Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-652-639/2019

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-08-14
Bylos Nr.: e2-652-639/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02013-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Zajarskas
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: R. Ž.
Trečiasis asmuo: L. L., „Luminor Bank“ AB
Advokatai: Ramūnas Girevičius, Vita Litinskienė

Civilinė byla Nr. e2-652-639/2019Proceso Nr. 2-06-3-02013-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.7.; 2.3.2.9.; 2.3.2.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskenei,dalyvaujant ieškovui J. V. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,atsakovei R. Ž. ir jos atstovei advokatei Vitai Litinskienei,trečiajam asmeniui L. L.,išvadą teikiančios institucijos atstovei Vaidilutei Stalmokienei,

teismo posėdyje žodinio nagrinėjimo būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. (J. V.), ieškinį atsakovei R. Ž., tretieji asmenys „Luminor Bank“ AB bankas, veikiantis Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, L. L., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir pagal atsakovės R. Ž. patikslintą priešieškinį J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp šalių 2012 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 226, įregistruotą santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. (V.) gyvenamąją vietą su atsakove; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, pagal ieškovo pateiktas sąlygas; priteisti iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui 200,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos t. y. 2017 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise turto už 4 453 Eur, atsakovei R. Ž. priteisti turto už 4 039 Eur, tarp šalių padalinant nurodomus daiktus; iš atsakovės R. Ž. ieškovo naudai priteisti 864,14 Eur už ieškovo sumokėtą paskolą A. T.; nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovui J. V.; nustatyti, kad 7/250 požeminės automobilių saugyklos, unikalus Nr. 4400-2065 9064:6380, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, asmeninės nuosavybės teise lieka ieškovui J. V.; nustatyti, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise lieka atsakovei R. Ž.; ieškovo J. V. prievolę AB DNB bankui (dabar AB Luminor Bank) pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine jo prievole; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę – V., o atsakovei palikti jos pavardę – Ž., taip pat ieškovas prašo nenustatyti termino susitaikymui; nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2016 m. lapkričio 28 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi bei prašo iš atsakovės R. Ž. priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, jog santuoka iš esmės iširo dėl atsakovės R. Ž. netinkamo elgesio sutuoktinio J. V. atžvilgiu ir atsakovės lojalumo šeimai stokos. Ieškovas nurodė, jog su atsakove yra visiškai ir galutinai nutolę vienas nuo kito, interesai yra visai skirtingi, bendro ūkio neveda nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Pažymėjo, jog ieškovas dėl darbo pobūdžio daug laiko praleisdavo Norvegijoje, grįžęs pastebėdavo atsakovės pakitusį elgesį jo atžvilgiu, 2016 m. lapkričio 26 d. grįžęs į Lietuvą ir kurį laiką atsakovę stebėdamas matė ją susitinkant su kitu vyru, kas įrodo, jog atsakovė buvo neištikima, negerbė sutuoktinio ir tai sudaro pagrindą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Šiuo metu tarp šalių vyrauja įtemti santykiai, atsakovė neįleidžia ieškovo į namus, provokuoja konfliktus ir kviečia policijos pareigūnus. Atsikirsdamas į atsakovės reikalavimą pripažinti butą bendrosios dalinės nuosavybės teise abiems šalims, nurodė, kad jeigu teismas nuspręstų šį atsakovės reikalavimą tenkinti, ieškovas mano, kad yra tikslinga visą butą natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 14 286,19 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį butą. Pažymėjo, kad atidalinti buto dalį arba nustatyti naudojimosi tokiu butu tvarką būtų pakankamai sudėtinga. Šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiniai ir turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise gali tapti vada naujiems ginčams teisme.

3. Atsakovė R. Ž. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo teismo ieškovo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; nustatyti ieškovo ir atsakovės nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą su motina (su atsakove) ir patvirtinti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką pagal atsakovės pateikiamas sąlygas, tarp jų ir sąlygas, jei vaikas išvyktų į užsienį derinti tai su vaiko mama, taip pat iš anksto derinti ir informuoti motiną apie vaiko atostogas; atsakovė taip pat pageidautų, jog tėvas prie vaiko auginimo prisidėtų ir slaugydamas vaiką ligos metu, ir vesdamas į darželį. Atsakovė taip pat prašo iš ieškovo priteisti nepilnamečio sūnaus M. V. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės po 400 Eur (keturis šimtus eurų) periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, mokėjimus už einamąjį mėnesį pervedant iki mėnesio 15 d. į R. Ž. banko sąskaitą, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise R. Ž.; pripažinti R. Ž. ir ieškovo J. V. bendrąja daline lygiomis dalimis nuosavybe butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 94 900 Eur vertės, kiekvienam priteisiant po ½ dalį šio buto (47 450 Eur vertės); pripažinti R. Ž. ir J. V. bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis 7/250 požeminę automobilių saugyklą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5600 Eur (½ dalies vertė 2800 Eur); nustatyti naudojimosi požemine automobilių saugykla, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančia Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, kad atsakovė ja naudosis nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., o J. V. – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.; nustatyti, kad prievolė pagal J. V. 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarytą kredito sutartį su AB DNB banku (dabar AB Luminor Bank) yra solidari abiejų šalių prievolė, kurią bankui vykdys abu lygiomis dalimis; padalinti santuokos metu įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ieškovui V. priteisiant kilnojamuosius/ nekilnojamuosius namų apyvokos daiktus ar ½ daikto, kurių vertė 7 194,13 Eur; atsakovei atitinkamai priteisti turto už 9 862,99 Eur, priteisiant atsakovės nurodytus daiktus/ar dalį daikto pagal nurodytą atsakovės sąrašą; priteisti 704,50 Eur vaiko pinigų; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos turimą pavardę „Ž.“ ir priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Pažymėjo, kad ieškovas neteisingai nurodo faktus ir bendro gyvenimo aplinkybes: pirmiausia šalys, priešingai nei teigia ieškovas, kartu pradėjo gyventi ne 2012 metais, o 2010 metais. Atsakovė pažymėjo, kad būtent ieškovo elgesys laikui bėgant pasikeitė – jis vis rečiau grįždavo namo iš Norvegijos, kurioje dirbo, būdamas Norvegijoje vis rečiau skambindavo, o paskambinus dažnai būdavo išgėręs. Maždaug nuo 2016 metų ieškovas su atsakove bendravo vis šalčiau, pasidarė grubus, vengiantis artumo, konfliktiškas, byloje pateikti duomenys apie atliktą ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu, rodo, jog ieškovas prieš atsakovę yra naudojęs fizinį smurtą. Tokiais savo veiksmais ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus, nesistengė išsaugoti šeimos.

5. Trečiasis asmuo „Luminor Bank“ AB bankas, veikiantis Lietuvoje per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (2019 m. sausio 9 d. nutartimi Luminor Bank AB jo teisių ir pareigų perėmėju - Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių), pateikė atsiliepimą į atsakovės R. Ž. 2019 m. balandžio 10 d. pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų ir nurodė, jog tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjo J. V. iš kitos pusės sudaryta 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią, kredito gavėjui suteiktas 86 886,01 Eur būsto kreditas terminui iki 2041 m. rugpjūčio 30 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto: buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, hipoteka (Hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)). Negrąžinta kredito suma 2019 m. balandžio 10 d. sudarė 69 827, 62 Eur. Trečiasis asmuo nurodė, jog tuo atveju, jeigu bankui įkeistą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, po santuokos nutraukimo sutuoktiniai dalintųsi tarpusavyje, prašo pripažinti, kad R. Ž. yra solidari skolininkė su J. V. ir atsako bankui pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kitu atveju, bankas prieštarautų bankui įkeisto turto tarp sutuoktinių padalijimui. Taip pat bankas prašė teismo įvertinti atsakovės reiškiamo reikalavimo dėl vaiko išlaikymui skirtinų lėšų pagrįstumą, banko vertinimu reikalaujama išlaikymo suma yra nepagrįstai didelė neproporcinga nepilnamečio vaiko poreikiams, ir prašomo dydžio išlaikymo mokėjimas mažintų J. V. finansines galimybes vykdyti prievoles bankui.

6. Trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti, o su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ieškovui dirbant Norvegijoje, ji buvo pastebėta bendraujanti su kitu vyru. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba Norvegijoje, kur jo darbo užmokestis per mėnesį gali siekti iki 3000 Eur sumą, tačiau tai priklauso nuo dirbamų valandų ir viršvalandžių skaičiaus, be to, tokias pajamas ieškovas gauna tik tais mėnesiais, kai dirba Norvegijoje. Ieškovas įvertinęs savo patiriamas išlaidas (išlaidos gyvenant Norvegijoje už būstą, maistą, internetą ir kt.), mokamas būsto paskolos įmokas bei išlaikymą sūnui iš ankstesnės santuokos, vertindamas savo finansinę padėtį, nurodė, kad galėtų skirti sūnaus išlaikymui iki 250 Eur per mėnesį. Taip pat ieškovas sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko mama R. Ž.. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė butą (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise.

8. Ieškovo teigimu, butas buvo įsigytas iki santuokos 2011 m. rugsėjo 7 d., todėl butas yra ieškovo asmeninė nuosavybė ir į bendrą turto balansą neįtraukiamas. Butas buvo įsigytas paėmus paskolą iš banko AB DNB, minėtos ieškovo su banku sudarytos kredito sutarties pagrindu ieškovui 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo suteiktas 86 886,01 Eur kreditas butui įsigyti, kreditorinių įsipareigojimų įvykdymas bankui buvo užtikrintas ieškovo motinos L. L. hipotekos lakštu, tai rodo ieškovo siekį butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas aiškindamas tarp jo ir atsakovės susiklosčiusius santykius nurodė, jog iki santuokos sudarymo 2012 m. jie susitikinėjo, ieškovui grįžus iš Norvegijos laiką leisdavo kartu, tačiau kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovas nurodė, jog jis, pirkdamas butą, pasiskolino pradiniam įnašui pinigų iš atsakovės, tuo tarpu atsakovė iš ieškovo pirko automobilį, tai rodo, kad tiek pinigai tiek abiejų šalių įgyjamas turtas buvo atskiras.

9. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu papildydamas ieškovo poziciją, nurodė, jog anksčiau šalys santuoką bandė nutraukti taikiai ir 2018 m. sausio 31 d. susitarė dėl vaiko išlaikymo dydžio ir turto padalijimo tada atsakovė sutiko, jog butas liktų J. V. nuosavybe, tačiau kreditoriaus AB DNB banko apeliacinio skundo pagrindu panaikinus minėtą teismo sprendimą, atsakovė pakeitė savo poziciją ir iki šiol teigusi, jog bendromis santuokinėmis lėšomis buvo gerinama buitis, perkami baldai ir daiktai bei mokama J. V. paskola ir ½ šių lėšų priklauso jai, ėmė reikalauti pripažinti nuosavybės teisę jai į ½ dalį buto. Ieškovo atstovas akcentavo, jog buto pirkimo sandoris bei kredito sutarties pasirašymas įvyko prieš metus laiko iki šalių santuokos sudarymo, kas nepaisant šalis siejusių santykių, rodo ieškovo valią įsigyti nekilnojamąjį turtą ir prisiimti kreditorinius įsipareigojimus asmeniškai. Paaiškino, jog ieškovas niekada neneigė fakto, jog buto pirkimo pradiniam įnašui buvo panaudota R. Ž. 10 000,00 Lt, tačiau pažymėjo, jog tai nebuvo R. Ž. įmoka už butą – šiuos pinigus ji paskolino J. V., kuriuos J. V. įsipareigojo grąžinti R. Ž.. Ieškovo atstovas taip pat akcentavo, jog asmenų valia atlikti tam tikrus veiksmus ar sukurti bendrą ūkį turi būti aiškiai išreikšta, tai patvirtina, jog šalims susituokus R. Ž. prašymu Nekilnojamojo turto registro centro duomenys patikslinti, nurodant, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, yra šeimos turtas. Atstovo teigimu, tai rodo, jog šalių valia, buvo aiškiai išreikšta dėl buto pripažinimo šeimos gyvenamąja vieta. Tuo tarpu, perkant butą bei registruojant nuosavybės teises į šį turtą, jokių veiksmų, pagrindžiančių siekį butą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, atlikta nebuvo, kadangi tokio siekio šalys neturėjo.

10. Prašė namų apyvokos kilnojamuosius/nekilnojamuosius daiktus padalinti ieškovo nurodomu būdu, nes ieškovas daiktų vertę nurodė, atsižvelgdamas į jų nusidėvėjimą, skirtingai nei R. Ž., kuri nurodo daiktų vertę artimą daiktų įsigijimo kainai.

Atsiliepimas

11. Atsakovė teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad būtent ieškovas buvo nelojalus šeimai, neskyrė jai dėmesio, susirado kitą moterį, su sūnumi bendrauja retai ir juo nesirūpina. Ieškovo nurodyta 200 Eur išlaikymo suma vaikui yra aiškiai nepakankama vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti. Ieškovo banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas disponuoja didelėmis lėšomis, ir gali vaiko išlaikymui teikti 400 Eur, kadangi ieškovo pajamos yra didesnės, todėl vaiko išlaikymui jis gali skirti daugiau pinigų nei atsakovė, be to, vaikas nuolat auga ir jo poreikiai didėja. Pažymėjo, kad vaiko priežiūros, auginimo, ugdymo, lavinimo bei kasdienio materialinio išlaikymo rūpesčiai tenka vienai ieškovei, kurios finansinė padėtis yra prastesnė. Nurodė, kad yra visos sąlygos pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe, nors santuoka tarp šalių buvo sudaryta tik 2012 metų gegužės 9 d., tačiau šalys bendrą ūkį vedė nuo 2010 m. sprendimas pirkti butą buvo bendras, kadangi gyveno kartu siekė įgyti bendrus namus, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas J. V. tuo metu vienas dirbo, banko paskolos suteikimo sąlygos buvo naudingesnės sudarant kredito sutartį vienam ieškovui (asmeniškai). Tuo tarpu R. Ž. įmokėjo pirminį įnašą už butą – 10 000 Lt (2896 Eur). Tokie šalių veiksmai rodo, bendrą siekį įsigyti turtą, butas buvo vėliau įregistruotas šeimos turtu ir buvo įgytas šeimos poreikiams. Šalys butą pirko, įsirengė bendromis pastangomis, tai laikytina jungtine veikla ir leidžia daryti išvadą, kad šalys tokiais savo veiksmais siekė įgyti turtą bendrąja daline nuosavybe.

12. Atsakovės atstovė, advokatė Vita Litinskienė, prašė priešieškinį tenkinti pilnai. Nurodo, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi jis turi naują draugę – su kuria galimai susipažino dar būdamas santuokoje, ir dėl naujų santykių jis apleido šeimą. Tuo tarpu ieškovas nurodydamas, jog santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės, nepateikia jokių šį faktą įrodančių duomenų, o remiasi tik savo interpretacijomis ir neva matyta situacija, kurios niekada su sutuoktine nesiaiškino ir neminėjo. Nurodė, jog kilnojamųjų/nekilnojamųjų daiktų vertė galėjo sumažėti dėl nusidėvėjimo 10 procentų, tačiau ne daugiau. Pažymėjo, kad tam tikro asmeninio pobūdžio santykiai šalis siejo jau nuo 2006 m. Taip pat pažymėjo, jog 2006 m. J. V. vardu buvo įgytas automobilis, kuris buvo pirktas už R. Ž. pinigus (automobilio pirkimui R. Ž. davė 25 500 Lt). Nurodė, kad atsakovė augino vaiką, o ieškovas dirbo ir išlaikė šeimą ir toks gyvenimo modelis tenkino abi šalis, todėl J. V. palikus šeimą atsakovei buvo sunku įsidarbinti, grįžti į darbo rinką, be to jos galimybes gauti didesnes pajamas riboja, tai, jog ji viena prižiūri ir augina šalių sūnų, todėl esant aplinkybėms, jog ieškovo finansinė padėtis yra geresnė, jo gaunamas darbo užmokestis yra ženkliai didesnis nei atsakovės, vaiko tėvas turėdamas galimybę gali skirti vaiko išlaikymui daugiau nei vaiko mama. Atsakovės atstovė taip pat akcentavo, jog iš byloje esančių įrodymų, liudytojų ir šalių pateiktų paaiškinimų, akivaizdu, kad šalys vedė bendrą ūkį nuo 2010 metų. Šalių valią įgyti turtą bendrai rodo R. Ž. išduotas J. V. įgaliojimas veikti jo vardu; sąskaitos susijusios su buto įrengimu, daiktų pirkimu, rodo, jog šalys veikė bendrai, abu rūpinosi turto įsigijimu. Bendras ūkio vedimas, o vėliau ir santuokos sudarymas bei vaiko auginimas rodo išreikštą šalių valią, sukurti šeimą ir kurti bendrą gyvenimą, todėl prašo pripažinti jog šalis iki santuokos sudarymo siejo jungtinė veikla ir priteisti atsakovei ½ dalį turto (buto ir požeminės aikštelės). Atsakovės atstovės manymu, ieškovo nurodoma turto vertė yra per maža. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, jeigu teismas tenkins atsakovės prašymą ir pripažins, kad turtas šalims priklauso po ½ dalies nuosavybės teise, nei ieškovas nei atsakovė neturėtų finansinių galimybių vienas iš kito išpirkti pusę buto, todėl butą prašo padalinti natūra. Pripažinus butą bendrąja daline nuosavybe, prašo pripažinti, kad ir paskola, skirta dalintino turto įsigijimui turi būti solidari. Taip pat prašo nustatyti naudojimosi požemine aikštele tvarką atsakovės nurodomu būdu.

13. Trečiasis asmuo L. L. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus J. V. pirkdamas butą sudarė kredito sutartį su banku, kreditorinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui paprašė jos įkeisti savo turimą butą. Pažymėjo, kad nors buto pirkimo metu sūnus susitikinėjo su atsakove, tačiau prašydamas mamos įkeisti butą nurodė, jog siekia įsigyti butą sau, todėl siekdama, kad sūnus turėtų nuosavus namus, kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui įkeitė savo turimą butą. Nurodė, kad apie tai, jog jos sūnus Jevgenijus susitikinėja su R. Ž. žinojo, tačiau planų sukurti šeimą ar įgyti turtą bendrai sūnus niekada neišreiškė, santuoką sudarė tik dėl R. Ž. nėštumo. Nurodė, kad kaip hipotekos davėja, ji nesutinka, kad hipoteka užtikrinta kredito sutartis būtų modifikuota, kadangi R. Ž. nemoka komunalinių mokesčių gyvenamame bute, todėl nėra pagrindo tikėtis, jog mokės ir kredito įmokas. Nurodė, jog ieškovo ir atsakovės santykiai yra itin konfliktiški, gyvenimas viename bute jį padalijus būtų neįmanomas ir žalingas vaikui, atsakovė stengiasi apsunkinti tėvo bendravimą su vaiku, nesilaiko teismo nustatytos laikinos tėvo su vaiku bendravimo tvarkos.

14. Liudytoja R. S. apklausta teismo posėdyje nurodė, jog yra R. Ž. draugė. Bendraudama su R. Ž. ateidavo pas ją į svečius. Paliudijo, jog dar iki R. Ž. ir J. V. santuokos sudarymo ji, atėjusi pas R. Ž. matydavo ten J. V., taip pat jai žinoma aplinkybė, jog buto pradiniam įnašui R. Ž. davė J. V. pinigų.

15. Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, jog būdama ilgamete R. Ž. drauge ji dažnai užsukdavo pas R. Ž., kuri tuo metu (iki persikėlimo į butą (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje), gyveno Zauerveino gatvėje nuomojamame bute. Patikino, kad jai atėjus J. V. ten dažnai būdavo, iš aprangos, elgesio ir to, jog svečiams išėjus J. V. likdavo pas R. Ž., manytina, jog jis ten taip pat gyveno. Taip pat nurodė, jog kartu su ieškovu ir atsakove vyko apžiūrėti perkamo buto (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, ir iš šalių tarpusavio bendravimo, jai susidarė įspūdis, jog J. V. ir R. Ž. butą pirko bendrai ir jame ketino gyventi kartu.

16. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp šalių vyrauja įtemti ir konfliktiški santykiai. Abu tėvai teikia skundus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, abu tėvai deda nepakankamai pastangų, ieškant kompromisų ir susitariant dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Vaiko teisių specialistė taip pat nurodė, jog 200 Eur išlaikymas, skiriamas iš tėvo būtų pakankamas tokio amžiaus vaiko išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2012 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (226). (Tomas I / puslapis 7). Ieškovas prašo nutraukti su atsakove sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovė – dėl ieškovo kaltės. Šalys turi nepilnametį vaiką, kurio gyvenamąją vietą abu sutinka nustatyti su vaiko motina R. Ž. bei prašo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu J. V.. Vaiko išlaikymui R. Ž. reikalauja 400 Eur per mėnesį, tuo tarpu vaiko tėvas sutinka skirti 250 Eur išlaikymą. Tarp šalių kilo ginčas dėl prieš santuokos sudarymą J. V. prisiimtos prievolės AB DNB bankui (dabar AB Luminor Bank) pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine jo prievole. Ieškovas laiko, kad iki santuokos prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai, kurie užtikrinti ieškovo motinos turto hipoteka, turi būti pripažinti asmenine jo prievole, o už paskolos pinigus įgytas turtas laikytinas jo asmenine nuosavybe. Atsakovė įrodinėja, kad nepaisant to, jog kreditoriniai įsipareigojimai prisiimti vien J. V. vardu ir įgytas turtas įregistruotas taip pat jo vardu, faktinė situacija turto įgijimo metu buvo kitokia nei nurodo ieškovas, šalys jau nuo 2010 metų vedė bendrą ūkį, gyveno kartu ir siekė bendrai įgyti turtą. Tai, jog atsakovė dar iki santuokos turėjo įgaliojimą veiki ieškovo vardu, rodo, jog tarp šalių buvo artimi, pasitikėjimu grįsti santykiai. Šalys dar iki santuokos sudarymo gyveno kartu, bendrai ieškojo ir įgijo butą, todėl jis turėtų būti pripažinta bendra daline šalių nuosavybe, o šio buto įsigijimui skirtos kredito sutarties vykdymas turi būti pripažintas solidaria R. Ž. ir J. V. prievole.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

19. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį ar priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys ar priešieškinis dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

20. Pripažinus, jog nei vienas iš sutuoktinių neįrodė, kad egzistavo faktai, sudarantys prielaidas taikyti įstatyminę santuokos iširimo priežasčių prezumpciją, pripažįstama, jog konfliktai, kylantys tarpusavio nesupratimo pagrindu vertintini kaip abiejų sutuoktinių kaltė, iškilusius nesutarimus šalims nesiekiant spręsti geruoju, susitariant, derinant pozicijas, o kiekvienam siekiant primesti kitam savo supratimą apie šeimos vertybes, elgesį šeimoje ir pan. Sprendžiant kaltės klausimą, esminė aplinkybė nėra tai, kas dažniau tuos konfliktus išprovokuodavo; svarbiausia tai, kaip šalys elgėsi konflikto metu. Tokiais atvejais, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

21. Ieškovas J. V. atsakovės kaltės teismo posėdžio metu neįrodinėjo, apsiribojo pateiktu ieškiniu bei paaiškinimais, jog jis matė atsakovę su kitu vyru išvažiuojant kartu atsakovės automobiliu iš prie šalių namų (duomenys neskelbtini), Klaipėda esančios požeminės aikštelės, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodomas aplinkybes teismui nepateikė. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdžio metu atsakydama į ieškovo kaltinimus, nurodė, jog yra bendraujantis žmogus ir tai jos neištikimybės fakto neįrodo. Atsakovė prašo pripažinti santuoką iširus būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi jis, dirbdamas užsienyje, šeimos pinigus leido lankydamasis restoranuose, nustojo rodyti pagarbą ir lojalumą atsakovei, prieš ją smurtavo ir tai pagrindžia ikiteisminio tyrimo duomenys.

22. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2013 m. gegužės 7 d. J. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas kaltinamajam ir nekentėjusiajam susitaikius (el. b. 1 t., l. 130-136), 2017 m. kovo 29 d. Klaipėdos Vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato viešosios policijos skyriaus pietinės policijos nuovados nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. Ž. pranešimą dėl sutuoktinio J. V. naudojamo nuolatinio psichologinio smurto (el. b. 4 t., l. 14-16). Teismo vertinimu, ikiteisminis tyrimas dėl galimai J. V. panaudoto smurto buvo atliekamas 2013 metais, be to buvo nutrauktas šalims susitaikius, iš to seka, kad R. Ž. atleido sutuoktiniui už galimai vartotą smurtą jos atžvilgiu, skyrybų proceso neinicijavo, po šių įvykių šalys toliau gyveno kartu dar trejus metus, tai rodo, kad 2013 metais vykę šalių konfliktai ir dėl jų pradėti bei nutraukti ikiteisminiai tyrimai nėra esminė priežastis lėmusi santuokos nutraukimą.

Žemesnės instancijos teismas

23. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, jog ieškovas turi naują draugę, ir galimai dėl jos paliko šeimą ir išėjo iš bendrų su atsakove namų. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-24/2010). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Todėl teismas, siekdamas nustatyti ieškovo ir atsakovės santuokos iširimo priežastis, vertina tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo.

24. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta jokių įrodymų pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas išėjo iš namų dėl kitos moters ir kad su nauja drauge ieškovas palaikė ryšius dar gyvendamas santuokoje. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė santuokos metu palaikė ryšius su kitu vyru, pats ieškovas nurodė, jog pamatęs ją su kitu vyru apie šį susitikimą nepaklausė atsakovės, neprašė pasiaiškinti, nesistengė išsiaiškinti susitikimo aplinkybių ir remiasi tik asmenine situacijos interpretacija. Iš esmės abi šalys nurodė, jog santykiai tarp jų nutrūko 2016 metais dėl charakterių skirtumų, pagarbos ir tolerancijos vienas kitam stokos, nesugebėjimo ramiai spręsti kylančių konfliktų.

25. Byloje nėra pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo išimtinai tik dėl kito sutuoktinio kaltės. Viena iš bendro šeimos gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, abipusių kompromisų būdu priimti tarpusavio susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą.

Žemesnės instancijos teismas

26. Nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokinio lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir, kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodomų aplinkybių bei posėdžių metu duotų paaiškinimų, matyti, jog abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Nei viena iš šalių nenorėjo atsižvelgti į kito sutuoktinio interesus, neieškojo kompromisų iškilus rimtesniems nesutarimams nei vienas jų nesiekė išsaugoti šeimos. Teismo vertinimu, faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, ilgainiui atsiradusi nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Esminė šalių santuokos iširimo priežastis yra ne vienos kurios nors iš jų absoliuti kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, negalėjimas ir nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, rasti bendrą kompromisą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys ilgainiui tapo nelojalios ir nebegerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio visapusiškų poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai nesistengė išsaugoti šeimos, todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

27. Teismas, atsižvelgdamas į šalių valią nutraukti santuoką, į tai, kad abiems sutuoktiniams pažeidus savo kaip sutuoktinių pareigas jų bendras gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka faktiškai yra iširusi, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

28. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam jo pavardę – V., atsakovei – Ž.. Atsakovė prašo jai palikti jos pavardę – Ž.. Prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė „V.“, o atsakovei – „Ž.“.

Dėl tarpusavio išlaikymo

29. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).

30. Ieškovė pradiniame priešieškinyje pateikė prašymą priteisti iš ieškovo jai išlaikymą po 100 Eur mėnesinėmis išmokomis, tikslindama priešieškinio reikalavimus atsakovė šio reikalavimo nebereiškė. Atsižvelgiant į tai, šalių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

31. Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t.y. abu tėvai prašo, jog sūnaus M. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (atsakove). Kadangi ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina nėra, šis atsakovės reikalavimas tenkintinas ir sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove R. Ž. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

32. Atsakovė prašo teismo priteisti iš ieškovo išlaikymą jų nepilnamečiam sūnui M. V. gimusiam 2012 m. rugsėjo 19 d. po 400,00 Eur per mėnesį, pinigus pervedant už einamąjį mėnesį iki mėnesio 15 dienos į R. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, paskirti vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną R. Ž.. Priešieškinyje nurodo, jog kas mėnesį vaiko išlaikymui būtina skirti po 692 Eur, kartu pateikė vaiko poreikių paskaičiavimo lentelę (el. b. 7 t., l. 30).

33. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog gali teikti vaikui po 200 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog sutinka teikti vaikui išlaikymą, mokant po 250 Eur kas mėnesį.

34. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

35. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

36. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

37. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.

38. Pasisakydamas vaiko poreikių klausimu, teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

39. Pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 555 eurų, atskaičius mokesčius – 395,77 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025).

Žemesnės instancijos teismas

40. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

41. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

42. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis ir kt.).

43. Atsakovė nurodė, kad vaiko poreikiams kas mėnesį išlaikymui reikia apie 700 Eur - ne mažiau kaip 692,00 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

44. Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia (be visa kita) grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

45. Atsakovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad vidutiniškai vienam mėnesiui vaikui išlaikyti atsakovė nurodo, kad reikalinga 692,00 Eur suma, kurią sudaro 65,00 Eur už darželį, 18,00 Eur už krepšinio būrelį, 4,00 Eur per mėnesį darželio tėvų komiteto rinkliava, 35,00 Eur draudimas, 10,00 Eur kirpykla, 75,00 Eur drabužiai, avalynė, 20,00 Eur vitaminai, 30,00 Eur vaistai, 30,00 Eur žaislai, knygelės ir piešimo reikmenys, 50,00 Eur pramogos, išvykos, 70,00 Eur komunaliniai patarnavimai, 200,00 Eur maistas, 75,00 Eur transporto išlaidos, 10,00 Eur higienos reikmenys.

