Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Apklaustas teisme kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad jis su šeima važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 60 km/h greičiu. Buvo sausa, drėgna danga, žiemos rytas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, joje buvo daug automobilių, jis rikiavosi į dešinę juostą. Priekyje pirma juosta kiek toliau važiavo automobilis ir už jo nieko nesimatė. Jis neįsitikino, kad už jo nėra kitos stovinčios mašinos. Kai jis pradėjo daryti persirikiavimo manevrą, priekyje važiavusi mašina pasitraukė galimai dėl to, kad pamatė kliūtį ir tada atsivėrė vaizdas jam. Tą akimirką pamatė žmogų ir nubloškė jį. Eismo įvykis įvyko dėl jo neatidumo. Po įvykio jis suprato, kad turi padėti žmonėms. Nukentėjusiajam po galva pakišo striukę, užklojo, kalbino. G. M. bėgo kraujas, jis stengėsi, kiek galima padėti. Buvo šokas. Pagalbą, policiją iškvietė žmonės. Po įvykio jis bendravo su nukentėjusiaisiais, klausė, kokioje jie ligoninėje, klausė, kaip gali padėti. Jo į reanimaciją niekur neįleido. Jis pervedė nukentėjusiajam 5000 eurų, davė G. M. naudotis tokį patį automobilį, koks buvo sugadintas eismo įvykio metu, sudarė neatlygintinės automobilio panaudos sutartį. Ji iki šiol naudojasi tuo automobiliu, jis finansuoja automobilio išlaikymą, nukentėjusioji patiria tik kuro išlaidas. Ankstesni jo administraciniai nusižengimai buvo dėl automobilio techninės apžiūros nebuvimo. Automobilis yra įmonės ir jis kiekvieną rytą važiuoja per greičio matuoklį, šis užfiksuoja, o tuos pranešimus apie KET pažeidimus gavo po 2-3 mėnesių, nes pavėluotai juos siunčia. Blogai vertina savo elgesį ir tą įvykį, neranda vietos iki šiol. Čia yra nepataisomi dalykai. Niekada nebuvo kažkam kažką padaręs. Laiduotojas S. C. jam gali daryti įtaką, jis buvo pirmas žmogus, kuriam paskambino po įvykio. Prašė, kaip galima padėti. S. C. profesorius, pažįsta jį ir bendrauja 15 metų, jis kaip medikas yra išgelbėjęs 3-4 jo draugus, gerai pažįsta jo sūnus, S. C. jam kaip tėvas. Juos sieja tamprus ryšys, L. C. jam autoritetas. Bendrauja telefonu kas antrą dieną, nuo tos dienos susitinka praktiškai kiekvieną savaitę po kartą. Pokalbis pagrindinis- kaip tokie dalykai gali prie kokių pasekmių privesti. Jis labai atsiprašo nukentėjusiųjų, jie geri žmonės, supranta, kad jie patyrė išgyvenimus, jų tarpusavio santykiai geri (t. 3, b.l. 92-93).

Nukentėjusysis A. M. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad išlieka ginčas su draudimo bendrove dėl trijų dalykų. Pirma, jo nuomone, negautos pajamos turi būti apmokestintos GPM. Jis pateikė bendrovei VMI išaiškinimus, gavo atsakymą, kad ne tuos išaiškinimus žiūri. Jam atsiuntė nuorodą į visus išaiškinimus, kas sudaro 400 psl. Jis paklausė, į kurią vietą turi žiūrėti, negavo atsakymo. Jis peržiūrėjo dėl GPM, nieko nerado ir jam atrodo, kad gyventojų pajamų mokestis turi būti mokamas. Kitas ginčo elementas, kad kai jis negavo atlyginimo, už jį nebuvo mokama Sodrai ir dėl to jo pensija bus mažesnė. Trečias ginčo elementas – jo metinis priedas, kurį jis pateikė. Iš pradžių jis siūlė jį skaičiuoti pagal dviejų metų vidurkį, gavo laišką, kad čia netikros menamos pajamos. Tada jis pateikė 5 metų vidurkį, dar kažko prašo. Jis nedarbingas nuo 2023 m. vasario 12 d., o dabar balandžio 17 d. baigėsi nedarbingumas. Jis eis pas chirurgą, šeimos gydytoją, ji su Sodros specialiste kartu žiūri. Jis papasakoja progresą, gali būti, kad suaugs kaulas, gali būti, kad nesuaugs. Visokių kardiologinių problemų turi, to gydymo dar nusimato (t. 3, b.l. 95).

