Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. vasario 17 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

9. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčo dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, pareiškėjas ginčija administracinio poveikio priemonės proporcingumą, apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ji buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, dalyvaujant M. Š., kuris institucijai teikė prašymą skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nagrinėjant bylą nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje, pateikė ir dokumentus, į kuriuos atsižvelgiant buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog nagrinėjant administracinę bylą bei skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į asmens teigiamą charakteristiką, lengvinančias aplinkybes bei pažeidėjo padėtį gerinančias aplinkybes, tačiau nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei), dėl kurių M. Š. netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą neblaivus sėsti prie vairo, be to, visos jo nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir prieš neblaiviam sėdant už automobilio vairo.

12. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

13. ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Nagrinėjamu atveju minėta administracinio poveikio priemonė nebuvo skirta skundžiamu nutarimu, o pareiškėjas teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog prašo sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą ir neskirti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taigi asmuo nesutiko su šios priemonės skyrimu, dėl ko nėra įstatyminės sąlygos svarstyti šios priemonės skyrimo galimybę.

15. Pareiškėjo prašomos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 301 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinio nusižengimo bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006, Nr. AN2-49-1121/2022); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. AN2-30-300/2022, AN2-26-309/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. AN2-400-606/2021, Nr. AN2-50-557/2022, Kauno apygardos teismo nutartys: AN2-636-593/2021, Nr. AN2-35-485/2022, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022 ir kt.).

16. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam, kas sukėlė pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, įvertinus tai, kad pareiškėjas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, inkriminuotas nusižengimas dėl kurio pritaikyta administracinio poveikio priemonė padarytas be jokio gyvybiškai svarbaus, pateisinamo tikslo, kuomet pats pareiškėjas pripažino, jog galėjo vairuoti ir jo draugė – vaiko motina su kuria gyvena šeiminį gyvenimą, todėl pareiškėjo nurodomos vien šeiminio pobūdžio aplinkybės (vairavimo reikalingumas darbui, rūpinimasis garbaus amžiaus seneliais, šeima, atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėjas patvirtino, kad automobilį galėjo vairuoti ir jo draugė-vaiko motina, su kuria veda šeiminį gyvenimą, kas patvirtina, kad iš vis jokio būtinumo jam vairuoti transporto priemonę neįsitikinus, kad yra blaivus, nebuvo) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, juolab pats pareiškėjas pripažino, jog yra galimybė į darbo objektus vykti viešuoju transportu, taigi susisiekimas viešuoju transportu pareiškėjo gyvenamojoje ir darbo vietose yra pakankamai išvystytas, be to, teikiamos įvairios pavežėjų paslaugos. Nekvestionuotina, kad tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, privalo užtikrinti vaikams tinkamas augti sąlygas, juos išlaikyti, jais rūpintis ir t. t. Tačiau teismas nelaiko, jog pareiškėjo vaiko interesai bus pažeisti vien todėl, kad vienas iš tėvų tam tikrą laiką negalės naudotis teise vairuoti, nes pats pareiškėjas nurodė, jog vaiko motina tą įvykio dieną galėjo vairuoti, taigi, preziumuotina, jog teisę vairuoti turi.

17. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo asmeniniams, šeiminiams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju nusižengimas padarytas kaip minėta nesant jokių rimtų priežasčių, todėl pareiškėjas galėjo pasirinkti nevairuoti pats būdamas neblaivus. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo šeiminiais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

18. Pareiškėjo skundo argumentai, jog jis iš vakaro vartojo alkoholį, bet ryte vairavo jausdamasis gerai, nepanaikina minėtos pareigos prieš vairuojant transporto priemonę įsitikinti savo blaivumu. Vien tik gera tikrinamo vairuotojo savijauta ir savęs įtikinimas, kad jis yra blaivus, nėra patikimi duomenys, kuriais asmuo turėtų remtis prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę, nes šie vertinimai yra subjektyvūs, be to alkoholis, vis dar esantis organizme, vairuotojui gali sudaryti klaidingą įspūdį apie savo būseną (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-225-844/2022). Tuo pačiu teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog per valandą etilo alkoholio koncentracija žmogaus organizme gali sumažėti nuo 0,28 iki 0,43 promilių (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2013, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013 ir kt.). Pažeidėjui teigiant jog jis alkoholį vartojo iš vakaro, o vairavo kaip nustatyta iš protokolo ryte 9:06 val., todėl jam į alkoholio matuoklį įpūtus 0,46 promiles (įvertinus paklaidą 0,44) laikytina, jog jis tariamai vakare vartojo alkoholio tiek, jog tikrai turėjo suprasti, kokios pasekmės jam kils ryte vairuojant transporto priemonę, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas lengvabūdiškai siekė išvengti jam galinčių kilti padarinių už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 0,46 promilės girtumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Be to, vadovaujantis Vidmarko formulės dėsniais, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Bendra taisyklė vertinant alkoholio koncentracijos pokyčius žmogaus organizme yra ta, kad alkoholio kiekis organizme maksimumą pasiekia per 2–3 val. po alkoholio vartojimo ir tik tuomet jo kiekis pradeda pamažu mažėti. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo organizme esantis alkoholio kiekis didėjo (pirmas pūtimas – 0,46 promilės, antras pūtimas – 0,47 promilės), pagrįstai abejotina pareiškėjo teiginiais, jog alkoholis buvo vartojamas iš vakaro.

19. Pareiškėjas be kitų nurodomų argumentų, prašo įvertinti tai, kad jam nustatytas neblaivumas minimaliai viršijo leistiną normą, tačiau vien ši aplinkybė nepanaikina atsakomybės, nes pareiškėjui buvo žinoma, kad leidžiama vairuoti esant iki 0,4 promilių girtumui, tačiau jis nepaisydamas to vis tiek vairavo. Pareiškėjas nenurodo ir nenustatyta, kad policijos pareigūnai, nustatydami pareiškėjo girtumą, pažeidė neblaivumo nustatymo taisykles, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, todėl netikėti pareiškėjo girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis, kurių paneigiančių duomenų, pavyzdžiui specialisto išvados, nėra pagrindo.

20. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021). Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo neblaivus magistraliniame kelyje dėl mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį ir į jo paties paaiškinimus, kad iš vakaro gėrė alkoholį, bet ryte jautėsi visiškai blaivus, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo. Nors pareiškėjas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą – vairavimą esant neblaiviu, baudžiamas pirmą kartą, tačiau iš Administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad pareiškėjas eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų, priešingai minėtas išrašas patvirtina, kad tapatūs KET pažeidimai kartojasi, asmuo sistemingai važinėja viršydamas greitį, naudodamasis mobiliuoju telefonu, kas rodo, jog asmuo kritiškai nevertina savo elgesio, pakankamų išvadų nedaro. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

21. Tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino nusižengimą dėl vairavimo neblaiviu, dėl to gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas, vairavimas esant neblaiviu kelia pavojų ne tik pačiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų gyvybei, sveikatai, turtui, todėl skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, jog pareiškėjas nesutiko, jog jam būtų parinkta švelnesnė ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonės alternatyva, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėnesių.

22. Skunde nurodytos aukščiau minėtos šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (nuvykimu į darbą, į medicinines įstaigas) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos, artimųjų gerove bei jų poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šiuo atveju padarė dar ir vieną šiurkščiausių nusižengimų, kas suponuoja išvadą, jog jo daromi pažeidimai savo pobūdžiu sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjo nurodomos šeimyninio asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl minimalaus teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų.

23. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti, netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutarė:

M. Š. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 17 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2973-2023 (ROIK: 23195336237) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.