Žemesnės instancijos teismas

46. Atsakovė priešieškinyje ir teismo posėdyje paaiškino vaiko poreikius, ir jų išlaidas kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti (el. b. VII t., l. 30), pateikė įrodymus - pirkimo čekius, pagrindžiančius išlaidas vaiko rūbams, išlaidas maisto parduotuvėse, degalinėse, mokesčius už vaiko lankomą darželį (el. b. 2 t. l. 106, 7 t., 103-111). Teismas vertina atsakovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

47. Vertinant atsakovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, visų pirma pastebėtina, jog nurodomas skiriamas 692,00 Eur išlaikymas vaikui per mėnesį kelia pagrįstų abejonių. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarties pagrindu, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vaiko tėvas J. V. reguliariai kas mėnesį privalo teikti 250,00 Eur išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog šiuo metu dirba vadybininke ir jos pajamos, atskaičius mokesčius sudaro 600,00 Eur. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti ir atsakovė nurodė, jog ji turi dar vieną sūnų, studentą, kurio išlaikymui taip pat skiria piniginių lėšų. Taigi, pagal atsakovės nurodomas aplinkybes ji nepilnamečio sūnaus išlaikymui išleidžia daugiau nei pati uždirba. Prie atsakovės gaunamo darbo užmokesčio pridėjus J. V. mokamą 250,00 Eur išlaikymo sumą, vis dėlto matyti, kad skiriant 700 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, R. Ž. liekanti pinigų suma būtų tokia maža, kad iš jos nebūtų įmanoma ne tik išlaikyti/prisidėti prie studijuojančio sūnaus išlaikymo, bet ir užtikinti bent minimalius pačios R. Ž. būtinuosius poreikius. R. Ž. nepateikė į bylą banko sąskaitų išrašų iš kurių būtų galima spręsti kokiomis bylos nagrinėjimo dienai atsakovė disponuoja ir kiek realiai išleidžia (pateikti sąskaitų išrašai yra iš ankstesnių metų iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog lentelėje nurodytos išlaidos vaiko poreikiams akivaizdžiai viršija atsakovės galimybes skirti tokias lėšas ir jos neatitinka realių išlaidų skiriamų vaiko poreikiams. Atsakovė nurodė, kad kiekvieną savaitgalį vaikas eina į kiną, picerijas, draugų gimtadienius ar kitaip pramogauja, abejotina, ar būtinos tokios pramogos vaikui kiekvieną savaitgalį, todėl manytina, kad 20,00 Eur išlaidų suma pramogoms būtų pakankama tokio amžiaus vaikui, o žaislų ir kitokių priemonių įsigijimui pakankama būtų 20,00 Eur suma. Taip pat byloje nesant duomenų apie vaiko ypatingus poreikius ar sveikatos sutrikimus kritiškai vertintina ir abejotina ar yra poreikis tokio amžiaus vaikui kiekvieną mėnesį vartoti vitaminus/maisto papildus. Taip pat pažymėtina, kad transporto išlaidos vaikui 75,00 Eur, kaip nurodė atsakovė, susidaro dėl kelionių į darželį, pas vaiko močiutę ir t.t., iš pateiktų mokėjimo kvitų už degalus (el. b. 2 t., l. 110-111) matyti, kad patiriamos transporto išlaidos reikalingos vaiko poreikiams yra labai artimos bendrai tokių išlaidų sumai. Pažymėtina, kad automobiliu asmeniniais ne tik vaiko vežimo tikslais naudojasi pati R. Ž., tuo tarpu vaiko tėvas neprivalo padengti visų išlaidų, kurias patiria R. Ž. važiuodama kartu su vaiku kur nors pramogauti, lankydama savo motiną ar važinėdama asmeniniais reikalais.

48. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atliktas išlaidų skaičiavimas nėra tikslus. Pavyzdžiui, iš draudimo sutarties su UAB „AVIVA“ matyti, kad sudarytos draudimo sutarties pagrindu yra apdrausti R. Ž. bei J. V., jų sūnus nurodomas kaip papildomas draudimo objektas, nurodoma mokėtina draudimo įmoka per mėnesį 35 Eur yra bendra draudimo įmokos suma (el. b. 8 t., l. 83-86), pagal pranešimą apie draudimo sutartį (el. b. 2 t., l. 107) draudimo įmokos suma sumažinta iki 25,08 Eur. Be to pagal sutarties turinį nėra galimybės nustatyti kiek konkrečiai kainuoja vaiko draudimas, todėl neteisinga visą šią draudimo kainą laikyti vaiko išlaikymui skiriamomis lėšomis, juolab, kad tokio pobūdžio išlaidos nelaikytinos išlaidomis reikalingomis būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui ir nėra skirtos vaiko išlaikymui, tačiau jei tėvai susitarė apdrausti vaiką, o kaip matyti iš draudimo sutarties ir save, jie abu turėtų vienodai prisidėti prie papildomai patiriamų tokio pobūdžio išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

49. Atsakovė prie išlaidų vaiko poreikiams nurodė, kad 70,00 Eur sudaro komunalinių patarnavimų išlaidos. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad su nepilnamečiu vaiku gyvena ginčo bute (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kredito įmokas dengiančias šio buto įsigijimo įsiskolinimą moka ieškovas, vadinasi, visas būsto išlaikymo išlaidas sudaro tik komunaliniai mokesčiai. Įvertinus atsakovės pateiktus atliktų mokėjimų už komunalines paslaugas mokėjimą pagrindžiančius įrodymus (el. b. 7 t., l. 135-140) bei visuotinai žinomas komunalinių mokesčių kainas, laikytina, jog nurodoma 70,00 Eur būsto išlaidų suma yra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas buto išlaikymo išlaidų dydžio neginčija, tačiau pažymi, kad komunalinius mokesčius už butą moka būtent jis, tai patvirtina byloje pateikti mokėjimo nurodymai (el. b. 3 t., l. 13-26). Taip pat matyti, kad už darželį nuo 2016 metų moka taip pat ieškovas (el. b. 3 t., l. 27-37). Teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad reikalaudama priteisti iš vaiko tėvo išlaikymą vaikui ir į nurodomą reikalingų lėšų sudėtį įtraukdama išlaidas darželio ir komunalinėms paslaugoms apmokėti ji privalo dengti šias išlaidas.

50. Įvertinęs kitas vaiko poreikių lentelėje nurodytas išlaidas, teismas daro išvadą, kad jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius (CPK177, 178, 185 straipsniai).

51. Taigi teismas, įvertinęs tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikių tenkinimą, tai, kad nenustatyta, jog vaikui reikalingi ypatingi poreikiai, įvertinęs pateiktą poreikių detalizacijos lentelę bei išanalizavęs ją bylos kontekste, daro išvadą, jog 590,00 Eur (65,00 Eur už darželį (atsižvelgiant į vaiko amžių šios išlaidos sudarys mokyklos lankymo išlaidas), 18,00 Eur už krepšinio būrelį, 4,00 Eur per mėnesį darželio tėvų komiteto rinkliava, 10,00 Eur kirpykla, 8,00 Eur draudimo įmokos tenkančios vaikui dalis, 75,00 Eur drabužiai, avalynė, 30,00 Eur vaistai/vitaminai, 20,00 Eur žaislai, knygelės ir piešimo reikmenys, 20,00 Eur pramogos, išvykos, 70,00 Eur komunaliniai patarnavimai, 200,00 Eur maistas, 30,00 Eur transporto išlaidos, 10,00 Eur higienos reikmenys) išlaikymas vaikui užtikrintų jo poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis).

52. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

53. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė dirba vadybininke, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro 600,00 Eur atskaičius mokesčius. Turi transporto priemonę, nekilnojamojo turto - žemės sklypą Kretingalėje, Klaipėdos r. Taip pat turi pilnametį sūnų, kurio išlaikymui per mėnesį taip pat skiria dalį piniginių lėšų, kiek konkrečiai neįvardijo, atsižvelgiant į mėnesio išlaidas ir turimą pinigų sumą, pagal galimybes. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, galima sutikti su atsakovės teiginiais, kad jos turtinė padėtis yra sunkesnė negu ieškovo (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. V. 2018 metų duomenimis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje Norvegijoje, darbo užmokestis per mėnesį siekia iki 3000 Eur sumą, kaip nurodė pats ieškovas ši suma priklauso nuo dirbamų valandų ir viršvalandžių skaičiaus, be to, tokias pajamas ieškovas gauna tik tais mėnesiais, kai dirba Norvegijoje. Ieškovas turi išlaidų gyvenant Norvegijoje, kur pragyvenimo lygis didesnis nei Lietuvoje (už būstą, maistą, internetą ir kt.).Taip pat iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pagal kredito sutartį Nr. 2305 - 2011 – 70260 (kuri sudaryta ginčo būstui įsigyti) nors įmokų ir palūkanų suma yra kintanti, per mėnesį ieškovas sumoka maždaug 300 Eur. J. V. taip pat turi dar vieną nepilnametį sūnų I. V., kurio išlaikymui J. V. skiria po 150,00 Eur kas mėnesį (el. b. 3 t., l. 38-51).

55. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

56. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Žemesnės instancijos teismas

57. Atsakovė prašo priteisti vaikui išlaikymą po 700,00 Eur per mėnesį, o ieškovas sutinka mokėti po 250,00 Eur. Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus.

58. Atsakovė nurodė, kad pati šiuo metu prašomo išlaikymo vaikui skirti negali, todėl ieškovas turėtų prisiimti didesnę išlaikymui tenkančią išlaidų dalį. Pažymėtina, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė už atsakovės, tačiau atsakovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti šalių nepilnametį vaiką, todėl ieškovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo sūnui, kad patenkintų vaiko poreikius, atsakovės piniginis indėlis nagrinėjamu atveju į vaiko išlaikymą gali būti mažesnis.

Žemesnės instancijos teismas

59. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei teismo posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių paaiškinimų, atsižvelgdamas į vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, į bendrą valstybės pragyvenimo, infliacijos lygį, bei tai, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, konstatuoja, jog vaiko poreikiams patenkinti 590,00 Eur suma yra pakankama, ir tik nežymiai viršija orientaciniu laikomo minimalaus darbo užmokesčio (kuris šiai dienai yra 555 Eur) sumą per mėnesį. Atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti šalių nepilnametį vaiką, bei į tai, kad teismo vertinimu ieškovo turtinė padėtis leidžia jam teikti 300,00 Eur dydžio išlaikymą. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir nepilnamečio vaiko M. V. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio padavimo dienos (2017 m. kovo 29 d.) (CK 3.200 straipsnis) iki sūnaus pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai), priteistas išlaikymas indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

60. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

61. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina atsakovė R. Ž. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

62. Ieškovas ieškiniu, o atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė teismo nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal abiejų šalių pateiktas patikslintas sąlygas. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog palaiko tėvo norą bendrauti su vaiku ir norėtų, kad jis su vaiku praleistų kuo daugiau laiko. Ieškovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, jam pasiimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos vietos, kur vaikas tuo metu yra, į savo gyvenamąją vietą ar kitą savo nuožiūra pasirinktą vaikui saugią ir pagal jo amžių priimtiną vietą ir grąžina vaiką į vaiko gyvenamąją vietą (tuo laikotarpiu, kai J. V. dėl darbo santykių nereziduoja užsienio valstybėje): pirmą ir antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 20 val.; antrą Šv. Kalėdų dieną (pradedant 2019 m.) nuo 11 val. iki 20 val.; antrą Šv. Velykų dieną (pradedant 2019 m. ) nuo 11 val. iki 20 val.; kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. rugsėjo 19 d. (pradedant nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.), nuo 11 val. iki 20 val. Taip pat per vaiko atostogas nepertraukiamai 1 mėnesio, tarpusavio sutarimu su atsakove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus; per vaiko žiemos atostogas nepertraukiamai iki 1 savaitės, tarpusavio sutarimu su atsakove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus. Ieškovas taip pat turi teisę neribotai su vaiku bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber kitomis programomis ir socialiniais tinklais) bei nevaržomai lankyti vaiką ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo.

