Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ ir A. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Bylos duomenimis nustatyta, kas (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų kūno sužalojimų mirė ieškovės E. M. sesuo A. M. ((duomenys neskelbtini) m. gimimo). Šio eismo įvykio metu nukentėjo ir pati ieškovė bei jos tėvas S. M., patirdami nežymius sveikatos sutrikdymus. Įvykio kaltininkei L. P. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., kuri buvo perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams (Utenos apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-233-732/2020).

10. 2019 m. rugsėjo 8 d. atsakovė A. G. pateikė ieškovės vardu prašymą dėl žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ (AB „Lietuvos draudimas“ gautas 2019 m. rugsėjo 25 d.).

14. Ieškovės tėvas S. M. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai Ž. B. pateikė ne tik savo, bet ir šios bylos ieškovės vardu parengtą 2020 m. sausio 17 d. civilinį ieškinį dėl 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. ieškovė E. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. 16 000 Eur žalos atlyginimą. Šį ieškinio reikalavimą ieškovė grindė tuo, jog Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2021m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažinus atsakovių sudarytą 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą negaliojančiu (niekiniu) nebuvo taikyta restitucija ir tokiu būdu esant nuginčytam atsakovių 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimui dėl žalos atlyginimo, ieškovė patyrė 16 000 Eur žalos. Atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ vykdant niekinį 2019 m. lapkričio 19 d. sandorį apie tai neinformavus ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. 16 000 Eur suma buvo pervesta į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią disponavo atsakovė A. G.. Tačiau atsakovė A. G. neturėdama teisės tvarkyti ieškovės turto, ieškovei priklausančią 16 000 Eur sumą panaudojo savo, o ne ieškovės poreikiams tenkinti. Ieškovės teigimu, dėl šių neteisėtų abiejų atsakovų veiksmų ieškovė patyrė 16 000 Eur dydžio žalą, už kurią abi atsakovės turi atsakyti solidariai.

16. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, baudžiamoje byloje Nr. 1-233-732/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-31742-2019-2), kurioje (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio kaltininkei L. P. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, ieškovės tėvas S. M. pateikė ne tik savo, bet ir ieškovės vardu parengtą 2020 m. sausio 17 d. civilinį ieškinį dėl 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Utenos apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-233-732/2020, 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžiu S. M. ir E. M. civilinio ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies ir nustatė, kad neturtinės žalos dydis dėl A. M. žūties yra po 25 000 Eur kiekvienam, t. y. S. M. ir E. M.; neturtinės žalos dydis dėl S. M. ir E. M. sveikatos sutrikdymo – po 4 000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo ieškovei 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ( t. y. 13 000 Eur neturtinės žalos dėl A. M. mirties ir 3000 Eur neturtinės žalos dėl pačios E. M. sveikatos sutrikdymo), priteisė iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ E. M. 12 000 Eur neturtinės žalos dėl sesers žūties ir 1 000 Eur (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad 2000 Eur) neturtinės žalos dėl pačios E. M. sveikatos sutrikdymo, t. y. skirtumą tarp nustatytos ir jau išmokėtos sumos. Teismas konstatavo, jog pinigai buvo pervesti į E. M. sąskaitą pagal motinos ir civilinio atsakovo 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą. A.G. nepribota motinos valdžia, tik 2019 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu S. M. ir jam pavesta uzufrukto tvarka tvarkyti jos išlaikymo lėšas, todėl tėvas turėjo būti apdairus ir pats domėtis dukros turtu. Nesutikdama su Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalimi, kuria E. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo nepatenkintas, E. M., atstovaujama įstatyminio atstovo S. M., pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė jos civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti visa apimtimi ir iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti likusią nesumokėtą neturtinės žalos dalį, t. y. priteisti E. M. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ likusią nesumokėtą neturtinės žalos dalį, t. y. 44000 Eur. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-491/2020, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. liepos 17 d. nuosprendį pakeitė ir iš UAB “Lietuvos draudimas” E. M. priteistą neturtinę žalą dėl jos sveikatos sutrikdymo sumažino iki 1000 Eur ir nustatė, kad iš viso E. M. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas neturtinės žalos dydis yra 14 000 Eur. Kitą teismo nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-1073/2021, 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą, sudarytą tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G., pripažino negaliojančiu (niekiniu) dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, t. y. CK 1.80 str. įtvirtintu pagrindu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad bylą nagrinėję teismai, nors netinkamai aiškino CK 6.252 straipsnio nuostatas, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusiajai E. M. papildomai priteistina 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl sesers žūties ir 1000 Eur dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Nors dalį E. M. patirtos neturtinės žalos (16 000 Eur) civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas" išmokėjo negaliojančiu pripažinto susitarimo su nukentėjusiosios motina pagrindu, civilinė ieškovė kasacinio skundo dėl teismų priteistos žalos dydžio nepateikė, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teismų procesinius sprendimus. Baudžiamojoje byloje, be kita ko, buvo sprendžiamas L. P. civilinės atsakomybės klausimas už ieškovei dėl eismo įvykio padarytą neturtinę žalą. Ieškovė prašė iš L. P. priteisti 44 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo: 40 000 Eur dėl sesers gyvybės atėmimo ir 4000 Eur dėl ieškovės sveikatos sužalojimo. Baudžiamojoje byloje kaip civilinė atsakovė dalyvavo ir AB „Lietuvos draudimas“, turėjusi pareigą mokėti draudimo išmoką nukentėjusiajai transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, sudarytos su L. P., ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ), kuriame įtvirtinta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (16 straipsnio 1 dalis), pagrindu. Taigi, pareikštu ieškiniu baudžiamojoje byloje ieškovė siekė, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ tinkamai įvykdytų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ir išmokėtų ieškovei draudimo išmoką. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies – civilinei ieškovei priteistinas 25 000 Eur žalos atlyginimas dėl sesers gyvybės atėmimo ir 4000 Eur dėl sveikatos sužalojimo, priteisiant žalos atlyginimą iš AB „Lietuvos draudimas“, atsižvelgiant į draudikės Susitarimo pagrindu jau išmokėtą draudimo išmokos sumą (16000 Eur), t. y. priteisiant žalos atlyginimo skirtumą (13 000 Eur).

