Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-361-910/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-21
Bylos Nr.: e2A-361-910/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01027-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: V. A., D. A.
Atsakovas: mažajai bendrijai „VIP namas“, V. P.

Kategorijos

2.6.18.2Vartojimo ranga
2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-361-910/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01027-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1.14 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. A. ir D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. A. ir D. A. ieškinį atsakovams mažajai bendrijai „VIP namas“ ir V. P. (V. P.) dėl avanso dalies už neatliktus statybos rangos darbus ir rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. A. ir D. A. (toliau kartu – ir ieškovai, užsakovai), kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) nutraukti 2022 m. rugpjūčio 31 d. vartojimo rangos sutartį Nr. VIP22-04; 2) priteisti iš atsakovų mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „VIP namas“ ir V. P. 100 000 Eur sumokėto avanso, kurį sudaro neatliktų statybos rangos darbų vertė ir rangos darbų defektų šalinimo išlaidos; 3) priteisti iš atsakovų 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad ieškovė ir MB „VIP namas“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. VIP22-04 (toliau – ir sutartis). Sutartimi rangovė įsipareigojo iki 2023 m. birželio 30 d. pastatyti individualų gyvenamąjį namą užsakovei (ieškovei) priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip detalizuota sutarties priede Nr. 1, ir perduoti užsakovei, o užsakovė įsipareigojo sumokėti atlyginimą.

3. Ieškovų teigimu, dėl sistemingų atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimų, 2023 m. pavasarį jie reiškė pastabas atsakovei dėl netinkamai atliekamų darbų, nukrypimo nuo statybos projekto. 2023 m. kovo 22 d. statybos darbai buvo sustabdyti, gyvenamojo namo statyba nėra užbaigta.

4. 2023 m. rugsėjo 15 d. gauta specialistų D. V. ir A. K. konsultacinė išvada. Statybos specialistų konsultacinėje išvadoje konstatuota, kad gyvenamasis namas buvo statomas nukrypstant nuo statybos projekto, statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir turi trūkumų.

Šalies argumentai

5. Ieškovų teigimu, tarp ieškovės, kuri yra vartotoja, ir atsakovės, kuri yra verslo subjektas, sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina vartojimo rangos sutartimi. Atsakovė įsipareigojo pastatyti gyvenamosios paskirties pastatą, kurį ieškovė naudos asmeniniams poreikiams pagal gyvenamąją paskirtį.

6. Ieškovai nurodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog namo statybos darbų trūkumus galima pašalinti negriaunant namo, tačiau statybos darbų trūkumų apimtis ir išlaidų suma trūkumams pašalinti leidžia pagrįstai vertinti, kad atsakovės pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė 2023 m. vasario 27 d. pranešimu sutartį nutraukė pagrįstai. Nutraukus sutartį, atsakovai privalo grąžinti ieškovams sumokėtos statybos darbų kainos permoką ir atlyginti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovai sumokėjo atsakovui V. P. už ginčo namo statybos darbus 141 000 Eur, iš kurių 51 000 Eur sumokėta mokėjimo pavedimais, o 90 000 Eur sumokėta grynaisiais pinigais.

7. Ieškovų teigimu, statybos darbų defektų šalinimo išlaidos sudaro apie 72 800 Eur. Be to, atsakovės atliktų darbų vertė sudaro 42 850 Eur. Ieškovai nurodė, kad nutraukus sutartį, atsakovai privalo grąžinti ieškovams 98 150 Eur (141 000 Eur – 42 850 Eur). Kadangi atsakovai iš dalies šią prievolę įvykdė ir 2024 m. gruodžio 2 d. pervedė į ieškovės sąskaitą 10 494,00 Eur, todėl ieškovams priteistina suma sudaro 87 656 Eur (98 150 Eur – 10 494 Eur). Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai privalo atlyginti statybos darbų defektų šalinimo išlaidas, kurios sudaro 72 800 Eur. Bendra ieškovams iš atsakovų priteistina suma – 160 456 Eur (87 656 Eur + 72 800 Eur). Ieškovai, siekdami užtikrinti ieškovų ir atsakovų interesų pusiausvyrą, vadovaudamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašomą priteisti sumą sumažino iki 100 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovams iš atsakovės MB „VIP namas“ 17 426,67 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovų ieškinį atsakovams dėl 123 756,19 Eur sumokėto avanso dalies priteisimo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nusprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytos dvi vartojimo rangos sutartys – namo statybos ir buto remonto, kuriuos atliko atsakovė MB „VIP namas“, kaip profesionali statybos veikla užsiimanti įmonė, butas ir namas skirti fiziniams asmenims, jų buities poreikiams tenkinti, ir viena statybos rangos sutartis – ofiso (įmonės patalpų) remonto sutartis.

10. Teismas konstatavo, kad šalių elgesys iki sutarties sudarymo ir vykdant sutartį aiškiai rodo, jog tikrasis šalių susitarimas buvo dėl 260 000 Eur namo statybos kainos, nes su sutartimi ieškovams buvo siųsta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta daugiau kaip dvigubai didesnė nei sutartyje statybos darbų kaina. Be to, iš 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų perdavimo akto matyti, kad buvo atlikta statybos darbų dalis, bendra vertė – 89 584,41 Eur, tai atitinka lokalinėje sąmatoje nurodytas kainas. Teismas padarė išvadą, kad tikroji šalių valia dėl rangos darbų kainos skiriasi nuo rašytinės sutarties sąlygų. Teismas akcentavo, kad ieškovai už namo statybos darbus sumokėjo 141 000 Eur (51 000 Eur sumokėta pavedimais per banką ir 90 000 – grynaisiais pinigais), t. y. ieškovai sumokėjo 11 000 Eur daugiau nei numatyta sutartyje, o tai yra pagrindas įvertinti, jog tikroji šalių sutarta rangos darbų kaina buvo 260 000 Eur.

11. Teismas taip pat nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtinta, jog ieškovai su atsakove buvo susitarę ir dėl buto bei biuro patalpų apdailos darbų pagal 2022 m. lapkričio 6 d. atsakovo siųstą ieškovams buto remonto sąmatą dėl 29 500 Eur ir 2023 m. sausio 8 d. atsakovo siųstą ieškovei ofiso remonto sąmatą dėl 4 713,07 Eur.

