Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo D. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), ir jam paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 8 d.

3. Komisijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam D. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį netaikytas. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, be to, dėl sąlyginai trumpo bausmės atlikimo laikotarpio nėra galimybės nustatyti pažangos ją mažinant. Taip pat Komisija pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu D. D. išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo (vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausmine tvarka), jis turi finansinių įsipareigojimų, išlieka jo riziką pakartotinai nusikasti didinantys kriminogeniniai veiksniai.

4. Nuteistajam D. D. nesutinkant su Komisijos nutarimu, jo gynėjas pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartimi skundas atmestas.

5. Nuteistojo D. D. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti Komisijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti D. D. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, jog šiuo metu egzistuoja ne tik formalieji, bet ir materialieji pagrindai taikyti D. D. atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įvykdymo rezultatai, nuteistojo asmenybė ir jo padaryta nusikalstama veika buvo vertinama formaliai, neteisingai ir neišsamiai. Komisija bei apylinkės teismas iš esmės rėmėsi tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu, nepaisant kitų bausmės tikslų ir lygtinio paleidimo instituto tikslų.

5.2. Toliau skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas gali būti taikomas ir esant vidutinei nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, D. D. nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Jis anksčiau teistas vieną kartą, su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka pirmą kartą. Nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusiais. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad D. D. padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki ar pavojinga, ji finansinio pobūdžio, kas mažina ir paties nuteistojo pavojingumą. Mažesnį padarytų nusikaltimų pavojingumą patvirtina ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį patirta žala yra tik 615 Eur. Nuteistasis turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, yra ramus, nekonfliktiškas, neagresyvus, dirba, laikosi visų vidaus taisyklių ir režimo reikalavimų, yra gavęs tik vieną nuobaudą, kuri panaikinta, suvokia būtinybę laikytis įstatymų ir taisyklių, turi polinkį į teigiamą elgesio korekciją. Taip pat jis vykdo visas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, lankė visas jam numatytas priemones, buvo vieną kartą skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. sudalyvavo net penkiolikoje pozityvaus užimtumo veiklų. Be to, nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir atsakomybę prisiima, padarė reikiamas išvadas. Jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai. Paleistas lygtinai, gyventų su motina, jos gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Gynėjas taip pat nurodo manantis, jog esami apsauginiai veiksniai sulaikytų D. D. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

5.3. Dar gynėjas skunde pamini, kad lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo atveju D. D. dar ir sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra.

5.4. Apibendrindamas advokatas nurodo, jog visos aptartos aplinkybės rodo, kad D. D. patyrė pakankamai suvaržymų ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra būtų reikšmingesnis tolesniame pataisos procese, būnant neizoliuotam nuo visuomenės, nei buvimas laisvės atėmimo vietoje. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti jam tęsti resocializacijos procesą, daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais, dirbti bei atlyginti žalą pagal pareikštą civilinį ieškinį.

6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šiuo atveju taip pat aktuali ir BVK 82 straipsnio 4 dalis, kuria nustatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. D. D. laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. birželio 9 d. Vieną trečdalį jam paskirtos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės jis bus atlikęs tik 2024 m. spalio 9 d. Tačiau nuteistasis sutinka būti paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, todėl šis institutas jam gali būti taikomas jau nuo 2024 m. sausio 9 d. Taigi, formalus pagrindas taikyti D. D. lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas bei Komisija, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog D. D. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo.

10. Remiantis D. D. 2024 m. sausio 2 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nuteistasis atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti pasiūlytą darbą ir nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) darbuotojo pareigas, kuriose dirba iki šiol. Jis taip pat laikėsi individualaus resocializacijos plano, kuriame buvo numatytos šios priemonės – dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose ne mažiau kaip vieną kartą per mėnesį (viso laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d. jis dalyvavo penkiolikoje pozityvaus užimtumo veiklų), dalyvauti elgesio keitimo terapijos užsiėmimuose (nuteistasis nuo 2023 m. birželio 7 d. iki 2023 m. gruodžio 4 d. baigė šešių užsiėmimų kursą „Elgesio keitimo terapija“). Be to, bausmės atlikimo metu D. D. buvo vieną kartą paskatintas. Parodyta nuteistojo motyvacija dirbti, jo dalyvavimas pozityvaus užimtumo veiklose bei elgesio keitimo terapijos užsiėmimuose, neabejotinai yra vertinama nuteistojo naudai, kadangi tai rodo, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką siekia išnaudoti prasmingai, orientuojasi į veiklas, kurios gali turėti teigiamos įtakos jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių mažinimui. Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis daro pažangą, mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, kad ta pažanga jau yra tokia, kuri yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

11. Nustatant asmens daromą pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, paprastai atsižvelgiama į šiuos orientacinius kriterijus: a) individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą (ypač dalyvavimą tikslinėse, į nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimą orientuotose, intervencinėse programose); b) asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis, pozityvios iniciatyvos ir pan.); c) stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu; d) užfiksuotą nusikalstamo elgesio rizikos (ar taškų) pokytį.