Civilinio atsakovo atstovas J. K. teismo posėdyje paaiškino, kad šis įvykis jau yra pripažintas draudžiamuoju, draudimo bendrovei kyla prievolė mokėti išmokas. Jie įsipareigojo atlyginti turtinę žalą. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėjo 40,50 eurų dėl automobilio saugojimo, 70,92 eurų dėl „Mercedes“ automobilio bagažinės įdėklo. Dėl likusios sumos jie bandė aiškintis su nukentėjusiuoju, nes automobilio vertę atlygino kita bendrovė. Po papildomo paaiškinimo, kokios sąlygos ir kokia likusi neatlyginta žala, buvo priimtas sprendimas visą likusią sumą kompensuoti pilna apimtimi. Pagal ieškinio reikalavimą viskas atlyginta, išskyrus nusidėvėjimą - skirtumas 12,51 eurų, kuris nebus atlygintas. Kas liečia neturtinę žalą, jie jos dalį pripažino. Priimtas sprendimas G. M. išmokėti 5 000 eurų neturtinės žalos, ji prašė 25 000 eurų. Čia jų galutinis sprendimas. Jeigu teismas priteis didesnę sumą, tada žiūrės. Vertinant neturtinės žalos dydį, jie vadovaujasi teismų praktika, tomis pačiomis taisyklėmis. Jiems nebuvo žinomas galutinis sprendimas dėl sveikatos būklės, pasekmių. Draudimo bendrovės buvo priimtas sprendimas išmokėti maksimalią išmoką 3000 eurų, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. A. M. buvo sumokėta beveik 9000 eurų, tai buvo tarpinis sprendimas, vėliau gavus paaiškinimus, dokumentus įvertinus padėtį, gydymo eigą buvo priimtas sprendimas padidinti išmoką. Šiai dienai G. M. bus išmokėta 5000 eurų neturtinės žalos suma, tai maksimali išmoka. Ta suma turi būti šiandien išmokėta. A. M. ieškinys dėl neturtinės žalos buvo 120 000 eurų. Bendrovė nusprendė išmokėti 25 000 eurų, įvertinus gydymo mąstą, gydymo pasekmes. Toks sprendimas yra aprašytas bendrovės pranešime, jis priimtas atsižvelgiant į taisykles ir teismų praktikoje pripažintus rodiklius: sveikatos sutrikdymo esmę, sužalojimo progresavimo tikimybę, traumos įtaką darbinei veiklai, diagnozes bei liekamuosius reiškinius. Bendrovė mano, kad A. M. neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas per didelis. Didesnės sumos priteisiamos, kai nukentėjęs asmuo negrįžtamai praranda svarbius gyvenimui ir sveikatai organus arba patiria galūnių amputaciją ir sveikatos sutrikdymas turi ilgalaikių pasekmių visam likusiam gyvenimui. Šiuo atveju bendrovė tikisi, kad sveikatos sutrikdymas bus pagydytas ir jis grįš į normalų gyvenimą. Reikalavimas dėl negautų pajamų pakankamai sudėtingas. Į pajamas yra skaičiuojamos tos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo gaudavo į rankas. Nukentėjusysis savo ieškinyje nurodo papildomą reikalavimą dėl pensinio fondo atidėjimo ir kaupiamųjų indėlių. Buvo sudėtingas skaičiavimas, tačiau jie pasiekė susitarimą, jų skaičiavimo metodika suderinta ir tikisi priims bendrą sprendimą ir išmokos bus mokamos, kiek bus patirta žalos. Prašė atlyginti negautas pajamas 130 365, 97 eurų, dalis šios sumos jau išmokėta - 48 000 eurų. Šiuo metu priimtas sprendimas dėl papildomos išmokos išmokėjimo, bendrai bus išmokėta 57 193,84 eurų. Šita suma apima ir tą, kurią jau išmokėjo. Ta metodika dar derinimo stadijoje, jie dar aiškinasi dėl metinio priedo, kur prašė 9 137 eurų. Šis sprendimas bus priimtas nukentėjusiajam pateikus papildomus dokumentus. Jeigu tą metodiką jie suderins, kiek bus tęsiamas nedarbingumas, pajamos nebus gautos, draudimo bendrovė jas kompensuos, pagal suderintą skaičiavimo metodiką. Šiai dienai tos likusios sumos dėl neturtinės žalos draudimas nepripažįsta. Jų nuomone, čia skaičiavimas buvo kartu su mokesčiais. Dėl priedo dar bus svarstymas. Dėl kito skirtumo, kas liečia negautas pajamas, mano, kad didelių pasikeitimų nebus. Yra ten svyravimas dėl 2 000 eurų. Negautų pajamų apskaičiavimo mechanizmas derinamas, tas prarastų pajamų skaičiavimas šiuo metu sudėtingas, nes tai liečia ne tik prarastas pajamas, bet ir atidėjimus į pensijų fondą. (t. 3, b.l. 94-95).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, M. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2023 m. vasario 12 d. apie 10.55 val., vairavo įmonės automobilį „Mercedes Benz G500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, antra eismo juosta, apie 60 km/h greičiu. Buvo šviesus paros metas, kelio danga šlapia, kritulių nebuvo. Būdamas maždaug 200 metrų atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės viaduko, priartėjo prie ta pačia eismo juosta lėčiau važiavusio automobilio, norėjo jį apvažiuoti per pirmą eismo juostą, tačiau buvo nepakankamai atidus ir neįsitikino, kad pirma eismo juosta yra laisva. Pradėjo rikiuotis į pirmąją eismo juostą, manevro metu pamatė pirmoje eismo juostoje sustojusius vienas paskui kitą du automobilius, atstumas iki šių jau buvo per mažas, nebegalėjo išvengti susidūrimo ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio apsisuko priešinga eismui kryptimi. Automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) po pirmo smūgio atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Volvo“. Susidūrimo metu buvo sužalotas prie automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) stovėjęs jo vairuotojas A. M., taip pat automobilyje „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) buvusi keleivė G. M.. Automobilyje buvusi nukentėjusių dukra, kiek suprato, fizinių sužalojimų nepatyrė, tik išsigando. Labai gailisi dėl tokio savo neatidumo ir dėl to kilusių pasekmių. Kol vyko įvykio tyrimas, pats savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos - 5 000 Eur, neatlygintinai suteikė šiems pakaitinį automobilį. Pastoviai teiraujasi nukentėjusių dėl šių sveikatos būklės, rūpinasi dėl sveikatos paslaugų suteikimo (t.1, b.l. 157-158).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2023 m. vasario 12 d., apie 10-11 val., su žmona G. M. ir mažamete dukra S. M. M. buvo susiruošę vykti į (duomenys neskelbtini). Žmona sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, buvo prisisegusi saugos diržu, dukra sėdėjo ant galinių sėdynių, prisisegusi saugos diržu. Važiavo pirma kelio juosta. Kadangi atstumas didelis, tai iš karto planavo užsukti į degalinę kuro bei kavos, ir jam buvo netikėta, kad degalai baigėsi neprivažiavus degalinės, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Užgeso automobilio variklis neprivažiavus pėsčiųjų tilto, automobilis pavažiavo keletą metrų iš inercijos į priekį. Jis, kiek pajėgė, pasuko vairą į dešinę kuo arčiau gatvės krašto (kelkraščio), bet vis tiek automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje, visai šalia krašto, ant asfalto. Darbo dienomis „Mercedes“ automobiliu, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi žmona, o jis vairuoja „Mercedes“, kai vyksta į tolesnes keliones kartu su šeima ar vienas. Buvo nuvažiavę nelabai toli, todėl nusprendė pėsčiomis grįžti iki namų, atstumas buvo apie 1,5 km. Įjungė automobilyje avarines šviesas, įvertino, kad buvo saulėta diena (matomumas labai geras) ir išėjo namo. Pasiėmė prie namų savo „Volvo“ automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pakeliui į degalinę užvažiavo į sandėliuką, kur pasiėmė 5 l talpos kuro bakelį ir nuvažiavo į automatinę „Neste“ degalinę prie (duomenys neskelbtini) žiedo, kur įpylė 5 litrus benzino. Bepildamas kurą, pastebėjo, kad nepaėmė kuro piltuvėlio. Tad teko vėl grįžti į sandėliuką. Iš ten nuvažiavo prie automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Viskam užtruko kiek daugiau nei pusvalandį. Grįžęs prie palikto automobilio „Mercedes“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį pravažiavo į priekį ir savo automobilį „Volvo“ pastatė maždaug 5 metrų atstumu už „Mercedes“ automobilio. Ar įjungė „Volvo“ automobilio avarines šviesas, tiksliai nepamena, bet greičiausiai įjungė. Kai grįžo, žmona ir dukra sėdėjo tose pačiose vietose automobilyje „Mercedes“. Su jomis tuo metu nebendravo. Pasiėmė bakelį su kuru ir pro kelkraščio pusę nuėjo iki „Mercedes“ automobilio galo. Šio automobilio kuro pylimo anga yra iš vairuotojo pusės. Ėjo iš automobilio galo link kuro pylimo angos. Eidamas link „Mercedes“ kuro bako pylimo angos, atidžiai stebėjo, kad būtų labai arti automobilio ir neįeitų į kitą eismo juostą. Tuo metu buvo gana aktyvus automobilių judėjimas. Priartėjęs prie bako pylimo angos, pakėlė akis, kad dar kartą įvertintų kitų automobilių eismą. Pamatė, kad į jį dideliu greičiu atvažiuoja didelis automobilis SUV tipo „Mercedes“, tamsios spalvos, jam atrodė kad šio greitis buvo daugiau negu 60 km/h. Jam atrodė, kad šis net nestabdė. Kas įvyko po to, jis neprisimena, nes buvo partrenktas automobilio ir iškart prarado sąmonę. Pirmą kartą trumpam atgavo sąmonę per savo apžiūrą (duomenys neskelbtini) ligoninėje (bent taip prisimena), bandė klausti, kas nutiko žmonai ir dukrai. Išgirdo žmonos balsą kažkur netoliese, o dėl dukros medikai pasakė, kad vaikus veža į (duomenys neskelbtini). Nuolatinę sąmonę jis atgavo reanimacijoje po pirmos operacijos. Nuo to momento išliko sąmoningas. Jis (duomenys neskelbtini) ligoninėje išbuvo iki kovo 6 dienos, jam buvo atlikta antra kojos operacija. Taip pat jam buvo sužalota galva. Šiuo metu yra nedarbingas, ambulatorinis gydymas tęsiamas „(duomenys neskelbtini)“ klinikoje (duomenys neskelbtini) skyriuje, savarankiškai judėti gali ribotai ramentų pagalba, pas medikus perrišimui važiuoja neįgaliojo vežimėliu su artimųjų palyda. Eismo įvykio metu patyrė fizinę, turtinę ir neturtinę žalą. Prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Prašo pripažinti nukentėjusiąja ir dukrą S. M. M., gimusią (duomenys neskelbtini) m., kuri, nors nepatyrė fizinių sužalojimų, tačiau eismo įvykio metu patyrė didelį emocinį šoką, išgąstį ir dvasinį sukrėtimą. Jai padaryta neturtinio pobūdžio žala. Dukra po įvykio iki šiol bijo miegoti viena. Dėl patirto išgąsčio ir išlikusios baimės dukra lankėsi pas psichologę I. D. „(duomenys neskelbtini) centre“. Psichologės konsultacijos yra mokamos, sąskaita bus išrašyta einamojo mėnesio gale. Nori pažymėti, kad po įvykio ligoninėje apžiūros metu buvo sukarpyti jo drabužiai: striukė „Canada goose“, 1 450 Eur vertės, džemperis, 150 Eur vertės, džinsinės kelnės „Diesel“, 150 Eur vertės, ir apatiniai drabužiai, 50 Eur vertės. Jam išaiškinta teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo į kaltininko draudimo bendrovę. M. S. jam atlygino dalį žalos banko pavedimu, pervedė 5 000 Eurų (t. 1, b.l. 107-108).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. M. paaiškino, kad 2023 m. vasario 12 d., apie 10 val., ji su savo vyru A. M., dukra S. M. M., gimusia (duomenys neskelbtini) m., važiavo iš namų į (duomenys neskelbtini) su jos įmonei priklausančiu automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Oras buvo geras, lauke buvo šviesu, švietė saulė, matomumas buvo geras. Automobilį vairavo jos vyras, ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, dukra - gale. Kai važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) prospekto žiedo, užgeso jos automobilis, nes pasibaigė benzinas. Vyras truputį pavažiavo automobiliu dešiniau, kiek pavyko, automobilis sustojo važiuojamojoje dalyje dešinėje pusėje, toliau pavažiuoti negalėjo. Tada vyras pasakė, kad eina pėsčiomis namo pasiimti kitą automobilį ir atveš benzino. Ji liko sėdėti automobilyje, priekinėje keleivio vietoje, žiūrėjo telefone paskaitą, ar buvo prisisegusi saugos diržą, nepamena. Maždaug po pusvalandžio atvažiavo jos vyras savo automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pastatė priekyje jos automobilio. Pamatė, kaip jis praėjo pro jos dureles, t. y. iš keleivio pusės šalia automobilio. Ar jis ką nors nešėsi rankose, nepamena. Kuro bakas jos automobilyje yra iš vairuotojo pusės. Nuo to momento ji prarado sąmonę ir, kas tiksliai įvyko, kaip įvyko eismo įvykis, neatsimena. Atsigavo tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje apie 13-14 val. Pamatė, kad jai sužalota kairė koja ir kairė ranka, buvo susiūtos žaizdos ant rankos ir kojos ir daug kraujosruvų ant kojos, smulkios žaizdos ant rankų, vakare ją paleido namo. Taip pat po įvykio jai atsirado stuburo ir kaklo skausmai. Šiuo metu gydosi (duomenys neskelbtini) šeimos centre, taip pat lanko privačiai kineziterapeutą UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra nedarbinga, gydymas tęsiamas. Jos vyras šiuo metu yra ligoninėje, jam buvo padarytas kojos atviras lūžis, sužalota ranka ir galva, ruošiamas antrai kojos operacijai. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja (t. 1, b.l. 97-98, 100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 1073/2023 (01), kurioje konstatuota, jog A. M. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktos ir abipus blauzdų srityse, odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės skilties, nedideliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų kaktinių skilčių, krūtininių VI ir VII slankstelių keterinių ataugų lūžiais, kairio riešo laivelio lūžiu, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio kūnų atvirais skeveldriniais lūžiais, padaryti minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu prieš patenkant į RVUL. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti minėtomis kūno sritimis vienmomentiškai kontaktuojant su automobilio išorinėmis detalėmis. Nustatyti sužalojimai, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l 78-82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 1068/2023 (01), kurioje konstatuota, jog G. M. nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje virš kaktinės, momeninės galvos smegenų skilčių; žaizdos (po vieną) kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, kurios tikėtina yra muštinės, odos nubrozdinimai blauzdose. Sužalojimai padaryti kietu daiktu (daiktais) - automobilio salono dalimi (-is), atsitrenkiant į ją (jas) automobilių susidūrimo metu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sveikata sutrikdoma ilgam, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 93-94).

