Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios E. M. įstatyminio atstovo S. M., nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Evelinos Trukšinienės ir civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. P. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. P. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Pritaikius BK 75 straipsnį, jai šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant ją per šį laikotarpį tęsti mokslą ar darbą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, nuteistajai buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams.

Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priteista:

- Nukentėjusiajam S. M. 633,72 Eur turtinei žalai atlyginti, 3445 Eur neturtinei žalai dėl jo sveikatos sutrikdymo atlyginti, 8350 Eur neturtinei žalai dėl dukters A. M. žūties atlyginti;

- Nukentėjusiajai E. M. 2000 Eur neturtinei žalai dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginti, 12000 Eur neturtinei žalai dėl sesers A. M. žūties atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. P. buvo nuteista už tai, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 17.20 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodama automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 157 punktus, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, sukdama į kairę, nepraleido lygiareikšmiu keliu atvažiuojančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo S. M., ir įvažiavusi į priešingą eismo juostą susidūrė su juo, dėl ko automobilio „Opel Vectra“ keleivė A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., nuo patirtų kūno sužalojimų – odos nubrozdinimų kaklo dešiniame šoniniame paviršiuje, dešinės ausies kaušelio priekiniame paviršiuje, dešinio klubakaulio projekcijoje, juostos pavidalo odos nubrozdinimo krūtinės ląstoje ir pilve su aplinkine kraujosruvos, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kaklo II slankstelio lūžio su nugaros smegenų sužalojimu, šonkaulių lūžių krūtinės ląstos kairėje, dešinio raktikaulio lūžio, kraujo patekėjimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, skysto kraujo galvos smegenų skilveliuose mirė, keleivė E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl odos nubrozdinimų ir intraraumeninės kraujosruvos pilvo srityje patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, S. M. dėl žaizdos dešinio kelio priekiniame paviršiuje patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, automobilio „Toyota Prius“ keleivė D. L. dėl kairio raktikaulio lūžio ir krūtininio 12 slankstelio lūžio patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir nukentėjusiosios E. M. įstatyminis atstovas S. M. prašo: jų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti likusią nesumokėtą neturtinės žalos dalį, t. y. 36795 Eur S. M. ir 44000 Eur E. M.; iš nuteistosios išieškoti jo turėtas išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodoma:

2.1. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas jų patirtiems išgyvenimams. Nukentėjusieji patyrė itin skaudžius išgyvenimus dėl A. M. žūties, iki šiol patiria kančias, nuolatinį nerimą, stresą, apatiją gyvenimui, miego sutrikimus, nuolat lankosi pas psichologus. Ateityje nuteistoji turės visas galimybes dirbti, gerinti savo turtinę padėtį bei atlyginti žalą. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose nukentėjusiesiems dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama nuo 10000 iki 90000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. dėl A. M. žūties priteistina neturtinė žala didinama atitinkamai iki 50000 Eur ir 40000 Eur.

2.2. Byloje esantis AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. susitarimas, pagal kurį buvo susitarta dėl neturtinės žalos dydžio ir atlyginimo E. M., yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, (duomenys neskelbtini) teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarčiai, kuria E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su S. M. Jam, be kita ko, buvo pavesta tvarkyti E. M. turtą uzufrukto teise.

2.3. Nors AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė duomenis, kad E. M. atlygino 3000 Eur dėl jos sveikatos sutrikdymo ir 13000 Eur dėl jos sesers žūties, tačiau iš tikrųjų nei E. M., nei S. M. šių sumų negavo. Anksčiau minėto susitarimo tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. sudarymas nepašalina šios civilinės atsakovės pareigos pilnai ir tinkamai atlyginti E. M. žalą.

2.4. Byloje esantis banko sąskaitos, nurodytos AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame susitarime, išrašas patvirtina, kad šia banko sąskaita iki šiol disponavo tik A. G., bet ne E. M. ar vienintelis jos turtą valdyti turintis teisę S. M.. Taip pat iš šio išrašo matyti, kad šioje sąskaitoje buvusios lėšos buvo išeikvotos ne E. M. interesais: dalis lėšų išgryninta, dalis panaudota namo pirkimui, kuro įsigijimui, alaus bare, įvairių prekių ir paslaugų įsigijimui. 2020 m. birželio 12 d. duomenimis, sąskaitos likutis – 1,05 Eur. Visa tai patvirtina, kad jokia žala E. M. nebuvo atlyginta, todėl, siekiant užtikrinti jos teisių ir teisėtų interesų apsaugą, visa civiliniu ieškiniu reikalauta 44000 Eur suma jai priteistina iš AB „(duomenys neskelbtini)“.

3. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. P. gynėja advokatė E. Trukšinienė prašo: nuteistajai už nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų; šios bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki 2 metų. Apeliaciniame skunde nurodoma:

3.1. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, nesilaikė bausmės skyrimo taisyklių ir nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose. Nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas yra žymiai didesnis negu analogiškose bylose nuteistiesiems skiriamas tokios bausmės terminas (pagal apeliaciniame skunde nurodomą teismų praktiką nuteistiesiems buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nesiekiančios 3 metų, arba jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą).

3.2. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų, šios bausmės vidurkis yra 49,5 mėnesio. Įvertinus tai, kad nuteistoji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, siekė atsiprašyti nukentėjusiųjų, sušvelninti dėl jos veikos kilusius neigiamus padarinius, bausmės vidurkis, nuo kurio turi būti skaičiuojamas bausmės dydis, jai turi būti sumažinamas bent 12 mėnesių, t. y. iki 37,5 mėnesio.

