- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2022-02-08
- Bylos Nr.
- eB2-1090-866/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00490-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Arkosta“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Magum“, V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Financial Figures“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 4 d. nutartimi buvo nutarta pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Magum“ , juridinio asmens kodas 302804145, bankrotą tyčiniu.
2. 2022 m. vasario 7 d. gautas kreditorės UAB „Arkosta“ prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog nagrinėjamu atveju, teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakė, todėl egzistuoja pagrindas priimti papildomą sprendimą (nutartį) vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 2 dalimi.
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
4. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
5. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
6. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
7. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualaus bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 20 punktas).
8. Taigi papildomas sprendimas (nutartis) dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.