19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovių – A. G. ir AB „Lietuvos draudimas“ – 16 000 Eur žalos atlyginimo, nurodydama, kad žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovių veiksmų joms sudarius 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ neteisėtai sudarius Susitarimą su A. G. ir jį įvykdžius, pastarajai atsakovei buvo sudaryta galimybė disponuoti ieškovės lėšomis neturint tokios teisės ir jas iššvaistyti, o kadangi teisėtam ieškovės turto (turtinių teisių) uzufrukto teise tvarkytojui nebuvo pranešta apie draudimo išmokos išmokėjimą 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo pagrindu, jis neturėjo objektyvios galimybės užkirsti kelią neteisėtam disponavimui ieškovės lėšomis. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštu reikalavimu ieškovė siekia, kad jai būtų atlyginta turtinė žala, kurią ji patyrė dėl atsakovių (ne eismo įvykio kaltininkės) neteisėtų veiksmų, be kita ko, dėl atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ netinkamo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo, įrodinėdama atitinkamas atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas.

20. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už jos atliktus neteisėtus veiksmus – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio susitarimo sudarymą, kuris baudžiamojoje byloje buvo pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, ir jo įvykdymą, taip sudarant galimybę atsakovei A. G. disponuoti ieškovės turtu neturint tokios teisės ir iššvaistyti į jos sąskaitą pervestas draudimo išmokos lėšas. Taigi ieškovė siekia, kad atsakovei būtų pritaikyta civilinė atsakomybė už tai, kad, vykdydama iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir įstatymo kilusias pareigas, atsakovė padarė ieškovei žalos.

21. CK 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda nevykdant ar netinkamai vykdant sutartį, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

22. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta non-cumul (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo) taisyklė, kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 31 punktą).

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės: 1) iš eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalą padariusio asmens ir ją patyrusio asmens (nukentėjusiojo); 2) iš draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė. Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartiniai santykiai yra specifiniai daugiausia įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo nulemti teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-403/2022, 38 punktas).

24. Įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiajam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdant sutartį neužtenka vien vykdyti ją taip, kad būtų pasiektas pagrindinis sutarties tikslas – tinkamas jos įvykdymas. Ne mažiau svarbu elgtis taip, kad sutarties vykdymo metu nebūtų padaryta žalos kontrahentui. Todėl laikytina, kad iš sutarties kyla ne tik jos tinkamą įvykdymą apibrėžiančios pareigos, taip pat ne tik sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti šalių tarpusavio bendradarbiavimo pareiga, bet taip pat bendroji rūpestingumo pareiga. Nors įprastai bendroji rūpestingumo pareiga visų pirma siejama su generalinio delikto idėja, kuri yra įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, jog ši pareiga egzistuoja ir sutarčių teisėje bei gali būti civilinės atsakomybės pagrindu. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės rūšis – sutartinė atsakomybė – atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą ar pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tuo atveju, jeigu vykdant sutartį pažeidžiama bendroji rūpestingumo pareiga, taikytinos sutartinės atsakomybės taisyklės. Taip išvengiama sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencijos, kai bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas kyla iš sutarties vykdymo, tačiau pats savaime galėtų būti savarankišku deliktu CK 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindu. Taigi, jeigu bendroji rūpestingumo pareiga pažeidžiama vykdant sutartį, t. y. siekiant jos tikslo (sutarties rezultato), tai šios pareigos pažeidimo prigimtis yra išimtinai sutartinio pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 35–37 punktus; 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-969/2023 71–73 punktus).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šioje byloje 2024 m. sausio 11 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovės reikalavimas atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ kvalifikuotinas kaip sutartinio, ne deliktinio, pobūdžio reikalavimas, nes ieškovės įrodinėjama žala yra susijusi su sutartiniais santykiais – reikalavimas kilęs iš netinkamo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties vykdymo. Sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų konkurencija šiuo atveju nekyla.

27. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

28. Pagal CK 6.245 straipsnio nuostatą, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos sąvoka, kuria žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį, neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ir kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246–6.249 straipsniai).

29. Pažymėtina, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys. Nustačius, kad asmuo pažeidė bendro pobūdžio atsargumo ir rūpestingumo pareigą, to pakanka kaltei ir neteisėtiems veiksmams, kaip civilinės atsakomybės sąlygoms, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

31. Iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje žalos byloje esančio atsakovės darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 18 d. atsakovės darbuotojams aplinkybės apie pakeistą mažametės gyvenamąją vietą ir lėšų tvarkytoją buvo žinomos ir tarpusavyje aptariamos: atsakovės darbuotojas vyresnysis teisininkas (žalos byloms“ persiuntė žalos bylą tvarkiusiai atsakovės darbuotojai atsakovės Žalų departamento Asmens žalų skyriaus ekspertei R. M. ne tik 2019 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-30622-1050/2019 kopiją, bet ir aptarė kitas situaciją charakterizuojančias aplinkybes: „ Šiandien kalbėjau telefonu su vaiko tėvu S. M.. Jis teigia, kad faktiškai mergaitės su juo gyveno dar iki įvykio, nors formaliai dar vaikai priskirti buvo gyventi pas motiną, dokumentai jau buvo pradėti tvarkyti anksčiau, bet tik šį rudenį teismas patvirtino judviejų sudarytą taikos sutartį, pagal kurią vaikas gyvena pas tėvą, bet lankosi kas antrą savaitgalį pas motiną. Tėvas detaliau nepanoro papasakoti aplinkybių. Tik labai bendrais bruožais pasakė, kad socialinis darbuotojas galėtų plačiau papasakoti (bet labai tuo abejoju, ar jis turi teisę). Nurodė, kad dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su motina, buvo kreiptasi dėl išlaikymo tvarkos pakeitimo. Pati motina vaiko perdavimo tėvui priežastį nurodo jos pablogėjusią psichologinę būklę ir girtuokliaujančius jos tėvus (su kuriais lyg ir kartu gyvena, nors tas neaišku). Pati nieko apie kitas priežastis neįvardija, nors įvykio dieną vaikai turėjo būti kartu su ja, o faktiškai buvo su tėvu.“ (teismo pastaba – el. laiško kalba netaisyta, neredaguota).