3.3. Nuteistoji savo noru atlygino eismo įvykio metu apgadinto nuomoto automobilio „Toyota Prius“ savininkui 12000 Eur žalą. Nukentėjusiesiems žalą turi pareigą atlyginti civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi nuteistosios vairuotas automobilis „Toyota Prius“ buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi nuteistoji dar ikiteisminio tyrimo metu atlygino visą žalą, kurią ji turėjo pareigą atlyginti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nustačius šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti mažinama bent 12 mėnesių, t. y. iki 25,5 mėnesio.

3.4. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – nuteistoji nepadarė grubių KET pažeidimų (pavyzdžiui, neviršijo greičio), eismo įvykis kilo dėl jos vairavimo patirties stokos, jokio tyčinio ar chuliganiško elgesio jos veiksmuose nebuvo nustatyta, todėl jai turėjo būti paskirta maksimali 18 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, ši bausmė mažinama iki galutinės 1 metų laisvės atėmimo bausmės. Atitinkamai nuteistajai turi būti sutrumpinamas ir bausmės vykdymo atidėjimo terminas iki 2 metų.

3.5. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskirtos bausmės tinkamai nemotyvavo, nenurodė, kokia apimtimi anksčiau nurodyti nuteistąją ir jos nusikalstamą veiką apibūdinantys bylos duomenys turi įtakos jai skiriamos bausmės mažinimui, skaičiuojant nuo jos vidurkio. Tai sudaro pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai bausmę paskyrė netinkamai.

4. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė S. P. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl 12428,72 Eur priteisimo S. M. ir 14000 Eur priteisimo E. M. Apeliaciniame skunde nurodoma:

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 4 punktą nukentėjusiajam atlygintinos tik būtinosios sveikatos gražinimo išlaidos. AB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajam S. M. 203,23 Eur išlaidų ir atmetė kaip nepagrįstus jo reikalavimus dėl 259,47 Eur atlyginimo už vaistus, skirtus virškinimo sistemai (7,47 Eur), maisto papildus (52 Eur) ir asmeninę treniruotę sporto klube (200 Eur). AB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatė priežastinio ryšio tarp šių nukentėjusiojo išlaidų ir dėl eismo įvykio jam kilusių padarinių – žaizdos dešinio kelio priekiniame paviršiuje. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nukentėjusiajam priteisti šias išlaidas, šio priežastinio ryšio nemotyvavo. Nors nukentėjusiajam buvo rekomenduota fizioterapija, tačiau asmeninė treniruotė sporto klube negali būti laikoma fizioterapija. Nukentėjusysis galėjo gauti visas būtinas procedūras gydymo įstaigose, kurias visiškai ar iš dalies kompensuotų Valstybinė ligonių kasa. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiojo apsilankymas sporto klube gali būti siejamas su jam dėl eismo įvykio kilusių padarinių šalinimu.

4.2. AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. atlygino tik tokias kuro išlaidas, kurias galima sieti su jo apsilankymu gydymo įstaigoje, ir šių išlaidų apskaičiavimą pateikė rašytiniuose paaiškinimuose. Nukentėjusysis buvo gydomas (duomenys neskelbtini) poliklinikoje dienos stacionare nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. spalio 14 d. ir jam buvo atlygintos dėl šio gydymo susidariusios kuro išlaidos. Daugiau duomenų apie abiejų nukentėjusiųjų apsilankymus pas specialistus byloje nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajam visas jo prašomas kuro išlaidas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

4.3. AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apskaičiavimą dėl nukentėjusiojo S. M. negautų pajamų apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas papildomai jam priteisė 342,01 Eur, tačiau to nemotyvavo ir nenurodė, kodėl AB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas nukentėjusiojo negautų pajamų apskaičiavimas buvo neteisingas. Kitaip nei pirmosios instancijos teismas, AB „(duomenys neskelbtini)“ nustatė didesnę negautų pajamų sumą už vieną darbo dieną, tačiau teismas neatsižvelgė, kad tiek 2018 m., tiek 2019 m. nukentėjusysis dirbo tik dalį dienų, o ne visas mėnesio darbo dienas. 2019 m. verslo liudijime buvo nurodytos konkrečios dienos, kuriomis turėjo būti dirbta. Prie apeliacinio skundo pridedamas 2019 m. kovo 26 d. verslo liudijimas, kuris buvo pateiktas nukentėjusiojo žalos administravimo metu ir įvertintas ekspertui surašant pažymą.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai E. M. žalą, nesivadovavo tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M. motinos A. G. sudarytu susitarimu. Pagal šį susitarimą AB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus įvykdė laiku ir tinkamai, A. G. patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl šio eismo įvykio draudikui neturės. Šis susitarimas buvo sudarytas su E. M. įstatymine atstove jos motina A. G., kuriai motinystės teisės nebuvo atimtos ar apribotos. Taigi, ši sutartis yra teisėta ir galiojanti. S. M., nesutikdamas su tokia sutartimi, gali ją ginčyti civilinio proceso tvarka. Be to, išmoka E. M. buvo išmokėta ne į jos motinos, o į jos pačios banko sąskaitą, kurią uzufrukto teise valdo ir jos tėvas S. M.. AB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją apie galimą šių lėšų iššvaistymą sužinojo tik iš S. M. pateiktų dokumentų teisiamajame posėdyje ir neturėjo galimybės nei tai numatyti, nei sukontroliuoti.

4.5. Skundžiamas nuosprendis yra prieštaringas, kadangi jo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad E. M. priteisiama 1000 Eur suma dėl jos sveikatos sutrikdymo, tačiau rezoliucinėje dalyje nurodė 2000 Eur sumą, kas jau viršija civilinio ieškinio reikalavimą.

