Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta toje pačioje baudžiamojoje byloje, 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G., pripažino negaliojančiu (niekiniu) dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad A. G. 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo sudarymo metu neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti savo nepilnametės dukros – ieškovės turto (turtinių teisių), todėl negalėjo sudaryti 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo, tuo tarpu kita šio susitarimo šalimi buvęs AB „Lietuvos draudimas“, kuriam taikytinas maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartas, ginčo situacijoje nesiėmė visų pagrįstų ir proporcingų priemonių tam, kad užtikrintų šio turto tvarkymo teisėtumą, t. y. neįsitikino, ar aptariamas susitarimas sudaromas su tuo iš tėvų, kuris turi teisę nepilnamečiui vaikui priklausantį turtą tvarkyti uzufrukto. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G., pripažinus negaliojančiu (niekiniu), ieškovė pateikė AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl 16000 Eur žalos atlyginimo, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ 2022 m. kovo 2 d. raštu atsisakė ją patenkinti gražiuoju, dėl ko ieškovė yra priversta pažeistas savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, solidariosios atsakomybės 16000 Eur sumai reikalaujant ir iš antrosios niekinio 2019 m. lapkričio 19 d. sandorio šalies – A. G..

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinę bylą Nr. e2-16217-1134/2022 dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16000 Eur žalos atlyginimo nutraukė. Likusioje dalyje ieškovės E. M. ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė ieškovei E. M., kurią atstovauja atstovas pagal įstatymą S. M. iš atsakovės A. G. 16 000 žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3264 bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 16 000 Eur žalos atlyginimą, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovės teisių gynimo būdą, yra jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamame procese (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2), nustatytų aplinkybių ginčijimas. Teismas vertino, kad ieškovė pakartotinai reiškia reikalavimą dėl 16 000 Eur draudimo išmokos ieškovei mokėjimo. Pažymėjo, kad klausimas dėl 16 000 Eur buvo sprendžiamas Panevėžio apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-491/2020, kur ieškovės prašymas priteisti jai pakartotinai 16 000 Eur tenkintas nebuvo. Vėliau, ieškovei dėl to neteikus kasacinio skundo, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nors dalį E. M. patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo negaliojančiu pripažinto susitarimo su nukentėjusiosios motina pagrindu, civilinė ieškovė kasacinio skundo dėl teismų priteistos žalos dydžio nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus. Utenos apylinkės teismas 2020 m. liepos 17 d. nuosprendyje taip pat nurodė, kad teismas nesutinka su ieškovės atstovo prašymu, jog civilinis atsakovas papildomai turi sumokėti 16000 Eur E. M.. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pačiame apeliaciniame skunde dėl Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalies, kuria E. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo nepatenkintas, ieškovės atstovas kėlė lygiai tokius pačius klausimus ir šioje civilinėje byloje pateiktame ieškovės ieškinyje. Teismas padarė išvadą, kad teismai jau pasisakė dėl to paties reikalavimo, kuris pakartotinai yra keliamas šioje civilinėje byloje.

11. Teismas taip pat konstatavo, jog šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinys yra grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir baudžiamoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2). Šioje byloje ieškovė iš esmės naujų aplinkybių nenurodė. Atsižvelgdamas į išdėstytą, civilinę bylą dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16000 Eur žalos atlyginimo teismas nutraukė (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės E. M. pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės A. G. 16000 Eur dydžio žalos atlyginimą, nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. lapkričio 22 d. išmokėjo ieškovei, kuriai tuo metu buvo 10 metų, 16 000 Eur sumą, kaip išmoką už neturtinę žalą pagal 2019-11-19 susitarimą, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Nuo 2019 m. spalio 30 d. tik ieškovės tėvas, kaip uzufruktorius, turėjo teisę tvarkyti ieškovės turtinius klausimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės tėvas apie šioje ieškovės sąskaitoje esančias 16 000 Eur dydžio pinigines lėšas sužinojo tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė duomenis apie sudarytą 2019-11-19 susitarimą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šia ieškovės sąskaita disponavo atsakovė A. G.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. G. patvirtino, kad ji disponavo ieškovės piniginėmis lėšomis, kurias išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė A. G. teigė, kad visa 16 000 Eur suma buvo panaudota ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi buvo perkama viskas, ko norėjo ieškovė. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

13. Remdamasis į bylą pateiktais ieškovės banko sąskaitos išrašais, teismas nurodė, jog 16 000 Eur suma buvo išleista per beveik 4 mėnesius. Ieškovės sąskaitoje buvusios 16 000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos tokiu būdu, t. y. 4 200 Eur suma buvo išgryninta, 9200 Eur suma pervesta į atsakovės A. G. banko sąskaitą, likusios lėšos buvo išleistos pirkiniams maisto prekių parduotuvėse, buitinių prekių parduotuvėse, kavinėse, degalinėse. Pažymėjo, jog ieškovės sąskaitos išraše nėra jokių duomenų apie tai, kokios konkrečiai prekės buvo perkamos. Ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys taip pat nepatvirtina fakto, kad įsigytomis prekėmis ir/ar paslaugomis pasinaudojo ieškovė. 2019 m. lapkričio 25 d. 5500 Eur suma buvo pervesta į atsakovės A. G. banko sąskaitą namo pirkimui. Tačiau bylos duomenimis, ieškovės vardu nebuvo įgyta jokio nekilnojamojo ar kito turto.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė A. G. teismo buvo įpareigota pateikti rašytinius įrodymus, susijusius su 16 000 Eur panaudojimu. Atsakovė A. G. pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. liepos 14 d., tačiau iš šio į bylą pateikto rašytinio įrodymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kiek atsakovės A. G. sąskaitoje buvo jos asmeninių piniginių lėšų ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 22 d. Šis rašytinis įrodymas patvirtina tik tai, kokio dydžio išlaidos buvo patirtos iš lėšų, esančių atsakovės A. G. sąskaitoje, ir kam buvo sumokėta už prekes ir paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovės A. G. banko sąskaitos išrašas visiškai nepatvirtina lėšų panaudojimo ieškovės poreikiams tenkinti. Tarp šių išlaidų nėra jokių išlaidų batams virš 300 Eur, apie kuriuos atsakovė A. G. minėjo teismo posėdžio metu, taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių elektrinio paspirtuko, telefono, riedlentės pirkimą ieškovei. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visiškai nėra aišku, kokie konkretūs pirkiniai buvo skirti ieškovės poreikiams tenkinti. Tačiau akivaizdu, jog tokie nupirkti daiktai kaip kūdikio vėžimėlio Stokke lopšys, Stokke miegmaišis, Stokke pirkinių krepšys, vėžimėlio sėdimoji dalis, autokėdutė, prekės iš degalinių, motociklų parduotuvės „Motobay sport“, šalmas, moto kuprinė ir pan. nėra daiktai, tenkinantys ieškovės poreikius. Iš atsakovės A. G. banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog didelė dalis lėšų, buvusių atsakovės A. G. sąskaitoje, buvo išgryninta. Tačiau atsakovės A. G. nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių šių išgrynintų lėšų panaudojimą ieškovėms poreikiams.

15. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovė A. G. nurodė, kad apie 10 000 Eur buvo panaudota atsakovės tėvų namo renovacijai. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės A. G. tėvų namo renovacija nėra nepilnametės ieškovės poreikių tenkinimas. Pažymėjo, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, o ne su atsakove A. G.. Tokiu būdu ieškovės lėšomis buvo pagerintas atsakovės tėvų turtas, o ne patenkinti ieškovės poreikiai. Be to, atsakovė A. G. į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio lėšų panaudojimą namo renovacijai. Byloje esantis UAB „Megrame“ gaminių pasiūlymas dėl langų užsakymo 1790 Eur sumai nepatvirtina šios sumos sumokėjimo, o UAB „Kesko senukai digital“ PVM sąskaitos - faktūros už keramines sienų plyteles, plytelių klijus, cementą yra išrašytos iki 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. iki tos dienos, kada AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo į ieškovės banko sąskaitą 16 000 Eur sumą. Nors atsakovė duodama teismui paaiškinimus ir nurodė, kad tėvų name įrengė dukrai kambarį, pirko baldus, tačiau į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė, taip pat nepateikė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas įrengtas ieškovei kambarys su naujais baldais ar pan. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad išleista 16 000 Eur piniginių lėšų suma buvo skirta būtent ieškovės poreikiams tenkinti. Priešingai, teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai – atsakovės A. G. sąskaitos išrašas – patvirtina, kad lėšos buvo naudojamos ne nepilnametės ieškovės poreikiams, pavyzdžiui, parduotuvėje „Skonis ir kvapas“ įsigyta prekių už 188,26 Eur, taip pat, kaip minėta, buvo pirktos prekės kūdikiui, motociklų parduotuvėje, degalinėse ir kt.

16. Teismo vertinimu, atsakovės A. G. paaiškinimai, kad ieškovė, būdama nepilnametė, sutiko dėl jos lėšų naudojimo, kad buvo tenkinami ieškovės poreikiai, kadangi jos abi vaikščiojo po parduotuves ir buvo perkama tai, ko nori nepilnametė ieškovė, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Be atsakovės A. G. paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovei nupirktų daiktų buvimą. Teismas sutiko su ieškovės atstovės teiginiu, kad net jeigu atsakovė A. G. ir būtų pirkusi ieškovei drabužius, avalynę ir kitus kasdienio naudojimo daiktus, tai turėjo daryti iš savo lėšų išlaikydama ir aprūpindama dukrą, ar bent jau apie tokius pirkinius informuodama ieškovės tėvą – teisėtą ieškovės lėšų tvarkytoją. Tačiau lėšos, kaip patvirtina bylos medžiaga, buvo panaudotos be jo žinios ir ne nepilnametės ieškovės poreikiams tenkinti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra įgijusi daiktų/nekilnojamojo turto ir gavusi paslaugų, kurių vertė siektų 16 000 Eur. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė, ieškovės įstatyminio atstovo (tėvo) S. M. paaiškinimų, jog visus ieškovės poreikius tenkino ir tenkina ieškovės tėvas išlaikydamas dukrą, o atsakovė A. G. prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda, atsakovė taip pat nepaneigė ir nenuginčijo.

17. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovė A. G., neturėdama teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavusi teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 16 000 Eur sumą, išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas, buvusias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ne ieškovės poreikiams tenkinti, kas sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja atsakovės A. G. civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai. Ieškovė dėl neteisėtų atsakovės A. G. veiksmų patyrė 16 000 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovei į banko sąskaitą buvo išmokėta 16 000 Eur suma. Šiomis lėšomis disponavo atsakovė, kuri nebuvo šių lėšų tvarkytoja. Ieškovės sąskaitoje buvusias 16 000 Eur pinigines lėšas atsakovė A. G. išnaudojo/išleido per 4 mėnesius ne ieškovės poreikių tenkinimui. Įrodymų, kad atsakovė A. G. šias lėšas panaudojo ieškovės interesams, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovės gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, kuris ir rūpinasi ieškovės išlaikymu ir jos poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį (t. y. 16 000 Eur) pripažįsta pagrįstu ir įrodytu. Atsakovė išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas, buvusias „Swedbank“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ne ieškovės poreikiams tenkinti – padarė ieškovei 16 000 Eur žalą, ir tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos neabejotinai yra priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės A. G. civilinei deliktinei atsakomybei taikyti ieškovės atžvilgiu. Teismas ieškovės ieškinį dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės A. G. tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 16 000 Eur žalos atlyginimą, yra jau įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, priimtu baudžiamame procese (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2), nustatytų aplinkybių ginčijimas. Teismai, nagrinėję civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2), sprendė, kad dalis neturtinės žalos, t. y. 16 000 Eur apimtyje yra ieškovei atlyginta, todėl buvo priteista likusi nuo nustatytos 29 000 Eur neturtinės žalos neatlyginta suma, t. y. 13 000 Eur. Šioje byloje ieškovė šių baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių dėl išmokėtos 16 000 Eur draudimo išmokos neginčija. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovėms, tame tarpe AB „Lietuvos draudimas“, dėl 16 000 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl atsakovių neteisėtų veiksmų sudarant niekinį 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą ir prašo taikyti atsakovėms deliktinę civilinę atsakomybę bei įrodinėja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: atsakovių neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį.

18.2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 16 000 Eur žalos, kurią kildina iš atsakovių neteisėtų veiksmų sudarant niekinį 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą. Taigi, pareikštu ieškiniu ieškovė nesiekia žalos patirtos dėl eismo įvykio kaltininkės veiksmų atlyginimo. Šioje byloje ieškovė siekia žalos, patirtos dėl atsakovių neteisėto elgesio sudarant ir įvykdant niekinį susitarimą, atlyginimo iš atsakovių, po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog tarp atsakovių sudarytas susitarimas yra niekinis.

18.3. Nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinių dalyko tapatumo patvirtina ir tai, kad abejose bylose dalyvaujantys asmenys nėra tų pačių materialinių santykių dalyviai. Išnagrinėtoje Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų baudžiamojoje byloje (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2) ieškovė prašė priteisti iš L. P. (eismo įvykio kaltininkės) 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamojoje byloje, pasisakant dėl šalių materialinio teisinio santykio, pažymėtina, kad tarp E. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ susiklostė deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Ieškovės vertinimu, dėl neteisėtų atsakovių veiksmų – niekio susitarimo sudarymo, ji patyrė turtinę 16 000 Eur žalą. Todėl gindama savo pažeistas teises, ieškovė kreipėsi į teismą dėl žalos, patirtos dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atitinkamai įrodinėjo atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. neteisėtus veiksmus, patirtos žalos dydį, priežastinį ryšį tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

18.4. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje šalis sieja visiškai kitokie materialiniai teisiniai santykiai negu baudžiamojoje byloje. Šioje civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ kaip atsakovės statusas yra grindžiamas jos pačios neteisėtu elgesiu, dėl kurio ieškovė patyrė žalą. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje, minėta, AB „Lietuvos draudimas“ dalyvavo kaip draudikė pagal TPVCAPDĮ nuostatas. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje ir išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje ginčo šalys E. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ nėra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismai baudžiamojoje byloje, dalyvės. Tai, kad abejose bylose reiškiami ieškovės reikalavimai aritmetiškai panašūs nesudaro pagrindo teigti, jog bylų dalykai yra tapatūs. Konstatavus ginčo dalyko netapatumą, negalima konstatuoti ir ieškinių tapatumo.

18.5. Šioje byloje ieškinio faktinis pagrindas yra atsakovių neteisėti veiksmai sudarant niekinį susitarimą. Taigi, ieškovės reikalavimo teisė šioje civilinėje byloje į atsakoves, tame tarpe į AB „Lietuvos draudimas“, yra kildinama iš atsakovių neteisėtų veiksmų. Būtent abiejų atsakovių neteisėti veiksmai yra šios nagrinėjamos bylos objektas.

18.6. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nei pirmos instancijos, nei apeliacinės instancijos, nei kasacinis teismas nepasisakė ir nesprendė dėl AB „Lietuvos draudimas“ deliktinės civilinės atsakomybės, nevertino AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtų veiksmų, ieškovės patirtos žalos dėl jų, priežastinio ryšio tarp AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Tai, kad kasacinis teismas, pripažinęs 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G., negaliojančiu (niekiniu) dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė, jog civilinė ieškovė kasacinio skundo dėl teismų priteistos žalos dydžio nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus, nepaneigia ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl žalos, patirtos dėl AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. neteistų veiksmų sudarant niekinį susitarimą, atlyginimo.

18.7. Restitucija yra sandorio negaliojimo pasekmė. Ieškovės nuomone, šiuo atveju AB „Lietuvos draudimas“ turėtų kelti restitucijos klausimą tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G.. Restituciją turėtų būti taikoma tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G., įpareigojant A. G. grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ minėto susitarimo pagrindu išmokėtus į ieškovės sąskaitą 16 000 Eur, kadangi būtent A. G. disponavo šiomis ieškovės lėšomis. Ieškovė, kaip susitarimo šalis, neturi pareigos grąžinti AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas lėšas ir patirti niekinio susitarimo pasekmių, kadangi lėšų išmokėjimo metu nei ji pati, nei jos turto tvarkytojas ieškovės banko sąskaita, į kurią buvo išmokėta 16 000 Eur draudimo išmoka nedisponavo, o ieškovės motina, sudarydama ieškovės vardu su AB „Lietuvos draudimas“ susitarimą, veikė viršydama savo teises ir AB „Lietuvos draudimas“ apie tai turėjo žinoti, kadangi CK 3.190 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vaiko tėvų ištuokos atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškinio reikalavimai baudžiamojoje bei civilinėje bylose nėra „aritmetiškai panašūs“, kaip teigia ieškovė. Reikalavimai yra identiški. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo ieškinio dalyko tapatumą, tuo pačiu ir ieškinio tapatumą.