- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-655-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02013-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-652-639/2019 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. (J. V.) kreipėsi į teismą, prašydamas: nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo J. V. ir atsakovės R. Ž., dėl sutuoktinės R. Ž. kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. (M. V.) gyvenamąją vietą kartu su atsakove; nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė R. Ž. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo J. V. ir atsakovės R. Ž., dėl sutuoktinio J. V. kaltės; nustatyti nepilnamečio vaiko M. V. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui; priteisti iš ieškovo 704,50 Eur vaiko pinigų; padalinti santuokoje įgytą turtą; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinių įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB „Luminor Bank“ yra solidari abiejų sutuoktinių prievolė; priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Priešieškinio reikalavimams užtikrinti atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovą J. V. gyventi atskirai, t. y. negyventi ir nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki nebus išnagrinėta civilinė byla ir neįsiteisės procesinis teismo sprendimas. Atsakovė nurodė, kad kol vyksta byla šalių santykiai yra labai įtempti, ieškovas pastoviai inicijuoja konfliktus. Siekdamas įbauginti atsakovę ir priversti atsisakyti ginti savo teises, siuntinėja jai grasinančias žinutes, ir ne tik jis pats, bet ir jo dabartinė draugė. Jie reikalauja perduoti ieškovui J. V. buto raktus, gąsdina, kad įsikels gyventi ne tik jis, bet ir jo draugė, jo motina ir kiti asmenys. J. V. rašo skundus policijai apie atsakovės tariamą savivaldžiavimą ir bet kokiu būdu siekia įsikelti į butą ir sudaryti jai bei jų nepilnamečiui sūnui neįmanomas gyvenimo sąlygas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, tačiau ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma tais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus ir yra duomenų, jog sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Atsakovė su nepilnamečiu vaiku šiuo metu gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau, kaip pati atsakovė patvirtina, šiuo metu ieškovas daug laiko praleidžia užsienyje, ieškovas bendrame bute negyvena tik grasina, kad atvyks, nes turi teisę lankytis bute.
6. Ginčo butas nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. registruotas ieškovo, o nuo 2017 m. gegužės 17 d. butas yra registruotas šeimos turtu, vadinasi priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai reiškia, jog iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeisdamos kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovas, atvykdamas į šalims priklausantį jungtinės nuosavybės teise būstą, pažeistų atsakovės interesus, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovo elgesys akivaizdžiai keltų grėsmę atsakovei ir šalių nepilnamečio vaiko interesams, todėl teismas sprendė, kad įpareigoti ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės ir jų mažamečio vaiko nėra pagrindo. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas atsakovės argumentus vertino kaip deklaratyvius.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad tenkinus atsakovės prašymą įpareigoti ieškovą gyventi skyrium nuo atsakovės ir jų mažamečio vaiko ir be atsakovės sutikimo bei dalyvavimo uždrausti jam patekti į bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausantį turtą, nesant pateiktų jokių įrodymų – pažeistų ieškovo teises ir teisėtus interesus valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė R. Ž. atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės gali būti teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, taip pat prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Atsakovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl siekio lakinai sureguliuoti tarp šalių esančią konfliktinę situaciją ir užtikrinti nepilnamečio sūnaus prioritetinius interesus, t. y. kad būtų išvengta bet kokios psichologinės žalos sūnui, kol vyksta bylinėjimasis. Todėl įrodymų, kad tokia žala jau padaryta dar nėra, o teismo teiginiai dėl atsakovės deklaratyvių argumentų yra nepagrįsti.
8.2. Teismui pateiktas šalių susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad ieškovas yra išsikėlęs tikslą grįžti į butą ne todėl, kad neturėtų kur gyventi ar jam būtų šiuo metu reikalingas gyvenamais plotas, bet kad sudarytų atsakovui ir sūnui nepakenčiamas gyvenimo sąlygas ir priverstų ją išsikelti iš buto. Iš atsakovo žinučių ir laiškų matyti, kad jis bute nori apgyvendinti ir savo motiną, ir savo dabartinę moterį K., ir leisti butu naudotis seseriai E., reikalaudamas perduoti joms raktus.
Žemesnės instancijos teismas
8.3. Teismas vertino, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeis atsakovo interesus, t. y. jis negalės naudotis savo nuosavybe. Tačiau ieškovas negyveno šiame bute jau daugiau kaip metai laiko, visą laiką atsakovė bute gyveno viena su sūnumi, viena mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus. Taip šalys buvo susitarusios santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas J. V. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Atsakovė nurodė tik deklaratyvius teiginius, kad ieškovas ginčo butu siekia naudotis tik tam, kad jai ir jų vaikui sudarytų nepakenčiamas gyvenimo sąlygas ir priverstų ją išsikelti. Ieškovas nekelia ir neketina kelti jokių konfliktų, o tik siekia turėti galimybę patekti į savo butą.