4.6. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam S. M. priteisė pernelyg didelę sumą neturtinei žalai atlyginti dėl jo sveikatos sutrikdymo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nevertino nukentėjusiojo sužalojimo masto, jo gydymo, liekamųjų reiškinių bei nuosprendžio šioje dalyje taip pat nemotyvavo. Taip pat teismas negalėjo kaip precedentu vadovautis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020, kadangi šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios nagrinėjamai bylai.

4.7. AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. išmokėjo maksimalią galimą išmoką pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintas „Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“ (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 6 punktą mirties atveju vieno nukentėjusio trečiojo asmens, kuris turi teisę gauti draudimo išmoką dėl patirtos neturtinės žalos, neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 30 MMA. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 1025 minimali mėnesinė alga nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo 555 Eur. Taigi, šiuo atveju nukentėjusiajam buvo išmokėta maksimali 30 MMA dydžio išmoka, t. y. 16650 Eur. Šią sumą didinti nėra pagrindo.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinės atsakovės apeliacinius skundus nuteistosios gynėja prašo sprendimą dėl šių skundų apeliacinės instancijos teismui priimti savo nuožiūra.

6. Teismo posėdyje nukentėjusysis S. M. ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, visus kitus skundus – atmesti. Nuteistoji ir jos gynėja prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti. Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašė civilinės atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė gynėjos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajai paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, visus kitus skundus – atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios E. M. įstatyminio atstovo S. M. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistosios L. P. gynėjos advokatės E. Trukšinienės ir civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės S. P. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio padavė nukentėjusysis ir nukentėjusiosios E. M. įstatyminis atstovas S. M., nuteistosios L. P. gynėja advokatė E. Trukšinienė ir civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Visi jie ginčija skirtingas nuosprendžio dalis : nuteistosios L. P. gynėja prašo sušvelninti nuteistajai paskirti bausmę; nukentėjusysis S. M. prašo padidinti jam ir jo dukrai nukentėjusiajai E. M. priteistą neturtinės žalos dydį; civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė prašo sumažinti nukentėjusiajam S. M. priteistą turtinės ir neturtinės žalos dydį bei sumažinti nukentėjusiajai E. M. priteistą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau išdėsto išvadas dėl šių skundų esmės.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės

9. Apeliaciniame skunde nuteistosios L. P. gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu šiais esminiais argumentais: 1) nuteistoji L. P. atlygino automobilio „Toyota Prius“ savininkei I. S. 12000 Eur turtinę žalą už eismo įvykio metu sugadintą jos automobilį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai to nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte; 2) nuteistosios L. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jos prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, siekis atsiprašyti nukentėjusiųjų, sušvelninti dėl veikos kilusius padarinius, chuliganiškų paskatų jos veikoje nebuvimas, veikos padarymas dėl vairavimo patirties stokos ir kiti teigiamai nuteistąją bei jos nusikalstamą veiką apibūdinantys bylos duomenys sudaro pagrindą jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 metų 6 mėnesių ir sumažinti šios bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki 2 metų; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajai paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu, kaip tai numatyta BK 64¹ straipsnyje.

10. Teisėjų kolegija sutinka su gynėja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai nenustatė nuteistosios L. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. kad ji savo noru atlygino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014 ir kt.). Šioje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistoji L. P. pateikė 2019 m. rugpjūčio 21 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį jį įsipareigojo automobilio „Toyota Prius“ savininkei I. S. atlyginti 12000 Eur turtinę žalą už sugadintą šį automobilį. Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad I. S. ši žala buvo atlyginta (1 t., 81 – 83 b.l.).

11. Iš transporto priemonės nuomos sutarties matyti, kad automobilis „Toyota Prius“ buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., 140 b.l.). Todėl nuteistoji L. P. neturėjo pareigos atlyginti nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. padarytos žalos, kadangi tokia pareiga dėl draudiminio įvykio atiteko AB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi I. S. automobilio „Toyota Prius“ sugadinimas nepateko į draudimo apsaugą (kaip minėta, automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju draudimu), pastarajai padarytą žalą turėjo pareigą atlyginti nuteistoji ir šią pareigą ji įvykdė. Tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė ir jų nevertino, nors byloje buvo jas patvirtinantys duomenys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai bei nuteistosios L. P. pastangas kaip įmanoma labiau sumažinti dėl jos nusikalstamos veikos kilusias neigiamas pasekmes, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kadangi ji savo noru atlygino I. S. padarytą žalą. Kadangi pirmosios instancijos teismas čia netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, skundžiamas nuosprendis keičiamas, pripažįstant šią nuteistosios L. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę nustatytą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgdama į apeliacinio skundo prašymą sušvelninti nuteistajai L. P. paskirtą bausmę, teisėjų kolegija šią jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę vertina kitų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumoje.

12. Apeliaciniame skunde gynėja dėsto išimtinai teigiamus nuteistosios L. P. asmenybę ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius bylos duomenis, kaip antai, nuteistosios prisipažinimas ir nuoširdus gailestis, siekis atsiprašyti nukentėjusiųjų, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, chuliganiškų paskatų jos veikoje nebuvimas, veikos padarymas dėl vairavimo patirties stokos ir kt., bei prašo sumažinti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir šios bausmės vykdymo atidėjimo terminus. Tačiau teisėjų kolegija tam pagrindo nenustatė.

13. Skirdamas bausmę, teismas privalo laikytis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Pagal šį straipsnį teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta ar per švelni.