32. Kaip jau nustatyta atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. 2019 m. lapkričio 19 d. pasirašė susitarimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, šis susitarimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas kaip negaliojantis.

33. 2019 m. lapkričio 21 d. pranešimu Nr. 2229089/1099044 apie žalos atlyginimą atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ informavo atsakovę A. G. apie 13 000 Eur draudimo išmokos, pranešimu Nr. 2229089/1099045 – apie 3000 Eur draudimo išmokos E. M. mokėjimą. Žalos medžiagoje nėra duomenų, o atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ ir neįrodinėjo, jog apie priimtą sprendimą išmokėti 16 000 Eur draudimo išmoką į mažametės sąskaitą būtų informuotas jos lėšų tvarkytojas S. M..

34. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. lapkričio 22 d. išmokėjo ieškovei, kuriai tuo metu buvo 10 metų, 16 000 Eur sumą, kaip išmoką už neturtinę žalą pagal 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą, į sąskaitą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), esančią AB „Swedbank”. Nuo 2019 m. spalio 30 d. tik ieškovės tėvas, kaip uzufruktorius, turėjo teisę tvarkyti ieškovės turtinius klausimus. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės tėvas apie šioje ieškovės sąskaitoje esančias 16 000 Eur dydžio pinigines lėšas sužinojo tik baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (2020 m. kovo mėnesį), kai atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė duomenis apie sudarytą 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad šia ieškovės sąskaita disponavo atsakovė A. G.. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė A. G. patvirtino, kad ji disponavo ieškovės piniginėmis lėšomis, kurias išmokėjo AB „Lietuvos draudimas“. Atsakovė A. G. teigė, kad visa 16 000 Eur suma buvo panaudota ieškovės poreikiams tenkinti, kadangi buvo perkama viskas, ko norėjo ieškovė. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė.

35. Remiantis į bylą pateiktais ieškovės banko sąskaitos išrašais, matyti, jog į mažametės sąskaitą pervesta 16 000 Eur suma buvo išleista per beveik 4 mėnesius. Ieškovės sąskaitoje buvusios 16000 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos tokiu būdu, t. y. 4 200 Eur suma buvo išgryninta, 9200 Eur suma pervesta į atsakovės A. G. banko sąskaitą, likusios lėšos buvo išleistos pirkiniams maisto prekių parduotuvėse, buitinių prekių parduotuvėse, kavinėse, degalinėse. Pažymėtina, jog ieškovės sąskaitos išraše nėra jokių duomenų apie tai, kokios konkrečiai prekės buvo perkamos. Ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenys taip pat nepatvirtina fakto, kad įsigytomis prekėmis ir/ar paslaugomis pasinaudojo ieškovė. 2019 m. lapkričio 25 d. 5500 Eur suma buvo pervesta į atsakovės A. G. banko sąskaitą namo pirkimui. Tačiau bylos duomenimis, ieškovės vardu nebuvo įgyta jokio nekilnojamojo ar kito turto.

36. Siekiant nustatyti aplinkybes dėl 16 000 Eur sumos panaudojimo, atsakovė A. G. pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. liepos 14 d., tačiau iš šio į bylą pateikto rašytinio įrodymo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kiek atsakovės A. G. sąskaitoje buvo jos asmeninių piniginių lėšų ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 22 d. Šis rašytinis įrodymas patvirtina tik tai, kokio dydžio išlaidos buvo patirtos iš lėšų, esančių atsakovės A. G. sąskaitoje, ir kam buvo sumokėta už prekes ir paslaugas. Atsakovės A. G. banko sąskaitos išrašas nepatvirtina lėšų panaudojimo ieškovės poreikiams tenkinti. Tarp šių išlaidų nėra jokių išlaidų batams virš 300 Eur, apie kuriuos atsakovė A. G. minėjo teismo posėdžio metu, taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių elektrinio paspirtuko, telefono, riedlentės pirkimą ieškovei. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų visiškai nėra aišku, kokie konkretūs pirkiniai buvo skirti ieškovės poreikiams tenkinti. Tačiau akivaizdu, jog tokie nupirkti daiktai kaip kūdikio vėžimėlio Stokke lopšys, Stokke miegmaišis, Stokke pirkinių krepšys, vėžimėlio sėdimoji dalis, autokėdutė, prekės iš degalinių, motociklų parduotuvės „Motobay sport“, šalmas, moto kuprinė ir pan. nėra daiktai, tenkinantys ieškovės poreikius. Iš atsakovės A. G. banko sąskaitos išrašo taip pat matyti, jog didelė dalis lėšų, buvusių atsakovės A. G. sąskaitoje, buvo išgryninta. Tačiau atsakovės A. G. nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių šių išgrynintų lėšų panaudojimą ieškovėms poreikiams.