9.2. Šiuo metu ginčo butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, kuria jau dvejus metus piktybiškai neatlygintinai naudojasi atsakovė. Atsakovė iki 2018 m. vasario mėnesio net nemokėjo buto komunalinių mokesčių, kuriuos, kaip buto savininkas, buvo priverstas mokėti ieškovas, nors butu dėl atsakovės kaltės faktiškai neturėjo galimybės naudotis. Atsakovė prieš ieškovo valią pakeitė buto spynas ir į jo paties butą iki šiol neįleidžia, dėl ko jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, nors moka dideles kredito įmokas bankui bei ilgą laiką mokėjo buto komunalinius mokesčius.
9.3. Atsakovės argumentai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų laikinai sureguliuota situacija, visiškai nepagrįsti, nes net ir tenkinus jos reikalavimą ginčo butą padalinti lygiomis dalimis, ieškovas nuosavybės teisės į butą bei teisės naudotis šiuo butu neprarastų, todėl net ir po teismo sprendimo priėmimo išliktų tokia pati, t. y. ieškovas turėtų teisę naudotis butu.
10. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ginčo butas yra įkeistas hipoteka trečiajam asmeniui. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones įkeistam turtui (ar jo daliai), būtų iš esmės apribojamos trečiojo asmens teisės į jo naudai įkeistą visą turtą, t. y. galimybės patenkinti savo finansinius reikalavimus iš tokio turto vertės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338, 320 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo sąlygų
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo, be kita ko, saugią aplinką. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium.
14. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro išrašo, ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovo ir atsakovės šeimos turtas nuo 2012 m. gegužės 23 d. Tai reiškia, kad šis turtas negali būti naudojamas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti (CK 3.84 straipsnio 1 dalis).
15. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. kovo 19 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2019 m. vasario 18 d. pagalbos plano turinys bei ieškovo J. V. ir jo sugyventinės K. B. elektroninių laiškų atsakovei išrašai patvirtina, kad ieškovo ir atsakovės santykiai yra konfliktiški. Pagal pačių šalių paaiškinimus ieškovo ir atsakovės skyrybų procesas trunka jau tris metus. Į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiamas ir ieškovo ir atsakovės nepilnametis vaikas M. V., kuris priverstas ne tik matyti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, konfliktinių situacijų tikimybė, ieškovui gyvenant kartu su atsakove ir jų nepilnamečiu vaiku viename bute, gali tik padidėti. Juolab kad iš į bylą pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad ieškovas bute ketina apsigyventi su nauja drauge ir savo mama, norėtų, kad ieškovė su vaiku išsikeltų iš buto. Tokiu būdu kyla reali grėsmė nepilnamečio vaiko teisei gyventi ramioje, pastovioje ir saugioje aplinkoje. Nepritaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ne tik padidėja tiek fizinės, tiek moralinės žalos abiem šalims atsiradimo (padidėjimo) tikimybė, bet ir ginčo bute esant abiem tėvams ir (arba) tretiesiems asmenims būtų pažeidžiami vaiko interesai, tėvai neužtikrintų vaiko galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas byloje faktines aplinkybes bei išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent – įpareigoti vieną sutuoktinį (ieškovą) gyventi skyriumi.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks ieškovo nuosavybės teisių į butą suvaržymas yra pateisinamas anksčiau minėtais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos motyvais, taip pat konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad ieškovas dirba užsienyje, ginčo bute jau gana seniai negyvena, butas yra šeimos turtas. Atsiliepime į atskirąją skundą nepateikta įtikinamų duomenų ir argumentų, kad ieškovas tikrai grįš nuolat gyventi į Lietuvą ir kad jis neturi galimybių laikinai susirasti kitą gyvenamąją vietą Lietuvoje. Iš ieškovo pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą taip pat yra pagrindas manyti, kad atsakovė šiuo metu moka komunalinius mokesčius už butą, nes atsiliepime ieškovas nurodo, kad komunaliniai mokesčiai nebuvo mokami iki 2018 m. vasario mėn.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju taikoma asmeninio, o ne daiktinio teisinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė – vienas iš sutuoktinių įpareigojamas gyventi skyriumi. Vadinasi, trečiojo asmens (banko) daiktinės teisės į ginčo turtą nėra tiesiogiai paveikiamos ir joms reikšmingų padarinių nesukelia.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamu atveju teismas neatlieka iš esmės nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas šiuo atveju tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių argumentų, kas, ieškovas ar atsakovė, minėtus tarpusavio konfliktus pradėjo ir yra dėl jų kaltas, nes tai nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės. Šie klausimai, esant poreikiui, bus sprendžiami bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
20. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nutaria pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę R. Ž. netrukdyti ieškovui J. V. naudotis gyvenamuoju butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki kol bus priimtas teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo sprendimą šioje byloje, minėtos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju byloje galiotų priešingos savo esmes laikinosios apsaugos priemonės, o taip būti negali.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atsakovė R. Ž. buvo įpareigota netrukdyti ieškovui J. V. naudotis gyvenamuoju butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės R. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Įpareigoti ieškovą J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyventi skyrium, tai yra negyventi ir be atsakovės R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ) sutikimo nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.