14. Už nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiama laisvės atėmimu iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nuteistajai L. P. už šią nusikalstamą veiką paskyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 75 straipsniu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskirtos bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigodamas ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą ar darbą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis, todėl čia baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

15. Skirdamas bausmę L. P. apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną neatsargų baigtą nusikaltimą, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Įvertinus tai, galima sutikti su gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad šie duomenys nuteistąją L. P. charakterizuoja iš esmės teigiamai. Kita vertus, skiriant bausmę už nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumo reikalavimų pažeidimu, teismas turi įvertinti padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kurį lemia kilę padariniai, kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pobūdis, aplinkybes, apibūdinančias kaltininko asmenybę – ankstesnius KET pažeidimus, jų pobūdį, kaltininko elgesį po eismo įvykio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2013). Nagrinėjamu atveju, nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau nuteistoji L. P. sukėlė itin sunkias ir iš dalies negrįžtamas pasekmes – dėl jos sukelto eismo įvykio žuvo automobilio „Opel Vectra“ keleivė A. M., buvo nežymiai sužaloti to paties automobilio vairuotojas S. M. ir keleivė E. M., o nuteistosios vairuojamo automobilio „Toyota Prius“ keleivė D. L. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Įvertinus šias nusikalstamos veikos aplinkybes su prieš tai nurodytais teigiamai nuteistosios asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismo jai paskirta mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį bausmė – laisvės atėmimas 3 metams, atitinka tiek jos asmenybę, tiek jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

16. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti kitaip ir tvirtinti, jog ir nuteistajai paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas akivaizdžiai neteisingai – maksimaliam 3 metų terminui. Įstatymas tai leidžia. Tuo labiau, kad nuteistosios įprastas gyvenimas nebus ypatingai suvaržytas, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ji buvo įpareigota tik tęsti mokslą ar darbą. Nors pirmosios instancijos teismas savanoriško žalos atlyginimo automobilio „Toyota Prius“ savininkei I. S. nepripažino nuteistosios L. P.atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ši klaida nėra esminė ir, įvertinus visus prieš tai išdėstytus duomenis, reikšmingai nemažina nuteistosios nusikalstamos veikos pavojingumo ir nesudaro pagrindo švelninti jai paskirtos bausmės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai L. P. paskyrė tinkamą bausmę, ji nėra akivaizdžiai per griežta, kaip kad skunde tvirtina gynėja. Nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas, nors ir maksimalus, tačiau šiuo atveju taip pat yra teisingas ir būtinas bausmės tikslams pasiekti.

17. Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio ir nuteistajai L. P. paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Su tuo teisėjų kolegija sutinka. BK 64¹ straipsnio pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Pagal šį straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, norint taikyti BK 64¹ straipsnį, be asmens prisipažinimo kaltu baudžiamoji byla turi būti išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baigiama baudžiamuoju įsakymu.

18. BPK 273 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

19. Iš bylos matyti, kad teisiamajame posėdyje perskaičius kaltinamąjį aktą, L. P. savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko tuoj pat duoti parodymus. Po nuteistosios apklausos, sprendžiant klausimą dėl įrodymų tyrimo tvarkos, prokuroras, nuteistoji ir jos gynėja sutiko byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis). Protokoline teismo nutartimi buvo nutarta atlikti baudžiamojoje byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą – nekviesti liudytojų, ištirti byloje surinktus įrodymus, prieš tai patikslinant aplinkybes dėl galimo laidavimo instituto taikymo nuteistajai ir nukentėjusiųjų civilinio ieškinio (2 t., b. l. 179-182). Tokiu būdu, galima daryti išvadą, kad šioje byloje įrodymų tyrimo tvarka pirmosios instancijos teisme iš esmės atitiko BPK 273 straipsnyje keliamus reikalavimus sutrumpintam įrodymų tyrimui. Tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, matyti ir iš skundžiamo nuosprendžio turinio. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuose nurodė, kad pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajai L. P. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje padarė klaidą ir tokio sprendimo tiesiog nenurodė. Kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajai nepritaikė BK 64¹ straipsnio, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą bausmę, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai) vienu trečdaliu nuteistajai paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl turtinės žalos dydžio

20. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su nukentėjusiajam S. M. priteistu turtinės žalos dydžiu už jo negautas pajamas bei kuro išlaidas, taip pat jam priteistu turtinės žalos atlyginimu už vaistus, skirtus virškinimo sistemai „Melox“, maisto papildus ir asmenines treniruotes sporto klube. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, iš dalies pritaria, kad pirmosios instancijos teismas turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam S. M. klausimą išsprendė netinkamai.

21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo buvo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti visiškai atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-189/2010, Nr. 3K-3-215/2012, Nr. 3K-3-286-313/2017).

22. Pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką tiesioginę žalą gali sudaryti gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įgijimo bei kitos, su sveikatos grąžinimu susijusios, būtinos išlaidos. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas, šiuo atveju – nukentėjusysis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajam S. M. priteisiamos turtinės žalos dydžio, nuosprendyje nurodė, jog byloje yra pateikti vaistų, skirtų virškinimo sistemai (7,47 Eur), maisto papildų (52 Eur) ir asmeninių treniruočių sporto klube (200 Eur) įsigijimo išlaidas patvirtinantys įrodymai (čekiai, PVM sąskaitos-faktūros). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šios išlaidos nukentėjusiajam buvo būtinos, jos atsirado dėl eismo įvykio, todėl teismas jas priteisė iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“. Civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka atlyginti šių išlaidų, nes, jos vertinimu, nukentėjusysis S. M. nepateikė dokumentų, kad šios išlaidos buvo būtinos ir reikalingos (medicininių dokumentų, gydytojų siuntimų ar išrašų ir pan.). Šie draudimo bendrovės argumentai yra pagrįsti.

24. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės nemotyvavo nukentėjusiajam S. M. priteisiamo turtinės žalos atlyginimo už vaistus „Melox“, skirtus virškinimo sistemai, maisto papildus ir asmenines treniruotes sporto klube. Teismas lakoniškai pasisakė, jog šias nukentėjusiojo išlaidas patvirtina jo pateikti čekiai ir PVM sąskaitos-faktūros, tačiau neatskleidė, ar šios išlaidos susidarė būtent dėl nukentėjusiojo S. M. gydymosi dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų.

25. Byloje esantys medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 159-162, 185-192) patvirtina, kad nukentėjusysis S. M. dėl eismo įvykio metu sukeltų padarinių lankėsi psichiatrijos dienos stacionare, taip pat gydėsi dešinio kelio sužalojimą. Iš medicininių dokumentų taip pat matyti, kad nukentėjusiajam buvo sudarytas tyrimų planas ir gydymo rekomendacijos, t. y. jam buvo rekomenduota kineziterapija ir fizioterapija akcentuojant dešinės šlaunies raumenų funkcijos atstatymą, kelio sąnario sulenkimo ribojimas, priešuždegiminiai vaistai „Nimesil“. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiajam S. M. eismo įvykio metu patirto sužalojimo gydymui buvo rekomenduota vartoti vaistus, skirtus virškinimo sistemai, bei konkrečius maisto papildus. Dėl nukentėjusiojo asmeninių treniruočių sporto klube teisėjų kolegija pažymi, kad byloje taip pat nėra aišku, ar šias treniruotes nukentėjusiajam vedė specialių žinių turintis fizioterapeutas ar kineziterapeutas, ar šių treniruočių metu buvo akcentuojamas dešinės kojos stiprinimas bei jos atstatymas, ką gydytojai nukentėjusiajam ir rekomendavo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su civilinės atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju byloje neįrodyta, kad nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ar kitokių jo sveikatos sutrikimų gydymui buvo iš ties būtini virš paminėti vaistai, maisto papildai bei asmeninė treniruotė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šias išlaidas nukentėjusiajam S. M. priteisė nesant tam pagrindo, t. y. nukentėjusiajai neįrodžius šio jo reikalavimo pagrįstumo, todėl nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis mažinamas 259,47 Eur (7,47 Eur + 52 Eur + 200 Eur = 259,47 Eur).

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiajam S. M. priteisė visas jo prašomas kuro išlaidas (155,72 Eur), kurias jis patyrė važinėdamas į gydymo įstaigas dėl savęs ir dukros E. M.. Bylos duomenimis, civilinė atsakovė sutiko atlyginti nukentėjusiajam S. M. dalį jo patirtų kuro išlaidų, t. y. 123,38 Eur, kurios pagal draudimo bendrovės rašytiniame paaiškinime pateiktą paskaičiavimą buvo pagrįstos medicininiais dokumentais (2 t., b. l. 162-164, 166). Kita vertus, pagal nukentėjusiojo S. M. parodymus, byloje esančius medicininius dokumentus, įvairius čekius ir kt., per laikotarpį, už kurį jis prašo atlyginti jam kuro išlaidas (čekiai už kurą buvo pateikti laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. spalio 11 d.), nukentėjusysis daug ir dažnai tiek dėl savęs, tiek dėl dukros E. M. važinėdavo ne tik į gydymo įstaigas, tačiau ir vaistines bei kitur. Visa tai jam buvo reikalinga tiek savo, tiek dukters E. M. sveikatos gerinimui dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, kad šiuo atveju nukentėjusysis S. M. prašo jam atlyginti tas kuro išlaidas, kurios nėra nutolusios nuo eismo įvykio ir kai sveikatos atstatymo procesas paprastai yra intensyviausias, negalima teigti, kad jo prašoma atlyginti suma už kuro išlaidas – 155,72 Eur, yra aiškiai per didelė ir nesąžininga. Kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. visas jo prašomas kuro išlaidas, klaidos nepadarė ir šį klausimą išsprendė tinkamai.

27. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo nukentėjusiojo S. M. negautas pajamas. Teisėjų kolegija pritaria, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo negautas pajamas apskaičiavo netinkamai. Bylos duomenimis, S. M. dirbo pagal verslo liudijimą. Nagrinėjamu atveju tiek draudimo bendrovė, tiek pirmosios instancijos teismas, vadovaudamiesi S. M. 2018 m. metine pajamų deklaracija, jo pajamomis, gautomis iš individualios veiklos 2018 m., bei jam išduotais 2018 m. ir 2019 m. verslo liudijimais, pateikė skirtingus skaičiavimus dėl nukentėjusiojo negautų pajamų dėl eismo įvykio. Pagal S. M. 2018 m. metinę pajamų deklaraciją bei tais pačiais metais jam išduotą verslo liudijimą, per balandžio-rugsėjo mėnesius jis dirbo 75 dienas ir iš individualios veiklos gavo 3665 Eur pajamų (1 t., b. l. 201-203). Iš 2019 m. S. M. išduoto verslo liudijimo matyti, kad 2019 m. aktualiu laikotarpiu, t. y. po eismo įvykio, nukentėjusysis galėjo dirbti liepos 30 d., rugpjūčio 1, 6, 8, 13, 15, 20, 22, 27 ir 29 dienomis, rugsėjo 3, 5, 10, 12, 17, 19, 24 ir 26 dienomis, t. y. iš viso 18 dienų (už tolimesnius mėnesius verslo liudijimas išduotas nebuvo) (3 t., b. l. 14). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad po eismo įvykio nukentėjusysis S. M. negalėjo dirbti apie 2 mėnesius, už šiuos mėnesius jo negautas pajamas apskaičiavo taip: 1) kadangi 2018 m. S. M. iš viso dirbo 6 mėnesius, per kuriuos gavo 3665 Eur pajamų, todėl per 1 mėnesį S. M. gautos pajamos sudarė 610,83 Eur (3665 Eur ÷ 6 mėn. = 610,83 Eur); 2) kadangi 2019 m. S. M. negalėjo dirbti 2 mėnesius, todėl jis negavo 1221,67 Eur (610,83 Eur × 2 mėn. = 1221,67 Eur) pajamų. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sutinka su civilinės atsakovės apeliacinio skundo argumentais šiuo klausimu. Visų pirma, būtina įvertinti, kad tiek pagal 2018 m., tiek pagal 2019 m. išduotus verslo liudijimus S. M. galėjo dirbti konkrečiomis juose nurodytomis dienomis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su draudimo bendrovės rašytiniame paaiškinime pateiktu nukentėjusiojo S. M. negautų pajamų apskaičiavimu, kuris yra tikslesnis ir logiškesnis. Pagal jį (2 t., 162-164, 172 b. l.) nukentėjusiojo S. M. negautas pajamas dėl eismo įvykio teisingiausia apskaičiuoti taip: 1) kadangi per 2018 m. balandžio-rugsėjo mėnesius S. M. iš viso išdirbo 75 dienas, vienos dienos jo pajamos sudarė 48,87 Eur (3665 Eur ÷ 75 dienų = 48,87 Eur); 2) kadangi pagal 2019 m. išduotą verslo liudijimą rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais S. M. negalėjo dirbti iš viso 18 dienų, todėl jo negautos pajamos už šį laikotarpį sudaro 879,66 Eur (48,87 Eur × 18 dienų = 879,66 Eur). Šią sumą civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir išmokėjo nukentėjusiajam S. M. (2 t., 165 b.l.). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo nukentėjusiojo S. M. negautas pajamas dėl eismo įvykio, iš civilinės atsakovės nukentėjusiajam priteistas turtinės žalos atlyginimas mažinamas 342,01 Eur (1221,67 Eur – 879,66 Eur = 342,01 Eur).

28. Apibendrinus aukščiau išdėstytą pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam S. M. priteista turtinė žala mažinama iki 32,24 Eur (633,72 Eur – 259,47 Eur – 342,01 Eur = 32,24 Eur). Skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų jo klausimų – netinkamai nukentėjusiajam nustatyto turtinės žalos atlyginimo dydžio (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl neturtinės žalos

29. Su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. priteistais neturtinės žalos dydžiais dėl A. M. žūties nesutinka nei nukentėjusysis S. M., nei civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat draudimo bendrovė nesutinka ir su nukentėjusiesiems priteistais neturtinės žalos dydžiais dėl jiems patiems padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo.

30. Esminiai nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai yra siejami su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatydamas neturtinės žalos dėl A. M. žūties dydį neatskleidė CK 6.250 straipsnio turinio, neatsižvelgė į visus šiame straipsnyje išdėstytus kriterijus, kurie yra reikšmingi išsprendžiant šį klausimą. Taip pat nukentėjusiojo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo, pagal kurį E. M. buvo išmokėta 13000 Eur neturtinė žala dėl A. M. žūties ir 3000 Eur neturinė žala dėl jos sveikatos sutrikdymo, galiojimo.

31. Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais : 1) draudimo bendrovė nukentėjusiajam S. M. išmokėjo maksimalią galimą neturtinės žalos dėl A. M. žūties atlyginimo dydį, apskaičiuotą pagal Rekomendacijų 6 punktą, todėl jos didinti pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo; 2) pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nukentėjusiajam S. M. priteisiamos neturtinės žalos dėl jo sveikatos sutrikdymo dydžio ir jį nustatė per didelį; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimu su A. G. dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai E. M., pagal kurį galutinai buvo išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos jai atlyginimo.

32. Visų pirma atkreipiamas dėmesys, jog teisėjų kolegija nevertina ir išsamiau nepasisako dėl nukentėjusiojo S. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo galiojimu, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrasis civilinių teisinių santykių principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda) įpareigoja sutarties šalis vykdyti abipusius įsipareigojimus, t. y. teisinių santykių dalyviai privalo vykdyti savo prievoles, pareigas, kurios nustatytos abipusiškai suderinta valia (sutartimi). S. M., siekdamas nuginčyti minėtą susitarimą ir dėl kilusias pasekmes, tai galės padaryti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina tik tai, kad A. G., kaip E. M. mama, yra tokia pat jos įstatyminė atstovė kaip ir jos tėvas – nukentėjusysis S. M.. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. būtų neveiksni, kad būtų apribota jos, kaip E. M. motinos, valdžia, ir pan., kurie leistų suabejoti 2019-11-19 susitarimo teisėtumu.

33. Civilinės atsakovės apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimas užkerta kelią nukentėjusiajai E. M. priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.252 straipsnį šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Taigi, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. G. 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimas neapriboja teismui galimybės, esant pagrįstam pagrindui, nustatyti nukentėjusiajai E. M. didesnį neturtinės žalos dydį, negu draudimo bendrovė išmokėjo. Tas pats pasakytina ir dėl draudimo bendrovės apskaičiuotos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam S. M.. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą turi vadovautis CK 6.250 straipsnyje suformuluotais kriterijais bei teismų praktika analogiškose bylose taip, kad be jokių svarbių priežasčių nuo jos nebūtų nukrypta. Rekomendacijos nėra imperatyvas ir į jas gali būti atsižvelgiama tiek, kiek jos neprieštarauja įstatymui. Beje, pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. yra 5000000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1000000 Eur dėl žalos turtui. Šios sumos yra maksimalios. Šiuo atveju iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiesiems priteista žala minėtų sumų neviršija ir Įstatymo nuostatų nepažeidžia.

34. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistosios L. P. sukelto eismo įvykio žuvo nukentėjusiojo S. M. dukra ir nukentėjusiosios E. M. sesuo A. M., o patys nukentėjusieji buvo nežymiai sužaloti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. nustatė tokius neturtinės žalos atlyginimo dydžius: 1) jiems priteisė po vienodą sumą neturtinei žalai dėl A. M. žūties atlyginti, t. y. po 25000 Eur; 2) taip pat jiems priteisė po vienodą sumą neturtinei žalai dėl jų sveikatos sutrikdymo atlyginti, t. y. po 4000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai įvertino nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Nors teismas ir nepakankamai motyvuotai pasisakė dėl šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau neturtinės žalos dydį kiekvienam iš nukentėjusiųjų iš esmės nustatė tinkamai.

35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

36. Be kita ko, baudžiamojo proceso įstatymas nenustato reikalavimo teismui kiekvienu neturtinės žalos atlyginimo atveju išsamiai išnagrinėti visų aptariamame straipsnyje išdėstytų kriterijų turinį, nes neturtinės žala yra specifinė kategorija, susijusi su jausmų, dvasinių išgyvenimų patyrimu, todėl šių reiškinių turinys paprastai nustatomas ne konkrečiais duomenimis, o santykinai apibendrintais teismų praktikoje pripažintais dydžiais. Todėl neturtinės žalos suma kiekvienu atveju yra tik santykinis dydis. Teismas, pagrįsdamas savo išvadas dėl neturtinės žalos nustatymo, turi remtis tais kriterijais, kuriuos laiko esminiais ir lemiančiais, nustatant neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje.

37. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertino nukentėjusiųjų (atskirai kiekvieno iš jų – tėvo ir sesers) patirtus išgyvenimus ir stresą dėl A. M. žūties. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, nukentėjusysis S. M. neteko dukters, kuria rūpinosi, prižiūrėjo, išlaikė, leido drauge laisvalaikį. Nukentėjusysis prarado pagrįstą lūkestį – gyvenimą iki savo mirties sieti su žuvusiąja. Nukentėjusiojo santykiai su žuvusiąja buvo labai artimi, intensyvūs, itin geri. Didelę laiko dalį jie leisdavo kartu, švęsdavo šventes. Žuvusioji aktyviai dalyvavo nukentėjusiojo gyvenime, todėl pastarasis iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą. Dukters mirtis sąlygojo nukentėjusiojo psichinę būklę, fizinę sveikatą. Nukentėjusiosios E. M. ir jos sesers A. M. tarpusavio santykiai taip pat buvo labai artimi, intensyvūs, didelę dalį laiko jos leisdavo kartu, buvo geriausios draugės, nukentėjusioji iki šiol jaučia sunkiai pakeliamą dvasinį skausmą. Po sesers mirties E. M. jaučia tuštumą, neviltį, nusivylimą, o šie išgyvenimai sąlygojo tiek psichinę, tiek fizinę jos sveikatą. Po įvykio nukentėjusieji turėjo psichologinių problemų – kankino liūdesys, tuštuma, nusivylimas, nemiga, dėl ko buvo kreiptasi pagalbos į psichologus. Neabejotina, kad abu nukentėjusieji patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, stresą, tuštumos jausmą, kadangi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nukentėjusiuosius su žuvusiąja siejo glaudūs, artimi ir tvirti ryšiai.

38. Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, kaip jau minėta anksčiau, teismas turi atsižvelgti į visą kompleksą reikšmingų aplinkybių, susijusių tiek su kilusiomis pasekmėmis, tiek ir žalą padariusio asmens kalte, kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, vadovautis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principais bei atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad žala buvo padaryta neatsargiais nuteistosios veiksmais (pagal teismų praktiką, priteisiama didesnė žala, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, po eismo įvykio ji nepasišalino, padėjo išsiaiškinti reikšmingas eismo įvykio aplinkybes, siekė atsiprašyti nukentėjusiųjų, gailisi dėl savo padaryto KET pažeidimo. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 (7240,50 Eur), Nr. 2K-346-511/2016 (25000 Eur), Nr. 2K-29/2009 (14481 Eur), Nr. 2K-377/2009 (5792 Eur.). Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. priteistas neturtinės žalos dėl A. M. žūties atlyginimo dydis – 25000 Eur kiekvienam, yra adekvatus, teisingas, protingas, ir nelaikytinas per dideliu, tokia suma atitinka teismų praktiką panašiose bylose.

39. Civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. priteistu neturtinės žalos dėl jų sveikatos sutrikdymo atlyginimo dydžiu, t. y. po 4000 Eur kiekvienam. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios neturtinės žalos dydžio nėra pagrindo mažinti. Nukentėjusieji S. M. ir E. M. dėl L. P. sukelto eismo įvykio patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Jų patirti sužalojimai sukėlė jiems išgąstį ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tam tikro masto nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi, jiems buvo sutrikdytas įprastas gyvenimo ritmas ne vien dėl A. M. žūties, tačiau ir dėl jų pačių sužalojimų bei patirtų išgyvenimų. Tačiau atsižvelgiama bei įvertinama ir tai, kad po patirtų sužalojimų rimtų liekamųjų reiškinių, trukdančių gyventi visavertį gyvenimą, nukentėjusiesiems neliko, jų visiško pasveikimo galimybės yra realios. Kita vertus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, negalima nepaisyti ir to, kad nukentėjusieji buvo sužaloti to paties eismo įvykio metu, matė vienas kito sužalojimus, A. M. be gyvybės ženklų, kas jų dvasinius išgyvenimus tik sustiprino.