12. Teismas nusprendė, kad byloje įrodyta, jog buvo sudarytos trys rangos sutartys, t. y. namo statybos rangos darbų, kurių kaina – 260 000 Eur, buto remonto darbų, kurių kaina – 29 500 Eur ir ofiso remonto darbų, kurių kaina – 4 713,07 Eur.

13. Įvertinęs tai, kad užsakovai 2023 m. vasario 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei MB „VIP namas“ pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, o 2023 m. kovo 22 d. ieškovai apribojo rangovės galimybę patekti į namą, teismas padarė išvadą, jog namo statybos rangos sutartis ieškovų vienašališkai buvo nutraukta 2023 m. vasario 27 d., todėl atmetė ieškinio reikalavimą dėl šios rangos sutarties nutraukimo.

14. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodyta atsakovės atliktų darbų 89 584,41 Eur kaina atitinka lokalinės sąmatos duomenis, be to, teismo ekspertizės akte padaryta išvada, jog pagal atliktų darbų aktus atliktų darbų vertė – 86 931,18 Eur, tačiau ši suma mažintina 39,59 Eur, t. y. neatliktų mūrloto ankeravimo darbų verte. Teismas konstatavo, kad atsakovės MB „VIP namas“ atliktų namo statybos darbų vertė – 86 891,59 Eur (86 931,18 Eur – 39,59 Eur).

15. Teismas nustatė, kad pagal ekspertizės išvadą nustatytiems namo statybos defektams ištaisyti reikia atlikti darbų, kurių vertė – 10 494 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovų pateikta statybos specialistų konsultacinė išvada, kurioje nurodyta, jog pastato trūkumų pašalinimo išlaidos – 54 422,66 Eur, parengta nekokybiškai, netiksliai apskaičiavus darbų kiekį, lyginant su teismo paskirto eksperto išvada, nustatyta gerokai daugiau trūkumų, todėl nepagrįstai padidintos trūkumų šalinimo išlaidos. Ieškovų pateiktuose darbų atlikimo komerciniuose pasiūlymuose nepagrįstai nurodyti netikslūs kiekių ir kainų apskaičiavimai. Dėl to teismas rėmėsi teismo ekspertizės išvada ir konstatavo, kad atsakovės atliktų ieškovų namo statybos darbų defektų trūkumų pašalinimo išlaidos yra 10 494 Eur.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovai atsisakė priimti bute ir ofise atliktus darbus dėl tokių trūkumų, dėl kurių objektų neįmanoma naudoti pagal jų paskirtį, ir kad šių trūkumų rangovė negali pašalinti. Priešingai, ieškovai atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus, tačiau jokių pretenzijų dėl bute ar ofise atliktų darbų atsakovams nereiškė. Teismas padarė išvadą, kad atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas atliktų statybos darbų kainas – 3 641,98 Eur ir 22 545,76 Eur – atsakovė pagrįstai išskaičiavo iš gauto avanso.

17. Teismas nusprendė, kad atsakovė MB „VIP namas“ ieškovams turi sumokėti iš viso 17 426,67 Eur (141 000 Eur – 86 891,59 Eur – 22 545,76 Eur – 3 641,98 Eur – 10 494 Eur).

18. Įvertinęs tai, kad visi iš ieškovų gauti pinigai buvo įnešti į MB „VIP namas“ banko sąskaitą, taip pat tai, jog ieškovai neįrodė, kad žala jiems padaryta V. P., kaip MB „VIP namas“ vadovo, veiksmais, teismas padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje atsakovės vadovas nepagrįstai įtrauktas kaip atsakovas.

19. Teismas pažymėjo, kad ieškovai teismo proceso metu sumažino ieškinio reikalavimus nuo 223 756,19 Eur iki 100 000 Eur, todėl bylos dalį dėl 123 756,19 Eur priteisimo nutraukė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Ieškovai V. A. ir D. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priteisti ieškovams iš atsakovų 100 000 Eur sumokėto avanso už neatliktus statybos rangos darbus ir nuostolius statybos darbų defektams pašalinti, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismas neturėjo pagrindo pakeisti sutartyje sulygtą namo statybos rangos darbų kainą. Darbų kaina yra nustatyta sutartyje, kuri yra galiojanti, šalys nesudarė susitarimo dėl kainos pakeitimo. Byloje neįrodyta aplinkybė, kad ieškovai kainos dalį (130 000 Eur), kuri nenurodyta sutartyje, sumokės atsakovei pastačius namą.

19.2. Teismas, nagrinėdamas buto ir ofiso remonto sutarčių (ne)vykdymo aplinkybes, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teismas iš esmės išnagrinėjo šalių ginčą dėl rangos sutarčių, kurios nėra susijusios su byloje pareikšto ieškinio faktiniu pagrindu ir dalyku. Nesant pateiktų įrodymų dėl šalių sutartos buto ir ofiso rangos darbų kainos, teismas neturėjo pagrindo nustatyti darbų kainą pagal atsakovės MB „VIP namas“ vienašališkai sudarytus dokumentus. Ieškovai neneigė aplinkybės, kad atsakovė MB „VIP namas“ atliko remonto darbus bute ir ofise, bet akcentavo tai, jog rangos darbai atlikti nekokybiškai. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovų sumokėto avanso nepagrįstai išskaičiavo 26 187,74 Eur už ofise ir bute atliktus darbus, todėl neteisėtai sumažino priteistiną iš atsakovų sumą.

19.3. Teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės MB „VIP namas“ atliktų namo statybos darbų kainos, sutiko su teismo ekspertizės akto išvadomis, bet neįvertino aplinkybės, kad teismo ekspertas padarė išvadą, kad statybos darbų trūkumų šalinimo sąmatai sudaryti pirmiausia būtina parengti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo ir atitvarinių konstrukcijų normatyvinės kokybės atstatymo remonto projektą ir tik šio projekto pagrindu parengti sąmatą. Teismas faktiškai atliktų darbų kaina turėjo pripažinti 42 850 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

19.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad namo statybos rangos darbų defektams pašalinti reikia 10 494 Eur. Ši suma neatitinka realių defektų pašalinimo kaštų. Namo statybos rangos darbų defektams pašalinti reikalinga 32 540,77 Eur suma.