12. Pagal nurodytus orientacinius kriterijus vertindamas D. D. daromą pažangą šioje srityje, apygardos teismas visų pirma atkreipia dėmesį į socialinio tyrimo išvados 5.1, 5.2, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodomą informaciją. Socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje pateikiama informacija apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus, o 5.2 papunktyje aprašomas nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Socialinio tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, o 7.2 papunktyje – kriminogeniniai veiksniai. Iš D. D. socialinio tyrimo išvados minėtuose papunkčiuose užfiksuotos informacijos matyti, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jo rizika pakartotinai nusikalsti pagal OASys metodiką buvo vertinama tik vieną kartą – 2023 m. lapkričio 11 d. Šio vertinimo metu buvo nustatyta, kad D. D. priskiriamas ne pačiai žemiausiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, o vidutinei. Iš minėtuose socialinio tyrimo išvados papunkčiuose pateiktos informacijos taip pat matyti, kad įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nebuvo galimybės dėl sąlyginai trumpo bausmės atlikimo laiko.

13. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, D. D. laikėsi 2023 m. birželio 20 d. jam sudaryto bei 2023 m. lapkričio 11 d. pakoreguoto individualaus resocializacijos plano. Vis tik duomenų, jog jame numatytų priemonių vykdymas turėjo kokios nors realios įtakos valdant nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, šiuo atveju nėra, nors D. D. riziką pakartotinai nusikalsti didina visa eilė dinaminių veiksnių (t. y. tokių veiksnių, kurių įtaką savo pakartotinio kriminogeninio elgesio rizikai nuteistasis dar gali sumažinti/suvaldyti): turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimų galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Susipažinus su socialinio tyrimo išvados turiniu, taip pat nekyla abejonių, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir bausmės metu aktualius faktorius lėšų tvarkymo ir pajamų, emocinės gerovės, mąstymo ir elgesio bei nuostatų srityse.

14. Analizuojant informaciją apie D. D. elgesį bausmės atlikimo metu matyti, jog, kaip jau minėta, nuteistasis įsidarbino ir tęsia darbą, įsitraukia į pozityvias veiklas, dalyvavo programose bei užsiėmimuose, kas gali būti naudinga siekiant sumažinti/valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis tik, nuteistajam nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, jų pobūdis bei socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, iš kurios matyti į kokias aplinkybes atsižvelgus šie veiksniai buvo nustatyti D. D., taip pat šioje išvadoje daromos išvados, kad nuteistasis vis dar stokoja poreikio savianalizei, kad su jo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susijęs nepakankami problemų identifikavimo ir sprendimų įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas, kad papildomi kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos, leidžia spręsti, jog darbinė veikla, įsitraukimas į pozityvaus užimtumo veiklas bei tikslines programas, bent jau šiuo metu dar nėra pakankami veiksmai konstatuoti ženklią nuteistojo pažangą, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant nuteistojo elgesį, taip pat pastebėtina, kad nors bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą paskatintas, tačiau taip pat buvo ir baustas drausmine nuobauda, nes pažeidė įkalinimo vietoje nustatytą tvarką. O tai rodo, jog išimtinai teigiamu elgesiu D. D. nepasižymėjo, kas sudaro pagrindą dar griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Nuteistojo baustumo drausmine tvarka faktas taip pat akivaizdžiai paneigia gynėjo skunde nurodomą teiginį, kad D. D. laikosi visų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, suvokia būtinybę laikytis nustatytų elgesio taisyklių.