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto I. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. vasario 12 d. apie 11.06 val. pagal (duomenys neskelbtini) apsk. VPK OVS budėtojo nurodymą nuvyko į (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g., kur įvyko eismo įvykis, kuriame nukentėjo žmonės. Atvykus į vietą, buvo nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) žiedo, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) parko viaduko apie 150 m, pralenkė lėčiau važiavusius automobilius, keitė eismo juostą ir nepastebėjo prie dešinio kelkraščio stovinčių automobilių. Kaip vėliau nustatyta, prie kelkraščio stovėjo „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. M. (kartu automobilyje buvo jos dukra S.-M. M.). G. M. automobilyje baigėsi kuras ir ji priverstinai sustojo prie kelkraščio, o jai į pagalbą atvyko jos vyras A. M., kuris atvažiavo pas ją automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo prie jos kelkraštyje už jos, t.y. priekyje „MB“. M. S. vairuojamas „MB“ atsitrenkė į G. M. „MB“ galą. Eismo įvykio metu A. M. stovėjo lauke ir pylė iš plastikinės talpos kurą į žmonos automobilį. Po smūgio jį nubloškė ant kelio važiuojamosios dalies. Eismo įvykio metu nukentėjo A. M., kuriam akivaizdžiai sumuštas visas kūnas ir dešinės kojos lūžis, ir G. M., kuri eismo įvykio metu sėdėjo savo automobilyje. Ji skundėsi kaklo skausmu bei bloga bendra savijauta, įskaitant akivaizdžią šoko būseną. Į įvykio vietą atvyko GMP 0851 ir 0843, kurie nuvežė sutuoktinius į (duomenys neskelbtini) ligoninę. M. S. ir jo šeima eismo įvykio metu nenukentėjo. Po eismo įvykio alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0762 buvo tikrintas vairuotojo M. S. blaivumas, nustatyta, kad vairuotojas blaivus (t. 1, b.l. 18).

