Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės E. M. įstatyminiam atstovui S. M. ir atstovei advokatei Eleonorai Maciejevskai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ ir A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinė byla dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16000 Eur žalos atlyginimo nutrauktina.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos duomenimis nustatyta, kas (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų kūno sužalojimų mirė ieškovės E. M. sesuo A. M. ((duomenys neskelbtini) gimimo). Šio eismo įvykio metu nukentėjo ir pati ieškovė bei jos tėvas S. M., patirdami nežymius sveikatos sutrikdymus. Įvykio kaltininkei L. P. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., kuri buvo perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams (Utenos apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-233-732/2020).

14. 2019 m. rugsėjo 8 d. atsakovė A. G. pateikė ieškovės vardu prašymą dėl žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ (AB „Lietuvos draudimas“ gautas 2019 m. rugsėjo 25 d.).

19. Utenos apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-233-732/2020, 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu S. M. ir E. M. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir nustatė, kad neturtinės žalos dydis dėl A. M. žūties yra po 25 000 Eur kiekvienam, t. y. S. M. ir E. M.; neturtinės žalos dydis dėl S. M. ir E. M. sveikatos sutrikdymo – po 4 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ E. M. 12 000 Eur neturtinės žalos dėl sesers žūties ir 1 000 Eur (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad 2000 Eur) neturtinės žalos dėl pačios E. M. sveikatos sutrikdymo, t. y. skirtumą tarp nustatytos ir jau išmokėtos sumos.

20. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-491/2020, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeitė ir iš UAB “Lietuvos draudimas” E. M. priteistą neturtinę žalą dėl jos sveikatos sutrikdymo sumažino iki 1000 Eur ir nustatė, kad iš viso E. M. iš AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas neturtinės žalos dydis yra 14 000 Eur.

29. Sprendžiant šalių tapatumo klausimą, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ginčo šalių tapatumas konstatuotinas ir tuo atveju, kai ieškinį reiškia ne ankstesnės bylos šalis, bet jos teisių perėmėja materialiajame teisiniame santykyje. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013). Vadinasi, sprendžiant dėl ginčo šalių (ne)tapatumo esminę reikšmę turi ir dėl to turi būti vertinamas ne ginčo šalių formalus procesinis statusas, bet materialiojo teisinio santykio, kurio dalyviai buvo asmenys, kurių ginčą sprendė teismas, (ne)tapatumas.

32. Reikalavimo tapatumas yra apibrėžiamas pagal šio reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas, nekeičiant jo faktinio pagrindo, nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-378/2021, 17 punktas).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ir atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų ir teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį ir tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

39. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 16 000 Eur žalos atlyginimą, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovės teisių gynimo būdą, yra jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamame procese (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2), nustatytų aplinkybių ginčijimas. Ieškovės teigimu, kadangi susitarimas dėl žalos atlyginimo yra pripažintas negaliojančiu, tokiam susitarimui taikytinos CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sandorio negaliojimo pasekmės dėl restitucijos, kurios klausimas liko neišspręstas, tačiau ši aplinkybė, pasak ieškovės, nereiškia, kad pakartotinai yra sprendžiamas klausimas dėl 16 000 Eur draudimo išmokos ieškovei mokėjimo. Tačiau teismas su tokiu ieškovės teiginiu nesutinka. Teismo vertinimu, iš šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės suformuluoto ieškinio reikalavimo ir jo turinio matyti, kad ieškovė pakartotinai reiškia reikalavimą dėl 16 000 Eur draudimo išmokos ieškovei mokėjimo. Pažymėtina, klausimas dėl 16 000 Eur buvo sprendžiamas Panevėžio apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-491/2020, kur ieškovės prašymas priteisti jai pakartotinai 16 000 Eur tenkintas nebuvo. Vėliau, ieškovei dėl to neteikus kasacinio skundo, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nors dalį E. M. patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo negaliojančiu pripažinto susitarimo su nukentėjusiosios motina pagrindu, civilinė ieškovė kasacinio skundo dėl teismų priteistos žalos dydžio nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus. Utenos apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nuosprendyje taip pat nurodė, kad teismas nesutinka su ieškovės atstovo prašymu, jog civilinis atsakovas papildomai turi sumokėti 16000 Eur E. M.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačiame apeliaciniame skunde dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalies, kuria E. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo nepatenkintas, ieškovės atstovas kėlė lygiai tokius pačius klausimus ir šioje civilinėje byloje pateiktame ieškovės ieškinyje. Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, kad teismai jau pasisakė dėl to paties reikalavimo, kuris pakartotinai yra keliamas šioje civilinėje byloje.