15. Jokių kitų duomenų, kurie rodytų nuteistojo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir atspindėtų šių pastangų reikšmingą įtaką nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymui, aukštesnės instancijos teismui nebuvo pateikta. Tuo tarpu skunde D. D. gynėjo akcentuojamos aplinkybės – tinkamų gyvenimo sąlygų laisvėje turėjimas bei socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis jau šiuo metu atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiame kontekste paminėtina, jog, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, D. D. taip pat palaikė ryšius su savo artimaisiais. Taigi, gyvenamosios vietos turėjimas, artimųjų palaikymas nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikė nuteistąjį nuo neteisėto elgesio. Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su gynėju, jog vien tai, kad D. D. laisvėje turi kur gyventi, palaiko glaudžius ryšius su mama bei dabartine jo vaiko motina, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste taip pat pastebima, jog socialinio tyrimo išvadoje socialinių ryšių palaikymas apskritai nėra priskiriamas prie D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę mažinančių veiksnių. Prie tokių veiksnių priskirti tik šie faktoriai – turima gyvenamoji vieta ir turima darbo vieta išėjus į laisvę. Abejonės dėl turimos gyvenamosios vietos realios teigiamos reikšmės nuteistojo elgesiui išėjus į laisvę jau buvo išdėstytos aukščiau, todėl teismas dar kartą nesikartoja. Tuo tarpu tai, kad nuteistasis pateikė įkalinimo įstaigos administracijai pažymą, jog lygtinio paleidimo atveju jis bus priimtas dirbti mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, teismo vertinimu, apskritai neturėtų būti laikoma jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančiu veiksniu, kadangi pažymos apie būsimą įdarbinimą yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad išėjęs į laisvę nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti bei turimiems įsiskolinimams padengti. Be to, iš viešai prieinamos informacijos internete matyti, jog minėta mažoji bendrija yra registruota Vilniuje, tuo tarpu nuteistasis nurodo gyvensiantis Klaipėdoje, kas verčia teismą abejoti nuteistojo ketinimu dirbti šioje bendrovėje.

16. Skunde taip pat teigiama, jog nuteistasis nekelia pavojaus visuomenei, pažymint, jog anksčiau D. D. teistas vieną kartą, su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka pirmą kartą, nusikalstamos veikos, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, nėra sunkesnės už buvusias, jos finansinio pobūdžio, nėra labai sunkios, be to, jų nedidelį pavojingumą įrodo, o kartu mažina ir paties nuteistojo pavojingumą, tas faktas, kad padaryta turtinė žala sudaro tik 615 Eur. Skundą nagrinėjantis teismas su tokiu vertinimu nesutinka, juo labiau, kad ir aplinkybės, kuriais jis grindžiamas, nėra visiškai teisingos. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę iš tiesų atlieka pirmą kartą, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad šis jo teistumas nėra pirmasis. Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, pagal kurį jis atlieka bausmę, D. D. buvo nuteistas viso už dešimties nusikaltimų įvykdymą. Jų, o taip pat ir nuteistojo didesnį pavojingumą įrodo tas faktas, kad nusikalstamos veikos nebuvo spontaniškos, priešingai, joms iš anksto buvo gerai ruošiamasi, jos įvykdytos veikiant organizuotoje grupėje, turint neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Minėtu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu D. D. buvo nuteistas už penkias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai ir penkis sunkius nusikaltimus, kurie įvykdyti 2018 m. Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu padarius vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Gynėjas taip pat nepagrįstai nurodo, jog vėlesniais D. D. nusikalstamais veiksmais padaryta žala siekė tik 615 Eur, kadangi iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendyje nurodytų įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymų aplinkybių matyti, jog veikdamas kartu su bendrininkais D. D. apgaule įgijo svetimą bendros 33 970,42 Eur vertės turtą.

17. Apygardos teismas neginčija skunde nurodomų teiginių, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių D. D. šiuo metu pilnai dar neatitinka.

18. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta aukščiau, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, ir todėl naikinti jų priimtus sprendimus bei taikyti D. D. lygtinį paleidimą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Komisijos nutarimo priėmimo dieną iš esmės nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, leidžiančios spręsti apie reikšmingus teigiamus pokyčius nuteistojo elgesyje, mąstyme bei kitose srityse, juo labiau, apie tokių pokyčių stabilumą. Nuteistajam nustatomas didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, kai apsauginių, t. y. riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių, nustatyta vos du ir kurių buvimas praeityje nesustabdė D. D. nuo tyčinių nusikaltimų padarymo, taip pat neleidžia jau šiuo metu prognozuoti sėkmingos nuteistojo reintegracijos į visuomenę ir patvirtina Komisijos bei apylinkės teismo priimtų sprendimų netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo pagrįstumą. Dėl to nuteistojo gynėjo skundas atmetamas, o teisėta ir pagrįsta Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartis paliekama galioti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. D. gynėjo advokato Olego Šibkovo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.