37. Teismo posėdžio metu atsakovė A. G. nurodė, kad apie 10 000 Eur buvo panaudota atsakovės tėvų namo renovacijai. Tačiau teismo vertinimu, atsakovės A. G. tėvų namo renovacija nėra nepilnametės ieškovės poreikių tenkinimas. Pažymėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, o ne su atsakove A. G.. Tokiu būdu ieškovės lėšomis buvo pagerintas atsakovės tėvų turtas, o ne patenkinti ieškovės poreikiai. Be to, atsakovė A. G. į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio lėšų panaudojimą namo renovacijai. Byloje esantis UAB „Megrame“ gaminių pasiūlymas dėl langų užsakymo 1790 Eur sumai nepatvirtina šios sumos sumokėjimo, o UAB „Kesko senukai digital“ PVM sąskaitos - faktūros už keramines sienų plyteles, plytelių klijus, cementą yra išrašytos iki 2019 m. lapkričio 22 d., t. y. iki tos dienos, kada AB „Lietuvos draudimas” išmokėjo į ieškovės banko sąskaitą 16 000 Eur sumą. Nors atsakovė duodama teismui paaiškinimus ir nurodė, kad tėvų name įrengė dukrai kambarį, pirko baldus, tačiau į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė, taip pat nepateikė nuotraukų, kuriose būtų užfiksuotas įrengtas ieškovei kambarys su naujais baldais ar pan. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad išleista 16 000 Eur piniginių lėšų suma buvo skirta būtent ieškovės poreikiams tenkinti. Priešingai, byloje esantys įrodymai – atsakovės A. G. sąskaitos išrašas – patvirtina, kad lėšos buvo naudojamos ne nepilnametės ieškovės poreikiams, pavyzdžiui, parduotuvėje “Skonis ir kvapas” įsigyta prekių už 188,26 Eur, taip pat, kaip minėta, buvo pirktos prekės kūdikiui, motociklų parduotuvėje, degalinėse ir kt.

38. Teismo vertinimu, atsakovės A. G. paaiškinimai, kad ieškovė, būdama nepilnametė, sutiko dėl jos lėšų naudojimo, kad buvo tenkinami ieškovės poreikiai, kadangi jos abi vaikščiojo po parduotuves ir buvo perkama tai, ko nori nepilnametė ieškovė, yra visiškai nepagrįsti ir neįrodyti. Be atsakovės A. G. paaiškinimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovei nupirktų daiktų buvimą. Teismas sutinka su ieškovės atstovės teiginiu, kad net jeigu atsakovė A. G. ir būtų pirkusi ieškovei drabužius, avalynę ir kitus kasdienio naudojimo daiktus, tai turėjo daryti iš savo lėšų išlaikydama ir aprūpindama dukrą, ar bent jau apie tokius pirkinius informuodama ieškovės tėvą – teisėtą ieškovės lėšų tvarkytoją. Tačiau lėšos, kaip patvirtina bylos medžiaga, buvo panaudotos be jo žinios ir ne nepilnametės ieškovės poreikiams tenkinti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė yra įgijusi daiktų/nekilnojamojo turto ir gavusi paslaugų, kurių vertė siektų 16 000 Eur. Priešingų įrodymų atsakovė į bylą nepateikė ir nenurodė, ieškovės įstatyminio atstovo (tėvo) S. M. paaiškinimų, jog visus ieškovės poreikius tenkino ir tenkina ieškovės tėvas išlaikydamas dukrą, o atsakovė A. G. prie dukros išlaikymo visiškai neprisideda, atsakovė taip pat nepaneigė ir nenuginčijo.

