Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-644, netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 63 straipsnį ir paskirta galutinė bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeistas 2022 m. liepos 21 d. nuosprendis, perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (3 veikos) į BK 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos), iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (2 veikos) į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos) galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 9 d., pabaiga – 2027 m. birželio 8 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-644 netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laikotarpį skatintas du kartus, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Nuteistasis turi teigiamą požiūrį į darbą, turi darbinės patirties laisvėje, įkalinimo įstaigoje dirbo administracijos pasidūlytą darbą bei dirbo už įstaigos ribu, pateikė dokumentą, patvirtinanti faktą, kad lygtinio paleidimo atveju bus priimtas dirbti tačiau įmonė neturi darbuotojų, taip pat turi įsiskolinimų Sodrai. Nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, tačiau informacijos apie jų dengimą nėra. Nuteistasis teistas du kartus, atlieka pirmą realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, kurį sudaro finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, sukčiavimai, siekiant neteisėtu būdu gauti finansinės naudos sau, nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio. Nusikalstamą veiką vykdė organizuotoje grupėje, teismo pripažintas recidyvistu, padarė 8 baigtus nusikaltimus, kaltę pripažino iš dalies. Nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, todėl atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis D. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą Nr. LK-N-644 ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad nutarimas grindžiamas formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Komisija pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis teismui pateiktu atsiliepimu prašo nuteistojo D. D. skundą atmesti.

Nuteistojo D. D. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad D. D. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinio kriminogeninio veiksnio (kriminalinė istorija - 2-3 teistumai), kurio korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimo pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas. Tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir, ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. lapkričio 11 d. ir 2024 m. kovo 4 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. birželio 11 d. buvo nustatytas žema nusikalstamo elgesio rizika, t. y. fiksuotas rizikos lygio sumažėjimas iš žemos į vidutinę, tačiau 2025 m. sausio 27 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, t. y. rizika padidėjo, nes nuteistasis 2024 m. lapkričio 11 d. gavo baudą. Paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu 2025 m. liepos 16 d. buvo nustatyta nepakitusi, t. y. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad šiuo metu būtų stebimas aiškus asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jog nuteistasis yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje, kadangi nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi iki žemos, po daugiau nei pusės metų vėl padidėjo iki vidutinės ir išliko vidutinė iki paskutiniojo vertinimo. Dėl šios priežasties sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Iš socialinio tyrimo matyti, kad D. D. įkalinimo įstaigoje dirba, gauta pažyma, kad lygtinio paleidimo atveju bus priimtas į MB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigas, turi patvirtintą deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galėtų grįžti lygtinio paleidimo atveju, tuo pačiu adresu nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas. Remiantis Turto valdymo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. Nr. RV-23-137 pažyma, pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti - 615 Eur. 2024 m. birželio 3 d. gautas patvarkymas dėl vykdomojo dokumento nebevykdymo padengus skolą. Nuteistasis turi solidariai priteistą civilinį ieškinį, kurį nori pradėti dengti ir kreipėsi į antstolius dėl mokėjimų, nes nežino kokią dalį jis privalo padengti, tačiau nėra duomenų, kad jį dengtų. Santykiai su šeima (mama, broliu) yra geri, kupini rūpesčio ir palaikymo. Turi draugę, kuri su jų sūnumi gyvena Didžioje Britanijoje, santykiai yra geri, kupini palaikymo ir meilės, todėl nuteistasis nori, kuo greičiau grįžti pas šeimą ir auginti sūnų. Vertinant nuteistojo gyvenimo būdo ypatumus įkalinimo įstaigose, pastebima, kad nuteista stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas (dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, darbą ir pan.), aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, elgesio keitimo terapijose, lankosi individualiose konsultacijose - terapijose. Šiuo metu nuteistasis jaučiasi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį, palankiai vertina savo tolesnes perspektyvas bei išlieka įsitikinęs, kad šiuo metu jis yra brandesnis, todėl pakartotinai nebevykdys nusikaltimų. Teigia, kad įkalinimo bausmė jam bus gera pamoka visam gyvenimui. Dėl savo problemų nėra linkęs kaltinti kitus asmenis ar aplinkybes, geba prisiimti atsakomybę. Turi ilgalaikių ir trumpalaikių įgyvendinamų tikslų tokių kaip kuo greičiau išeiti į atvirojo tipo kalėjimą (šį tikslą jau įgyvendino, nes nuo 2024 m. liepos 4 d. bausmę atlieka atviro tipo įkalinimo įstaigoje), toliau palaikyti gerus santykius su drauge ir artimaisiais, užsiimti darbine veikla tiek įkalinimo įstaigoje, tiek išėjus į laisvę. Įkalinimo įstaigoje skatintas du kartus. Vis tik, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus, bausmę, kaip jau buvo minėta, atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Analizuojant kriminalinę nuteistojo istoriją, matoma, kad D. D. nuteistas už tai, kad pasikėsino padaryti du sunkius nusikaltimus (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 2 dalis), padarė aštuonis baigtus nusikaltimus, iš kurių 5 nesunkūs nusikaltimai (BK 300 straipsnio 1 dalis), 3 sunkūs nusikaltimai (BK 182 straipsnio 2 dalis). Veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas organizuoto grupėje, ir visas veikas padarė būdamas recidyvistas. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio, įvykdytos veikiant organizuotoje grupėje. Nuteistojo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus, šios veikos buvo ne atsitiktinis įvykis D. D. gyvenime. Nuteistasis nusikaltimais padarė žalą civiliniams ieškovams, kurią pripažino, tačiau nėra duomenų iki šiol, kad būtų dėjęs pastangas atlyginti bent dalinai jam solidariai priteistą civilinį ieškinį. Iki šių nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas, veikų vykdymo metu teistum nebuvo išnykęs, šiuo metu atlieka pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. D. D. pirmasis kontaktas su teisėsaugos atstovais įvyko jam esant 26 metų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo, bei sukčiavimo. Teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino iš dalies, vertinimo metu taip pat kaltę pripažino iš dalies. Pastaroji nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusias, tačiau tai yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, sukčiavimai siekiant neteis būdu gauti finansinės naudos sau. Pirmo teistumo metu buvo skirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau nuteistasis vėl nusikalto, tai rodo, kad jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, iš praeities įvykių nepasimoko. Vertinimo metu nustatyta, kad D. D. labiau linkęs save vertinti iš teigiamos pusės, negeba įžvelgti ir įvardinti neigiamų būdo bruožų ar savybių, kurias norėtų pakeisti, nes yra patenkintas tuo, kokia asmenybė jis yra. Apibendrinant galima teigti, kad nuteistasis stokoja poreikio savianalizei. Be to, nuteistojo elgesio įkalinimo įstaigoje negalima vertinti kaip nepriekaištingo, nes, kaip jau buvo minėta, D. D. per visą bausmės atlikimo laiką buvo vieną kartą baustas, nes pažeidė nustatytą įkalinimo įstaigoje tvarką, be to 2025 m. balandžio 27 d. padarė administracinį nusižengimą ir buvo skirta bauda, kurią sumokėjo. Darytina išvada, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje rodo tam tikras pastangas valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar negeba riboti savo elgesio ir išvengti rizikingų situacijų, be to šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nors ir mažos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistasis D. D. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina nemaža. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotai nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. D. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo Nr. LK-N-644 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. D. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-644, netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.