Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės, spręsdama nuteistojo O. B. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis O. B. kasaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba, konstatavus, kad O. B. veikoje nėra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių, baudžiamąją bylą O. B. nutraukti; 2) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 4 d. nutartį bei O. B. inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir / arba perkvalifikuojant jas kaip kreditinį sukčiavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnis), paskiriant atitinkamą bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir bylos nagrinėjimo metu padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimas grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo bylos išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys yra neaiškus, nesuprantamas, prieštaringas (viena vertus, pripažįstami atskiri kaltinimo trūkumai, bet jie laikomi neesminiais), be to, apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas O. B. vaidmenį organizuotoje grupėje, išplėtė kaltinimo ribas (inkriminuojant tokias aplinkybes, kurios nenurodytos kaltinime). Dėl kaltinimo trūkumų (neatskleidus esminio sukčiavimo elemento – apgaulės, siekio pasisavinti svetimą turtą) buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, o apeliacinio teismo savarankiškai nustatytos naujos veikos padarymo aplinkybės buvo procesinė staigmena nuteistajam. Taip pat byloje nustatyti tokie kaltinimo trūkumai kaip aprašant veiką, susijusią su pasikėsinimu gauti paskolą L. I. vardu, nenurodytas paskolos gavėjas L. I., nenurodyta pinigų suma, kurią pasikėsinta pasisavinti, dėl I. S. išduotos paskolos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nenurodyta, kokios pinigų sumos buvo pasisavintos.

Nuteistojo teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados patvirtina, kad byloje nėra nustatyti visi būtinieji nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sudėčių požymiai, taip pat pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima spręsti apie O. B. tyčią (nuteistasis nežinojo apie kriminalines paskolų suteikimo aplinkybes, dokumentų klastojimą). Pripažįstant O. B. kaltu dėl sukčiavimo nebuvo įvertinta tai, kad pažeistas teises kredito įstaigos turėjo galimybę ginti civiline tvarka, nėra duomenų, kad sutartys dėl paskolų gavimo yra nebegaliojančios, nutrauktos ir pan., ar kad suteiktų paskolų nėra galimybės išsiieškoti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, ar kad toks išieškojimas būtų apsunkintas, bet kredito įstaigos išduotų paskolų net nebandė išsiieškoti civilinio proceso tvarka, viena iš kredito įstaigų netgi perleido savo reikalavimo teisę į skolą. Tai tik patvirtina, kad O. B. nepagrįstai nuteistas už sukčiavimą. Kaltinime nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės sudaro kreditinio sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Byloje neatskleistas ir nuteistojo kaip nusikalstamų veikų organizatoriaus, vadovavusio suburtoms organizuotoms grupėms, vaidmuo.

Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad O. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip viena tęstinė veika. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, O. B. per trumpą laiką kiekvienai nusikalstamai veikai subūrė po atskirą organizuotą grupę, nors jas ir sudarė iš esmės tie patys asmenys, kuriuos siejo tarpusavio ryšiai, ir kurios siekė iš tų pačių kredito įstaigų gauti kuo didesnį turtą panaudojant tą patį veiklos modelį. Taigi, visos O. B. inkriminuotos veikos laikytinos vienos tęstinės nusikalstamos veikos atskiromis dalimis. Priešingas kvalifikavimas iš esmės blogina nuteistojo teisinę padėtį, nes O. B. už tuos pačius nusikalstamus veiksmus, kuriuos apėmė bendra tyčia, buvo nuteistas kaip už atskirus šešis nusikaltimus, už kiekvieną iš jų paskiriant griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Vadovaujantis BPK 369 straipsnio 1 dalimi ir 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-358-942/2017). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Tai, ar baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant veikas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes, o įrodymų vertinimo klausimus nagrinėja tiek, kiek jie susiję su esminiais BPK pažeidimais.

Nors nuteistojo O. B. kasaciniame skunde formaliai ir nurodyti BPK 369 straipsnyje nustatyti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai, t. y. kad byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 25 straipsnio 3 dalies taikymas dėl organizuotos grupės požymių nustatymo, BK 182 straipsnio ir 207 straipsnio taikymas dėl nepagrįstai inkriminuoto sukčiavimo, apgaulės nebuvimo, kreditinio sukčiavimo požymių, atskirų nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos) ir padaryti esminiai BPK pažeidimai (dėl kaltinimo trūkumų buvo suvaržyta teisė į gynybą, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa ir nenuosekli, apeliacinės instancijos teismui nustačius naujas veikų padarymo aplinkybes, buvo išplėstos kaltinimo ribos), bet teisinių argumentų, kurie pagrįstų šiuos pagrindus, kasaciniame skunde nėra pateikta.

Pažymėtina, kad kasacinio skundo argumentai daugiausia susiję su pakartotiniu įrodymų įvertinimu ir faktinių bylos aplinkybių nustatymu, o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Be to, kasaciniame skunde iš esmės yra atkartojami nuteistojo O. B. gynėjos apeliacinio skundo argumentai. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje motyvuotai atsakyta į apeliaciniame skunde keltus ir kasacinio skundo argumentams analogiškus klausimus – dėl kaltinimo trūkumų, aprašant nusikalstamą veiką nenurodžius L. I. (nutarties 28 punktas), dėl konkrečių pinigų sumų, kurios buvo pasisavintos ar pasikėsinta pasisavinti nenurodymo (nutarties 29–32 punktai), dėl apgaulės, siekio pasisavinti iš kredito įstaigų gautas pinigų sumas, atribojimo nuo kreditinio sukčiavimo ir civilinių teisinių santykių (nutarties 22, 33, 42, 44 punktai), dėl organizuotos grupės požymio ir O. B. vaidmens (nutarties 23, 27–28, 97–101 punktai), dėl tęstinės nusikalstamos veikos (nutarties 105 punktas). Taigi, kasacinio skundo teiginiai apie nevisapusišką bylos išnagrinėjimą apeliacine tvarka ir neatsakytus esminius apeliacinio skundo argumentus prieštarauja skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Skunde nedetalizuojama, kaip pasireiškė nuteistojo teisės į gynybą suvaržymas tariamai išplėtus kaltinimo ribas. Taip pat ir skundo teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo nutarties nenuoseklumą ir prieštaringumą yra iš esmės deklaratyvūs, pagrįsti pavieniais cituojamais nutarties sakiniais, nevertinant apeliacinės instancijos teismo išdėstytų argumentų visumos. Iš esmės deklaratyviais teiginiais, pateikiama subjektyvia bylos aplinkybių interpretacija grindžiamas nuteistojo nesutikimas su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu šių aplinkybių įvertinimu nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl jį atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo O. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.