2023 m. vasario 12 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad įvykio vietos apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini) gatvėje, atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) viaduko, kryptimi link (duomenys neskelbtini) prospekto. Leistinas greitis apžiūrimoje atkarpoje yra 60 km/h. Apžiūrima atkarpa nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Transporto priemonių bei kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio bei vienas kito atžvilgiu yra užfiksuoti nuotraukose, eismo įvykio vietos plane bei eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje. Matuota naudojant bazinės linijos metodą. X0 taškas buvo pažymėtas 11 m. atstumu nuo lietaus nubėgimo kanalizacijos dangčio esančio 2 eismo juostoje. Bazinė linija nutiesta palei dešinį važiuojamosios dalies kraštą, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr. Bazinės linijos ilgis 25 m. Xp taškas nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto nutolęs 0.2 m. atstumu. Bazinės linijos kairės pusės zona pažymėta+, dešinė pusė -. Kelio danga - šlapias asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,9 m, dešinės ir kairės pusės kelkraščių pločiai 0,7 m. Galiojimo zonoje kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ 60 km/h. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta horizontalaus ženklinimo linijomis Nr. 1.1 „Siaura ištisinė ženklinimo linija“, žymi važiuojamosios dalies kraštus, Nr. 1.5. „Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas“. Automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Automobilio priekinė kairės pusės ašis eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje yra pažymėta Nr. 1.1, galinė kairės pusės -1.2. Automobilis „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje, priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini) pr. Automobilio priekinė dešinės pusės ašis eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje yra pažymėta Nr. 2.1, galinė kairės pusės - 2.2.. Automobilis „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, tarp pirmos ir antros eismo juostų, priekine dalimi nukreiptas link (duomenys neskelbtini) pr. Automobilio priekinė dešinės pusės ašis eismo įvykio aplinkybių matavimų lentelėje yra pažymėta Nr. 3.1, galinė kairės pusės - 3.2.. Automobilių padėtys po eismo įvykio nebuvo pakeistos. Apžiūrint eismo įvykio vietą buvo aptiktos stiklo šukės, kurių koncentracija eismo įvykio vietos aplinkybių matavimų lentelėje buvo pažymėta Nr. 6.1, 6.2, 6.3, 6.4. Taip pat stebimos plastikinės automobilių detalių nuolaužos, kurių koncentracija eismo įvykio vietos aplinkybių matavimų lentelėje buvo pažymėta Nr. 5.1, 5.2, 5.3, 5.4.. Automobilio „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukritęs valstybinis numeris pažymėtas Nr. 4.(t. 1, b.l. 19-30).

2023 m. vasario 12 d. apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio apžiūra. Konstatuota, kad jam matomi išoriniai apgadinimai: sulenktas variklio dangtis, dešinės pusės priekinis sparnas, sulenktos priekinės dešinės pusės durys, sudaužytas priekinis stiklas, sudužęs priekinis dešinės pusės žibintas bei posūkio žibintas, sulaužytas priekinis bamperis bei jame esantis priešrūkinis žibintas, sulaužytos radiatoriaus grotelės, suveikusi oro pagalvių sistema, nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Padangos atitinka KET reikalavimams. Pavarų svirties pozicija N Pagrindinis stabdys: spaudžiant pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo judesiai persiduoda į ratus. Šviesos prietaisai veikia. Stovėjimo stabdys užsitraukia per 5 spragtelėjimus. Automobilis perduotas M. S. ir bus saugomas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) autocentre (t. 1, b.l. 30-37).

2023 m. vasario 12 d. apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio apžiūra. Konstatuota, kad jam matomi išoriniai apgadinimai: sulenktas variklio dangtis, sulenkti abu priekiniai sparnai, sulenktas bagažinės dangtis, sulenktos priekinės kairės pusės durelės, sulenktas galinis kairės pusės sparnas, išdužęs bagažinės dangčio stiklas, sugadinta galinė pakaba, skilęs priekinis stiklas, suveikusi oro pagalvių sistema, sulaužytas galinis bamperis, sudužę priekiniai ir galiniai žibintai. Pagrindinis stabdys neveikia, spaudžiant pedalą jis siekia galinę padėtį ir į pirminę padėtį negrįžta. Šviesos prietaisai yra sugadinti, todėl jų patikrinti nėra galimybės. Pavarų svirties pozicija: D. Stovėjimo stabdys elektrinis (t. 1, b.l. 38-46).

2023 m. vasario 12 d. apžiūros protokole užfiksuota transporto priemonės „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po eismo įvykio apžiūra. Konstatuota, kad jam matomi išoriniai apgadinimai: sulaužytas bagažinės dangtis, sulaužytas galinis bamperis, subraižytas galinis kairės pusės sparnas, subraižytos abi kairės pusės durys, sulenktas priekinis kairės pusės sparnas, sulaužytas priekinis bamperis, sugadintas priekinis kairės pusės žibintas, apgadintas variklio dangtis. Pavarų svirtis pozicijoje P. Stovėjimo stabdys elektrinis. Spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas, vairo judesiai persiduoda į ratus. Priekiniai ir galiniai šviesos prietaisai veikia, padangos atitinka KET (t. 1, b.l. 47-54).

Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis 2023 m. vasario 12 d. apie 10.55 val. automobiliu „Mercedes Benz G500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, antra eismo juosta apie 60 km/h greičiu, jis rikiavosi į dešinę pirmą eismo juostą, norėdamas aplenkti lėtai jo juostoje važiavusį automobilį. Priekyje pirmoje juostoje važiavo kitas automobilis, prieš kurį nieko nesimatė. Jam pradėjus persirikiavimo manevrą į pirmą eismo juostą, priešais pirmoje eismo juostoje važiavęs automobilis iš juostos pasitraukė ir tada jis pamatė kliūtį pirmoje eismo juostoje – du sustojusius automobilius, sustabdyti nespėjo, atsitrenkė į automobilį „Mercedes Benz GLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis nuo smūgio apsisuko, parbloškė šalia stovėjusį asmenį (A. M.) ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Volvo“.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais: nukentėjusiųjų A. M., G. M. parodymais, policijos pareigūno I. B. tarnybiniu pranešimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadomis, eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolų duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusieji A. M. ir G. M. vienodai nurodė, kad jie su dukra S. M. M. 2023 m. vasario 12 d. automobiliu „Mercedes Benz GLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), vairavo A. M., žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta, baigėsi kuras ir automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje, arčiau kelkraščio. Tuomet A. M. pėsčias nuėjo iki namų, pasiėmė kitą šeimos automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo atvažiavo atgal prie sustojusio automobilio „Mercedes Benz GLA“, atsivežė benzino bakelyje. A. M. nurodė, jog automobilį „Volvo“ pastatė už 5 metrų priešais stovintį automobilį „Mercedes Benz GLA“. A. M. pasiėmęs benzino bakelį per kelkraščio pusę nuėjo prie automobilio „Mercedes Benz GLA“ galinės dalies. Priėjo prie automobilio kuro pylimo angos, kuri, kaip parodymuose nurodė G. M., buvo iš vairuotojo pusės, stengėsi būti kuo arčiau automobilio, neišeiti į antrą eismo juostą. Vertindamas automobilių eismą pamatė, kad į jį dideliu greičiu artėja automobilis „Mercedes Benz“ SUV tipo, kaip buvo partrenktas neatsimena, nes iš karto prarado sąmonę, atsipeikėjo ligoninėje. G. M. nurodė, kad ji visą laiką, kol stovėjo užgesęs automobilis „Mercedes Benz“, o vyras važiavo atsivežti kuro, buvo jo viduje, ji matė einantį vyrą pro jos pusės automobilio dureles link galinės automobilio dalies, o po to prarado sąmonę, atsigavo ligoninėje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 1073/2023 nustatyta, kad eismo įvykio metu A. M. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis kaktos ir abipus blauzdų srityse, odos nubrozdinimais kairėje blauzdoje, nedideliu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairės kaktinės skilties, nedideliu kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš abiejų kaktinių skilčių, krūtininių VI ir VII slankstelių keterinių ataugų lūžiais, kairio riešo laivelio lūžiu, dešinio šeivikaulio ir blauzdikaulio kūnų atvirais skeveldriniais lūžiais, šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; specialisto išvada Nr. G 1068/2023 (01) nustatyta, kad G. M. eismo įvykio metu nustatytas trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje virš kaktinės, momeninės galvos smegenų skilčių; žaizdos (po vieną) kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, kurios tikėtina yra muštinės, odos nubrozdinimai blauzdose, sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sveikata sutrikdoma ilgam, ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, t. y. 2023 m. vasario 12 d., apie 10.55 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, 190 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės viaduko, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz G500“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) prospekto pusės link (duomenys neskelbtini) prospekto pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad „<...>, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, ir 128 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, t. y. prieš persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko vairuojamu automobiliu persirikiuodamas iš antros eismo juostos įvažiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją eismo juostą ir atsitrenkė į pirmoje eismo juostoje prie dešinio važiuojamosios dalies krašto stovėjusį automobilį „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei partrenkė prie jo stovėjusį vairuotoją A. M., nuo smūgio automobilis „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pajudėjo ir atsitrenkė į priekyje jo stovėjusį automobilį „Volvo XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui A. M. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleivei G. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintos visos trys transporto priemonės.

Kaltinamasis M. S. 2024 m. kovo 5 d. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant laiduotoju S. C. (t. 3, b.l. 45-49), teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė šį prašymą.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo M. S. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 161), administracine tvarka baustas daugiausiai už smulkius KET pažeidimus (už transporto priemonės vairavimą be privalomosios techninės apžiūros, greičio viršijimą), tačiau visos paskirtos baudos sumokėtos, bylos duomenimis paskutinis KET pažeidimas padarytas 2022 m. gruodžio mėn. (t. 1, b.l. 162-184), jis dirba (t. 1, b.l. 185) ir yra palankiai charakterizuojamas tiek darbo/verslo santykiuose, tiek asmeniniuose santykiuose (t. 3, b.l. 50-54). Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po sukelto eismo įvykio kaltinamasis nuoširdžiai rūpinosi nukentėjusiųjų sveikata ir gerove, iš karto dar iki draudiminių išmokų išmokėjimo savanoriškai pervedė 5000 eurų nukentėjusiajam A. M., taip pat suteikė neatlygintinai naudotis nukentėjusiesiems kitą automobilį vietoj sugadintojo (t. 1, b.l. 192-193). Didelę dalį padarytos turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam A. M. atlygino draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas, nukentėjusiajai G. M. ir civiliniam ieškovui UAB „X“ draudimo bendrovė visiškai atlygino turtinę žalą, nukentėjusiajai G. M. ir dalį neturtinės žalos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas vertina, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 3 punkte numatyta sąlyga kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas neprieštaravo, kad M. S. atžvilgiu teismas taikytų BK 40 straipsnį ir atleistų jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo ilgametį draugą ir gerą pažįstamą S. C.. Atvykęs į teismo posėdį ir 2024 m. sausio 11 d. rašytiniu prašymu S. C. prašė perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (t. 3, b.l. 55-56).