63. Atsakovė iš esmės neginčijo ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, prašo nustatant vaiko bendravimo su tėvu sąlygas nurodyti, jog ieškovas, be išankstinio vaiko motinos sutikimo negali išvežti vaiko į užsienį, o vaiko atostogos su tėvu būtų iš anksto suderintos su vaiko mama telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis. Atsakovė taip pat nurodė, kad pageidauja, jog vaiko tėvas kaip ir ji rūpintųsi vaiku ir jį slaugytų jam sergant (dvi savaites per mėnesį) vestų į darželį ir atliktų kitas su vaiko kasdiene prižiūra susijusias pareigas.

64. Nors toks kasdienių pareigų rūpinantis vaiku pasiskirstymas tarp abiejų tėvų būtų optimaliausias variantas, taip sukuriant didesnį tėvo ir vaiko bendravimą bei sumažintų vaiko motinai tenkančią kasdienę rūpinimosi vaiku naštą, teismas tokių įpareigojimų nustatyti negali. Situacijose, kai vaiko tėvai gyvena skyrium neišvengiamai vaikas lieka su vienu iš tėvų, kuriam ir tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, o kitam tėvui jei yra įmanoma, tenka didesnės apimties išlaikymo teikimo našta. Nagrinėjamu atveju, kai vaiko tėvas J. V. dirba užsienyje ir Lietuvos Respublikoje būna retai, nereguliariai ir šiuo metu net neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra netikslinga, o ir neįmanoma teismui nustatyti rūpinimosi vaiku tvarką ar kaip nors tarp šalių paskirstyti kasdienės vaiko priežiūros pareigas.

65. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

66. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus šalių siūlomas nustatyti bendravimo tvarkos sąlygas ir esant šalių susitarimui, atsižvelgiant į vaiko teises ir teisėtus interesus, išvadą teikiančios institucijos atstovės pateiktą nuomonę bei į tai, kad abu tėvai savo vaikams turi lygias teises ir pareigas, nepaisant to, gyvena kartu su vaiku ar skyrium, reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti, nustatant, kad:

67. Tėvas J. V. tuo laiku, (kai yra Lietuvoje ir nereziduoja kitoje valstybėje darbo reikalais) su vaiku bendrauja:

1. pirmą ir antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 20 val.

2. antrą Šv. Kalėdų dieną (pradedant 2019 m.) nuo 11 val. iki 20 val.

3. antrą Šv. Velykų dieną (pradedant 2019 m.) nuo 11 val. iki 20 val.

4. kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. rugsėjo 19 d. (pradedant nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.), nuo 11 val. iki 20 val.

5. Per vaiko atostogas nepertraukiamai 1 mėnesio, tarpusavio sutarimu su atsakove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

6. Per vaiko žiemos atostogas nepertraukiamai iki 1 savaitės, tarpusavio sutarimu su atsakove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

7. Ieškovas turi teisę su nepilnamečiu vaiku bendrauti visomis ryšio priemonėmis (telefonu, Skype, Viber kitomis programomis ir socialiniais tinklais) bei J. V. turi teisę nevaržomai lankyti vaiką ugdymo įstaigoje, dalyvauti tėvų susirinkimuose, pareikšti pastabas dėl vaiko ugdymo ir auklėjimo.

8. Ieškovas, be išankstinio vaiko motinos sutikimo negali išvežti vaiko į užsienį, o vaiko atostogos su tėvu turi būti iš anksto suderintos su vaiko mama telefonu, elektroniniu paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

68. Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl reikalavimo grąžinti ieškovo sumokėtą skolą

69. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 864,14 Eur už ieškovo sumokėtą paskolą A. T.. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė šio reikalavimo.

70. Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti A. T. išmokėtą skolą priimtinas ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis).

Dėl buto nuosavybės teisės

71. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įgyto ir ieškovo vardu registruoto turto (buto adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda ir 7/250 požeminės automobilių saugyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda) teisinio statuso, t.y. ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu. Ieškovas J. V. nurodo, kad šis turtas buvo įgytas dar iki santuokos, asmeninės nuosavybės teise sudarant 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra asmeninė J. V. prievolė. Liudytoja ieškovo motina L. L. patvirtino, kad sūnus būstą siekė įsigyti asmenine nuosavybe, todėl prašė kreditorinių įsipareigojimų įvykdymą užtikrinti motinos turimo turto (duomenys neskelbtini) Klaipėda hipoteka.

72. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad nors šalių santuoka buvo sudaryta tik 2012 metais, faktiškai šalys apsigyveno kartu jau 2010 metais. Duodama parodymus teismo posėdžio metu nurodė, jog su J. V. abu nusprendė įsigyti butą ir jame gyventi, tuo tikslu J. V. sudarė kredito sutartį su banku dėl 300 000,00 Lt paskolos suteikimo, paskola buvo imama vieno J. V. vardu vien dėl tos priežasties, kad paskolos sudarymo laikotarpiu R. Ž. nedirbo ir dėl to banko siūlomos paskolos/kredito sąlygos buvo palankesnės J. V. kreditorinę prievolę prisiimant asmeniškai. Tuo tarpu R. Ž. įmokėjo pradinį įnašą už butą, tai patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymą patvirtinantis išrašas (el. b. l. 1 t., l. 71). Butas buvo įregistruotas J. V. vardu, kadangi šalys ketino gyventi kartu buto nuosavybės teisės formos įregistravimas šalims nebuvo svarbus. R. Ž. pažymėjo, kad sudarius santuoką būsto įmokos buvo mokamos iš bendrų šeimos pinigų, o gimus sūnui nekilnojamojo turto registre atliktas įrašas apie tai, kad butas turi šeimos turto statusą. Atsakovė ir jos atstovė pažymėjo, jog faktinės aplinkybės, kad šalys gyveno kartu, po to sudarė santuoką, kartu ieškojo buto įsigijimui, jį įsigiję rinko baldus, rūpinosi jo apstatymu, iš esmės rodo tarp šalių susiklosčiusius (partnerystės) jungtinės veiklos santykius. Šį faktą bei itin artimus ir pasitikėjimu grindžiamus santykius patvirtina J. V. įgaliojimas R. Ž., kuriuo R. Ž. buvo suteikti įgaliojimai veikti J. V. vardu, įskaitant ir su turto įsigijimu bei su būsto įrengimu susijusius klausimus (el. b. 8 t., l. 8-10).

73. Galiojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Tokių asmenų santykiams reglamentuoti skirtos CK trečiosios knygos XV skyriaus ,,Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos“ normos, tačiau kol nėra priimto ir įsigaliojusio įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, minėtos normos nėra įsigaliojusios ir negali būti taikomos (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis).

74. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

75. Kaip teisingai priešieškinyje nurodė atsakovė, teismas, pasisakydamas dėl asmenine nuosavybe įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turi nustatyti, ar asmenys kartu vedė bendrą gyvenimą ir ar jie turėjo tikslų kartu sukurti bendrą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

76. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendrųjų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-235/2008; 3K-3-336/2009; 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Pagal nurodytą teismų praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

77. Ieškovas savo poziciją, jog sudarant paskolos sutartį ir įsigyjant butą bei stovėjimo aikštelės dalį, neturėjo sieko su R. Ž. sukurti bendrą dalinę nuosavybę, motyvuoja tuo, kad jeigu buto pirkimo metu būtų egzistavęs šalių siekis įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, šį norą šalys būtų išreiškusios registruodamos turtą, tačiau nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tik J. V. vardu, nurodant, kad tai jo asmeninis turtas, nes būtent tokia valia buvo susiformavusi šalims – įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, tą patvirtina ir aplinkybė, jog R. Ž. iš J. V. pirko transporto priemonę.

78. Bylos duomenimis nustatyta, jog jungtinės veiklos sutartis tarp ieškovo ir R. Ž. nebuvo sudaryta raštu. Tačiau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra pasisakyta, jog reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-3-134/2011, 3K-3-84/2014). Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016, 18 punktas, LAT nutartis 2017 m. vasario 22 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 ). Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, jog nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 37 punktą).

79. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad nors ieškovas ir atsakovė nebuvo susituokę, tačiau nuo maždaug 2010 metų gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams, t. y. Apie 6 metus buvo sugyventiniai: jie kartu apsigyveno atsakovės gyvenamojoje vietoje (nuomojamame bute), vėliau įsigijo gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) Klaipėda. 2012 m. gegužės 9 d. šalys susituokė, ir praėjus tik trims mėnesiams, t.y. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus. Teismo posėdžių metu ieškovo duoti paaiškinimai apie bendro gyvenimo su R. Ž. aplinkybes buvo nenuoseklūs, jis nurodė, kad tai buvo tik susitikinėjimai, laisvalaikio leidimas kartu, tačiau neneigė, jog praktiškai visą laiką, kai grįžęs iš užsienio būdavo Lietuvoje jį praleisdavo su atsakove. Ieškovas teigė, kad gyveno nuomojamame bute miesto centre, vėliau nuomojosi butą Zauerveino gatvėje, kur dažnai lankydavosi ir kelioms paroms likdavo R. Ž., tačiau su ja negyveno. Atsakovė nurodė, kad šalys jau nuo 2010 m. gyveno kartu nuomojamame bute, liudytojų teigimu, šį butą nuomojosi būtent R. Ž., o J. V., grįžęs iš Norvegijos pas ją apsistodavo. Iš teismui pateiktos 2009 m. balandžio 25 d. nuomos sutarties (el. b. 8 t., l. 30) matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta būtent R. Ž., minėti rašytiniai įrodymai paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis nuomojosi butą Zauerveino gatvėje, tačiau ieškovo pripažinimas, kad jis gyveno minėtame nuomojamame bute, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šalys kartu gyveno nurodytame bute.