40. Kaip minėta, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas). Taigi 16 000 Eur sumos įvardinimas kaip žalos atlyginimas, o ne draudimo išmoka, yra siekis tapatų reikalavimą, kuris jau buvo teiktas ir išspręstas baudžiamajame procese, pakartotinai teikti ir civiliniame procese. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos skirtingos reikalavimų lingvistinės formuluotės neįrodo, kad abejose byloje iškelti reikalavimai (siekiamas teisinis materialinis rezultatas) nėra tapatūs.

41. Teismas taip pat konstatuoja, jog šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys yra grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir baudžiamoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2). Šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodo. Pažymėtina, kad vertinant ieškinių tapatumą reikšminga yra nustatyti ne teisinio, o faktinio ieškinio pagrindo, t. y. faktinių aplinkybių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010). Naujų aplinkybių šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nustatyta, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio pagrindas taip pat yra tapatus.

42. Taigi ieškovė jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl 16000 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir ji laikoma praradusi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu. Kitaip pat tariant, klausimas dėl 16 000 Eur jau išmokėtos draudimo išmokos pakartotinio mokėjimo jau yra išspręstas teisminiame procese Nr. 1-01-1-31742-2019-2 ir sprendimui įsiteisėjus, kelti šį klausimą pakartotinai nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinė byla dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16000 Eur žalos atlyginimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

43. Bylą dalyje atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu nutraukus, dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi.

Dėl ieškovės E. M. pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės A. G. 16000 Eur dydžio žalos atlyginimą

44. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

45. Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai).

46. Pažymėtina, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

47. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

48. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. lapkričio 22 d. išmokėjo ieškovei, kuriai tuo metu buvo 10 metų, 16 000 Eur sumą, kaip išmoką už neturtinę žalą pagal 2019-11-19 susitarimą, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”. Nuo 2019 m. spalio 30 d. tik ieškovės tėvas, kaip uzufruktorius, turėjo teisę tvarkyti ieškovės turtinius klausimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės tėvas apie šioje ieškovės sąskaitoje esančias 16 000 Eur dydžio pinigines lėšas sužinojo tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė duomenis apie sudarytą 2019-11-19 susitarimą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šia ieškovės sąskaita disponavo atsakovė A. G.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. G. patvirtino, kad ji disponavo ieškovės piniginėmis lėšomis, kurias išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė A. G. teigė, kad visa 16 000 Eur suma buvo panaudota ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi buvo perkama viskas, ko norėjo ieškovė. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

49. Remdamasis į bylą pateiktais ieškovės banko sąskaitos išrašais, teismas pastebi, jog 16 000 Eur suma buvo išleista per beveik 4 mėnesius. Ieškovės sąskaitoje buvusios 16 000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos tokiu būdu, t. y. 4 200 Eur suma buvo išgryninta, 9200 Eur suma pervesta į atsakovės A. G. banko sąskaitą, likusios lėšos buvo išleistos pirkiniams maisto prekių parduotuvėse, buitinių prekių parduotuvėse, kavinėse, degalinėse. Pažymėtina, jog ieškovės sąskaitos išraše nėra jokių duomenų apie tai, kokios konkrečiai prekės buvo perkamos. Ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys taip pat nepatvirtina fakto, kad įsigytomis prekėmis ir/ar paslaugomis pasinaudojo ieškovė. 2019 m. lapkričio 25 d. 5500 Eur suma buvo pervesta į atsakovės A. G. banko sąskaitą namo pirkimui. Tačiau bylos duomenimis, ieškovės vardu nebuvo įgyta jokio nekilnojamojo ar kito turto.

