to nepadarė. Mano, kad pridavus kraujo tyrimui, rezultatai būtų jo naudai. Taip pat skunde apylinkės teismui pažymėjo, kad jis turi ilgametę vairavimo patirtį, nėra padaręs analogiško ar panašaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo, galiojančių nuobaudų neturi. Šiuo metu yra darbo biržoje, ieško darbo. Iš darbo biržos gavo pasiūlymų dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau tai atlikti negali, nes jam yra paskirta nuobauda su specialiosios teisės atėmimu. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas ne tik asmeniniams poreikiams tenkinti, bet ir prižiūrint mamą, kuri negali normaliai vaikščioti, todėl jis yra priverstas mamą vežioti pas daktarus ir į kitas įstaigas, aprūpinti mamą vaistais ir būtinais produktais bei daiktais. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas labai apsunkina jo įsipareigojimus artimiesiems.
2.2. Apeliaciniame skunde aptariamos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Apelianto teigimu, jam nustatytas apsvaigimas (0,55 promilės) išties nedaug viršijo leistiną 0,4 promilių ribą. Padarytu pažeidimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusižengimą, ir tai turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodo, kad jis prižiūri savo ligotą ir senyvą mamą, nėra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, galiojančių nuobaudų neturi. Šiuo metu yra bedarbis, todėl paskirta 800 Eur bauda jam yra labai didelė. Visos išvardintos aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas, todėl yra pakankamas pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti pusę minimalios įstatyme numatytos nuobaudos (400 Eur) bei sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą be įrenginio (antialokoholio bloko) įrengimo.
2.3. Apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino skunde išdėstytas aplinkybes ir motyvus, neatsižvelgė į pateiktus rašytinus įrodymus, jo asmenybę, tinkamai neįvertino įvykio aplinkybių, ir tai teismui sutrukdė priimti teisingą sprendimą. Teismas priimdamas sprendimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose (administracinė byla Nr. II-453-906/2021).
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokai, taip pat sumažinti paskirtą baudą.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
10. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
12. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, Nr. 2AT-7-4-2013). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino skunde išdėstytas aplinkybes ir motyvus, neatsižvelgė į pateiktus rašytinus įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. asmenybę, tinkamai neįvertino įvykio aplinkybių, todėl padarė netinkamas išvadas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad skundu apylinkės teismui visiškai tais pačiais motyvais apeliantas prašė sumažinti jam paskirtą baudą ir sutrumpinti iki trijų mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o apeliaciniame skunde jau prašoma panaikinti administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokai.
15. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š., be kita ko, teigia, kad aplinkybė, jog antro pūtimo metu alkotesteriu jam buvo nustatytas tik 0,55 promilės neblaivumas, kuris labai skyrėsi nuo nustatyto (0,8 promilės) jam pučiant į alkotesterį pirmą kartą, sudaro pagrindo manyti apie alkotesterio techninius sutrikimus. Be to, mano, kad jeigu būtų pridavęs kraujo tyrimui, rezultatai būtų buvę jo naudai. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kai asmens neblaivumas nustatomas ne vizualiai, bet alkotesteriu, tokiu atveju, netgi praėjus atitinkamam laiko tarpui, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dar kartą patikrinus alkotesteriu asmens neblaivumą, paėmus ir ištyrus jo kraują bei nustačius, kad neblaivumo laipsnis yra sumažėjęs, galbūt yra leistinas, savaime nereiškia, kad jis buvo blaivus ir vairavimo metu, nes per atitinkamą laiką alkoholio kiekis iškvėptame ore, kartu ir kraujyje, atitinkamai mažėja, kaip ir šiuo atveju, praėjus 16 minučių po pirmojo pūtimo, antrojo pūtimo į alkotesterį metu neblaivumo laipsnis jau buvo nustatytas mažesnis. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo abejoti alkotesteriu M. Š. nustatyto neblaivumo laipsniu tiek pirmo, tiek ir antro matavimo metu. Pažymėtina, kad iš alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0260 patikros sertifikato nustatyta, kad minėto alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 20), o M. Š. neblaivumas minėtu alkotesteriu buvo tikrinamas 2021 m. gegužės 22 d.
16. Apygardos teismas pažymi, kad vien administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos interesai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, M. Š. tapo apsunkintas nuvykimas pas sergančią mamą, jos nuvežimas į gydymo įstaigas, negalimas įsidarbinimas vairuotoju, tačiau vien tik šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Š. turi ilgalaikę vairavimo patirtį, sutiko geranoriškai pasitikrinti neblaivumą, taip pat nėra pagrindas ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Pažymėtina, kad vengimas pasitikrinti neblaivumą užtraukia baudžiamąją atsakomybę, o ilgalaikė vairavimo patirtis nemažina atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kartu pažymėtina, kad M. Š., nors ir nebaustas už analogiško nusižengimo padarymą, tačiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra baustas ir anksčiau. Nors M. Š. prisipažino padaręs nusižengimą, tačiau iš jo skundų argumentų matyti, kad jis savo veiksmų pavojingumo neįvertina, nesuvokia, kad tai, jog dėl jo lengvabūdiško elgesio nebuvo sukelta rimtesnių pasekmių, jo veika nėra mažiau pavojinga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 4 d. nutarimu M. Š. atimta teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams nuo to laiko, kai jam buvo sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. gegužės 22 d., ir šiuo metu M. Š. jau turi teisę vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio blokai. Tačiau apeliaciniu skundu, kaip jau minėta, M. Š. jau prašo panaikinti ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokai. Kartu pažymėtina ir tai, kad įprastai dauguma asmenų yra dirbantys, ne retai asmeniui teisė vairuoti transporto priemones tiesiogiai susijusi su atliekamomis darbo funkcijomis (pvz., vairuotojo), tačiau tai savaime nereiškia, jog jie turi išskirtinį pranašumą prieš kitus asmenis taikant specialiosios teisės atėmimą.
18. Aplinkybė, kad šiuo metu M. Š. nedirba ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nesudaro pagrindo jam mažinti ir paskirtos baudos dydžio. Pažymėtina, kad į šią aplinkybę buvo atsižvelgta paskyrus nuobaudą – baudą, nes buvo nustatytas šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
19. Pažymėtina, kad M. Š. padarė labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių bei išskirtinai teigiamai charakterizuojančių M. Š. duomenų, kuriuos įvertinus, kartu atsižvelgus ir į nustatytą neblaivumo laipsnį, būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio blokai, nenustatyta. Akcentuotina, kad šiuo atveju į tai, kad M. Š. buvo nustatytas 0,55 promilės neblaivumas, kad jis anksčiau už analogiško nusižengimo padarymą baustas nebuvo, atsižvelgta jau skiriant M. Š. nuobaudą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2021 m. birželio 4 d. nutarimu, t. y. M. Š., nors nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarytą nusižengimą paskirta tik minimali – 800 Eur dydžio bauda bei švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams ir uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vienerius metus.
20. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, į M. Š. charakterizuojančius duomenis, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta 800 Eur dydžio bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones minimaliam terminui – šešiems mėnesiams, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taip pat minimalų terminą – vienerius metus (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Todėl paskirtą nuobaudą – baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sušvelninus dar labiau ar jos neskyrus iš viso, nuobauda būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
21. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą ir M. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.