Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-32-935/2022 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00512-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6

2022 m. sausio 25 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu T. K. buvo nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį 50 Eur bauda;

- pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, T. K. buvo paskirta 850 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

2. T. K. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d., apie 02.45 val., Medininkų kaime, Šv. Kazimiero g., vairavo automobilį ,,Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei būdamas neblaivus, kai pirmą kartą patikrinus jo neblaivumą buvo nustatytas 0,67 promilių neblaivumas, o antrą kartą patikrinus jo neblaivumą buvo nustatytas 0,64 promilių neblaivumas.

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde T. K. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių terminą sutrumpinti iki trijų mėnesių arba paskirti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant trumpesnius terminus, nei paskirti skundžiama nutartimi, ar trumpesnius terminus nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyti minimalūs šių priemonių terminai.

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nagrinėtos situacijos nėra tapačios T. K. situacijai. Skunde pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nereikia nustatyti kažkokių ypatingų, išimtinių aplinkybių, o pakanka įvertinti teisės pažeidėją pozityviai apibūdinančių aplinkybių visumą. Šiuo atveju T. K. teigiamai apibūdinančių aplinkybių visuma yra pakankama tam, jog jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Vis tik pirmosios instancijos teismas į visas reikšmingas aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino.

6. Apeliantas tvirtina, kad paprastai minimalaus dydžio administracinės nuobaudos skiriamos ir trumpesnis, nei įstatyme numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas ir tiems vairuotojams, kurių neblaivumas panašus į tą, kuris buvos nustatytas apeliantui arba net viršijo vieną promilę.

7. Skunde pabrėžiama, kad apelianto paaiškinimai tiek dėl išgerto alkoholio, tiek dėl kitų aplinkybių, susijusių su priežastimis, dėl kurių jis vairavo transporto priemonę, nuo pat teisės pažeidimo padarymo momento buvo nuoseklūs ir nekintantys viso proceso metu. T. K. nesiekė išsisukinėti ar kitais būdais palengvinti savo teisinę padėtį, netrukdė greitai išsiaiškinti teisės pažeidimo padarymo aplinkybių. T. K. tvirtina, kad jis suvokia, jog per didelis pasitikėjimas savimi neatleidžia nuo atsakomybės, tuo pačiu mano, kad jam nustatytas specialiosios teisės atėmimo terminas neatitinka padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

8. Apeliantas aiškina, kad jis užsiima automobilių prekyba, todėl vairuotojo pažymėjimas jam yra būtinas tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti. Darbovietėje jis yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau, negalėdamas vairuoti automobilio, nėra tikras dėl turimo darbo tolimesnės perspektyvos. Praradęs darbą, jis netektų pagrindinio pajamų šaltinio, todėl negalėtų prisidėti prie savo ir mamos kasdienių patiriamų poreikių tenkinimo. Apeliantas pažymi, kad jis gyvena su motina, kuri yra tik iš dalies darbinga, jai nustatytas 50 procentų darbingumas. Netekęs teisės vairuoti jis negali tinkamai pasirūpinti savo motina, t. y., jos nuvežti į darbą ar ten, kur ji prašo. Apeliantas ir jo motina gyvena kartu, dalinasi pajamomis. Taigi darbo praradimas neigiamai paveiktų ir motinos gyvenimo sąlygas, nes jos gaunamos pajamos nėra didelės.

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad T. K. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nebuvo pažeisti kiti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimai. Apeliantas sutinka, kad anksčiau yra baustas administracine tvarka, vis tik jo kasdienės darbo funkcijos yra susijusios su transporto priemonės vairavimu, todėl jis neišvengiamai padaro KET pažeidimų. Be to, apeliantas nė karto nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio. Jo padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vien pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo padarė apeliantui bei jo šeimai poveikį, jis visiškai suvokia savo veiksmų pasekmes. Taip pat skunde pažymima, kad apeliantas sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 akademinių valandų privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taigi, apelianto įsitikinimu, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam apskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą.

10. T. K. teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo prašymą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, visiškai nepasisakė dėl prašymo vietoje administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių taikyti dvi administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant trumpesnius terminus, nei paskirti nutartimi, ar trumpesniems terminams, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytieji minimalūs terminai. Administracinio poveikio priemonės – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, leistų užtikrinti, kad apeliantas ateityje nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus. Ši poveikio priemonė atitiktų jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir būtų proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui, leidžiant T. K. toliau sėkmingai užsiimti darbine veikla ir kitomis veiklomis, neprarasti pagrindinio pajamų šaltinio bei toliau turėti realią galimybę padėti mamai.