19.5. Atsakovo V. P., kaip MB „VIP namas“ vadovo, veiksmai, t. y. darbuotojų atleidimas, UAB „Aurum baldai“ įsteigimas, sudaro pagrindą įvertinti, kad atsakovas siekia perkelti MB „VIP namas“ veiklą į kitą įmonę, sukelti atsakovės nemokumą ir taip pasiekti, jog atsakovė MB „VIP namas“ negalėtų įvykdyti ieškovams palankaus teismo sprendimo, t. y. negalėtų grąžinti gauto avanso dalies ir atlyginti statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad šioje byloje ieškovai atsakovu nepagrįstai įtraukė V. P. ir jam nekyla civilinė atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

19.6. Teismas ieškovams nepagrįstai nepriteisė 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už statybos specialistų D. V. ir A. K. 2023 m. rugsėjo 15 d. parengtą konsultacinę išvadą.

19.7. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų pateiktus laikmenoje įrašytus penkis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota buto remonto darbų eiga ir būklė, nes šie įrodymai patvirtina bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes.

Atsiliepimas

21. Atsakovai MB „VIP namas“ ir V. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; netenkinti prašymo priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

19.8. Susipažinus su ieškovų pateiktais laikmenoje įrašytais penkiais vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota buto remonto darbų eiga ir būklė, matyti, kad šie įrodymai neturi reikšmės bylai išnagrinėti.

19.9. 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu ieškovams išsiųsta lokalinė sąmata, kurioje nurodyta 279 549,64 Eur darbų kaina. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalių elgesys iki sutarties sudarymo ir vykdant sutartį aiškiai įrodo, jog tikrasis šalių susitarimas buvo dėl 260 000 Eur, o ne 130 000 Eur namo statybos rangos darbų kainos.

19.10. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu nepareiškė reikalavimo dėl atsakovės MB „VIP namas“ bute ir ofise atliktų rangos darbų apimties, kainos ir kokybės.

Žemesnės instancijos teismas

19.11. Teismo ekspertas nenurodė, kad tam, jog jis galėtų parengti statybos darbų trūkumų šalinimo sąmatą, jam pirmiausia būtina parengti laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo ir atitvarinių konstrukcijų normatyvinės kokybės atstatymo remonto projektą ir tik šio projekto pagrindu parengti sąmatą. Teismo ekspertas akcentavo, kad, šalinant namo statybos trūkumus pagal jo parengtą statybos darbų trūkumų šalinimo sąmatą, papildomai reikės parengti remonto darbų projektą. Pirmosios instancijos teismas proceso metu ieškovų klausė, ar jie prašys byloje skirti papildomą ekspertizę, ar teiks į bylą specialisto išvadą, kurioje atitinkamos srities specialisto inžineriniais skaičiavimais būtų patikrintas gyvenamojo namo laikančiųjų sienų su faktiškai įrengtų armavimų mechaninis atsparumas, stogo susilpnintų medinių jungčių laikomoji galia bei kiti faktiškai statyboje įvykdyti ne pagal projektą sprendiniai, parinkti tinkami laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo būdai ir tinkami atitvarinių konstrukcijų normatyvinės kokybės atstatymo būdai. Tačiau ieškovai nurodė, kad neprašys teismo skirti papildomą ekspertizę ir neteiks specialisto išvados. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės MB „VIP namas“ atliktų namo statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra 10 494 Eur.

19.12. Nėra pagrindo taikyti atsakovui V. P. civilinę atsakomybę, nes ieškovai neįrodė, kad žala jiems padaryta atsakovo, kaip MB „VIP namas“ vadovo, neteisėtais veiksmais.

19.13. Teismas pasisakė, kodėl ieškovų 4 840 Eur išlaidų už specialistų konsultacinę išvadą ir ekspertinį tyrimą nepripažįsta atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis, ir pagrįstai nurodė, kad teismas neįpareigojo pateikti šių įrodymų ir jais nebuvo remtasi byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Ieškovai su apeliaciniu skundu pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus: laikmenoje įrašytus penkis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota buto remonto darbų eiga ir būklė. Ieškovų teigimu, šie įrodymai pagrindžia atsakovės netinkamai atliktų buto remonto darbų faktą.

24. Atsakovai 2025 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikė ir prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: nuotraukas, kuriose užfiksuota namo būklė 2025 m. birželio – rugsėjo mėnesiais. Atsakovų teigimu, šie įrodymai pagrindžia, kad ieškovai nepagrįstai prašo didesnės vertės rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų, nei realiai reikia tokiems darbams atlikti.

25. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

26. Aiškindamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19–20 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

27. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą ir vertinimas, vyksta pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotos apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-237-464/2022).

28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovų pateiktų naujų įrodymų turiniu, akcentuoja, kad patys ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl gyvenamojo namo statybos rangos darbų kiekio, kokybės ir vertės. Dėl ieškovų bute atliktų rangos darbų kiekio, kokybės, vertės nagrinėjamoje byloje nėra pareikšta reikalavimų, todėl ieškovų pateikti įrodymai nėra susiję su šios bylos ginčo dalyku, negali pagrįsti ar paneigti byloje reikšmingų aplinkybių dėl atsakovės MB „VIP namas“ gyvenamajame name atliktų darbų fakto, kiekio, darbų defektų, jų šalinimo išlaidų dydžio. Dėl to nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti laikmenoje įrašytus penkis vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota buto remonto darbų eiga ir būklė. Šių įrodymų, kaip nesusijusių byloje sprendžiamu ginču (CPK 180 straipsnis), nėra pagrindo priimti apeliacinės instancijos teisme.

29. Jau nurodyta, kad apeliacinio proceso metu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytas išimtis ir priimti atsakovų pateiktus įrodymus, kurie nebuvo pateikti į bylą, todėl neištirti ir neįvertinti pirmosios instancijos teismo.

30. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms ginčui teisingai išspręsti, nustatyti, o pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to ieškovų ir atsakovų pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

31. Ieškovė V. A. (užsakovė) ir atsakovė MB „VIP namas“ (rangovė) 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. VIP22-04, kuria rangovė įsipareigojo iki 2023 m. birželio 30 d. atlikti sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus, t. y. pastatyti individualų gyvenamąjį namą ieškovei priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei šalių sutartą atlyginimą. Sutarties 3.1 papunktyje šalys įtvirtino, kad atlyginimas už darbus iš viso – 130 000 Eur.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2022–2023 metais mokėjimo pavedimais atsakovei UAB „VIP namas“ pervedė iš viso 51 000 Eur. Pagal byloje pateiktus 2022 m. rugsėjo mėnesio – 2023 m. vasario mėnesio kasos pajamų orderius nustatyta, kad ieškovai atsakovei grynaisiais pinigais sumokėjo 90 000 Eur. Į bylą pateiktas 2023 m. sausio 13 d. skolos raštelis, kuriame nurodyta, kad V. P. gavo 90 000 Eur iš ieškovo.

33. Į bylą pateiktas vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos projektas Nr. 2022.04.24-NS-TDP-SK, kuriame nurodyta, kad projektuojamo statinio naudojimo paskirtis – gyvenamosios paskirties pastatas, statinio kategorija – neypatingas statinys.

34. V. P. 2022 m. lapkričio 6 d. išsiuntė ieškovams elektroniniu paštu buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą, kurios suma – 29 500 Eur.

35. V. P. 2023 m. sausio 8 d. išsiuntė ieškovams elektroniniu paštu ofiso, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbų sąmatą, kurios suma – 4 713,07 Eur.

36. Ieškovė 2023 m. vasario 27 d. elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei MB „VIP namas“ pranešimą dėl gyvenamojo namo statybos rangos sutarties vienašalio nutraukimo.

37. Atsakovė MB „VIP namas“ 2023 m. balandžio 25 d. ieškovei pateikė pretenziją, kuria rangovė informavo, kad, atsižvelgusi į tai, jog užsakovė nepagrįstai atsisako pasirašyti 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus Nr. 1, 2 ir 3, rangovė juos pasirašo ir atliktus namo statybos rangos darbus perduoda vienašališkai.

38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tiek dėl atsakovės atliktų statybos rangos darbų kokybės ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, tiek dėl atsakovės atliktų statybos rangos darbų apimties bei pareigos grąžinti ieškovams sumokėto avanso dalį, kurią sudaro neatliktų darbų pagal sutartį vertė.

Dėl sutarties kainos

39. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė rangos darbų kainą, t. y. šalys nėra sulygusios dėl didesnės nei sutartyje nurodyta 130 000 Eur darbų kaina, sutartis yra galiojanti, nėra susitarta dėl jos sąlygų pakeitimo, todėl teismo sprendime padaryta išvada, jog sutarties kaina – 260 000 Eur, yra nepagrįsta.

40. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas (CK 6.653 straipsnio 2 dalis). Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (CK 6.653 straipsnio 3 dalis). Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė V. A. ir atsakovė MB „VIP namas“ sutarties 3.1 papunktyje susitarė, jog atlyginimas už darbus iš viso yra 130 000 Eur. Taigi, šalys sulygo dėl fiksuotos rangos darbų kainos.

42. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019). Reglamentavimas, ribojantis galimybę keisti sutartą konkrečią rangos sutarties kainą, užtikrina, kad suderinta ir sutartyje įtvirtinta konkreti kaina nebus keičiama pagal kriterijus, kurie nenustatyti sutartyje ir nėra priimtini abiem sutarties šalims. Kita vertus, atsižvelgiant į sutarčių laisvės principą, šis reglamentavimas nedraudžia abiem sutarties šalims susitarti dėl sutartyje nustatytos konkrečios kainos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalių raštu sudarytoje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atlyginimas už darbus iš viso yra 130 000 Eur. Be to, sutarties priede Nr. 1 pateikta sulygtų darbų specifikacija, priede Nr. 2 – darbų vykdymo etapai, be kita ko, nurodyta kiekvieno etapo darbų kaina, avansu sumokėtos ir likusios sumokėti kainos dalys, kurias sudėjus gaunama iš viso 130 000 Eur, t. y. būtent sutarties 3.1 papunktyje sulygta visų darbų kaina.

44. Siekdamos pakeisti rašytinėje sutartyje sulygtą kainą, šalys turėjo sudaryti rašytinį susitarimą dėl kainos pakeitimo. Teismo proceso metu nustatyta, kad rašytinio susitarimo, kuriuo būtų pakeista rangos darbų (sutarties) 130 000 Eur kaina, šalys nėra sudariusios, dėl to šalių ginčo nėra.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog atsakovas V. P. 2022 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu ieškovams siuntė sutarties projektą, kuriame nurodyta 130 000 Eur darbų kaina, kartu su lokaline sąmata, kurioje nurodyta 279 549,64 Eur darbų kaina, nėra pakankamas pagrindas pripažinti šalių susitarimą dėl kitokios, nei įrašyta sutartyje, kainos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad lokalinė sąmata dėl 279 549,64 Eur ieškovams siųsta 2022 m. rugpjūčio 29 d., t. y. prieš sutarties sudarymą, o šalių 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytoje sutartyje nustatyta 130 000 Eur visų darbų kaina, be to, sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 pateikta darbų specifikacija ir nurodytos darbų etapų kainos, kurių bendra suma – būtent 130 000 Eur. Taigi, prieš rašytinės sutarties sudarymą atsakovės vadovo ieškovams atsiųsta lokalinė sąmata dėl 279 549,64 Eur, negali paneigti ir nepaneigia šalių raštu 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarytoje sutartyje ir jos prieduose nustatytos 130 000 Eur kainos. Pažymėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. lokalinė sąmata yra parengta atsakovės vadovo, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovai būtų ją akceptavę, pasirašydama ar kitu būdu. Dėl nurodytų priežasčių aptartas įrodymas negali būti laikomas pakankamu šalių valiai dėl kitokios sutarties kainos įrodyti, nes abiejų šalių parašais patvirtinta 130 000 Eur kaina. Byloje nėra net netiesioginių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti atsakovų poziciją, kad tikroji šalių sulygta sutarties kaina – 260 000 Eur (CPK 12, 178 straipsniai).

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant šalių raštu sudarytai sutarčiai, kurioje ir kurios prieduose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta 130 000 Eur rangos darbų kaina, pažeidė civilinio proceso teisės normų įtvirtintas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei padarė objektyviais duomenimis nepagrįstą išvadą, jog šalys susitarė dėl 260 000 Eur rangos darbų kainos (CPK 176 straipsnio 2 dalis, 185 straipsnis).

Dėl atsakovės MB „VIP namas“ vadovo atsakomybės

47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovo V. P., kaip MB „VIP namas“ vadovo, veiksmai, t. y. darbuotojų atleidimas, UAB „Aurum baldai“ įsteigimas, sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovas siekia MB „VIP namas“ veiklą perkelti į kitą bendrovę, sukelti atsakovės nemokumą ir taip pasiekti, kad atsakovė MB „VIP namas“ negalėtų įvykdyti ieškovams palankaus teismo sprendimo, t. y. grąžinti sumokėto avanso dalį ir atlyginti statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

48. Juridinio asmens valdymo organų (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų narių) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.). Taikant bendrąsias juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės sąlygas, turi būti įrodyta, kuriais konkrečiai neteisėtais veiksmais ir kokio dydžio žala buvo padaryta bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-9150/2017, 47 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017, 33 punktas, ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė MB „VIP namas“ 2022 m. rugpjūčio 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. VIP22-04, pagal kurią atsakovė, kaip rangovė, įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, t. y. pastatyti gyvenamąjį namą, o ieškovė, kaip užsakovė, įsipareigojo sumokėti rangovei šalių sutartą atlyginimą. Byloje nustatyta, kad ieškovai įrodinėja, jog atsakovė MB „VIP namas“ pažeidė su ieškove sudarytos sutarties sąlygas, nes dalis atliktų statybos rangos darbų yra su trūkumais, o dalis sutartyje sulygtų darbų neatlikta.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas V. P. nėra sutarties, dėl kurios netinkamo vykdymo kilęs ginčas, šalis, t. y. sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir atsakovės MB „VIP namas“, o atsakovas V. P. veikė kaip atsakovės MB „VIP namas“ atstovas (vadovas). Dėl to reikalavimai, susiję su sutarties vykdymu ar netinkamu vykdymu, negali būti reiškiami atsakovui, kuris nėra sutarties šalis.

52. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai, neįrodinėdami atsakovo, kaip MB „VIP namas“ vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų, nesant teisinio pagrindo prašo atsakovei sumokėto avanso dalį ir atsakovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas priteisti iš atsakovės vadovo. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus atsakovui V. P. pagrįstai atmetė, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įskaitymo

53. Apeliaciniame skunde kvestionuojama teismo sprendime padaryta išvada, kad atsakovė MB „VIP namas“ atliko remonto darbus ieškovams priklausančiuose bute ir ofise, dėl to atsakovė turėjo pagrindą iš pagal sutartį dėl namo statybos gauto avanso išskaičiuoti 26 187,74 Eur už bute ir ofise atliktus remonto darbus. Apeliantų įsitikinimu, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų šalių susitarimą dėl remonto darbų atlikimo ir jų kainos, t. y. nėra pateiktos sudarytos rangos sutartys, o vien atsakovės parengti dokumentai – lokalinės sąmatos, vienašališkai atsakovės pasirašyti 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 bei 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 – negali būti pripažinti pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais sulygtų rangos darbų kainą, juolab negali būti pagrindas sumažinti ieškovų reikalaujamas gyvenamojo namo statybos trūkumų šalinimo išlaidas. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus iš esmės pripažįsta pagrįstais.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2022 m. lapkričio 6 d. elektroniniu laišku siuntė ieškovams 2022 m. lapkričio 6 d. lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota 33 785,38 Eur buto remonto kaina. Taip pat į bylą pateikti atsakovės sudaryti 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktas Nr. 2, kuriame nurodyti atlikti ofiso apdailos darbai, jų kaina – 3 261,98 Eur, bei 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktas Nr. 3, kuriame nurodyti atlikti buto remonto darbai, jų kaina – 22 545,76 Eur. 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 ir 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 ieškovams išsiųsti elektroniniu paštu 2023 m. kovo 24 d. Atsakovai į bylą pateikė ieškovei išrašytas 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 3 261,98 Eur ir 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 22 545,76 Eur. Šiose sąskaitose nėra nurodyti jų apmokėjimo terminai.

55. Pirma, nagrinėjamu atveju byloje nėra šalių sudarytų sutarčių dėl buto ir ofiso remonto darbų apimties, jų atlikimo terminų bei kainos. Sutiktina su apeliantais, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti šalių susitarimo fakto ir jo turinio. Antra, iš 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų akto Nr. 2 ir 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų akto Nr. 3 turinio matyti, kad šie dokumentai nepasirašyti nė vieno iš ieškovų. Priešingai, ieškovai byloje laikosi pozicijos, kad atliktų darbų nepriėmė. Trečia, ieškovai ginčija atsakovės nurodytą atliktų darbų kainą, be to, kvestionuoja atliktų darbų kokybę. Ketvirta, ieškovams nepriėmus buto ir ofiso remonto darbų bei ginčijant savo pareigą už juos atsiskaityti, atsakovė nagrinėjamoje byloje nepareiškė priešpriešinių reikalavimų dėl skolos už atliktus buto ir ofiso remonto darbus priteisimo; neišsprendus šio klausimo, teismas neturi pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų, kurie nėra aiškiai apibrėžti ir dėl kurių yra ginčas, įskaitymą. Penkta, byloje nėra duomenų, kad pati atsakovė vienašaliu pareiškimu yra pranešusi ieškovams, jog jai priklausantį atlygį už buto ir ofiso remonto darbus įskaito į pagal sutartį gautą iš ieškovų avansą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ofise ir bute atliktų rangos darbų kainos ir kokybės.

56. Ieškovų suformuluotas ieškinio dalykas (reikalavimas) ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą) apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 22 punktas). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovų pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

57. Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų namo statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir sumokėto pagal sutartį dėl namo statybos avanso dalį, kurią sudaro neatliktų darbų vertė. Taigi, ieškovų faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su, ieškovų teigimu, netinkamu šalių sudarytos namo statybos rangos sutarties vykdymu, ir reikalavimas atlyginti defektų šalinimo išlaidas bei grąžinti dalį sumokėto avanso. Atsakovai, atsikirsdami į ieškinį, iš esmės įrodinėjo, kad ieškovai nepagrįstai atsisako atsiskaityti už atliktus pagal sutartį namo statybos darbus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos nagrinėjimo ribos yra šalių sudarytos sutarties dėl namo statybos rangos darbų vykdymo vertinimas.

58. Atsakovei MB „VIP namas“ nepateikus įrodymų, kad ji yra pranešusi ieškovams apie reikalavimų pagal 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 3 261,98 Eur ir 2023 m. balandžio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 22 545,76 Eur vienašalį įskaitymą (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1, 2 dalys; CPK 12, 178 straipsniai), taip pat nepareiškus byloje priešieškinio dėl skolos už atliktus buto ir ofiso remonto darbus priteisimo, apskųstame sprendime nepagrįstai nuspręsta dėl ieškovų pareigos atsiskaityti už nurodytus darbus, t. y. nepagrįstai įvertinta, kad ieškovai turi pareigą atsiskaityti su atsakove, sumokėdami jai 26 187,74 Eur už atliktus buto ir ofiso remonto darbus. Pirmosios instancijos teismas, esant šalių ginčui dėl buto ir ofiso remonto darbų kainos, darbų apimties ir kokybės, dėl tokio pobūdžio ginčo byloje nesant pareikštų reikalavimų, nepagrįstai nusprendė sumažinti ieškovams priteistiną sumą atsakovės įvardyta atliktų buto ir ofiso remonto darbų kaina – 26 187,74 Eur.

59. Be to, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovams priteistiną sumą 26 187,74 Eur, taip iš esmės atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nenustatęs CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų įskaitymo sąlygų, toks įskaitymas yra neteisėtas.

60. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų prašoma priteisti avanso dalis skundžiamame sprendime nepagrįstai sumažinta 26 187,74 Eur suma.

Dėl atliktų statybos rangos darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų dydžio

61. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas, taigi tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

62. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendinant vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 37 punktas).

63. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės faktiškai atliktų rangos darbų vertės, vadovavosi 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akto išvada, kuria, atlikus tyrimą, nustatyta, kad atsakovės atliktų gyvenamojo namo statybos darbų vertė – 86 891,59 Eur (86 931,18 Eur – 39,59 Eur) (teismo ekspertizės akto 61 puslapis). Apeliantai nesutinka su šia teismo išvada, teigia, kad faktiškai atliktų darbų vertė yra 42 850 Eur. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantų pozicijai.

64. Eksperto išvada yra bylai išspręsti reikšmingų faktinių duomenų gavimo šaltinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, eksperto išvada, kaip įrodymas, nėra privaloma ir neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 218 straipsnis). Kita vertus, šis įrodymas, kaip pirmiau nurodyta, yra specialiųjų žinių gavimo iš atitinkamo subjekto, turinčio reikalingą kvalifikaciją tokioms žinioms perteikti, šaltinis. Dėl to eksperto išvadai, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas įstatyme reglamentuota tvarka ir išvada atitinka įstatymo nustatytus turinio reikalavimus, paprastai pripažįstamas patikimesnio įrodymo statusas.

65. Pirma, byloje nėra ginčo, kad dalis rangos darbų pagal sutartį objekte yra atlikti, tačiau šalys nesutaria dėl atliktų darbų vertės. Atsakovė parengė 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad atliktų darbų kaina – 89 584,41 Eur. Nurodytas aktas ieškovų nėra pasirašytas. Iš 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akto išvados matyti, kad, atliekant ekspertinį tyrimą, atliktų darbų kainai nustatyti buvo apžiūrėtas objektas, užfiksuota namo būklė nuotraukomis ir, palyginus atsakovės 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų akte nurodytus darbus su faktiškai atliktų darbų apimtimi, padaryta išvada, jog dalis atsakovės nurodytų atliktų darbų kiekių neatitinka nustatytų atliktų darbų kiekių. Antra, ekspertizės akto 3.1 lentelėje detalizuota, kokie statybos darbai atlikti visiškai, o kokie atlikti iš dalies. Priešingai nei teigia apeliantai, ekspertizės akto 3.1 lentelėje nustatyta, kad atsakovė atliko ne tik konstruktyvo darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 2. Ekspertinio tyrimo metu, be kita ko, nustatyta, kad: įrengtos medinės stogo konstrukcijos, fasado pastoliai, tai atitinka sutarties priede Nr. 2 nurodytus stogo ir fasado darbus; įrengta izoliacija difuzine plėvele, tai atitinka sutarties priede Nr. 2 nurodytus sandarinimo darbus. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad sutarties priede Nr. 2 atsakovės atliktini darbai nėra detalizuoti, t. y. nurodytos tik bendros atliktinų darbų grupės (konstruktyvas, stogas, fasadas, langai, stogo šlaitinimas, komunikacijos, kiti dalinės apdailos darbai), o ekspertizės akto 3.1 lentelėje detaliai nurodyti atlikti konkretūs darbai (jų kiekis) ir jie įvertinti pagal 2023 m. kovo 22 d. atliktų darbų akte nurodytus darbų įkainius.

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatant atsakovės atliktų darbų kiekį ir kainą, apskųstame sprendime pagrįstai vadovautasi 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akto išvada ir pripažinta, jog atsakovės faktiškai atliktų darbų vertė – 86 891,59 Eur. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.

67. Tačiau teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliantų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo ekspertizės akto duomenimis, netinkamai nustatė atsakovės atliktų statybos rangos darbų trūkumų šalinimo kainą.

68. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016, 34, 35 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Jeigu ekspertizės išvados yra sąlyginės, tai teismas gali remtis ekspertizės išvada tokiu atveju, jeigu ekspertizės akto išvadoje nurodytos sąlygos ar aplinkybės yra patvirtintos kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

69. Nagrinėjamu atveju 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog statybos defektų pašalinimo išlaidos – 10 494 Eur. Teismo ekspertas nustatė, kad ne visi statybos rangos darbai atlikti kokybiškai ir atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus bei projektinę dokumentaciją (ekspertizės akto 61 puslapis). Be to, ekspertinio tyrimo metu padaryta išvada, kad nekokybiškai atliktus (su defektais, trūkumais) statybos rangos darbus galima būtų pašalinti negriaunant namo, jeigu būtų parengtas remonto darbų projektas, kurio sudėtyje reikia inžineriniais skaičiavimais patikrinti gyvenamojo namo laikančiųjų sienų su faktiškai įrengtu armavimu mechaninį atsparumą, patikrinti stogo susilpnintų medinių jungčių laikomąją galią bei kitus faktiškuosius statyboje įvykdytus ne pagal projektą sprendinius, parinkti tinkamus laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo būdus bei tinkamus atitvarinių konstrukcijų normatyvinės kokybės atstatymo būdus, parengti remonto brėžinius, remonto sprendinių aiškinamąjį raštą, remonto reikalavimų technines specifikacijas, remonto darbų sąnaudų kiekių žiniaraščius (ekspertizės akto 62 puslapis). Teismo ekspertas nurodė, kad pastato būklė yra pavojinga (ekspertizės akto 63 puslapis).

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus ekspertizės akto duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju ekspertizės išvada dėl statybos darbų defektų šalinimo išlaidų yra sąlyginė. Teismo ekspertas nurodė, kad pašalinti atliktų darbų trūkumus negriaunant namo galima, tačiau tam turi būti parengtas remonto darbų projektas, be kita ko, būtina inžineriniais skaičiavimais patikrinti gyvenamojo namo laikančiųjų sienų su faktiškai įrengtu armavimu mechaninį atsparumą, stogo susilpnintų medinių jungčių laikomąją galią ir kitus statant šį namą ne pagal projektą įgyvendintus sprendinius, parinkti tinkamus laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo būdus bei tinkamus atitvarinių konstrukcijų normatyvinės kokybės atstatymo būdus. Tik įvertinus reikalingų atlikti namo konstruktyvo darbų pobūdį, parinkus tinkamus konstrukcijų stiprinimo ir atstatymo būdus, parengus technines specifikacijas, remonto brėžinius, būtų įmanoma nustatyti konkrečius defektų šalinimo sprendinius ir apskaičiuoti defektų šalinimo išlaidas.

71. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teismo ekspertizę atlikęs ekspertas 2025 m. vasario 7 d. posėdyje aiškiai nurodė, kad defektai yra susiję su konstrukcine namo dalimi, todėl laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo ir atitvarinių konstrukcijų normatyvinės kokybės atstatymo remonto projektą turėtų parengti konstruktorius, tokiame projekte turėtų būti nustatyti ir įvertinti visi reikalingi atlikti darbai, be kita ko, griovimo darbai, gegnių keitimo ar tvarkymo darbai, ir, esant parengtam tokiam projektui, būtų galimybė apskaičiuoti defektų šalinimo išlaidas. Iš 2025 m. vasario 7 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pasiūlė šalims kreiptis į konstruktorių dėl projekto parengimo, tačiau ieškovas nesutiko.

72. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus bylos duomenis, daro išvadą, kad proceso pirmosios instancijos teisme metu tinkamai nenustatytas atsakovės atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydis, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti, kokią sumokėto avanso dalį atsakovė turi grąžinti ieškovams. Nors atsakovės atliktų darbų kiekis ir kaina yra nustatyti 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte, tačiau, teisėjų kolegijos įvertinimu, nesant byloje tinkamai atlikto rangos darbų defektų pobūdžio nustatymo ir jų šalinimo išlaidų apskaičiavimo, nėra galimybės objektyviai nustatyti ieškovų reikalaujamų atlyginti defektų šalinimo išlaidų apimties. Tik konstruktoriui parengus remonto darbų projektą, jame detalizavus defektų pobūdį ir jo pagrindu detaliai apskaičiavus kiekvieno nustatyto defekto trūkumų šalinimo išlaidas, galima tiksliai nustatyti atsakovės tinkamai atliktų darbų apimtį ir kainą, kurią ieškovams kyla pareiga sumokėti atsakovei.

73. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovai yra vartotojai, sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, o ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais nulemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-421/2017, 28 punktas). Nors įprastai teismas nerenka įrodymų savo iniciatyva, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ar juos išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 179 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne formaliai pasiūlyti ieškovams kreiptis į konstruktorių dėl projekto parengimo, tačiau ir paaiškinti, kad, siekiant tinkamai išspręsti ginčą, būtina nustatyti aplinkybes dėl atliktų darbų trūkumų pobūdžio, galimybės juos pašalinti ir jų pašalinimo išlaidų dydžio.

74. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

75. Kita vertus, CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, tačiau, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019). Teisėjo vadovavimo procesui principas įtvirtina teisėjo pareigą jam, laikantis teisės į tinkamą teismo procesą, rungimosi ir kitų civilinio proceso principų, užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, esant pagrindui patikslinti šalių pareigą įrodinėti, nurodyti, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėta byla, pasiūlyti pateikti įrodymus ir pagrįsti įrodinėjamas aplinkybes, pateikti klausimus šalių pozicijai byloje kylančiais klausimais išsiaiškinti (CPK 159, 179 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

76. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, kilusį dėl vartojimo rangos sutarties netinkamo vykdymo, ir turėdamas pareigą tokio pobūdžio byloje būti aktyvus, nepaaiškino ieškovams įrodinėjimo pareigos, nenurodė, kokias aplinkybes būtina nustatyti, jog būtų teisingai išnagrinėtas ginčas, t. y. jog reikalinga pasitelkus konstruktorių atlikti papildomą tyrimą ir tokiu būdu tinkamai nustatyti atsakovės atliktų rangos darbų defektų pobūdį ir jų šalinimo būdus bei išlaidų dydį. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovams paaiškinti netinkamo įrodinėjimo pareigos vykdymo pasekmes, t. y. kad byloje patikimais įrodymais nepagrindus darbų defektų fakto, defektų apimties, jų pašalinimo išlaidų dydžio, neigiami padariniai dėl netinkamai atliktų rangos darbų tenka ieškovams, juolab jog 2024 m. lapkričio 4 d. teismo ekspertizės akte nustatyta, kad pastato (gyvenamojo namo) būklė yra pavojinga (ekspertizės akto 63 puslapis). Nors pirmosios instancijos teismo 2025 m. vasario 7 d. posėdyje ieškovas nurodė, kad nepageidauja kreiptis į konstruktorių dėl remonto darbų projekto, ir tokią savo poziciją grindė tuo, jog konstruktorius gali būti susijęs su atsakove bei dėl to projektą parengti šališkai, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovui paaiškinti, kad galima kreiptis į nepriklausomą ekspertą (konstruktorių).

77. Civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas (CPK 176, 185 straipsniai), reiškiantis, kad teisėjas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024; 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-684/2024). Šiuo atveju byloje nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, be kita ko, atsakovės atliktų rangos darbų defektų apimties bei šalinimo išlaidų dydžio (pasitelkus konstruktorių ir jam parengus remonto darbų projektą bei jo pagrindu – trūkumų pašalinimo išlaidų apskaičiavimą), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui objektyviai negalėjo susiformuoti pagrįstas įsitikinimas dėl byloje įrodinėjamų reikšmingų faktų, t. y. nebuvo galima įvertinti, kokią avanso dalį atsakovė turi grąžinti ieškovams. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl to nebuvo atskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išnagrinėtas šalių ginčas.

Dėl ieškovų pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą

78. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas). Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovai, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jie grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovai turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovų pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 36 punktas).

79. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015, 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

80. Teisėjų kolegijos įvertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinio reikalavimas suformuluotas ydingai. Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 100 000 Eur sumokėto avanso pagal sutartį, tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovai nurodytą reikalavimą grindžia dviem pagrindais, t. y. aplinkybėmis dėl rangos darbų trūkumų ir jų šalinimo išlaidų bei dėl atsakovės neatliktų darbų vertės. Taigi, šiuo atveju ieškovai iš esmės yra pareiškę du savarankiškus reikalavimus: 1) priteisti atliktų rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas; 2) priteisti sumokėto avanso dalį, kurią sudaro atsakovės neatlikti darbai pagal sutartį. Ieškovai turėjo pareigą tinkamai suformuluoti reikalavimus, t. y. nurodyti konkretų ieškinio dalyką (prašomą priteisti rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų sumą ir atsakovės neatliktų darbų vertę) bei ieškinio pagrindą (faktines aplinkybes, kuriomis grindžiami darbų defektai ir jų šalinimo išlaidų dydis, bei faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama atsakovės neatliktų darbų vertė).

81. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai. Šių tikslų teismas gali pasiekti, taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) ir atitinkamai veikdamas pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje, kai galutinai suformuluojami ieškinio dalykas ir pagrindas, pateikiami atsakovų atsikirtimai, nurodomi bei pateikiami įrodymai (CPK 226 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018).

82. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė ieškinio reikalavimo ydingumo, nenustatė termino ieškinio trūkumams pašalinti, nepasiūlė patikslinti ieškinio reikalavimų, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas būtų aiškūs. Teisėjų kolegijos įvertinimu, tik tinkamai suformulavus ieškinio dalyką bei pagrindą, teismas gali atlikti nurodytų aplinkybių teisinį vertinimą ir nuspręsti, ar ieškovų ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, ir jei taip, tai kokia apimtimi jie tenkintini. Pastebėtina, kad tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme gali būti tikslinami ieškinio reikalavimai (CPK 141 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

83. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovams nepriteisė už 2023 m. rugsėjo 15 d. statybos specialistų D. V. ir A. K. konsultacinės išvados parengimą patirtų 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą pripažįsta pagrįstu.

84. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

85. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

86. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).

87. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai, siekdami pagrįsti ieškinio reikalavimus dėl dalies sumokėto avanso ir rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo bei vykdydami įrodinėjimo pareigą (CPK 42, 178 straipsniai), pirmosios instancijos teisme rinko rašytinius įrodymus – pateikė 2023 m. rugsėjo 15 d. statybos specialistų D. V. ir A. K. konsultacinę išvadą ir dėl to patyrė 4 840 Eur įrodymų rinkimo išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. ieškovai su ieškiniu teismui pateikė nurodytą specialistų išvadą, taip pat patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus – 2023 m. balandžio 28 d. specialisto D. V. išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 4 840 Eur bei 2023 m. gegužės 4 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ieškovai sumokėjo specialistui D. V. 4 840 Eur už parengtą išvadą. Ieškinys su pateiktais įrodymais 2023 m. rugsėjo 19 d. teisėjo rezoliucija priimtas.

88. Teisėjų kolegija įvertinimu, ieškovai įgyvendino jiems suteiktas procesines teises rinkti ir teikti įrodymus, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo atsisakyti priimti ieškovų pateiktą 2023 m. rugsėjo 15 d. statybos specialistų D. V. ir A. K. konsultacinę išvadą, kaip nesusijusį ir neturintį reikšmės bylai įrodymą (CPK 180 straipsnis). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovų patirtos 4 840 Eur įrodymų rinkimo išlaidos yra pagrįstos ir turi būti atlyginamos proporcingai bylos išnagrinėjimo rezultatui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šias išlaidas kaip nepagrįstas ir nesprendė dėl jų atlyginimo priteisimo ieškovams, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

89. Kadangi apeliacinio proceso metu nustatytas pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių ieškovų patirtų 4 840 Eur bylinėjimosi išlaidų už specialistų išvados parengimą paskirstymo klausimas turės būti išspręstas iš naujo, atsižvelgus į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Dėl bylos procesinės baigties

90. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

91. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent jame, remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, turi būti išsamiai ištirtos visos su byla susijusios aplinkybės (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).

92. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 47 punktas; 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022 27 punktas).

93. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

94. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Šioje nutartyje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nevertino esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių kilusiam ginčui dėl (ne)tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo išspręsti, neatsižvelgė į ginčo pobūdį ir byloje įrodinėtinas aplinkybes, nepagrįstai nusprendė dėl įrodymų pakankamumo ir išvadas padarė netinkamai įvertinęs įrodymus, be to, nagrinėdamas ginčą, kilusį dėl vartojimo rangos sutarties, ir turėdamas pareigą tokio pobūdžio byloje būti aktyvus, nepagrįstai ieškovams nepaaiškino įrodinėjimo pareigos, nenurodė, kokias aplinkybes būtina nustatyti, kad būtų teisingai išnagrinėtas kilęs ginčas. Taip pat bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal savo įgaliojimų ribas turėjo veikti taip, kad ieškinio dalykas ir pagrindas būtų patikslinti, būtų aiškios bylos nagrinėjimo ribos. Siekiant ginčą išspręsti teisingai, byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus, sudarant ieškovams galimybę patikslinti ieškinį ir tinkamai suformuluoti reikalavimus. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) jau vien dėl to, jog dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to procesas pirmosios instancijos teisme turi būti pakartotas – panaikinus apskųstą teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

95. Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Šį klausimą turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos išnagrinėjimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Vilija MikuckienėLaima RibokaitėŽilvinas Terebeiza