40. Atsižvelgdama į visa tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nukentėjusiojo S. M. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tačiau natūralu ir logiška, jog kartu gyvenantys tėvas ir dukra yra emociškai susiję, todėl tiek S. M., tiek E. M. išgyveno neigiamas emocijas ne tik dėl savęs, tačiau ir dėl vienas kito sveikatos sutrikdymo, gydymosi proceso. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad neturtinė žala dėl sveikatos sutrikdymo buvo priteista mažametei. Mažamečiai jautriau reaguoja į stresines situacijas ir patiria didesnius neigiamus dvasinius išgyvenimus. Kaip minėta, seseriai mirtini sužalojimai buvo padaryti mažamečio nukentėjusiojo akivaizdoje, eismo įvykio metu buvo sužalotas ir pats vaikas, todėl jo patirti dvasiniai ir emociniai išgyvenimus yra ypač dideli. Taigi, pirmosios instancijos teismo nustatyta 4000 Eur neturtinė žala nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. už jų pačių sveikatos sutrikdymą nėra per didelė suma kompensuoti jų patirtus neigiamus išgyvenimus, skausmus ir praradimus. Tokiu būdu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteisiamos neturtinės žalos dydžio klausimą, pažeidė įstatymo reikalavimus, neatsižvelgė į jos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nukrypo nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti nukentėjusiajai 2000 Eur neturtinei žalai dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginti, nors iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad nukentėjusiajai buvo nustatyta 4000 Eur suma šiai neturtinei žalai atlyginti. Bylos duomenimis, iš sumos draudimo bendrovė buvo išmokėjusi 3000 Eur. Kadangi tai yra akivaizdi pirmosios instancijos teismo klaida, ji ištaisoma sumažinant iš civilinės atsakovės nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos dėl jos sveikatos sutrikdymo atlyginimo dydį iki 1000 Eur. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis keičiama dėl neteisingai išspręstų kitų jo klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese

42. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo S. M. atstovas advokatas A. Vaičiūnas pateikė dokumentus, kad nukentėjusysis už jo paslaugas surašant apeliacinį skundą bei dalyvaujant nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo iš viso 1452 Eur, ir prašė šią sumą išieškoti iš nuteistosios L. P.. Byloje esantis banko išrašas patvirtina, kad advokatui už jo teisines paslaugas buvo sumokėta 544,50 Eur suma pagal 2020 m. spalio 6 d. išankstinę sąskaitą apmokėjimui. Kad nukentėjusysis sumokėjo 907,50 Eur sumą pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą, duomenų nebuvo pateikta (3 t., b. l. 44-46).

43. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad ši teisės norma taikoma taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

44. Išieškant iš nuteistojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato darbui apmokėti įprastai atsižvelgiama į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, į tai, su kokiomis skundžiamo nuosprendžio nustatytomis aplinkybėmis apeliaciniu skundu nesutinkama, kokias nuosprendžio dalis prašoma naikinti ar keisti, kokio sudėtingumo byla, kiek galėjo užtrukti pateikto apeliacinio skundo paruošimas, jo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, bei kitas reikšmingas aplinkybes.

45. Šioje byloje be kitų buvo nagrinėjamas ir nukentėjusiojo S. M. apeliacinis skundas, taigi, jis irgi iniciavo apeliacinį procesą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad advokatas A. Vaičiūnas paruošė šį apeliacinį skundą. Jame buvo keliamas tik nukentėjusiesiems S. M. ir E. M. priteistos neturtinės žalos atlyginimo klausimas ir jo reikalavimas buvo pripažintas nepagrįstu. Paties apeliacinio skundo apimtis nėra itin didelė – 7 lapai, iš kurių nemažą dalį užima nuosprendžio ir įstatymų citavimas, jame nekeliami sudėtingi įstatymo taikymo klausimai, kaip minėta, šis apeliacinis skundas buvo atmestas. Ši byla taip pat nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 3 tomai. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Vaičiūnas. Jo teiktų teisinių paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtis nebuvo didelė – vyko vienas teismo posėdis (iš viso 1 val. 15 min.), nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas. Advokatas A. Vaičiūnas atstovavo nukentėjusįjį ir pirmosios instancijos teisme, taigi, bylos aplinkybės jam buvo žinomos ir didelių jo laiko sąnaudų pasiruošti bylos nagrinėjimui nereikalavo. Kita vertus, nukentėjusiojo išlaidos advokatui iš dalies yra pagrįstos ir būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių bei interesų gynimą nuo nuteistosios gynėjos ir civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinių skundų argumentų. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog už nukentėjusiojo atstovo paslaugas apeliaciniame procese prašoma išieškoti 1452 Eur suma yra pernelyg didelė, neproporcinga šio proceso sudėtingumui, bylos trukmei bei advokato atliktam darbui. Dėl to ši suma mažinama iki, teisėjų kolegijos vertinimu, teisingos, protingos ir sąžiningos sumos – 700 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeisti :

Pripažinti L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo noru atlygino I. S. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. P. už nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. M. priteistą turtinę žalą sumažinti iki 32,24 Eur;

Iš civilinės atsakovės AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai E. M. priteistą neturtinę žalą dėl jos sveikatos sutrikdymo sumažinti iki 1000 Eur ir nustatyti, kad iš viso E. M. iš civilinės atsakovės priteistinas neturtinės žalos dydis yra 14000 Eur.

Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios L. P. išieškoti nukentėjusiajam S. M. 700 Eur advokato atstovavimo išlaidoms apeliaciniame procese apmokėti.

Nukentėjusiojo ir nukentėjusiosios E. M. įstatyminio atstovo S. M. apeliacinį skundą atmesti.