50. Atsakovė A. G. teismo buvo įpareigota pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su 16 000 Eur panaudojimu. Atsakovė A. G. pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. liepos 14 d., tačiau iš šio į bylą pateikto rašytinio įrodymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kiek atsakovės A. G. sąskaitoje buvo jos asmeninių piniginių lėšų ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 22 d. Šis rašytinis įrodymas patvirtina tik tai, kokio dydžio išlaidos buvo patirtos iš lėšų, esančių atsakovės A. G. sąskaitoje, ir kam buvo sumokėta už prekes ir paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovės A. G. banko sąskaitos išrašas visiškai nepatvirtina lėšų panaudojimo ieškovės poreikiams tenkinti. Tarp šių išlaidų nėra jokių išlaidų batams virš 300 Eur, apie kuriuos atsakovė A. G. minėjo teismo posėdžio metu, taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių elektrinio paspirtuko, telefono, riedlentės pirkimą ieškovei. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visiškai nėra aišku, kokie konkretūs pirkiniai buvo skirti ieškovės poreikiams tenkinti. Tačiau akivaizdu, jog tokie nupirkti daiktai kaip kūdikio vėžimėlio Stokke lopšys, Stokke miegmaišis, Stokke pirkinių krepšys, vėžimėlio sėdimoji dalis, autokėdutė, prekės iš degalinių, motociklų parduotuvės „Motobay sport“, šalmas, moto kuprinė ir pan. nėra daiktai, tenkinantys ieškovės poreikius. Iš atsakovės A. G. banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog didelė dalis lėšų, buvusių atsakovės A. G. sąskaitoje, buvo išgryninta. Tačiau atsakovės A. G. nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių šių išgrynintų lėšų panaudojimą ieškovėms poreikiams.

51. Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. nurodė, kad apie 10 000 Eur buvo panaudota atsakovės tėvų namo renovacijai. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės A. G. tėvų namo renovacija nėra nepilnametės ieškovės poreikių tenkinimas. Pažymėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, o ne su atsakove A. G.. Tokiu būdu ieškovės lėšomis buvo pagerintas atsakovės tėvų turtas, o ne patenkinti ieškovės poreikiai. Be to, atsakovė A. G. į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio lėšų panaudojimą namo renovacijai. Byloje esantis UAB „Megrame“ gaminių pasiūlymas dėl langų užsakymo 1790 Eur sumai nepatvirtina šios sumos sumokėjimo, o UAB „Kesko senukai digital“ PVM sąskaitos - faktūros už keramines sienų plyteles, plytelių klijus, cementą yra išrašytos iki 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. iki tos dienos, kada AB „Lietuvos draudimas” išmokėjo į ieškovės banko sąskaitą 16 000 Eur sumą. Nors atsakovė duodama teismui paaiškinimus ir nurodė, kad tėvų name įrengė dukrai kambarį, pirko baldus, tačiau į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė, taip pat nepateikė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas įrengtas ieškovei kambarys su naujais baldais ar pan. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad išleista 16 000 Eur piniginių lėšų suma buvo skirta būtent ieškovės poreikiams tenkinti. Priešingai, byloje esantys įrodymai – atsakovės A. G. sąskaitos išrašas – patvirtina, kad lėšos buvo naudojamos ne nepilnametės ieškovės poreikiams, pavyzdžiui, parduotuvėje “Skonis ir kvapas” įsigyta prekių už 188,26 Eur, taip pat, kaip minėta, buvo pirktos prekės kūdikiui, motociklų parduotuvėje, degalinėse ir kt.