39. CK 2.7 straipsnio 1 dalis nustato, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai ar globėjai, sudarydami ir vykdydami sandorius, privalo veikti išimtinai dėl nepilnamečių interesų.

40. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika). Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

41. Kasacinis teismas savo nutartyse taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

42. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovė A. G., neturėdama teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavusi teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB “Lietuvos draudimas” išmokėtą 16 000 Eur sumą, išnaudojo ieškovei priklausančias lėšas, buvusias „Swedbank”, AB sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ne ieškovės poreikiams tenkinti, kas sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja atsakovės A. G. civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai.

43. Kaip jau minėta, iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos žalos medžiagoje esančio atsakovės darbuotojų susirašinėjimo matyti, kad atsakovei buvo žinomos aplinkybės, jog prieš 2019 m. lapkričio 19 d. susitarimo sudarymą ir piniginės sumos į nepilnametės sąskaitą pervedimą atsakovei buvo žinoma, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pakeista nepilnametės E. M. gyvenamoji vieta ir išlaikymo lėšų tvarkytojas, t. y. kad E. M. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu S. M. ir būtent S. M. paskirtas jos lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Iš pateiktos žalos administravimo bylos medžiagos matyti, kad, nepaisant to, kad atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ buvo žinomos aplinkybės apie tai, koks asmuo yra paskirtas nepilnametės lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nepilnametės lėšų tvarkytojo neinformavo apie piniginės kompensacijos išmokėjimą į nepilnametės E. M. vardu atidarytą sąskaitą. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovė tokio veikimo priežasčių nepaaiškino.

44. Atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ žalos vertinimo ir draudimo išmokų mokėjimo veikla užsiima nuolat. Atsakovei, kaip tokia veikla nuolat užsiimančiam profesionaliam verslo subjektui yra taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, žinodama, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl E. M. gyvenamosios vietos ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise pakeitimo (t. y. kad jos lėšų tvarkytoju paskirtas tėvas S. M.), tačiau susitarimą dėl žalos atlyginimo ir draudimo išmokos nepilnametei mokėjimo sudarydama ne su paskirtu lėšų tvarkytoju S. M., taip pat neinformuodama paskirto lėšų tvarkytojo apie į mažametės nukentėjusiosios sąskaitą išmokėtas lėšas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Būtent šie nurodyti veiksmai vertintini kaip atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ neteisėti veiksmai.

45. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė dėl neteisėtų atsakovės A. G. veiksmų patyrė 16 000 Eur dydžio turtinę žalą. Ieškovei į banko sąskaitą buvo išmokėta 16 000 Eur suma. Šiomis lėšomis disponavo atsakovė, kuri nebuvo šių lėšų tvarkytoja. Ieškovės sąskaitoje buvusias 16 000 Eur pinigines lėšas atsakovė A. G. išnaudojo/išleido per 4 mėnesius ne ieškovės poreikių tenkinimui. Įrodymų, kad atsakovė A. G. šias lėšas panaudojo ieškovės interesams, atsakovė į bylą nepateikė. Ieškovės gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, kuris ir rūpinasi ieškovės išlaikymu ir jos poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės prašomos priteisti žalos dydį (t. y. 16 000 Eur) pripažįsta pagrįstu ir įrodytu.

46. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-352-421/2019; 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Pagal kasacinio teismo praktiką, tarp žalą padariusio asmens veiksmų ir žalos turi būti nustatytas teisinis priežastinis ryšys, kurio nustatymas susideda iš dviejų stadijų – pirma nustatomas faktinis priežastinis ryšys, t. y. aplinkybė, kad be atsakovo veiksmo žala nebūtų atsiradusi, antrojoje stadijoje nustatoma, ar faktinė žala nėra pernelyg nutolusi nuo atsakovo veiksmų. Ši aplinkybė nustatoma įvertinus, ar žalos padarymo metu atsakovas galėjo ir turėjo numatyti tokios žalos atsiradimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015; kt.).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal bendrą civilinės atsakomybės taisyklę esant skolininkų daugetui prievolė yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Tačiau deliktinės atsakomybės atveju CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Toks reguliavimas užtikrina nukentėjusio asmens intereso veiksmingai įgyvendinti teisę į žalos atlyginimą apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018, 31 punktas).

48. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad solidariosios atsakomybės taisyklė deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 25 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 24 punktas).

50. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

51. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pažymėtina, kad šioje įstatymo nuostatoje nėra nurodoma, kad kelių asmenų veiksmais padarytos žalos pobūdis turi būti vienodas. Šiuo atveju atsakovės A.G. atsakomybė, įvertinus atliktus neteisėtus veiksmus, yra deliktinė, o atsakovės AB „Lietuvos draudimas“- sutartinė. Šis skirtingas kiekvienos iš atsakovių veiksmų vertinimas nepaneigia to, kad žala nepilnametei ieškovei padaryta abiejų atsakovų veiksmais: atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ netinkamai vykdant pareigas, kylančias

52. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Pažymėtina, kad kiekvieno iš už žalos padarymą atsakingų asmenų kaltė yra aktuali nustatant jų tarpusavio reikalavimus (CK 6.279 str. 2 d.). Šiuo atveju byloje nėra sprendžiama dėl atsakovių tarpusavio reikalavimų, o ieškovės atžvilgiu jų atsakomybė bendra. Nei viena iš atsakovių nepateikė duomenų, iš kurių teismas galėtų padaryti išvadą, kad tam tikra konkreti nepilnametei ieškovei padaryta žalos dalis yra sąlygota tik vienos iš atsakovių veiksmų. Nors tai, kad būtent atsakovė A. G. panaudojo nepilnametei ieškovei skirtą draudimo išmoką ne nepilnametės ieškovės interesais, tačiau tokia situacija nebūtų galėjusi susiklostyti, jei atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ būtų tinkamai sureagavusi į turėtą informaciją apie tai, kad nepilnametės lėšų tvarkytojas įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pakeistas. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ gautą informaciją iš esmės ignoravo, sudarė teismo pripažintą negaliojančiu susitarimą su atsakove ir, išmokėjusi draudimo išmoką į mažametės nukentėjusios sąskaitą, apie tai neinformavo mažametės nukentėjusiosios lėšų tvarkytojo (uzufroktoriaus).

53. Šalių į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, bei ieškovės atstovų paaiškinimų pagrindu teismas laiko įrodyta ieškovės nurodytą aplinkybę, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. veiksmų – sudarant susitarimą dėl nepilnametei ieškovei padarytos žalos atlyginimo ne su uzufruktoriumi, neturint teisės tvarkyti ieškovės turto ir neinformavus teisėto ieškovės lėšų tvarkytojo S. M. apie AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 16 000 Eur sumą, atsakovei A. G. F. išnaudojant ieškovei priklausančias lėšas, buvusias „Swedbank”, AB sąskaitoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ne ieškovės poreikiams tenkinti - padarė ieškovei 16 000 Eur žalą, ir tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos neabejotinai yra priežastinis ryšys. Taigi, šiuo konkrečiu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. solidariai civilinei deliktinei atsakomybei taikyti ieškovės atžvilgiu. Todėl ieškovės ieškinys dėl 16 000 Eur žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas.

54. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

55. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovių A. G. ir AB „Lietuvos draudimas priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

58. Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

59. Ieškovės patirtas išlaidas sudaro už ieškinį sumokėtas 360 Eur žyminį mokestį, už apeliacinį skundą sumokėtas 360 Eur žyminis mokestis, 360 Eur už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2904 išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą, dubliko parengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose); pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

60. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

61. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos, todėl teismas įvertinęs ginčo pobūdį, ieškovės rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, priteisia ieškovei iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir A. G. lygiomis dalimis 3984 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1992 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos atstovo pagal įstatymą S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovių akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 16 000 (šešiolika tūkstančių eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (16 000 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 3984 (trys tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.