80. Bendro gyvenimo faktą, bendro ūkio vedimą bei siekį kurti bendrą dalinę nuosavybę rodo byloje nustatytos buto pirkimo aplinkybės – ieškovas nors ir turėjo Klaipėdoje artimų giminaičių (mama, sesuo) įgaliojimą veikti jo vardu, pasirašyti sutartis ir atlikti kitus veiksmus suteikė būtent R. Ž., tai rodo tarp šalių buvus rimtus, pasitikėjimu grįstus santykius, siekį veikti vienas kito interesais. Bylos duomenimis nustatyta, kad buto pirkimui reikalingą pradinį įnašą (10 000,00 Lt) sumokėjo R. Ž., šios aplinkybės neneigė ir ieškovas, tačiau teigė, jog tai buvo R. Ž. paskola J. V., kurią jis įsipareigojo grąžinti. Teismo posėdžio metu J. V. patikino, kad grąžins šią sumą atsakovei, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų iki šios dienos ši paskola grąžinta nebuvo, jokio paskolos raštelio ar kitokio rašytinio susitarimo, kuris patvirtintų, kad tarp šalių buvo susiklostę skoliniai santykiai nėra, tai tik įrodo, jog minėti pinigai, R. Ž. sumokėti kaip buto pradinis įnašas, buvo panaudoti bendro būsto įsigijimui. Ieškovas neneigė, o ir liudytoja patvirtino, jog ieškant buto įsigijimui R. Ž. ir J. V. butą (duomenys neskelbtini) Klaipėda apžiūrėjo kartu.

81. Bylos duomenimis nustatyta, kad abi šalys rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu bei turto įsigijimu, jo priežiūra ir išlaikymu, aplinkiniams demonstravo artimą emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora; atsakovė ne tik tvarkė buitį, šeimininkavo, bet ir turėjo pajamų (santaupų), pakankamų prisidėti prie bendros sugyventinių buities; šalių buitis namuose buvo bendra; ginčo turto įsigijimo metu atsakovė turėjo santaupų, kurias panaudojo pradinio buto įnašo sumokėjimui. Į bylą pateikti bute atliktų darbų užsakymai, daiktų pirkimo čekiai ir kiti duomenys rodo, jog daiktų, technikos pirkimu, buto įrengimu rūpinosi atsakovė. Byloje nepaneigti duomenys, jog atsakovė savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, įsigijimo, taip pat namų tvarkymo, įrengimo ir gerinimo, ir dėl ko minėto nekilnojamojo turto vertė išaugo.

82. Pažymėtina, jog atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332-2006; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008).

83. CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Byloje esančių įrodymų visuma rodo, jog ieškovas ir atsakovė gyvendami kartu siekė sukurti bendrą turtą. Taigi bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė dar iki santuokos sudarymo 2012 m. gegužės 9 d. turėjo tarpusavio santykius artimus šeimyniniams ir vedė bendrą ūkį, t.y. tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir asmeniniai turtiniai santykiai. Taip pat nustatyta, kad įsigytas butas ir požeminė aikštelė buvo naudojami ieškovo ir atsakovės bendram gyvenimui. Atsakovė nurodė, kad jų lėšos buvo bendros ir naudojamos bendrai, ji ieškovą mylėjo ir juo pasitikėjo. Ieškovas buvo daugiau užimtas darbe, todėl ji rūpinosi buitimi. Tiesiog gyveno kaip šeima ir atskirų susitarimų nebuvo. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovas ir atsakovė nekilnojamąjį turtą įgijo bendru sutarimu ir bendriems poreikiams tenkinti, ginčo turtas buvo įgytas ieškovui paėmus paskolą ir atsakovei iš sutaupytų pinigų sumokėjus pradinį įnašą už butą.

84. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog minėtas butas buvo įsigytas išimtinai tik už ieškovo, ar tik už atsakovės asmenines lėšas. Ieškovas neneigė, taip pat byloje liudytojai patvirtino, jog atsakovė turėjo santaupų, kurias skyrė minėto buto įsigijimui. Be to, atsakovė rūpinosi įsigyto buto remontu, ieškojo ir užsakinėjo baldus, t.y. ir savo veikla bei darbu prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo. Darytina išvada, kad šalių bendras gyvenimas, trukęs ilgą laiką ir buvęs nuolatinis bei pastovus, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir darbu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai apie susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje šalių dalys yra lygios.

85. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovo vardu registruoti nekilnojamieji daiktai: butas adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/250 požeminė automobilių saugykla, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pripažintini ieškovo J. V. ir atsakovės R. Ž. bendrąja daline nuosavybe, pripažįstant atsakovei asmeninės nuosavybės teises į ½ dalį nurodyto nekilnojamojo turto.

86. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, jog tuo atveju jei teismas tenkintų atsakovės prašymą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, pageidautų turtą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant turto ekvivalentą pinigais. Ieškovas nurodė, jog sutiktų sumokėti už atsakovei galimai tenkančią nekilnojamojo turto dalį 14 286,19 Eur kompensaciją.

87. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal šalių formuluojamus reikalavimus teismas šioje byloje nagrinėja turto nuosavybės teisinio režimo klausimus – ginčo esmė – turto pripažinimas daline bendrąja nuosavybe, tačiau nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl turto atidalijimo galimybių tarp bendraturčių, šalys reikalavimų dėl turto atidalijimo ar naudojimosi minėtu turtu tvarkos nustatymo teismui nereiškė.

88. Iš bylos duomenų matyti, kad abi šalys siekia gyventi ginčo bute ir kiekvienas nori šį butą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Atsakovė su tokia turto padalinimo tvarka, kad ieškovui lieka visas turtas, o atsakovei išmokama piniginė kompensacija, nesutinka, kadangi jai su nepilnamečiu sūnumi reikalingas gyvenamasis būstas be to ieškovo nurodoma turto vertė yra ženkliai mažesnė nei tikroji turto vertė. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nė kuri šalis nepateikė turto tikrąją vertę grindžiančių įrodymų, nei ieškovas nei atsakovė nepateikė duomenų įrodančių, kad turi finansinę galimybę priešingai šaliai sumokėti kompensaciją lygią pusei nekilnojamojo turto vertės, atsakovei priteistinas turtas natūra.

89. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi automobilių stovėjimo aikštele tvarką, nustatant, kad atsakovė ja naudosis nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., o J. V. – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Ieškovas savo pozicijos dėl naudojimosi aikštele nereiškė, teigė, kad aikštelė kaip ir butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, o atsakovė apskritai neturi jokios teisės naudotis šia stovėjimo aikštele. Atsižvelgiant į tai, kad šalys pripažintos turto bendrasavininkiais dalinės bendrosios nuosavybės pagrindu, abi šalys turi lygias teises naudotis turimu turtu proporcingai laiko atžvilgiu. Įvertinus tai, kad kaip pati atsakovė ir teigia, aikštelė yra labiau reikalinga žiemos metu, šį atsakovės reikalavimą atsisakytina tenkinti. Tokia naudojimosi bendro su ieškovu naudojimo aikštele sukuriant galimybę vienai iš šalių naudotis aikštele nepertraukiamai pusę metų, būtų neproporcinga ir neatitiktų abiejų turto savininkų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

90. Tuo tarpu reikalavimų dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo šalys šioje byloje nereiškė. Teismui tenkinus atsakovės prašymą ir pripažinus jai nuosavybės teisę į ½ nekilnojamojo turto bei netenkinus ieškovo reikalavimo priteisti turtą ne natūra, o pinigine kompensacija, teismas nesant šalių reikalavimo nenustatinėja naudojimo šiuo turtu tvarkos.

91. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymas, kaip ir bet kurie kiti bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, pirmiausia yra pačių bendraturčių susitarimo reikalas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1–2 dalys ir 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, pripažinus, kad šalių turimas turtas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, po teismo sprendimo įsiteisėjimo turėtų tarpusavio bendru sutarimu spręsti dėl naudojimosi butu ir stovėjimo aikštele tvarkos nustatymo ar šio buto atidalijimo. Tik tada, kai bendraturčiai nesusitaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, teismo tvarka yra sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės iš bendrosios dalinės nuosavybės ar naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo klausimas.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

92. Nagrinėjamu atveju šalys nurodė, kad dalintiną (kilnojamąjį) šalių turtą sudaro transporto priemonė Toyota Avensis bei namų apyvokos daiktai, buitinė technika.

93. Atsakovė nurodo, jog transporto priemonę Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninės nuosavybės teise 2011 m. balandžio 28 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu, todėl prašo transporto priemonę po santuokos nutraukimo palikti jai asmeninės nuosavybės teise. Šio reikalavimo ieškovas neginčijo ir neprieštarauja, kad transporto priemonė Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise lieka R. Ž..

94. Prašant padalinti namų apyvokos daiktus, baldus ir buitinę techniką ieškovas nurodė, kad procesiniuose dokumentuose turto vertę nurodo atsižvelgdamas į daiktų įsigijimo kainą ir jų nusidėvėjimą, prašo padalinti turtą jo nurodoma tvarka priteisiant ieškovui nurodomus daiktus, kurių vertė sudaro 4 453 Eur: prašo jam priteisti 1) šaldytuvą, gartraukį, kaitlentę, orkaitę, indaplovę, bendros 598 Eur vertės; 2) valgomąjį stalą ir 6 kėdes, bendros 544 Eur vertės, 3) 538 Eur vertės džiovyklę Miele; 4) 158 Eur vertės sekciją; 5) 80 Eur vertės dulkių siurblį Miele; 6) 1673 Eur vertės virtuvės baldus; 7) 100 Eur vertės virtuvės maišytuvą; 8) 2 vnt. tinklelius – rėmelius, roletus, bendros 186 Eur vertės; 9) 160 Eur vertės krištolinę žvakidę; 10) 416 Eur vertės koridoriaus spintą; atsakovei priteisti turto už 4 039 Eur: 1) miegamojo baldų komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės, komoda), 917 Eur vertės, 2) dvi banketes, bendros 170 Eur vertės; 3) 616 Eur vertės televizorių Sony; 4) 174 Eur vertės kavos aparatą Jūra F50; 5) spintą ir komodą, bendros 370 Eur vertės; 6) 148 Eur vertės ūkinę spintelę; 7) lentynėlę ir lentyną, 44 Eur vertės; 8) 3 vnt. užuolaidų, bendros 269 Eur vertės; 9) 450 Eur katę Dolly; 10) 105 Eur vertės draskyklę; 11) 225 Eur vertės šviestuvus; 12) 150 Eur vertės kompiuterį; 13) 401 Eur vertės Magrės sofą-lovą.