52. Teismo vertinimu, atsakovės A. G. paaiškinimai, kad ieškovė, būdama nepilnametė, sutiko dėl jos lėšų naudojimo, kad buvo tenkinami ieškovės poreikiai, kadangi jos abi vaikščiojo po parduotuves ir buvo perkama tai, ko nori nepilnametė ieškovė, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Be atsakovės A. G. paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovei nupirktų daiktų buvimą. Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad net jeigu atsakovė A. G. ir būtų pirkusi ieškovei drabužius, avalynę ir kitus kasdienio naudojimo daiktus, tai turėjo daryti iš savo lėšų išlaikydama ir aprūpindama dukrą, ar bent jau apie tokius pirkinius informuodama ieškovės tėvą – teisėtą ieškovės lėšų tvarkytoją. Tačiau lėšos, kaip patvirtina bylos medžiaga, buvo panaudotos be jo žinios ir ne nepilnametės ieškovės poreikiams tenkinti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra įgijusi daiktų/nekilnojamojo turto ir gavusi paslaugų, kurių vertė siektų 16 000 Eur. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė, ieškovės įstatyminio atstovo (tėvo) S. M. paaiškinimų, jog visus ieškovės poreikius tenkino ir tenkina ieškovės tėvas išlaikydamas dukrą, o atsakovė A. G. prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda, atsakovė taip pat nepaneigė ir nenuginčijo.

53. CK 2.7 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečių interesų.

54. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

55. Kasacinis teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

56. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė A. G., neturėdama teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavusi teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB “Lietuvos draudimas” išmokėtą 16 000 Eur sumą, išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas, buvusias „Swedbank”, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ne ieškovės poreikiams tenkinti, kas sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja atsakovės A. G. civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

57. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatomis, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

58. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė dėl neteisėtų atsakovės A. G. veiksmų patyrė 16 000 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovei į banko sąskaitą buvo išmokėta 16 000 Eur suma. Šiomis lėšomis disponavo atsakovė, kuri nebuvo šių lėšų tvarkytoja. Ieškovės sąskaitoje buvusias 16 000 Eur pinigines lėšas atsakovė A. G. išnaudojo/išleido per 4 mėnesius ne ieškovės poreikių tenkinimui. Įrodymų, kad atsakovė A. G. šias lėšas panaudojo ieškovės interesams, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovės gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, kuris ir rūpinasi ieškovės išlaikymu ir jos poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį (t. y. 16 000 Eur) pripažįsta pagrįstu ir įrodytu.

60. Šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, bei ieškovės atstovų paaiškinimų pagrindu teismas laiko įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovės A. G. veiksmų - neturint teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavus teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB “Lietuvos draudimas” išmokėtą 16 000 Eur sumą, išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas, buvusias „Swedbank”, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ne ieškovės poreikiams tenkinti - padarė ieškovei 16 000 Eur žalą, ir tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos neabejotinai yra priežastinis ryšys. Taigi, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės A. G. civilinei deliktinei atsakomybei taikyti ieškovės atžvilgiu. Todėl ieškovės ieškinys dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės A. G. tenkintinas.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės A. G. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas

61. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

62. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). A

63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės A. G. priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

65. Nagrinėjamu atveju ieškinį atsakovės A. G. atžvilgiu tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

66. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės už ieškinį sumokėtą 360 Eur žyminį mokestį ir 2904 išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą, dubliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

67. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

68. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei iš atsakovės A. G. 3264 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,44 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 EUR). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės A. G. priteistina 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

civilinę bylą Nr. e2-16217-1134/2022 dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16000 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškovės E. M. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurią atstovauja atstovas pagal įstatymą S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16 000 (šešiolikos tūkstančių eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3264 (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur (trylika eurų ir 44 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.