Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-04-25 nutarimo Nr. 31-ANR_N-1881-2021 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas 2021-04-25 surašė administracinio nusižengimo protokolą V. Č. už tai, kad ji 2021-04-25, 08.16 val. , H. Manto g. 55, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę neblaivi, kai nustatytas lengvas, t. y. 0,58 prom. (± 0,06 prom.) neblaivumo laipsnis. Tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje (b. l. 22-23 ).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021-04-25 nutarimu Nr. 31-ANR_N-1881-2021 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, V. Č. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (b. l. 20-21).

2021-05-21 teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubaustos V. Č. skundas, kuriame prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-04-25 nutarimą Nr. 31-ANR_N-1881-2021 pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. sumažinti paskirtos paskirtos piniginės administracinės nuobaudos dydį bei skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui arba visai jos neskirti. Nurodo, kad ji neneigia nusižengimo, gailisi, jai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, dėl padaryto nusižengimo realių padarinių nekilo, turi ilgametę vairavimo patirtį, nėra padariusi analogiško ar panašaus KET pažeidimo, galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbanti (duomenys neskelbtini), įmonės direktorės charakterizuojama teigiamai. Darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes privalo vykti į susitikimus su klientais ir tiekėjais. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, negalės atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, todėl įmonės direktorė bus priversta spręsti klausimą dėl jos perkėlimo į žemesnes pareigas arba atleidimą iš darbo, dėl ko gali sumažėti pragyvenimo šaltinis arba visai jo nelikti. Nurodo, kad jos šeimą sudaro trys asmenys, ji, nepilnametė dukra bei senyvo amžiaus mama, kuri dažnai serga, ją tenka dažnai vežti į gydymo įstaigas, specialioji teisė vairuoti transporto priemones reikalinga susisiekimui bei šeimos poreikių tenkinimui. Taip pat nurodo, jog ji viena priversta rūpintis visais kasdieninės buities ir finansiniais interesais, mėnesio neto darbo užmokestis - nuo 650 Eur iki 710 Eur, todėl pastarojo sunkiai pakanka svarbiausiems šeimos poreikiams tenkinti (b. l. 3-6).

Kartu su skundu pareiškėja pateikė jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus – Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyto aktą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, charakteristiką, vairuotojo pažymėjimo kopiją, gimimo liudijimo kopiją, Lietuvos Respublikos piliečio paso kopiją, Gyventojų registro pažymą apie gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis, atlyginimo lapelius ( b. l. 7-18 ).

Administracinėn atsakomybėn patraukta V. Č. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Pripažino padariusi administracinį nusižengimą, labai gailėjosi, paaiškino, kad iš vakaro vartojo šampaną, gal butelį išgėrė, gal ir ne. Buvo praėjusios 8 valandos po alkoholio vartojimo, kai vairavo. Ryte jautėsi gerai, negalvojo ir nesitikėjo, kad taip gali atsitikti, neįvertino savo galimybių. Prašė atsižvelgti į tai, jog augina nepilnametę dukrą, taip pat, jog gali prarasti darbą. Baudos nesumokėjo. Paaiškino, kad finansiškai jai yra labai didelė bauda, nes jos atlyginimas 650 Eur, turi mamą, kuri yra serganti, ir pas kurią gyvena, išlaiko (duomenys neskelbtini) metų nepilnametę dukrą, vaikui yra priteistas išlaikymas 250 Eur, tačiau gauna 70 Eur. Taip pat nurodė, jog jai gresia darbo netekimas, jeigu neturės vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, jog yra (duomenys neskelbtini), atsako už vadybą, prekes, prekių tiekimą ir atvežimą, važiuoja į kitus miestus prekių – Vilnių, Kauną, kai kurios prekės yra siunčiamos, taip pat tenka važinėti ir Klaipėdoje, nes jie teikia ir prekių tiekimo paslaugą, kas liečia grožio procedūras – manikiūristės, grožio salonai. Iki karantino buvo dokumentai, jog jai kompensuojama už asmeninio automobilio naudojimą, tačiau šiuo metu jų nėra, nes tik pradeda dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra. V. Č. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje minimali bei skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui arba visai jos neskirti.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas 2021-04-25 nutarimu Nr. 331-ANR_N-1881-2021 V. Č. pripažino kalta padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą ir, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paskyrė minimalią 800 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

V. Č. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota pozicija, teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Č. nustatytas apsvaigimas (0,58 promilės) išties nedaug viršijo leistiną 0,4 promilių ribą, jos nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, ji nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi padarius nusižengimą; tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. Č. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau nors buvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų pažeisimo padarymo metu neturėjo, paskutinį kartą 2020-09-01 administraciniu nurodymu skirta bauda už sustojimo ir stovėjimo kelio ženklo nesilaikymą. Paskirtos baudos sumokėjimas pagal administracinį nurodymą neužtraukia baustumo (b. l. 27-40). Pažeidėja yra vienintelė šeimoje dirbantis asmuo, dirba tiek Klaipėdos mieste, tiek kituose miestuose, todėl akivaizdu, kad atlikti darbines funkcijas, netekusi teisės vairuoti, jai bus sudėtinga. Iš (duomenys neskelbtini) direktorės charakteristikos matyti, kad V. Č. vertinama itin teigiamai, tačiau joje nurodoma, jog V. Č. netekus teisės vairuoti transporto priemones, pastaroji gali netekti ir darbo, o tai reiškia, ir pajamų šaltinio. Taip pat specialioji teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga ir dėl šeimyninių priežasčių, nes augina nepilnametį vaiką, gyvena kartu su senyvo amžiaus mama, kuri dažnai serga, ir ją tenka dažnai vežti į gydymo įstaigas. Taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad V. Č. vidutiniškas gaunamas atlyginimas – 650 Eur, viena išlaiko nepilnametį vaiką, ir nors yra priteistas išlaikymas, tačiau jis nemokamas. V. Č. gyvena kartu su mama, kurią taip pat reikia paremti, nes ji yra serganti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. Č. atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaktų ir švelnesnės baudos, nei numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje minimali bauda bei trumpesnės, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje minimali administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trukmės, nes ji nėra piktybinė pažeidėja ir gali pasimokyti paskyrus jai ir švelnesnę baudą bei administracinio poveikio priemonę. Jos asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visuma bei situacija, į kurią netekusi teisės vairuoti dėl darbo pobūdžio ir pagalbos reikalingų artimųjų poreikių patenkinimo ji patektų, reikalauja nustatyti V. Č. taikytinų suvaržymų apimtį ne tik pagal teisės aktų, bet ir pagal bendrus teisingumo, protingumo ir proporcingumo teisinius principus.

Teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas, V. Č. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti pusę minimalios įstatyme numatytos nuobaudos (400 Eur baudą) bei sutrumpinti iki šešių mėnesių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 25), t. y. nuo 2021-04-25. Dar labiau trumpinti šį terminą ar visiškai panaikinti šią administracinio poveikio priemonę, paskirtą skundžiamu nutarimu, teismas nemato pagrindo, nes tai neatitiktų visų asmenų lygybės prieš įstatymą ir būtinybės atsakyti už savo neteisėtus veiksmus principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos V. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-04-25 nutarimą Nr. 31-ANR_N-1881-2021, ir V. Č., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą ir skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 (šešių) mėnesių terminui.

Informuoti V. Č., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 21132382751, įmokos kodą 1001.

Nustatyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones - nuo 2021-04-25.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.