11. Skunde pažymima, kad ANK 422 straipsnio 6 dalis nereikalauja, jog būtų nustatomos ypatingos aplinkybės tam, kad būtų galima skirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą ir papildomą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

12. Teismo posėdžio metu T. K. ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

T. K. apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla jokio ginčo dėl to, kad T. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde tvirtinama tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo netinkamai nustatytas paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

14. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi specialiosios teisės atėmimo terminas, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, yra nustatomas įstatyme numatytose ribose. Būtent tokia yra bendra specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo taisyklė.

15. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Taigi aptartoje normoje yra numatyta išimtis iš bendros taisyklės, kuri buvo aptarta šio procesinio sprendimo 14 pastraipoje.

16. Teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikoma anksčiau paminėta ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios administracinių poveikio priemonių skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų T. K. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, jog T. K. paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytose ribose galėtų ir turėtų būti vertinamas kaip neproporcinga ir neteisinga teisinio poveikio priemonė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo mažesnį nei įprastai nusižengimo ar asmens, padariusio teisės pažeidimą, pavojingumą.

17. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad T. K. nustatytas neblaivumas buvo artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, be to, pats teisės pažeidėjas aiškino, jog, sėsdamas už vairo, jis jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs. Vis tik aplinkybės, kad T. K., sėsdamas prie automobilio vairo, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, o jam nustatytas neblaivumas buvo artimesnis minimaliai ribai, kai asmeniui nebegalima vairuoti transporto priemonių, ženkliai nešvelnina jo atsakomybės. Priešingai, dalis paminėtų aplinkybių rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesugeba tinkamai įvertinti savo fizinės būklės. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad yra visiškai akivaizdu, jog T. K. neblaivumas, kai jis pradėjo vairuoti transporto priemonę, buvo didesnis nei jį sustabdžius. Iš paties T. K. paaiškinimų matyti, kad jis alkoholį vartojo nuo 21.00 val. iki 23.00 val. (išgėrė dvi skardines alaus), už automobilio vairo sėdo 01.20 val. (b. l. 11) Vis tik praėjus beveik dviem valandoms, t. y. 03.04 val., tikrinant T. K. neblaivumą, jam buvo nustatytas 0,67 promilių neblaivumas, o antrojo neblaivumo patikrinimo metu, t. y. 03.26 val., buvo nustatytas 0,64 promilių neblaivumas. Aptartos aplinkybės rodo, kad tuo metu, kai T. K. sėdo už automobilio vairo, jo neblaivumas buvo didesnis nei jo patikrinimo metu ir automobilį, būdamas neblaivus, jis, keldamas pavojų sau bei aplinkai, valdė daugiau nei valandą (sustabdytas buvo 02.45 val.). Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad alkoholio vartojimas, kai asmuo žino, jog jis vėliau turės ar galimai turės vairuoti automobilį, rodo nepakankamai atsakingą tokio asmens požiūrį į naudojimąsi turima teise, savo paties bei aplinkinių saugumą.

18. Aplinkybės, kad T. K., valdydamas automobilį neblaivus, nesukėlė neigiamų pasekmių – nepadarė žalos kitų asmenų turtui ir sveikatai, nelengvina jo atsakomybės bei neleidžia daryti išvados, jog padarytas administracinis nusižengimas yra mažiau pavojingas. Pastebėtina, kad iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 16) matyti, kad T. K. pasienio pareigūnų buvo sustabdytas, nes jo automobilis įtartinai manevravo. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad T. K. neteisėti veiksmai kėlė grėsmę jam pačiam bei aplinkai, t. y. buvo pavojingi. Teigtina, kad tuo atveju, jeigu dėl neteisėtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų būtų padaryta žala kitų asmenų turtui, sveikatai ar pan., jam kiltų griežtesnė teisinė atsakomybė pagal atitinkamas teisės normas. Teigti, jog teisės pažeidėjo teisinę padėtį lengvina tai, kad jis nepadarė pavojingesnio teisės pažeidimo, nors tokia tikimybė buvo, nėra pagrindo ir yra nelogiška.

19. Įvertintina ir tai, kad T. K., būdamas neblaivus, transporto priemonę vairavo, neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį valdė nakties metu kaimo gyvenvietėje. Nors tokiu metu įprastai eismas nėra intensyvus, vis tik transporto priemonės vairavimas tamsiu paros metu reikalauja didesnio vairuotojo atidumo bei gebėjimo operatyviai reaguoti į kelyje galinčias susidaryti situacijas. Be jokių abejonių, apsvaigimas nuo alkoholio mažina tokias transporto priemonės valdytojo galimybes. Taigi apeliacinės instancijos teismas dar kartą konstatuoja, kad T. K. neteisėti veiksmai kėlė realų pavojų eismo saugumui ir aplinkai. Čia įvertintina ir tai, kad kartu su neblaiviu teisės pažeidėju automobilyje važiavo ir keleivis, kuriam dėl neteisėtų veiksmų taip pat kilo pavojus.

20. Faktas, kad T. K. nuo pat nusižengimo padarymo savo kaltės neneigė, nebandė išvengti teisinės atsakomybės, netrukdė išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybių, buvo pagrindas nustatyti T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Į šią aplinkybę skiriant baudas ir administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta. Dar kartą atsižvelgti į nurodytą aplinkybę ir T. K. nustatyti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, nėra pagrindo. Aplinkybės, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paskirtą baudą sumokėjo, išklausė 4 akademinių valandų privalomąjį mokymą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai, nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

21. T. K. teigia, kad jo padarytas administracinis nusižengimas – vairavimas esant neblaiviam, vertintinas kaip atsitiktinio pobūdžio. Vis tik Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog toks teisės pažeidėjo vertinimas nėra visiškai pagrįstas. Iš minėto registro išrašo turinio matyti, kad T. K. yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, nusižengimo padarymo metu jis turėjo galiojančių nuobaudų. Be to, kaip jau buvo minėta, T. K. ne tik vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, bet ir neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Įvertintina ir tai, kad kai kurie apelianto anksčiau padaryti teisės pažeidimai kelia realų pavojų tiek pačiam pažeidimą darančiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, maksimalaus leistino greičio viršijimas). Taigi aptartos aplinkybės, jas vertinant kartu su T. K. KET taisyklių reikalavimų pažeidimų gausa, rodo, jog jis ir anksčiau ne visuomet sugebėdavo atsakingai naudotis turima teise. Aplinkybė, kad T. K. darbinės funkcijos yra susijusios su poreikiu dažnai valdyti transporto priemones, todėl yra didesnė rizika padaryti KET pažeidimus, niekaip nelengvina jo teisinės padėties ir nepateisina teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo.

22. T. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbine veikla, šeima, taip pat nėra pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

23. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. K. pagrįstai buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminas buvo nustatytas netinkamai, neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, numatytų ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Taikyti T. K. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nei yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nėra pagrindo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliantui buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

24. Apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pažymi, kad ANK 422 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą asmeniui privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi ANK 422 straipsnio 6 dalyje nurodyta administracinio poveikio priemonė ir administracinių poveikio priemonių derinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra numatytos kaip lygiavertės alternatyvos, kurios gali būti taikomas asmeniui padariusiam administracinį nusižengimą. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių taikymas nėra siejamas su ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytų faktų nustatymu. Taigi traukiant asmenį atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį gali būti svarstoma, kurią iš lygiaverčių įstatyme numatytų alternatyvų, įvertinus reikšmingas aplinkybes, būtų tikslingiausiai taikyti konkrečiu atveju, t. y. skirti asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ar alternatyvų administracinio poveikio priemonių derinį, kuris pagal savo pobūdį yra švelnesnis nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau bendras minimalus šių priemonių derinio taikymo terminas yra ilgesnis.

25. ANK 31¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. nurodė, jog sutinka, kad tuo atveju, jeigu nebus tenkinti jo alternatyvūs prašymai, suformuluoti apeliaciniame skunde, jam būtų paskirta ANK 31¹ straipsnyje numatyta administracinio poveikio priemonė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju T. K. galima ir tikslinga skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nustatant minimalius įstatyme numatytus šių administracinio poveikio priemonių terminus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių administracinio poveikio priemonių derinys padės įgyvendinti pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus bei atliks prevencinį poveikį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį:

pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą ir T. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams pakeisti į teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams ir draudimą vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.