Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-02-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-35-485/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-02-17
Bylos Nr.
AN2-35-485/2022
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00485-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
T. A.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-35-485/2022Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00485-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. A. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties T. A. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos V. V. 2021 m. spalio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3541-2021, T. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 eurų bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui. T. A. nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 27 d. 07.05 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini), 96 km. vairavo krovininį automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,52 prom. neblaivumo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl Institucijos nutarimo T. A. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pažeidėjo skundo netenkino. Teismas konstatavo, jog skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo paskirtą poveikio priemonę sušvelninti, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir (arba) trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde apygardos teismui T. A. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sušvelninti paskirtą poveikio priemonę paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir (arba) trumpesnį draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą.

3.1. Apeliantas teigia, kad teismas neįvertino dalies jo skunde nurodytų argumentų, aplinkybes vertino paviršutiniškai, nesivadovavo susiklosčiusia teismų praktika, pagal kurią panašiose situacijose, net ir esant didesniam neblaivumui, asmenims buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nutrumpintas. Nebuvo vertintos aplinkybės, apibūdinančios padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, t. y., kad jis važiavo maršrutu, kuriuo važiuoja gana dažnai, todėl žino eismo sąlygas ir kelią, kad nusižengimą padarė tuo metu, kai eismo dalyvių skaičius kelyje buvo minimalus, nes buvo ankstus savaitgalio rytas, kas mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad jis iš anksto turėjo suvokti tokio elgesio pasekmes, nes išdėstė aplinkybes, jog taip pasielgė ne tyčia, o atsitiktinai, neįvertinęs savo organizmo būklės. T. A. teigia, kad jis neįtarė, jog yra neblaivus ir tai patvirtina nustatytas neblaivumo laipsnis, kuris tik 0,12 promilės viršija leistiną normą. Jis alkoholio negėrė prieš važiuodamas, alaus gėrė tik vakare, žinodamas, kad važiuos tik ryte ir pagrįstai tikėdamasis, kad praėjus tokiam laiko tarpui ir išgėrus tokį kiekį alaus, tikrai bus blaivus. Jau yra nurodęs, kad labai gailisi dėl tokio savo neapdairaus poelgio, todėl išklausė kursus apie alkoholio vartojimo poveikį žmogaus sveikatai, baigė papildomą vairuotojų mokymą. Taip pat prašo įvertinti, jog jis nėra piktybiškai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles, jokių grubių pažeidimų nėra padaręs, nėra teistas, be to, charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

3.2 T. A. vertinimu, atmetant jo skundą, nebuvo pilnai ir išsamiai įvertintos ir su jo šeimos situacija susijusios aplinkybės, kad šeimoje yra neįgalus asmuo, kurį tik jis vienintelis turi sąlygas vežioti pas medikus ir į įvairias procedūras ne tik Vilkaviškyje, bet ir Kaune. Draugė neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl vaiką pas gydytojus ar į procedūras veža jis. Be to, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, darbas yra betarpiškai susijęs su transporto priemonės vairavimu, nes vežioja krovinius tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, negalės eiti užimamų pareigų, nes negalės atlikti savo tiesioginių darbinių funkcijų. Esant tokiai situacijai, netekęs darbo, neteks vienintelio savo ir savo šeimos pragyvenimo šaltinio ir negalės tenkinti net minimalių savo ir savo šeimos poreikių. Be to, pažymi, kad iš pirmos santuokos turi tris nepilnamečius sūnus, kuriems teikia išlaikymą bei kuriuos nuolat grįžęs iš reiso lanko. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neturės kaip rūpintis sūnumis ir negalės jų lankyti. Rūpinasi neįgalia sese, kuriai nustatytas tik 20 procentų darbingumo lygis, ir ją tenka vežti pas gydytojus ir kartais parsivežti pas save į namus. Lanko ir prižiūri savo draugės neįgalią giminaitę, kuri yra garbaus amžiaus, ir kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

3.4. Skunde T. A. nurodo, kad teismui motyvuotai nusprendus, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 str.6 d. nuostatas, jis prašo palikti galioti Institucijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į T. A. apeliacinį skundą nutarimą surašiusios Institucijos atstovas prašo pažeidėjo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. T. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra keliami administracinio nusižengimo kvalifikavimo, pažeidėjo kaltės klausimai, jame prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti paskirtosios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminą.

7. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

8. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

9. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, leidžiančių T. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos 2021 m. spalio 21 d. nutarimu apeliantui už padarytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Iš šio nutarimo matyti, kad, skiriant administracinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į administracinio nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis nuoširdžiai gailisi ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę.

10. Tiek prašyme nutarimą priėmusiai Institucijai, tiek ir skunduose pirmosios instancijos bei aukštesnės instancijos teismui T. A. išdėstė tas pačias aplinkybes, kurios, jo manymu, duotų pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nurodytos aplinkybės nėra jo atsakomybę ypatingai švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama straipsnio sankcijos ribose (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prašyme nutarimą priėmusiai Institucijai T. A. prašė taikyti jo atžvilgiu alternatyvią administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui. Institucija, įvertinusi pažeidėjo nurodytas T. A. aplinkybes, šį prašymą patenkino ir paskyrė T. A. šią administracinio poveikio priemonę, minimaliam sankcijoje numatytam terminui.

11. Skundą T. A. grindžia nepavojingo administracinio nusižengimo pobūdžiu, t. y., kad kelyje eismo dalyvių skaičius kelyje buvo minimalus, jis vairavo atsargiai, žinomam kelio ruože, kas mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Aukštesnysis teismas laiko, kad nors padarytas pažeidimas ir nesukėlė jokių pasekmių ar nepatogumų kitiems asmenims, tačiau apeliantas padarė grubų administracinį nusižengimą, nes neblaivus vairavo sunkiasvorę transporto priemonę, o tai, kad nebuvo sukeltos pasekmės bei nepatogumai kitiems asmenis, yra objektyviai susiklostę palankios aplinkybės ir apelianto atsakomybės nelengvina. Teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad skiriant nuobaudą ir poveikio priemonę, buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pažeidėjas prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat buvo atsižvelgta ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teigti, kad Institucija ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino aplinkybių (reikalingumas darbo funkcijoms atlikti, šeimos ir artimųjų gerovei, rūpinimuisi jais) išskirtinėmis, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, nėra teisinio pagrindo.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą apeliantas grindžia ir tuo, kad jis pažeidimą padarė ne tyčia, tačiau neatsargiai, neįvertinęs savo fizinės būklės ir būdamas įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai T. A. atsakomybės nelengvina. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad T. A. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir lengvo girtumo, bet viršijančio leidžiamos normos kiekį (0,52 promilių neblaivumas) ir tokiu elgesiu sukėlė didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Pažymėtina, kad jis vairavo krovininį automobilį „IVECO“, su puspriekabe „KEL“, už kurios vairavimą, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, ANK 422 straipsnio 2 dalis vairuojantiems asmenims numato ypatingą pareigą, t. y. alkoholio koncentracija kraujyje ar iškvepiamame ore turi būti lygi 0 promilių. Šiuo atveju apeliantas, valdydamas didesnio pavojaus šaltinį, t. y. keliantį didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams, suponuoja jam ir didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą ir dėl to jis privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų. T. A., būdamas sąmoningas pilietis, turėjo įvertinti savo būklę dėl suvartoto alkoholio kiekio ir, įstatymo esant uždraustam vairavimui apsvaigus, susilaikyti nuo transporto priemonės – krovininio automobilio su priekaba, vairavimo.

13. Tenkinti apelianto skundo ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neduoda pagrindo ir skundo argumentai apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą vežiojant artimuosius į gydymo įstaigas, prižiūrint giminaičius, bei atliekant tiesiogines darbines funkcijas. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Taip pat, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju nei darbas, nei šeimos interesai nelaikytini aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su transporto priemonės vairavimu. Akivaizdu, kad T. A. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ir artimųjų priežiūrai, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo.

14. Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas be pagrindo nesivadovavo teismų praktika bylose, kuriose labai panašios situacijos bei aplinkybės kaip ir jo byloje, taip pat skundžiamos nutarties nedaro neteisėta ir nepagrįsta. Vertindamas apelianto nurodytą teismų praktiką šios bylos aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Taip pat ir apelianto paminėtose administracinio nusižengimo bylose, kurių aplinkybes jis įvertino kaip identiškas jo byloje, kuomet administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo lengvąją transporto priemonę, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, leidžiamas neblaivumo laipsnis ir kitos, paneigia, kad nustyptos aplinkybės tapačios šios bylos situacijai.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda apeliantui sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinių įsipareigojimų atlikimui bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

16. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad T. A. administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje numatytą nuobaudos paskirtį. Keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl T. A. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir T. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika