- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2A-2394-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11632-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, A. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir A. G. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. gegužės 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės E. M. ieškinys atsakovėms akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ir A. G. dėl žalos priteisimo, kuriuo prašoma priteisti solidariai iš atsakovių AB ,,Lietuvos draudimas“ ir A. G. 16000 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, jog 2019 m. liepos 26 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų kūno sužalojimų mirė (duomenys neskelbtini) m. gimimo ieškovės sesuo A. M. Šio eismo įvykio metu nukentėjo ir pati ieškovė bei jos tėvas S. M., patirdami nežymius sveikatos sutrikdymus. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio kaltininkei buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, kuri buvo perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose metu tarp atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės A. G., kuri yra ieškovės motina, buvo sudarytas 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimas, kurio pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo A. G. 16000 Eur, kurie buvo skirti ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti (13000 Eur – neturtinei žalai atlyginti dėl sesers A. M. žūties, o 3000 Eur – neturtinei žalai atlyginti dėl pačios ieškovės patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo).
3. Kaip nurodė ieškovė, 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo pagrindu iš AB „Lietuvos draudimas“ gautus 16000 Eur A. G. panaudojo savo, o ne neturtinę žalą patyrusios ieškovės poreikiams tenkinti. Šį faktą patvirtina tiek pridedamas banko sąskaitos išrašas, tiek Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-732/2020, kuriame be kita ko yra nustatyta, kad A. G. neteisėtai, priešingai vaiko interesams, disponavo dukros pinigais ir juos panaudojo savo reikmėms. Per keturis mėnesius nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. kovo 5 d. visa 16000 Eur suma buvo iššvaistyta perkant namą už 5500 Eur, gryninant pinigus, apsiperkant prekybos centruose ir alaus baruose. Iš šio nuosprendžio, anot ieškovės, matyti, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, net ir nustatę tokias 16000 Eur sumos panaudojimo aplinkybes, dėl 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo negaliojimo nieko nepasisakė ir nesprendė bei 16000 Eur neturtinės žalos sumos iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai nebepriteisė. Panevėžio apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs aukščiau nurodytą baudžiamąją bylą, priėmė 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį, kuriame taip pat išsamiau nepasisakė dėl ieškovės įstatyminio atstovo S. M. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo negaliojimu. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad su tuo susijusios aplinkybės nėra šios (baudžiamosios) bylos nagrinėjimo dalykas ir kad S. M., siekdamas nuginčyti 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą bei dėl jo kilusias pasekmes, tai galės padaryti civilinio proceso tvarka ir priemonėmis. 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo negaliojimo klausimo nesprendęs Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu 16000 Eur neturtinės žalos sumos iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai taip pat nepriteisė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimas tarp draudiko ir A. G. nebuvo pasirašytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose metu, kaip teigia ieškovė. Susitarimas buvo pasirašytas 2019 m. lapkričio 19 d., kai ieškovės civilinis ieškinys buvo pareikštas tik 2020 m. sausio 17 d. Taigi susitarimas buvo pasirašytas su vienintele atstove, kuri tuo metu buvo pripažinta atstove pagal įstatymą ikiteisminiame procese ir kuri buvo pasikreipusi į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pasak atsakovės, S. M. į procesą įstojo tik po pusės metų. Taigi ir ieškovės teiginys, kad S. M. ieškovės teisių gynyba rūpinosi nuo pat 2019 m. liepos 26 d. eismo įvykio yra klaidingas. Atsakovės vertinimu, nukentėjusiojo asmens teisių gynyba apima ir kreipimąsi į draudiką, siekiant žalos atlyginimo, tačiau S. M. ilgą laiką nei dėl dukros, nei dėl asmeninės žalos į draudiką nesikreipė. Niekur nėra konstatuota, taip pat byloje nėra duomenų, kad susitarimo pagrindu iš AB „Lietuvos draudimas“ gautus 16000 Eur A. G. panaudojo savo, o ne neturtinę žalą patyrusios ieškovės poreikiams tenkinti. Iš banko išrašo nėra galimybės spręsti, kad lėšos buvo panaudotos ne ieškovės naudai – tokių duomenų nėra. Ieškovė, turi įrodyti aplinkybę, kurią teigia, kad sąskaitos eilutėse, kur įvardinta „pirkinys“ išleistos lėšos buvo ne ieškovės naudai. Yra matomos išlaidos kavinėse, vandens parkuose, vaistinėse, kurios niekaip nepatvirtina, kad prekės ir paslaugos buvo panaudotos ne ieškovės naudai. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kokiems tikslams galėjo būti panaudoti išgryninti pinigai, kodėl tai negalėjo būti panaudota ieškovės naudai. Be kita ko, matomos ir sąskaitos eilutės, kur pirkėja įvardinta „motina A. G.“, kas suponuoja išvadą, kad A. G. veikė kaip atstovė, lėšos buvo skirtos ne asmeniniam, o vaiko poreikiui patenkinti, įsigyti turtą vaiko naudai. Taip pat ieškovė, pasak atsakovės, teigia, kad faktą dėl lėšų iššvaistymo patvirtina ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė su tokiu teiginiu taip pat nesutinka. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai, net ir nustatę tokias 16000 Eur sumos panaudojimo aplinkybes, dėl 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo negaliojimo nieko nepasisakė ir nesprendė bei 16000 Eur neturtinės žalos sumos iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai nebepriteisė. Vėliau ieškovė skundė tokį nuosprendį ir toliau nurodo, kad „2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo negaliojimo klausimo nesprendęs Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu 16000 Eur neturtinės žalos sumos iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovės naudai taip pat nepriteisė. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ir pačiam apeliaciniame skunde, ieškovės atstovas kėlė lygiai tokius pačius klausimus, kaip ir šiame ieškinyje. Tačiau, dėl atsakovei nežinomų priežasčių, ieškovė kasacinio skundo nepateikė. Neabejotina, kad jeigu ieškovė būtų ir toliau gynusi savo poziciją ir dėl to, ko neįvertino apeliacinės instancijos teismas, būtų pasikreipusi su kasaciniu skundu, klausimas dėl 16000 Eur būtų išspręstas, tačiau to nebuvo padaryta. Taigi klausimas dėl 16000 Eur jau išmokėtos draudimo išmokos pakartotinio mokėjimo jau yra išspręstas teisminiame procese Nr. (duomenys neskelbtini) ir, sprendimui įsiteisėjus, kelti šį klausimą pakartotinai nėra jokio teisinio pagrindo. Ieškovė atsakovės A. G. neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad ji tariamai iššvaistė ieškovei priklausiusį turtą. Draudikui nesuprantama, kaip jis gali būti solidariai atsakingas dėl šios aplinkybės. Draudikas išmokėjo draudimo išmoką į ieškovės sąskaitą. Kaip draudimo išmoka yra panaudojama, joks teisės aktas ne tik nenumato pareigos, bet ir nesuteikia teisės draudikui kištis į asmeninį gyvenimą ir tikrinant sąskaitų išrašus kontroliuoti, kokiems tikslams panaudojamos draudimo išmokos. Ieškovės tėvas, S. M. turėjo būti apdairus ir domėtis dukros turtu. Draudikas, kaip nurodė atsiliepime, negali būti solidariai atsakingas su kita atsakove – ieškovės mama, kadangi dėl tariamo lėšų iššvaistymo jis jokiais savo veiksmais ar neteisėtu neveikimu neprisidėjo.
5. Atsakovė A. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
6. 2022 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo nutraukė, likusioje dalyje ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės A. G. 16 000 Eur žalos atlyginimo. Ieškovė apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria byla dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo nutraukta ir prašė, kad apeliacinis teismas priimtų naują sprendimą – priteistų 16 000 Eur žalos atlyginimą solidariai tiek iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“, tiek iš atsakovės A. G.
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi netenkino ieškovės apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi nutarė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.
9. Kasacinis teismas konstatavo, jog šią bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 293 straipsnio 3 punkto normą, reglamentuojančią bylos nutraukimo pagrindą – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, visapusiškai neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl Baudžiamosios bylos ir civilinės bylos teisminio nagrinėjimo objekto, šalių materialiojo teisinio santykio ir ieškovės pasirinkto gynybos būdo skirtumų, nepagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės reikalavimą, pareikštą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl ieškinio tapatumo kriterijų. Šie pažeidimai galėjo lemti neteisingo sprendimo taikyti civilinę atsakomybę vien atsakovei A. G. priėmimą. Nors ieškovė teikė kasacinį skundą tik dėl teismų procesinių sprendimų nutraukti bylos dalį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu, ieškinyje ieškovės suformuluotas reikalavimas taikyti atsakovėms solidariąją civilinę atsakomybę už jų bendrais veiksmais ieškovei padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) negali būti išnagrinėtas panaikinus tik dalį procesinių sprendimų. Padaryti pažeidimai suponuoja pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, nustatyti ir įvertinti visas reikšmingas ginčui išspręsti aplinkybes, kurių dalis liko nenustatyta, nepagrįstai nutraukus dalį bylos vienos iš atsakovių atžvilgiu. Bylą nagrinėjant iš esmės atsižvelgtina į ankstesniame šios nutarties skyriuje nurodytus Baudžiamojoje byloje nustatytus faktus bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, susijusius su atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ taikytinu maksimalaus atidumo ir rūpestingumo standartu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovės E. M., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą S. M., naudai, iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir A. G. solidariai 16 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 3 984 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės tėvas apie šioje ieškovės sąskaitoje esančias 16 000 Eur dydžio pinigines lėšas sužinojo tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (2020 m. kovo mėnesį). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šia ieškovės sąskaita disponavo atsakovė A. G.
12. Teismas vertino, kad atsakovė A. G., neturėdama teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavusi teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 16 000 Eur sumą, išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas ne ieškovės poreikiams tenkinti.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ žinodama, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl E. M. gyvenamosios vietos ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise pakeitimo (t. y. kad jos lėšų tvarkytoju paskirtas tėvas S. M.), tačiau susitarimą dėl žalos atlyginimo ir draudimo išmokos nepilnametei mokėjimo sudarydama ne su paskirtu lėšų tvarkytoju S. M., neinformuodama paskirto lėšų tvarkytojo apie į mažametės nukentėjusiosios sąskaitą išmokėtas lėšas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir sprendė, kad nurodyti veiksmai vertintini kaip neteisėti.
14. Teismas nustatė, kad A. G. atsakomybė, įvertinus atliktus neteisėtus veiksmus, yra deliktinė, o atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ – sutartinė. Skirtingas kiekvienos iš atsakovių veiksmų vertinimas nepaneigė to, kad ieškovės atžvilgiu atsakovių atsakomybė bendra. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendė, kad tarp atsakovių sudarytas susitarimas dėl nepilnametei ieškovei padarytos žalos atlyginimo ne su uzufruktoriumi, neturint teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavus teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 16 000 Eur sumą, atsakovei A. G. išnaudojant ieškovei priklausančias lėšas, buvusias (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ne ieškovės poreikiams tenkinti – padarė ieškovei 16 000 Eur žalą. Taip pat sprendė, kad tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nustatė, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. solidariai civilinei deliktinei atsakomybei taikyti ieškovės atžvilgiu. Ieškinį dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo patenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliantė (atsakovė) AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą taikant atsakovėms dalinę atsakomybę ir atsakomybę padalinti taip atsakovei A. G. 90%, o atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ 10%. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Teismas, priteisdamas atlygintinos žalos dydį, turėjo taikyti dalinės atsakomybės taisykles, kadangi žalą padarę asmenys, t. y. atsakovės, žalą sukėlusius veiksmus atliko atskirai ir atsiradusi žala nėra jų bendrų veiksmų rezultatas. Būtent atsakovė A. G. savo aktyviais neteisėtais veiksmais iššvaistė dukros turtą;
15.2. Nors apeliantė ir sudarė susitarimą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau padariniai ir nuostoliai kilo vienareikšmiškai tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų – dukros turto iššvaistymo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė faktinį priežastinį ryšį, tačiau nenustatė teisinio priežastinio ryšio, dėl ko, atsakomybė apeliantei gali būti netaikoma, o jei bus taikoma – turi būti padalinta;
15.3. Kadangi susitarimas pripažintas negaliojančiu (niekiniu), būtent ieškovė turėtų grąžinti apeliantei 16 000 Eur ir tik tada kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo ir 16 000 Eur žalos priteisimo. Pagal skundžiamą sprendimą, nesant restitucijos, susidaro situacija, kad AB „Lietuvos draudimas“ yra įpareigota antrą kartą sumokėti ieškovei 16 000 Eur;
15.4. Ieškovės tėvas žinodamas, kad atsakovė pasikreipė už save ir dukrą į AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos, turėjo dėti visas pastangas ir deramai rūpintis dukros turtu. Ieškovės tėvas telefonu bendravo su draudikės darbuotoju, taigi turėjo visas sąlygas pasitikslinti informaciją dėl žalos administravimo, dėl ieškovei priklausančios draudimo išmokos, jos sumokėjimo ir kt. Nurodytais veiksmais ieškovės tėvas taip pat prisidėjo prie atsiradusios žalos, dėl ko yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1 dalį ir visiškai ar iš dalies atleisti apeliantę nuo civilinės atsakomybės;
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė bylą dalyje pagal ieškovės E. M. pareikštą ieškinio reikalavimą atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo nutraukti, likusioje dalyje ieškovės E. M. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei E. M. iš atsakovės A. G. 16 000 Eur žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje 2023 m. gegužės 5 d. yra išduotas vykdomasis raštas valstybei išieškoti iš A. G. 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, yra prasidėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo vykdymo procesas, dėl ko palikus galioti skundžiamą 2024 m. liepos 17 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prasidės ir antras vykdymo procesas. Ieškovei bus išduotas antras vykdomasis raštas dėl 16 000 Eur priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“ dėl to paties pagrindo ir dalyko. Tai prieštaraus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Atsakovėms turi būti taikoma solidarioji atsakomybė. Ieškovės patirta žala yra tiesioginė pasekmė neteisėto AB „Lietuvos draudimas“ veiksmo. Žalos atsiradimas neįvyktų, jei nebūtų buvę neteisėto susitarimo ir jo įvykdymo veiksmų. Susitarimas, bei jo įvykdymas, t. y. lėšų išmokėjimas į atsakovės A. G. disponuojamą ieškovės banko sąskaitą yra AB „Lietuvos draudimas“ neteisėti veiksmai, kurie tiesiogiai prisidėjo prie ieškovės patirtos žalos. Akivaizdu, kad jei susitarimas nebūtų buvęs sudarytas, žala ieškovei nebūtų atsiradusi;
16.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės tėvas S. M. žinojo apie atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą susitarimą su atsakove A. G. ir išmokamas išmokas. Aplinkybė, kad ieškovės tėvas telefonu bendravo su AB „Lietuvos draudimas“ atstovu ir informavo apie tai, kad ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, savaime nereiškia, kad jis buvo informuotas apie planuojamą sudaryti susitarimą ir apie priimtą sprendimą išmokėti 16 000 Eur dydžio išmoką. Ieškovės tėvas nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo tinkamai veikti ieškovės interesais;
16.3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nepateikė jokių įtikinamų argumentų ar įrodymų, paaiškinančių, kodėl dalinės atsakomybės taikymo atveju atsakomybė tarp atsakovių turėtų būti padalinta būtent santykiu 90% atsakovei A. G. ir 10% atsakovei AB „Lietuvos draudimas“. Skunde nėra pateikta jokio aiškaus pagrindimo, kaip buvo apskaičiuota arba įvertinta šių proporcijų pagrįstumas, todėl toks siūlymas yra nepagrįstas;
16.4. Teisinis priežastinis ryšys egzistuoja, nes padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtų veiksmų;
16.5. Apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ yra įpareigota antrą kartą sumokėti ieškovei 16 000 Eur, yra klaidinantys, nes atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ anksčiau pervedė 16 000 Eur sumą į ieškovės sąskaitą kaip draudimo išmoką dėl eismo įvykio. Šioje byloje ieškovė reikalauja ne pakartotinės draudimo išmokos, o žalos atlyginimo už atsakovių neteisėtus veiksmus;
16.6. Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė turėtų grąžinti 16 000 Eur atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir tik tada kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįsti. Nepilnametė ieškovė negali būti įpareigota grąžinti lėšų, kurių ji faktiškai negavo ir nenaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad būtent atsakovė A. G. neteisėtai disponavo ieškovės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis;
Motyvuojamoji dalis
16.7. Apeliacinio skundo argumentai apie galimą dvigubą vykdymą, yra nepagrįsti ir atmestini. Draudžiama išieškoti daugiau nei priteista. Ieškovei žala būtų atlyginama tik vieną kartą, nepriklausomai nuo to, kiek vykdomųjų raštų išduota;
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
21. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės ieškovės E. M. tėvų santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 26 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu mirė ieškovės sesuo. Eismo įvykio metu nukentėjo pati ieškovė bei jos tėvas S. M. Įvykio kaltininkei buvo iškelta baudžiamoji byla, pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, kuri buvo perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams. 2019 m. rugpjūčio 13 d. tyrėjos nutarimu ieškovės motina (atsakovė) pripažinta jos įstatymine atstove ikiteisminiame tyrime (e. t. 1, b. l. 80-81). Ieškovės tėvas pripažintas įstatyminiu ieškovės atstovu ikiteisminiame tyrime tik 2020 m. vasario 12 d. (e. t. 1, b. l. 82). 2019 m. rugsėjo 8 d. atsakovė A. G. pateikė ieškovės vardu prašymą AB „Lietuvos draudimui“ atlyginti asmens nuostolius (e. t. 1, b. l. 122). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtino ieškovės tėvo S. M. ir ieškovės motinos – atsakovės A. G. 2019 m. spalio 1 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad nepilnametės dukters E. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. M. (e. t. 3, b. l. 182-184). 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. sudarė susitarimą dėl žalos E. M. atlyginimo (e. t. 1, b. l. 7-8), kurio pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. lapkričio 22 d. išmokėjo į E. M. banko sąskaitą 16 000 Eur, kurią sudaro 13 000 Eur neturtinė žala dėl žuvusios sesers ir 3 000 Eur neturtinė žala dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), susitarimą pripažindamas niekiniu ir negaliojančiu, konstatavo, kad A. G. neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti vaiko turto (turtinių teisių), taigi, ir vaiko vardu pasirašyti 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo, kadangi nukentėjusiosios gyvenamoji vieta jau buvo nustatyta su jos tėvu. Konstatavo, kad sutartis dėl žalos atlyginimo prieštarauja CK 3.190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyviam teisiniam reguliavimui.
Žemesnės instancijos teismas
24. 2022 m. vasario 7 d. ieškovės tėvas S. M. pateikė pretenziją „Dėl E. M. patirtos neturtinės žalos dalies (16 000 Eur) atlyginimo“, kuria prašė pervesti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo į dukros (ieškovės) sąskaitą; pažymėjo, jog prašymo neįvykdžius bus priverstas nepilnametės dukros (ieškovės) teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka (e. t. 1, b. l. 54-55). 2022 m. kovo 22 d. AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė patenkinti pretenziją ir pervesti į nukentėjusiosios E. M. banko sąskaitą 16 000 Eur (e. t. 1, b. l. 56-57).
Dėl solidariosios ir/ar dalinės civilinės atsakomybės taikymo
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo prašė žalą, padarytą abiejų atsakovių bendrais neteisėtais veiksmais, priteisti solidariai iš abiejų atsakovių.
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė CK 6.6 straipsnio 3 dalyje, 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atsakovių solidariosios atsakomybės taikymo atvejus, nes nei viena iš atsakovių nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų padaryti išvadą, kad tam tikra konkreti nepilnametei ieškovei padaryta žalos dalis yra sąlygota tik vienos iš atsakovių veiksmų. Nors tai, kad būtent atsakovė A. G. panaudojo nepilnametei ieškovei skirtą draudimo išmoką ne nepilnametės ieškovės interesais, tačiau tokia situacija nebūtų galėjusi susiklostyti, jei atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ būtų tinkamai sureagavusi į turėtą informaciją apie tai, kad nepilnametės lėšų tvarkytojas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pakeistas. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ gautą informaciją iš esmės ignoravo, sudarė teismo pripažintą negaliojančiu susitarimą su atsakove ir, išmokėjusi draudimo išmoką į mažametės nukentėjusios sąskaitą, apie tai neinformavo mažametės nukentėjusiosios lėšų tvarkytojo (uzufruktoriaus).
27. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad teismas, priteisdamas atlygintinos žalos dydį, turėjo taikyti dalinės civilinės atsakomybės taisykles, kadangi žalą padarę asmenys, t. y. atsakovės, žalą sukėlusius veiksmus atliko atskirai ir atsiradusi žala nėra jų bendrų veiksmų rezultatas. Būtent atsakovė A. G. savo aktyviais neteisėtais veiksmais iššvaistė dukros turtą.
28. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais atsakovės argumentais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai motyvavo, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėto pinginių lėšų išmokėjimo ir žalos atsiradimo. Be draudiko kaltų neteisėtų veiksmų atsakovei A. G. nebūtų buvę galimybės išvaistyti gautas pinigines lėšas. Nors tai, kad būtent atsakovė A. G. panaudojo nepilnametei ieškovei skirtą draudimo išmoką ne nepilnametės ieškovės interesais, tačiau tokia situacija nebūtų galėjusi susiklostyti, jei atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ būtų tinkamai sureagavusi į turėtą informaciją apie tai, kad nepilnametės lėšų tvarkytojas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra pakeistas.
29. Byloje nustatyta (šių aplinkybių neginčija ir pati atsakovė), jog A. G. draudimo išmoka buvo išmokėta 2019 m. lapkričio 22 d., nors dar 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ vyresnysis teisininkas P. J. persiuntė atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento Asmens žalų skyriaus ekspertei R. M. 2019 m. spalio 22 d. nutartį, kuria E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. M., el. laiške nurodydamas, kad šiandien kalbėjau telefonu su vaiko tėvu S. M. Jis teigia, kad faktiškai mergaitės su juo gyveno dar iki įvykio, nors formaliai dar vaikai priskirti buvo gyventi pas motiną, dokumentai jau buvo pradėti tvarkyti anksčiau, bet tik šį rudenį teismas patvirtino judviejų sudarytą taikos sutartį, pagal kurią vaikas gyvena pas tėvą ir kt. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ gautą informaciją iš esmės ignoravo, sudarė teismo pripažintą negaliojančiu susitarimą su atsakove ir, išmokėjusi draudimo išmoką į mažametės nukentėjusios sąskaitą, apie tai neinformavo mažametės nukentėjusiosios lėšų tvarkytojo (uzufruktoriaus). Todėl nepagrįstais laikytini atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos nebuvimo.
30. Teisėjų kolegija, vertindama šio apeliacinio skundo argumento pagrįstumą, pažymi, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, jog solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad solidarioji atsakomybė, be kita ko, taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas).
31. Taigi solidarioji pareiga atlyginti žalą atsiranda ne tik subjektyvaus skolininkų bendrininkavimo atveju, kai skolininkai veikia turėdami bendrą tikslą padaryti žalą, bet ir esant objektyviajam jų bendrininkavimui, kaip ir nagrinėjamu atveju, kuomet atsakovių neteisėtų veiksmų bendrumas nebuvo akivaizdžiai išreikštas.
32. Nors atsakovė iš dalies pagrįstai akcentuoja ir į S. M. nerūpestingumą, nepakankamu apdairumu, nesirūpinant dukros turtu. Tačiau atsižvelgiant į apeliantei kaip draudikui taikomus aukštesnio atidumo, rūpestingumo standartus, atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, žinant, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl E. M. gyvenamosios vietos ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise pakeitimo (t. y. kad jos lėšų tvarkytoju paskirtas tėvas S. M.), tačiau susitarimą dėl žalos atlyginimo ir draudimo išmokos nepilnametei mokėjimo sudarydama ne su paskirtu lėšų tvarkytoju S. M., taip pat neinformuodama paskirto lėšų tvarkytojo apie į mažametės nukentėjusiosios sąskaitą išmokėtas lėšas, nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl vertinti, kad atsakovės elgesys, priimant sprendimą išmokėti draudimo išmoką ne tam asmeniui, buvo protingas ir sąžiningas tokioje situacijoje, visgi, nėra pagrindo.
33. Kaip jau minėta, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos žalos medžiagoje (DOK 68105) esančio atsakovės darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, jog vaikas gyveno atskirai nuo mamos su tėvu, o prieš 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo sudarymą ir piniginės sumos į nepilnametės sąskaitą pervedimą atsakovei (2024 m. lapkričio 22 d.) buvo žinoma, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra pakeista nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta ir išlaikymas, t. y. kad E. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. M. ir būtent S. M. paskirtas jos lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Iš pateiktos žalos administravimo bylos medžiagos matyti, kad, nepaisant to, kad atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ buvo žinomos aplinkybės apie tai, koks asmuo yra paskirtas nepilnametės lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepilnametės lėšų tvarkytojo neinformavo apie piniginės kompensacijos išmokėjimą į nepilnametės E. M. vardu atidarytą sąskaitą. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė tokio veikimo priežasčių nepaaiškino.
34. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad atsakovė pripažįsta ir nepateikia reikšmingų duomenų, galinčių objektyviai galinčių patvirtinti, kad atsakovė ėmėsi visų reikalingų veiksmų, siekiant įsitikinti tinkamą subjektą, kuriam turi būti išmokama draudimo išmoka. Priešingo susidariusios situacijos vertinimo nelemia ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovės motina buvo pripažinta jos įstatymine atstove, kadangi, nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo metu priimtų procesinių sprendimų, atsakovei dar prieš priimant sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovės motinai, neabejotinai buvo žinoma, jog ji tokios teisės neturi, nes ieškovė dar iki įvykio gyveno su tėvu, o vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 22 d. nutartimi patvirtino ieškovės tėvo S. M. ir ieškovės motinos – atsakovės A. G. 2019 m. spalio 1 d. sudarytą taikos sutartį, kurioje šalys susitarė, kad nepilnametės dukters E. M. gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu S. M., taip pat susitarta dėl išlaikymo, o išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisės pagrindu paskiriamas S. M. Tokia situacija iš esmės nelemia išvados dėl nukentėjusio asmens kaltų veiksmų ir neatitinka CK 6.253 straipsnio 5 dalies prasme bei paneigia apeliantės argumentus dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad vertinti, jog žalos atsiradimą nulėmė būtent ieškovės ir ar jos tėvo veiksmai ir būtent jie kalti dėl to, kad atsidaro nuostoliai, pagrindo nėra. Apeliantės pasirinktas elgesio modelis – ignoruoti mergaitės tėvo prašymus dėl draudimo išmokos išmokėjimo, juolab žinant, kad vaikas gyveno atskirai nuo mamos su tėvu, leidžia vertinti buvus nepakankamai rūpestingą ir neatsakingą.
35. Pirmosios instancijos teismas nenustatė protingo pagrindo priskirti atskiras deliktinės atsakomybės dalis konkrečiai atsakovei, nes atriboti kiekvienos atsakovės atsakomybę subsidiariai nėra galimybės, kadangi jos abi bendrais veiksmais prisidėjo prie žalos padarymo, todėl atsakovės tiesiogiai prisidėjo prie 16 000 Eur žalos padarymo ir dėl to pagrįstai atsakovėms taikė solidariąją deliktinę civilinę atsakomybę.
36. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
37. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į atsakovės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
40. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą (DOK 36094) priteisti 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
41. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 papunktyje nustatytą maksimalaus dydžio ribą - 2 855,32 Eur, priteistinos ieškovės prašomos 1 815,00 Eur priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
43. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei E. M. iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 1 815,00 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.