95. Tuo tarpu atsakovė prašo šalims padalinti nurodytus daiktus atsakovės pageidautinu būdu, o įmontuotus baldus, įrangą priteisti po ½ dalį kiekvienai šaliai: ieškovui priteisti turto už 7 194,13 Eur: ½ dalį virtuvinių baldų už 1115 Eur, ½ gartraukio, šaldytuvo, kaitlentės, orkaitės, indaplovės – 1196 Eur, ½ virtuvės maišytuvo ir baldų plieninių rankenų - 200 Eur, ½ dalį įmontuotos koridoriaus spintos – 297 Eur, ½ dalį sieninės spintos – 384 Eur vertės, krištolinę žvakidę – 200 Eur vertės; tinklelį-rėmelį – 34,47 Eur, spintą ir komodą - 435,66 Eur, ūkinę spintelę - 174 Eur, tinklelius-roletus - 264 Eur, lentynėlė ir lentyna – 55 Eur, užuolaidas – 150 Eur, 45 Eur ir 303 Eur, Magrės sofą –lovą – 626 Eur, sekciją – 210 Eur, trivietę sofą – 405 Eur, dvi banketes – 200 Eur, buto šviestuvus – 300 Eur, kompiuterį – 600 Eur. Atsakovei turto už 9 862,99 Eur: ½ dalį virtuvinių baldų - 1115 Eur, ½ gartraukio, šaldytuvo, kaitlentės, orkaitės, indaplovės – 1196 Eur, ½ virtuvės maišytuvo ir baldų plieninių rankenų - 200 Eur, ½ dalį įmontuotos koridoriaus spintos – 297 Eur, ½ dalį sieninės spintos – 384 Eur vertės, konrekso veislės katę Dolly 450 Eur vertės, draskyklę 150 Eur vertės, skalbimo mašiną Miele – 1345 Eur, miegamojo komplektą (lovą su čiužiniu, komoda, spinteles) 1716 Eur, kavos aparatą Jura – 435 Eur, televizorių Sony – 879,99 Eur, stalą ir 6 kėdes – 725 Eur.

96. Dėl turto vertės šalys pateikė įrodymų, kiek konkrečiai įgytas turtas kainavo, bet juos įvertino labai skirtingai, neprašė nustatyti kilnojamųjų daiktų turto vertės vertintojų pagalba. Atsakovė nurodydama turto vertę vadovavosi daiktų kaina, kuri buvo sumokėta jų įsigijimo metu, ieškovas daiktų vertę nurodo ženkliai mažesnę, motyvuojant tuo, kad daiktai pirkti prieš keletą metų, todėl atsižvelgtina į jų nusidėvėjimą, teismo posėdžio metu atsakovė sutiko, kad vertinant turtą reikia atsižvelgti į daiktų nusidėvėjimą, todėl jos nurodoma daiktų vertė mažintina 10 procentų.

97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

98. Teismas atsižvelgia į tai, kad daugelis dalintinų daiktų, baldų buvo įgyti, kaip matyti iš daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, dar 2013-2015 m., turtas, teismo nuomone, per (maždaug penkerių metų laikotarpį nuo įsigijimo) yra nusidėvėjęs, todėl atsakovės nurodytos kainos neatitinka realios turto kainos ir yra užaukštintos, bet parduodant turtą – jis dar turėtų vertę. Kadangi šalys nurodė skirtingą kilnojamojo turto vertę, teismas sprendžia, kad reali turto vertė nustatytina imant ieškovo ir atsakovės verčių vidurkį, bet atsižvelgiant į turto paskirtį, daiktų įsigijimo laiką, kainą, jų panaudojimą pagal paskirtį ir nukrypstant nuo verčių vidurkio (CK 1.5 straipsnis). Todėl 1) virtuvės buitinę techniką - šaldytuvą, gartraukį, kaitlentę, orkaitę, indaplovę, vertina 1570,00 Eur 2) valgomąjį stalą ir 6 kėdes – 634,00 Eur, 3) džiovyklę Miele 941,00 Eur, 4) sekciją 184,00 Eur; 5) vertės virtuvės baldus – 1950,00 Eur; 7) maišytuvą 150,00 Eur; 8) 2 vnt. tinklelius – rėmelius, roletus, 242,00 Eur 9) krištolinę žvakidę 180,00 Eur; 10) koridoriaus spintą 500,00 Eur, miegamojo baldų komplektą (dvigulė lova, dvi spintelės, komoda) 1316,00 Eur, 2) dvi banketes 185,00 Eur 3) televizorių Sony 740,00 Eur; 4) kavos aparatą Jūra F50 – 280,00 Eur; 5) spintą ir komodą 400,00 Eur; 6) ūkinę spintelę 160,00 Eur 7) lentynėlę ir lentyną, 49,00 Eur 8) 3 vnt. užuolaidų, 280,00 Eur 9) 450 Eur katę Dolly; 10) draskyklę 120,00 Eur; 11) šviestuvus 262,00 Eur; 12) kompiuterį 370 Eur; 13) Magrės sofą-lovą 513Eur, 14) siurblys, kurio į dalintiną turtą neįtraukė atsakovė vertintinas 80,00 Eur, 15) skalbyklė, kurios į dalintiną turtą neįtraukė ieškovas vertintina 550,00 Eur, 16) trivietė sofa, kurios į dalintino turto sąrašą neįtraukė ieškovas – 280,00 Eur.

99. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas, kuriame yra dalintini daiktai, teismo sprendimu pripažintas bendrąja daline šalių nuosavybe, įvertinus tai, kad sprendimo priėmimo dieną nėra nustatyta, kuri iš šalių ar abi šalys gyvens ginčo bute, kuria konkrečiai patalpa naudosis viena ir kita ginčo šalis, nėra galimybės nuspręsti kuriai iš šalių daiktai bus reikalingi. Teismas laiko, jog daiktai, kurie yra įgyti šalims gyvenant kartu, negali būti padalyti natūra, nes jie pagal savo paskirtį nėra dalomi, nes fiziškai juos padalijus, pasikeistų jų tikslinė paskirtis.

100. Taip pat matyti, kad šalys daiktus, kurie gali fiziškai būti atidalinti be žalos daiktui ir butui prašo priteisti kiekvienas sau, kai kuriuos daiktus kiekvienas prašo priteisti kitai šaliai ir iš esmės nė viena šalis jų nenori. Todėl šalims priteistina po ½ dalį virtuvinių baldų - 975,00 Eur vertės, ½ gartraukio, šaldytuvo, kaitlentės, orkaitės, indaplovės – 785,00 Eur, ½ virtuvės maišytuvo ir baldų plieninių rankenų – 75,00 Eur, ½ dalį įmontuotos koridoriaus spintos – 250,00 Eur, ½ dalį sieninės spintos – 200,00 Eur vertės, ½ maišytuvo 75,00 Eur vertės; po ½ 2 vnt. tinklelių – rėmelių, roletų, 121,00 Eur vertės, po ½ krištolinės žvakidės 90,00 Eur; ½ koridoriaus spintos 250,00 Eur, po ½ miegamojo baldų komplekto (dvigulė lova, dvi spintelės, komoda) 658,00 Eur, po ½ bankečių 92,50 Eur, po ½ televizoriaus Sony 370,00 Eur; po ½ kavos aparato Jūra F50 – 140,00 Eur; spintos ir komodos 200,00 Eur; ūkinės spintelės 80,00 Eur, po ½ lentynėlės ir lentynos, 24,50 Eur, po ½ 3 vnt. užuolaidų, 140,00 Eur po ½ šviestuvų 131,00 Eur, po ½ Magrės sofos-lovos 256,50 Eur, po ½ siurblio 40,00 Eur, po ½ skalbyklės 275,00 Eur, po ½ trivietės sofos, 140,00 Eur, po ½ kompiuterio 185,00 Eur.

101. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo nekilo dėl katės ir jos naudojamos draskyklės 450 Eur katė Dolly ir 120,00 Eur vertės draskyklė priteistina R. Ž..

102. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistina 285,00 Eur piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (1/2 katės ir draskyklės priklauso ieškovui) (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis).

Dėl prievolių vykdymo

103. Ieškovas nurodė, jog būsto įsigijimui finansuoti 2011 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp J. V. ir AB DNB banko (dabar AB Luminor Bank). Atsakovė prašo šią prievolę laikyti solidaria sutuoktinių prievole, kadangi nepaisant to, jog kredito sutartis buvo sudaryta dar iki santuokos tarp šalių sudarymo, ji buvo sudaryta šeimos būsto pirkimo tikslu, buvo vykdoma iš šeimos piniginių lėšų, o pripažinus atsakovei dalinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto dalį, šio turto įsigijimui skirtos paskolos grąžinimas turi būti pripažintas solidaria ieškovo ir atsakovės prievole.

104. Kreditorius Luminor AB bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju teismui padalinus šalių turimą nekilnojamąjį turtą, atsakovė R. Ž. turi būti pripažinta kredito sutarties šalimi, kuri solidariai su J. V. atsako bankui pagal 2011-09-01 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

105. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

106. Asmeninėmis laikomos prievolės, kurios sutuoktinio yra įgyjamos savarankiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

107. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

108. Minėtas kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui - būsto įsigijimui. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Prievolės, kylančios iš kredito sutarties, yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, ir šeimos būsto įsigijimu, todėl sutuoktiniai pagal šią prievolę atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog šalys pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį nuo 2010 metu t. y. dar iki santuokos sudarymo, taip pat nustačius, jog būstas buvo įsigytas šeimos poreikių tenkinimui, bei teismo sprendimu pripažinus, kad turtas įgytas bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teise, konstatuotina, jog būsto įsigijimui sudaryta kredito sutartis ir pagal ją prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai (2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartis Nr. 2305-2011-70260) laikytini solidaria šalių prievole.

