Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio ribų peržengimą, civilinių teisių gynimo būdo pakeitimo galimybę, teisę būti išklausytam, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė: pripažinti negaliojančiais žemės sklypo su pastatais 2007 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir 2006 m. gruodžio 15 d. hipotekos lakštą Nr. 01120060019292 (toliau – Hipotekos lakštas); panaikinti ir išregistruoti iš Hipotekos registro 2007 m. kovo 8 d. hipotekos lakštą Nr. 01120070005808; panaikinti vykdomuosius įrašus Nr. 919 ir Nr. 921; taikyti restituciją, įpareigojant atsakovus grąžinti ieškovei 0,0681 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas), o ieškovę įpareigoti grąžinti atsakovui A. T. 36 210 Eur.Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės tėvui J. L. nuosavybės teise priklausė 0,0681 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). 2006 m. J. L. susipažino su atsakovu A. T., kuris įkalbėjo J. L. mainais už šio ir ieškovės išlaikymą iki gyvos galvos atsakovo prievolėms užtikrinti įkeisti AB DNB bankui Turtą, leisti atsakovui sutvarkyti Namą ir jo dalį naudoti savo reikmėms, o vėliau perleisti atsakovui nuosavybės teises į visą Turtą. 2006 m. kovo 5 d. buvo sudaryta Namo panaudos sutartis. 2007 m. kovo 6 d. ieškovė, kaip J. L. atstovė, ir atsakovai A. T. bei L. T. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią nuosavybės teisė į Turtą buvo perleista atsakovams A. T. ir L. T., mainais, kaip suprato J. L. ir ieškovė, už jų išlaikymą iki gyvos galvos. Už tai, kad A. T. išlaikytų J. L. ir ieškovę iki gyvos galvos, leistų jiems gyventi Name iki mirties ir remtų finansiškai, atsakovui A. T. buvo perleistas ne tik Turtas, bet ir 2007 m. kovo 9 d. grąžinta 260 658,02 Eur (900 000 Lt), gautų pagal Sutartį, suma. Atsakovas A. T. ieškovę ir jos tėvą suklaidino, aiškindamas, kad įkeitę Turtą atsakovo prievolėms bankui užtikrinti, o vėliau perleidę atsakovo nuosavybėn ir patį Turtą, grąžinę pagal Sutartį iš jo gautus pinigus, tiek J. L., tiek ieškovė iki mirties galės gyventi savo name ir atsakovas A. T. juos išlaikys. J. L. ir ieškovė suklydo dėl Sutarties turinio, nes manė, kad yra sudaroma ne pirkimo–pardavimo sutartis, o išlaikymo iki gyvos galvos, suteikiant ieškovei teisę iki mirties gyventi Name, sutartis. Sutartyje nurodyta 427 189,53 Eur (1 475 000 Lt) suma iš esmės nebuvo sumokėta, nes pagal susitarimą atsakovas A. T. dar iki Sutarties sudarymo buvo rekonstravęs namą ir taip, kaip pats teigia, padidino jo vertę. Ieškovė iš 296 860,52 Eur (1 025 000 Lt), sumokėtų pagal Sutartį, atsakovui grąžino 260 658,02 Eur (900 000 Lt). Taigi Turtas ginčijama Sutartimi atsakovams perleistas iš esmės neatlygintinai. Ieškovė iki šiol gyvena Name, kitos gyvenamosios vietos neturi, o J. L. mirė. Ieškovei teismo sprendimais dėl neįgalumo (patyrė kelis insultus) nustatyta globa, taip pat neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir slauga. Turtas šiuo metu pardavinėjamas iš varžytynių už A. T. skolas atsakovei AB DNB bankui. Ieškovė prašė pripažinti Sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalis) ir prieštaravimo gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), o Hipotekos lakštą – dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) ir kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Siekdamas gauti pinigų, atsakovas A. T. ginčo Turtą dar kartą įkeitė AB DNB bankui, todėl pripažinus Sutartį negaliojančia turėtų būti panaikintas ir Hipotekos lakštas.