Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 12 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-2507 nutarta taikyti nuteistajam K. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 5 mėnesių 23 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. kovo 8 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau ši rizika kito iš didelės į vidutinę, stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turimas skolas dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą – vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos Komisijos rekomendacijas, elgiasi nepertraukiamai nepriekaištingai. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. P., nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį), BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį). Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 30 d., pabaiga – 2025 m. rugsėjo 1 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, tuo tarpu materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir tik nustačius šių dviejų pagrindų egzistavimą, teismas galėtų spręsti ar jau galima nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis K. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta kaip vidutinė ir nors ši rizika kito iš didelės į vidutinę, tačiau toks pokytis fiksuotas tik nuo 2024 m. vasario 25 d., o tuo tarpu nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vyrauja ypatingai daug (dvidešimt du) dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ar menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu ne tik, jį tęsiant įkalinimo įstaigoje, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant eliminuoti problemines sritis ir taip mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas vis tik nėra nustatyta įvertinus aukščiau aptartus duomenis. Todėl atsižvelgus į nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, daroma išvada, kad nuteistasis nėra linkęs savo elgesio kreipti išimtinai teigiama linkme. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra nustatytas kaip vidutinis, kurio pokytis pataisos proceso metu stebimas dar itin trumpą laiką, BVK 82 straipsnio prasme spręstina, kad materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, iš esmės neegzistuoja, o kartu, įvertinus, dinaminių kriminogeninių veiksnių nepaslankų pokytį, nėra nustatytos ir akivaizdžios nuteistojo pastangos šią riziką mažinti, taip parodant savo siekį sėkmingai reintegracijai į visuomenę. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tai, kad Komisija savo nutarime nurodė, jog stebimos nuteistojo vykdomos teigiamos iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turimas skolas dengia iš gaunamo darbo užmokesčio, nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą – vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos Komisijos rekomendacijas, nepaneigiamai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo atliekantis įkalinimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis nors ir per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nėra nei karto pažeidęs įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, tačiau taip pat nėra nei karto ir paskatintas, o bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis turi neigiamas nuostatas tiek įstaigos administracijos atžvilgiu, tiek ir į visuomenėje taikomas ir priimtinas elgesio normas, ir tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi siekdamas sėkmingos reintegracijos į visuomenę, nuteistasis privalo maksimaliai, ilgalaikiai ir nuosekliai siekti savo nusikalstamo elgesio korekcijos teigiamos dinamikos link, kas vis tik šiuo atveju nėra nustatyta. Pažymėtina, ir tai, kad nuteistasis turi nemažus finansinius įsipareigojimu, o galimo lygtinio paleidimo atveju nuteistasis patvirtintos darbo vietos neturi, kas kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingo įsitvirtinimo darbo rinkoje, kadangi nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai, įvertinus, kad veikos, už kurių įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos iš finansinių paskatų, dabartiniame pataisos procese dar neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis jau yra pasimokęs iš savo ankstesnio patyrimo ir nebelinkęs elgtis nusikalstamai, jau vien ta prasme, kad nuteistojo ateities planai nėra tikslūs ir nukreipti į finansinį stabilumą, kadangi šis rizikos veiksnys yra turintis itin didelę reikšmę pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai. Visa tai neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis jau yra pakankamai pasimokęs iš ankstesnio patyrimo, o bausmė jį jau tiek paveikusi, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, K. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 5 mėnesiai 23 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, o būtent nenustačius akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo K. P. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. RV-22-2507.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. RV-22-2507 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.