Dėl vaiko pinigų grąžinimo

109. Atsakovė R. Ž. teismo prašo jai iš J. V. priteisti 704,50 Eur vaiko pinigų, gautų iš Norvegijos darbo ir socialinės apsaugos tarnybos iki 2017 m. liepos 1 d. Ieškovas J. V. su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodo, jog minėtos jo gautos išmokos buvo skirtos ir panaudotos vaiko poreikiams, tėvas susitikęs su vaiku juos leisdavo vaiko interesais, pirko vaikui rūbus, žaislus ir kitaip panaudojo vaiko poreikių tenkinimui.

110. Pažymėtina, kad teismas atlikdamas įrodymų vertinimą turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

111. Fakto, kad vaiko pinigai nurodytu laikotarpiu J. V. buvo išmokėti šalys neginčija. Atsakovė šių pinigų reikalauja, nes jie J. V. išmokėti kaip vaiko pinigai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. liepos mėn. Ieškovas jau nuo 2016 m. gruodžio mėnesio nebegyveno kartu su šeima, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio gautos išmokos pinigų neperdavė atsakovei, su kuria gyvena šalių sūnus ir kuri juo viena rūpinasi.

112. Ieškovas nurodomų aplinkybių neneigė, tačiau nurodė, jog vaiko pinigus panaudojo vaiko poreikių tenkinimui, pirkdamas jam daiktus, žaislus bei leisdamas kitiems vaiko poreikiams. Šiuo klausimu šalys jokių įrodymų, išskyrus duomenis, kad tokia išmoka buvo mokama, nepateikė. Kita vertus, vargu, ar egzistuoja kokie nors įrodymai, kurie galėtų įrodyti kur konkrečiai buvo išleistos piniginės lėšos ir kas ką už šiuos pinigus pirko. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko pinigais iš esmės laikytina valstybės mokama tam tikra pinigų suma, kuri skiriama vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovė šių pinigų reikalauja motyvuodama tuo, kad šalių nepilnametis sūnus auga su ja ir vaiko tėvas šių pinigų atsakovei neperdavė. Atkreiptinas dėmesys, kad gaunamų vaiko pinigų panaudojimas siejamas išimtinai su vaiko poreikių tenkinimu, kurie nebūtinai yra tenkinami vien tik vieno iš tėvų su kuriuo lieka gyventi vaikas.

113. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad tėvas bendrauja su vaiku, tam tikrais laikotarpiais moka/mokėjo už vaiko darželį, buto komunalinius mokesčius ir kt., tai, kad byloje įrodyta, jog ne vien tik vaiko motina su kuria gyvena vaikas, bet ir jo tėvas prisideda prie vaiko išlaikymo ir poreikių tenkinimo, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle vertinant įrodymus, t. y. laisvu įrodymų vertinimo principu, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo aplinkybę, teismas sprendžia, kad tikėtina, jog vaiko tėvas gautus vaiko pinigus panaudojo vaiko poreikių tenkinimui. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir egzistuojant aplinkybėms, jog labai tikėtina, kad gautus pinigus vaiko interesams panaudojo tėvas pirkdamas jam daiktus, mokėdamas komunalinius mokesčius už butą, kuriame gyvena vaikas ir kitaip prisidėdamas prie vaiko poreikių tenkinimo, darytina išvada, jog vaiko tėvas šiuos pinigus panaudojo atsakingai, tinkamai ir pagal paskirtį, todėl atsakovės reikalavimas dėl minėtos vaiko pinigų sumos atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

114. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų bei Klaipėdos apygardos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisinimo, o įsiteisėjus panaikintinos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

115. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

116. Ieškovas ir atsakovė reiškė po kelis reikalavimus, kurių dalis yra išvestiniai ir sprendimu tenkinama ir dalis ieškinio, o taip pat ir dalis patikslinto priešieškinio reikalavimų. Šalių neturtiniai reikalavimai patenkinti apytikriai po 50 procentų, tu tarpu atsakovės turtinių reikalavimų patenkinta 68 procentai (atsižvelgiant į tai, kad kilnojamojo turto atsakovei priteista už 5553,50 Eur, dalintino nekilnojamojo turto vertė laikyta Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto kaina).

117. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 4100,00 Eur patirtas išlaidas dėl teisinės pagalbos procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo (pagal advokatės V. Litinskienės išlaidų detalizaciją už advokatės paslaugas išlaidos sudaro 3000 Eur, taip pat 50 Eur už dalyvavimą paskutiniame teismo posėdyje bei 1050,00 Eur išlaidos advokatams ankstesnėje bylos stadijoje atstovavusiems R. Ž.) (el. b. 6 t., l. 123-124; 7 t., 128-132; 8 t. 119). Teismui patenkinus priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl atsakovės reikalavimas patenkintas 68 procentais, todėl ir atsakovei iš ieškovo priteistina 68 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. priteistina 2788,00 Eur (4100 Eur x 68 proc.) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas pateikė duomenis apie 3500,00 Eur dydžio patirtas atstovavimo išlaidas, kadangi ieškovo reikalavimų patenkinta 32 procentai, iš atsakovės priteistina 1120 Eur (3500,00 Eur x 32 proc.).

118. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 224 Eur žyminio mokesčio, atsakovė sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, o kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją ieškovui iš atsakovės priteistina 71,68 Eur žyminio mokesčio (224 x 32 proc.). Atsakovė byloje reiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo už kurį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Atsakovės priešieškinio turtinių reikalavimų suma sudarė 60112,99 Eur. Taigi, iš viso atsakovė turėjo sumokėti 1228,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovė sumokėjo 50 Eur, kitos dalies (1178 Eur) žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį atsakovei iš ieškovo priteistina 34 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio, o atidėtą mokėtiną žyminio mokesčio dalį valstybei šalys sumoka proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai 801,04 Eur priteistina iš ieškovo J. V., 376,96 Eur valstybės biudžetą privalo sumokėti R. Ž..

119. Padarius tarpusavio vienarūšių reikalavimų įskaitymą atsakovei iš ieškovo priteistina 1630,32 Eur bylinėjimosi išlaidų (2788,00 Eur atsakovei priteistinos atstovavimo išlaidos – 1120,00 Eur ieškovui priteistinos atstovavimo išlaidos – 37,68 Eur ieškovui priteistina dalis jo sumokėto žyminio mokesčio = 1630,32 Eur).

120. Atsakovė taip pat reiškė reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai (pateikus priešieškinį atsakovai) bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis, nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalis buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai. Įvertinus tai iš ieškovo J. V. į valstybės biudžetą priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis, mokėtinas už išlaikymo vaikui priteisimą.

121. Taigi bendra ieškovo į valstybės biudžetą mokėtina suma sudaro 882,04 Eur (801,04 Eur + 81,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp J. V. (J. V.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2012 m. gegužės 9 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 226, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui J. V. palikti jo pavardę – V., atsakovei palikti jos pavardę – Ž..

Nustatyti nepilnamečio M. V. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. Ž..

Priteisti iš ieškovo J. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. V. gimusiam (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. vasario 8 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant atsakovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti J. V. kai jis yra Lietuvoje ir nereziduoja kitoje valstybėje darbo reikalais bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. V. gimusiu (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, nurodant, kad:

Tėvas J. V. su vaiku bendrauja:

1. pirmą ir antrą mėnesio šeštadienį nuo 10 val. iki sekmadienio 20 val.

2. antrą Šv. Kalėdų dieną (pradedant 2019 m.) nuo 11 val. iki 20 val.

3. antrą Šv. Velykų dieną (pradedant 2019 m.) nuo 11 val. iki 20 val.

4. kas antrą vaiko gimtadienį, t. y. rugsėjo 19 d. (pradedant nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.), nuo 11 val. iki 20 val.

5. Per vaiko atostogas nepertraukiamai 1 mėnesio, tarpusavio sutarimu su atsakove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

6. Per vaiko žiemos atostogas nepertraukiamai iki 1 savaitės, tarpusavio sutarimu su atsakove, atsižvelgdami į vaiko interesus, vaiko ir savo atostogų grafikus.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei 7/250 požeminė automobilių saugykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) yra bendroji dalinė R. Ž. ir J. V. nuosavybė ir ½ dalis šio turto priklauso R. Ž..

Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Toyota Avensis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso R. Ž..

Po santuokos nutraukimo J. V. ir R. Ž. priteisti po ½ dalį virtuvinių baldų - 975,00 Eur vertės, ½ gartraukio, šaldytuvo, kaitlentės, orkaitės, indaplovės – 785,00 Eur, ½ virtuvės maišytuvo ir baldų plieninių rankenų – 75,00 Eur, ½ dalį įmontuotos koridoriaus spintos – 250,00 Eur, ½ dalį sieninės spintos – 200,00 Eur vertės, ½ maišytuvo 75,00 Eur vertės; po ½ 2 vnt. tinklelių – rėmelių, roletų, 121,00 Eur vertės, po ½ krištolinės žvakidės 90,00 Eur; ½ koridoriaus spintos 250,00 Eur, po ½ miegamojo baldų komplekto (dvigulė lova, dvi spintelės, komoda) 658,00 Eur, po ½ bankečių 92,50 Eur, po ½ televizoriaus Sony 370,00 Eur; po ½ kavos aparato Jūra F50 – 140,00 Eur; spintos ir komodos 200,00 Eur; ūkinės spintelės 80,00 Eur, po ½ lentynėlės ir lentynos, 24,50 Eur, po ½ 3 vnt. užuolaidų, 140,00 Eur po ½ šviestuvų 131,00 Eur, po ½ Magrės sofos-lovos 256,50 Eur, po ½ siurblio 40,00 Eur, po ½ skalbyklės 275,00 Eur, po ½ trivietės sofos, 140,00 Eur, po ½ kompiuterio 185,00 Eur.

Priteisti atsakovei R. Ž. katę Dolly 450 Eur vertės ir 120,00 Eur vertės katės draskyklę.

Priteisti J. V. 285,00 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

2011 m. rugsėjo 1 d. tarp J. V. ir AB DNB banko (dabar AB Luminor Bank) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti solidaria J. V. ir R. Ž. prievole.

Kitas ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalis atmesti.

Priimti ieškovo J. V. atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti 864,14 Eur už ieškovo sumokėtą paskolą A. T. ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų bei Klaipėdos apygardos teismo taikytass laikinąsias apsaugos priemones paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, o įsiteisėjus sprendimui panaikintinos.

Priteisti iš ieškovo J. V. (J. V.) 882,04 Eur (aštuonis šimtus du eurus ir 04 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., 376,96 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus ir 96 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo J. V. (J. V.) 1630,32 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovės R. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas