Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties A. Ž. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. Ž., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės N. G. 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-12339-2021 nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 4 d. 09.07 val. Kauno rajone, kelyje A1 (Vilnius-Kaunas-Klaipėda) 90 kilometre, vairavo krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas – 0,63 promilių girtumas. Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, A. Ž. paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas dvylikai mėnesių.

2. A. Ž., nesutikdamas su Institucijos 2021 m. rugsėjo 28 d. priimtu nutarimų, jį apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas pakeisti skundžiamą nutarimą ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog A. Ž. paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, jos proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, todėl panaikinti ar pakeisti Institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nesutinkama su tuo, jog apylinkės teismas nepagrįstai A. Ž. nesutrumpino administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

7. Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Iš to darytina išvada, jog, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

8. Apylinkės teismas, atmesdamas A. Ž. skundą, nustatė, kad šiuo atveju nėra pagrindo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus argumentus, sprendė, kad skiriant administracinę nuobaudą A. Ž. administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės nebuvo nepažeistos - buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, A. Ž. buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

9. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda apeliantui turėtų būti švelninama. Konstatuojama, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (kad teisė vairuoti jam yra būtina sąlyga pagal jo darbo pobūdį, kad jam teko išeiti iš darbo ir šiuo metu negali rasti darbo, nes neturi kitos kvalifikacijos, kad jam liko du metai iki pensijos, kad negali atlikti pareigos tinkamai pasirūpinti savo uošve) nerodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. Ž. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.

10. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su A. Ž. bei jo šeimos finansine gerove bei nepatogia gyvenamosios vietos geografine padėtimi dėl ko yra apsunkintas susisiekimo galimybė, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats A. Ž., o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog A. Ž. ir iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, taip pat ir uošviene, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis iš vakaro girtavo, o kitą rytą sėdo prie vairo neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis, ir šeimą, kuria rūpinantis jam taip pat reikalinga teisė vairuoti. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmenims vairuojantiems transporto priemones, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t yra nustatytas reikalavimas vairuoti visiškai blaiviems, jų alkoholio koncentracija iškvepiamame ore ar kraujyje negali būti didesnė kaip 0 promilių. Todėl nagrinėjamu atveju A. Ž. nustatytas 0,63 promilių neblaivumo laipsnis, negali būti vertinamas kaip nežymiai viršijantis leistiną alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore, kadangi jokios leistinos normos šiuo atveju nebuvo. Pažymėtina, jog A. Ž. padarė šiurkštų pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas nors ir nustatyto lengvo girtumo laipsnio, tačiau tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ar sveikatai. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui A. Ž. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija pareiškėjui paskyrė per griežtą nuobaudą.

12. Nors apelianto teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog A. Ž. vairuodamas transporto priemonę jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, pavojaus visuomenei nesukėlė, realios žalos savo neatsakingais veiksmais niekam nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės nemažina padarytos administracinio nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, jog pareiškėjas automobilį neblaivus vairavo mieste, 9 val. ryte. Tokiu paros metu eismas būna intensyvus, tuo buvo keliamas didelis pavojus ir grėsmė kitų eismo dalyvių ir aplinkinių saugumui, o tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kilę pavojingų padarinių, nereiškia, kad pats nusižengimas nėra pavojingas ar šiurkštus. Kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, pareiškėjas vairuodamas transporto priemonę neblaivus, padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui.

13. Pažymėtina ir tai, jog nėra ir jokio realaus pagrindo vertinti A. Ž. kaip ypatingai tvarkingą ir atsakingą, apdairų bei paklusnų vairuotoją kelyje, kadangi jis per pastaruosius penkerius metus buvo du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors ankstesnes baudas, taip pat ir už nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą paskirtą baudą A. Ž. savo noru sumokėjo, kas laikytina pozityviu dalyku, tačiau pažymėtina, jog jam nesumokėjus baudos ji būtų išieškoma priverstinai, todėl baudos sumokėjimas yra A. Ž. pareiga, o ne teisė, priklausanti nuo geros valios.

14. Vertindamas skunde nurodytą teismų praktiką A. Ž. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog skunde minimi teismų sprendimai besąlygiškai neįpareigoja skundą nagrinėjantį teismą priimti analogišką sprendimą, kadangi kiekvienoje byloje nusižengimo faktinės aplinkybės, jį padariusį asmenį charakterizuojantys duomenys yra vertinami individualiai ir, tik esant iš esmės analogiškai situacijai, gali būti vadovaujamasi ankstesniuose sprendimuose suformuotomis teisės aiškinimo bei taikymo taisyklėmis, o nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, nustatytoms skunde minimose bylose. Aukštesniojo teismo vertinimu, paskyrus minimalaus termino administracinio poveikio priemonę už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nėra pagrindo taikyti išimtinę pažeidėjo teisinę padėtį lengvinančią nuostatą.

15. Aptartų duomenų pagrindu daroma pagrįsta išvada, kad A. Ž. paskirta administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 22, 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Institucijai ir apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu A. Ž. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. Visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus ir paskiriant jam minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl A. Ž. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.