Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D., nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 182 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies l punktą, 4 dalį - galutinė bausmė 4 metai 1aisvės atėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeisti 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį: nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 182 straipsnio 2 dalies (3 epizodai) į BK 182 straipsnio 3 dalį (3 epizodai), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 9 d.

3. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam D. D. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Prokurorė, nesutikdama su Komisijos sprendimu, jį apskundė apylinkės teismui.

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino, pakeitė Komisijos 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarė netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 82 straipsnio 4 dalį.

5. Nuteistasis D. D. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad bausmės atlikimo metu už gerą elgesį ir stropų darbą yra skatintas du kartus, taip pat yra padaręs vieną drausmės pažeidimą, tačiau laikomas neturinčiu drausminių nuobaudų, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Nuteistojo nuomone Komisija labiau įsigilino į jo asmenines savybes ir elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, nei teismas, kuris bylos medžiagą vertino tik formaliai.

5.2. Skunde teigia, jog jis yra suinteresuotas padengti turimas skolas, o paleistas iš įkalinimo vietos turėtų didesnę galimybę įsidarbinti. Taip pat nurodo, jog teismas kreipė dėmesį tik į jo praeitį, bet nesiaiškino jo dabartinio elgesio ir asmenybės pokyčių. Pažymi, jog lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, galės gimus sūnui gyventi laisvėje, laikytis įstatymų, kartu su drauge auginti sūnų ir dalyvauti sūnaus ugdyme.

Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. BVK 82 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nepiktnaudžiauja alkoholiu ar psichotropinėmis medžiagomis, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei darbą. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

8. D. D. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, todėl visos aplinkybės vertintinos itin atidžiai, kurios leistų daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nuteistajam nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (2-3 teistumai). Nustatyta didelė gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių – turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Nustatyti apsauginiai veiksniai – turima gyvenamoji vieta ir turima darbinė vieta išėjus į laisvę.

9. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti ir du minėti apsauginiai, riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau jie apylinkės teismo buvo įvertinti aplinkybių visumos kontekste, kas pagrįstai leido nelaikyti išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo.

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistojo darbinė patirtis nestabili, nuo 2022 m. spalio 6 d. metų oficiali darbinė patirtis nefiksuota, oficialiai darbinę veiklą nuteistasis registravo tik atskirais laikotarpiais. Šiuo metu nuteistasis įkalinimo įstaigoje vykdo darbinę veiklą, yra pateikęs dokumentus dėl galimo jo įdarbinimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos turėjo finansinį pobūdį, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pastovių pajamų bei stabilios darbo patirties neturėjimas, gali apsunkinti jo integraciją į visuomenę, paskatinti jį kartoti finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Esant šių duomenų visumai pagrįstai kyla abejones, jog jis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. To nepaneigia ir asmens byloje esanti pažyma, jog paleistas lygtinai D. D. bus įdarbintas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

12. D. D. nusikalto ne pirmą kartą, jis jau vieną kartą teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Ir nors ankstesniu nuosprendžiu paskirta baudos bausmė yra atlikta – sumokėta, matyti, kad nuteistajam skirta bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui nedaro, kadangi po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistasis, nevertindamas teismo jam parodyto pasitikėjimo, nepasimokydamas iš ankstesnių klaidų ir toliau darė tyčinius nusikaltimus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to laivės atėmimo bausmės vykdymo metu fiksuotas ir vienas drausmės pažeidimo atvejis dėl draudžiamų daiktų laikymo. Taigi, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, likusios neatliktos bausmės dalies dydis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

13. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metais 10 mėnesių 14 dienų (iš paskirtų 4 metų). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

14. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį D. D. charakterizuojančias aplinkybes vertino netinkamai, o apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokurorės skundą, dėl visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir todėl pagrįstai prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą panaikinimo, tenkino. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

15. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir priimdamas sprendimą pakeisti Komisijos nutarimą bei netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. D. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.