Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. D. gynėjo, advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 2–ojo kalėjimo komisijos 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. RV-23-944 netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos), 63 straipsnį - paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 4 d.

Bausmės pradžia – 2023 m. birželio 9 d., pabaiga – 2027 m. birželio 8 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-944 netaikyti nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalies. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu. Komisija pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo - nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, baustas drausmine tvarka (2023 m. birželio 22 d. Šiaulių kalėjime), ir nors paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia komisijai vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Komisijos nariai atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Gauta Finansų skyriaus pažyma, pagal kuria gauti vykdomieji dokumentai ir privalo išmokėti 615,00 Eur. - išieškota 0,00 Eur. Savanoriškai dengė skolas 0.00 Eur Tačiau Komisijos nuomone, per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti. Vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų. negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstama elgesį. Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl netaikė nuteistajam D. D. lygtinio paleidimo iš Kauno kalėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Nurodytos įstatymo nuostatos atskleidžia, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo instituto taikymo galimumą sieja su formalaus ir materialaus pagrindo egzistavimu, kadangi šių elementų identifikavimas leidžia priimti teisėtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo asmeniui taikymo. Formalusis pagrindas – tai minimalios, anksčiau įstatyme nurodytos, laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis – tai žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau pirminė nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip vidutinė, o atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio bausmės atlikimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikus nuteistojo D. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, tačiau be statinio kriminogeninio veiksnio, kurio korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimų galimybes; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nustatyti apsauginiai veiksniai, kaip tinkamai konstatavo ir Komisija, – patvirtintas gyvenamosios vietos turėjimas ir turima darbinė vieta išėjus į laisvę – neatsveria identifikuotų kriminogeninių veiksnių, kadangi dauguma apsauginių veiksnių egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau, kaip matyti, jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

Sutiktina su gynėjo, advokato Olego Šibkovo skunde nurodytais argumentais, jog D. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, ir pastarajam paskirta nuobauda nebegalioja, be to jis vieną kartą buvo skatintas, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog toks nuteistojo elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Bylos duomenys atskleidžia jog nuteistojo D. D. pagrindinis pajamų šaltinis – pinigai gauti iš oficialaus darbo ir nors nuteistasis teigia, kad pinigų užtekdavo, tačiau analizuojant ankstesnį nusikaltimą bei dabartinį, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai neatmestina, kad siekdamas finansinės naudos sau darė finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nuteistasis turi solidariai priteistą civilinį ieškinį 615,00 Eur, nors užsiima darbine veikla ir gauna iš to pajamas, tačiau savanoriškai skolos nedengė. Taigi, nuteistojo menkas siekis dengti turimus finansinius įsipareigojimus, šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog jis jau pasimokęs iš ankstesnio patyrimo ir savo tikslų yra pasiruošęs siekti vien teisėtais, būdais, nors pats nuteistasis skunde pažymi savo motyvaciją darbui, tačiau akcentuotina, jog pastarosios jis nestokojo ir būdamas laisvėje, tačiau nusikalto, todėl dabartinis atsainus požiūris į įsiskolinimų dengimą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis iš paskirtos atlikti 4 metų laisvės atėmimo bausmės yra atlikęs tik 7 mėnesius ir 16 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, 2024 m. sausio 25 d.), todėl atsižvelgiant į tai spręstina, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kuri sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, D. D. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. D. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą, juo labiau, kad nuteistojo išskirtinai teigiama nusikalstamo elgesio dinamika dar nestebima, ką tinkamai akcentavo ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo D. D. gynėjo, advokato Olego Šibkovo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr.RV-23-944 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Gynėjo, advokato Olego Šibkovo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr.RV-23-944 netaikyti D. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.