Apklaustas teisme laiduotojas S. C. paaiškino, kad jis yra gydytojas (krūtinės chirurgas), profesorius, dirba (duomenys neskelbtini), gerbiamas kolegų ir pacientų, turi daug apdovanojimų, yra tarptautinių organizacijų narys, aktyviai dalyvaujantis tarptautinėje veikloje. Pažįsta M. S. virš 20 metų dar nuo to laiko, kai jis buvo studentas, pažįsta jo visą šeimą. Jo sūnus ir M. S. buvo kursiokai. Jis buvo pirmas žmogus, į kurį M. S. kreipėsi įvykus šiai nelaimei. M. S. yra labai geras žmogus, geras tėvas, sūnus, vyras, kolega ir Lietuvos patriotas. M. S. labai gailisi dėl to, kas atsitiko, šimtą kartų analizuoja šią situaciją, ką galėjo padaryti. Įvyko nelaimė, kuri gali atsitikti bet kuriam vairuotojui. Kad taip neatsitiktų, reikia su asmeniu dirbti. Jis (laiduotojas) turi labai didelę patirtį dirbdamas kolektyve ir mano esantis tas žmogus, kuris galės daryti įtaką M. S., kad ateityje tokių dalykų neatsitiktų. Jie bendrauja po 1-2 kartus per savaitę. Jis darytų poveikį pokalbiais, psichoterapija, padėtų poveikiu mąstysenai, kad niekada nereikia skubėti, niekuo nepasitikėti ir pasitikrinti kelis kartus prieš darant kokį žingsnį. Jis dirba versle, jam atsitinka visokių situacijų, jis padėdavo M. S., kiek galėdavo. Jo nuomonė kaltinamajam svarbi. Kiek anksčiau buvo situacijų, M. S. visada paklausydavo jo (t. 2, b.l. 41-42).

S. C. yra medicinos profesorius, habilituotas daktaras, gydytojas chirurgas, nepriekaištingos reputacijos darbuotojas, tarptautinių organizacijų narys, už savo veiklos pasiekimus, nuopelnus Lietuvai apdovanotas valstybiniu padovanojimu ir padėkomis. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad laiduotojas nėra teistas ar baustas administracine tvarka, dirba (t. 2, b.l. 57-59). S. C. asmenybė tiek pagal jį apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo jį vertinti prieštaringai ar nepalankiai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Atsižvelgiant į tai, kad M. S. nagrinėjamu atveju buvo blaivus, padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, padeda sumažinti patirtas neigiamas įvykio pasekmes, yra dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, prokurorei nesiūlant skirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo skirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Pagal BPK 109 straipsnį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems A. M. ir G. M. ir civiliniam ieškovui UAB „X“ buvo padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Tai reiškia, kad M. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filiale. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas civilinis atsakovas pagal pareikštus reikalavimus. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti civilinis ieškovas (kasacinė nutartis Nr. 2K-119-489/2017).

Perdavus bylą teisminiam nagrinėjimui, nukentėjusieji A. M. ir G. M. pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas UAB „X“ – civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

2024 m. vasario 29 d. pareiškimu nukentėjusioji G. M. informavo teismą, kad civilinis atsakovas 2024 m. sausio 24 d. sumokėjo 440 Eur žalos kompensaciją (t. 3, b.l. 21, 32), todėl G. M. 2024 m. vasario 29 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu jai padarytos 315,35 Eur turtinės žalos ir 22 000 Eur neturtinės žalos, bei prašymą priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t.3 b.l. 22-27). Patikslintame ieškinyje ji nurodė, kad dėl civilinio atsakovo sumokėtos 440 Eur kompensacijos dėl papildomų gydymo išlaidų pagal papildomą nukentėjusiosios 2023 m. gruodžio 29 d. pretenziją, sumažino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo šia suma iki 315,35 Eur (3 punktas).

2024 m. kovo 5 d. nukentėjusioji G. M. per atstovą informavo teismą, kad civilinis atsakovas paskaičiavo 2 315,35 Eur draudimo išmoką, kurios 2 000 Eur sudaro neturtinės žalos atlyginimas, 315,35 Eur turtinės žalos atlyginimas (t. 3, b.l. 31-32).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas 2024 m. kovo 5 d. pranešimu informavo teismą, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai G. M. šiai dienai yra paskaičiavusi ir sumokėjusi 2 702,23 Eur draudimo išmoką dėl turtinės žalos reikalavimų ir 5 000 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 82-89).

Atsižvelgdama į šiuos duomenis, G. M. 2024 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį tik dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašymą priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t.3 b.l. 106-111).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas 2024 m. balandžio 30 d. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patikslintus ieškinius, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai G. M. dėl eismo įvykio metu patirtų pasekmių buvo apskaičiuota ir išmokėta 5000 eurų dydžio neturtinė žala. Jos reikalavimą dėl 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo prašė atmesti. Atsiliepime nurodė, kad neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai buvo nustatytas pagal individualios bylos faktines aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos mastui įvertinti aktualių kriterijų visumą: įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdį (konkrečių atveju - žaizdos kair. alkūnėje ir kair. blauzdoje, blauzdos nubrozdinimai, trauminė subdūrinė hemoragija, trauminis smegenų pabrinkimas), jos sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę (1,5 mėnesiai), sužalojimų progresavimo tikimybę, patirtos traumos įtaką nukentėjusio trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, medicininiuose dokumentuose įvardytas nukentėjusių patirtų traumų diagnozes bei galimus liekamuosius reiškinius (potrauminio streso sindromas). Dydis nustatytas atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, patirto eismo įvykio metu. Civiliniame ieškinyje nėra pateikti jokie įrodymai, kurie leistų laikyti, kad nukentėjusiosios patirtas sveikatos sutrikdymas turėjo ypatingų neigiamų padarinių (t. 3, b.l. 113-115).

Nukentėjusioji jai dėl eismo įvykio padarytą neturtinę žalą vertina 25 000 eurų dydžiu ir tokio dydžio prašė iš draudimo bendrovės 2023 m. spalio 6 d. pretenzijoje. 2024 m. balandžio 29 d. patikslintame ieškinyje, atsižvelgdama į jau kompensuotą neturtinės žalos sumą (5000 eurų) reikalavimą neturtinės žalos dalyje sumažino iki 20 000 eurų. Ji nurodo, kad eismo įvykio metu buvo sužalota, sąmoningą nuovoką atgavo tik ligoninėje, praėjus maždaug 1,5 val. po įvykio, jos kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis ir pjautinėmis žaizdomis, o dalis randų išlikę iki šiol. Po patirtų sužalojimų ją kamavo dideli skausmai visoje krūtinėje, šonkauliuose, kaklo srityje, o dėl daugybinių sužeidimų nukentėjusioji net negalėjo apsiversti ant šono, be skausmo kvėpuoti ir pakilti iš lovos. Po savaitės prasidėjo labai stiprus galvos skausmas, pradėjo tirpti dešinė ranka ir koja, pradėjo strigti kalba, atmintis, orientacija. Dėl to ji kreipėsi į medikus pagalbos, praėjus 2 savaitėms po avarijos vėl buvo hospitalizuota, jai aptikta 10 mm diametro hematoma (kraujosrūva) smegenyse. Po gydymo ribojimai buvo dideli - uždrausta sunkesnė veikla, ribotas automobilio vairavimas, aktyvūs judesiai, sunkūs nešuliai, lankstymasis, o nukentėjusioji dar turėjo pasirūpinti tuo metu neįgaliu buvusiu sutuoktiniu, kuris tiriamojo įvykio metu patyrė itin sunkius sužalojimus. Visa tai jai buvo labai sunku ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Nukentėjusioji iki šiol jaučia skausmus, negali pilnavertiškai judėti, iki šiol neatsistatė atmintis, kyla dėmesio koncentracijos problemų. Dėl sveikatos sutrikimų ji patyrė stresą ir nerimą darbinėje veikloje, nes negalėjo laiku ir kokybiškai atlikti darbo funkcijų, tinkamai atlikti vadovės pareigas, todėl kilo potenciali grėsmė ir visai įmonės veiklai - nukentėjusiosios pragyvenimo šaltiniui, o paraleliai buvo baimė bei neaiškumas, ar sutuoktinis galės grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, ar nereikės jo išlaikyti. Nukentėjusiajai negalint atlikti darbinių funkcijų sutriko įmonės veikla bei darbuotojų tarpusavio santykiai, suprastėjo kokybė, padaugėjo produkcijos gražinimų, nepatenkintų klientų, buvo sugadinta įmonės reputacija, kurta daugybę metų.

Sumažėjo pelnas, trūko darbo gamybos srityje, dėl to kilo darbuotojų psichologinė įtampa, kurią išgyveno nukentėjusioji. Dėl patirtų sužalojimų ir liekamųjų padarinių nukentėjusioji negalėjo užsiimti įprastomis laisvalaikio veiklomis: šokių pamokomis, lankyti keramikos studiją, kurią lankė kartu su dukra, tinkamai suorganizuoti jauniausios dukros gimtadienio. Jai buvo sunku kilnoti sutuoktinio neįgaliojo vežimėlį nuo laiptų iki lauko šaligatvio, jį stumti, įkelti-iškelti iš automobilio, atlikti kitus sunkių daiktų kilnojimo veiksmus buityje. Ji buvo priversta atsisakyti suplanuotos kelionės į (duomenys neskelbtini), į koncertą. Ją nuolat kankino nerimas, kad nei jos, nei sutuoktinio sveikatos problemos nesusitvarkys. Ji išgyveno, kad eismo įvykyje dalyvavusi jauniausia dukra patyrė labai didelę psichologinę traumą, jie virš mėnesio negalėjo ja pasirūpinti ir dukra dėl to patyrė didelį stresą, pasikeitė jos elgesys, santykiai su aplinkiniais, ji įgijo pripratimą prie kompiuterinių žaidimų ir interneto, nors tokios priklausomybės anksčiau neturėjo. Tiriamasis įvykis negrįžtamai pakeitė visos šeimos gyvenimą, pomėgius, tarpusavio ryšius (t. 3, b.l. 107-109).

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji G. M. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. CK nėra nustatytas konkretus atlygintinos neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Taigi, teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, neatsargiais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai G. M. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas: trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje virš kaktinės, momeninės galvos smegenų skilčių; žaizdos (po vieną) kairėje alkūnėje, kairėje blauzdoje, kurios tikėtina yra muštinės, odos nubrozdinimai blauzdose. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma ligoninės stacionare, kentė nepatogumus buityje ir darbe dėl apribotų judėjimo galimybių, dėl poreikio pasirūpinti sunkiai sužalotu sutuoktiniu, sumažėjusio aktyvumo, dėmesio koncentracijos sutrikimų. G. M. ieškinyje nurodė, kad ji ir po baigto gydymo vis dar patiria buvusių traumų pasekmes, kurios riboja jos galimybes dalyvauti įprastame gyvenime: iki šiol jaučia skausmus, negali pilnavertiškai judėti, jai neatsistatė atmintis, kyla dėmesio koncentracijos problemų. Ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nes atsirado baimė ir netikrumas dėl tolimesnės sunkiai sužaloto sutuoktinio sveikatos, pergyveno dėl savo dukters, nes eismo įvykis sukėlė jai psichologinę traumą, o ji ilgai negalėjo ja asmeniškai pasirūpinti, palaikyti, dabar stebi to įtakoje jos pasikeitusio elgesio pasekmes, pablogėjo šeimos tarpusavio santykiai.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui. Įstatymo 15 straipsnio 9 dalis nustato, kad eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas tvirtina finansų ministras. Pagal LR Finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintų „Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ 4.2 punktą, rekomenduojama draudikui, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, nustatyti neturtinės žalos dydžius atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: iki 1 mėn. iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA. 2023 m. 1 MMA buvo 840 Eur. Šie dydžiai gali būti didinami, kai nustatomas atitinkamas asmens dalyvumo sumažėjimas, neįgalumo lygis ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Paprastai didesnės sumos priteisiamos, kai eismo įvykio metu padaromi daugybiniai kaulų lūžiai, nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekamos sudėtingos operacijos, po kurių vis tiek lieka liekamieji reiškiniai.

2024 m. vasario 29 d. pareiškimu nukentėjusysis A. M. informavo teismą, kad civilinis atsakovas 2024 m. sausio 29 d. sumokėjo 16 786,01 Eur žalos kompensaciją (t. 3, b.l. 4, 17), todėl A. M. 2024 m. vasario 29 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, dėl eismo įvykio metu jam padarytos 67 724,79 Eur turtinės žalos ir 111 600 Eur neturtinės žalos, bei prašymą priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. (t.3 b.l. 6-15). Patikslintame ieškinyje jis nurodė, kad dėl civilinio atsakovo sumokėtos 16 786,01 Eur kompensacijos pagal papildomą nukentėjusiojo 2023 m. gruodžio 29 d. pretenziją, sumažino ieškinio reikalavimą dalyje dėl 31 958,84 Eur papildomų gydymo išlaidų ir negautų pajamų iki 15 172,83 Eur (6 punktas) (t. 3, b.l. 5-15).

2024 m. kovo 5 d. nukentėjusysis A. M. per atstovą informavo teismą, kad civilinis atsakovas paskaičiavo 29 919, 30 Eur draudimo išmoką, kurios 16 600 Eur sudaro neturtinės žalos atlyginimas, 13 319,3 Eur turtinės žalos atlyginimas. (t. 3, b.l. 33-34).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas 2024 m. kovo 5 d. pranešimu informavo teismą, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam A. M. šiai dienai yra paskaičiavusi ir sumokėjusi 63 822,75 Eur draudimo išmoką dėl turtinės žalos reikalavimų ir 25 000 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b.l. 82-89).

Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, A. M. 2024 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl 19 817,5 Eur turtinės žalos atlyginimo, 95 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašymą priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t.3 b.l. 98-104). Ieškinyje nurodyta, kad civilinis atsakovas visiškai atlygino jo patirtą ir ankstesniuose ieškiniuose prašytą atlyginti žalą dėl asmeninio naudojimo daiktų sugadinimo, dėl nukentėjusiojo savarankiškai patirtų gydymosi ir kūno reabilitacijos išlaidų, dėl buities ir kitų išlaidų, patirtų dėl ribotų veiksmų galimybės dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos, dėl automobilio „Volvo XC 60“ sugadinimo, dėl negautų pajamų siejamų su darbine veikla. Patikslintas ieškinys dalyje dėl turtinės žalos reiškiamas dėl draudimo bendrovės nekompensuotos turtinės žalos, susijusios su senatvės pensija. Ieškinyje teigiama, kad nuo tiriamojo įvykio iki šiol A. M. negavo darbo užmokesčio ir už jį nebuvo mokamas VSD mokestis, todėl jis negavo apskaitos vienetų, pagal kuriuos skaičiuojama individualioji pensijos dalis, atitinkamai dėl to sulaukęs pensijos, jis gaus mažesnę pensiją. Tam, kad nukentėjusysis gautų pensiją tokią, kokia priklauso, minėtas sumas jis ar draudimo bendrovė turi sumokėti Sodrai bei tokiu būdu atkurti jo teisę į didesnę pensijos dalį, kurią prarado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Ieškinyje nurodoma, kad iki 2023 m. balandžio 1 d. A. M. gaudavo 11 151,37 Eur „bruto“ darbo užmokestį, o nuo 2023 m. balandžio 1 d. turėjo gauti 11 791,37 Eur dydžio darbo užmokestį, negautoji darbo užmokesčio dalis už 2023 m. vasario mėnesį sudaro 5 638,91 Eur, todėl visas negautas jo darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo mėnesio sudaro 158 286,72 Eur (11 791,37 Eur x 12 mėn. + 11 151,37 Eur (už 1 mėn.) + 5 638,91 Eur (už 2023 m. vasarį )). Taikant 12,52 procentų tarifo valstybinio socialinio draudimo mokestį, nuo šios sumos VSD mokestis sudaro 19 817,5 Eur, kuris nebuvo sumokėtas Valstybinio socialinio draudimo fondui ir nuo šios sumos neįgyti pensijos apskaitos vienetai (taškai), todėl atitinkamai bus paskaičiuota mažesnė individuali pensijos dalis (t. 3, b.l. 98-104).

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas 2024 m. balandžio 30 d. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patikslintus ieškinius, kuriame nurodė, kad A. M. nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. yra išmokėta 112 105,62 Eur draudimo išmoka, kuria kompensuota 82 009,16 Eur negautų pajamų, 5 096,46 Eur turtinė žala ir 25 000 Eur neturtinė žala. Atsiliepime nurodoma, kad reikalavimas sumokėti 19 817,50 Eur sumą kaip įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie SADM negali būti tenkinamas, kadangi nukentėjusysis vadovaujantis CPK 5 straipsnio 1 dalimi gali ginti tik savo paties, o ne kito asmens teisę. Taip pat civilinis atsakovas nesutinka su reikalavimo argumentu, kad nemokant įmokų VSDF ieškovas praras galimybę sukaupti papildomų apskaitos vienetų (taškų), kurie naudojami senatvės pensijos individualiai daliai apskaičiuoti. Kadangi šis reikalavimas kildinamas iš galimo gaunamų pajamų (ateityje skiriamos senatvės pensijos) dalies praradimo, ieškovas turi teisę reikalauti tik skirtumo tarp jam „realiai“ paskirtos pensijos dydžio ir „teoriškai“ apskaičiuotos pensijos dydžio, jei šie apskaitos vienetai (taškai) būtų įtraukti į skaičiavimą. Šiai dienai nėra žinoma, koks bus teisinis reguliavimas ir pensijos dydžio skyrimo metodika pensijos skyrimo metu, todėl iš anksto nustatyti, koks bus skirtumas tarp ateityje ieškovui paskirtos senatvės pensijos dydžio po įvykusio eismo įvykio, nėra galimybės (t. 3, b.l. 113-115).

Draudiko pareigą nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui atlyginti žalą (nuostolius) nustato tokios rūšies draudimo santykius reglamentuojančios teisės normos ir atitinkamos rūšies draudimo taisyklės. Pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 punktą, eismo įvykio žala – per draudžiamąjį įvykį padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens turtui, jo sveikatai ir (arba) žala, atsiradusi dėl nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvybės atėmimo, ir (arba) neturtinė žala ar žala, kuri atsirado vėliau, kaip eismo įvykio pasekmė. Įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa, dėl sveikatos sutrikdymo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjusysis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sutrikdyta, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensuojamąją funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Išimtys iš esmės galimos tik sveikatos sužalojimo atvejais, kada nukentėjusiajam yra reikalingas mokamas gydymas. Tokiais atvejais yra išskirti kriterijai, kuriuos turi atitikti reikalaujama atlyginti žala: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-164-1075/2019). Tuo tarpu kitais atvejais, įskaitant ir negautų pajamų kompensavimą, žala turėtų būti jau patirta. Ateityje būsianti patirta žala nekompensuojama draudimo išmokos forma, kol ji dar nėra patirta. Jei draudimo išmoka būtų priteista į ateitį, taip būtų atlyginama ne realiai asmens patirta ir socialinio draudimo įstaigos socialinėmis draudimo išmokomis atlyginta žala, bet ir ta žala, kuri dar tik atsiras ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155- 684/2015). Šiuo atveju civilinis ieškovas pats civiliniame ieškinyje savo žalą dėl nesumokėtų VSD įmokų įvardina kaip „ateities žalą“.

Antra, pažymėtina tai, kad civilinis ieškovas A. M. reiškia nepagrįstai didelį reikalavimą dėl nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, dėl kurių nesumokėjimo ateityje nukentėtų jo būsimos pensijos individualioji dalis. Kaip matyti iš A. M. civilinio ieškinio, reikalavimas dėl 19 817,5 Eur turtinės žalos grindžiamas ir apskaičiuotas pagal nuo jo darbinių pajamų laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 12 d. iki 2024 m. kovo m. nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų (12,52 procentų nuo bruto darbo užmokesčio) sumą (t.3, b.l. 99).

Pagal LR Socialinio draudimo pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalį už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais – iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – vidutinis darbo užmokestis) <...>. Tuo tarpu LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis be pensijų socialinio draudimo nustato ir kitas socialinio draudimo rūšis: ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų, privalomojo sveikatos draudimo. Apdraustasis asmuo moka pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos draudimų įmokas. Pagal Sodros viešai teikiamus duomenis apie socialinio draudimo įmokų tarifus už samdomus darbuotojus su neterminuota darbo sutartimi už 2023-2024 m., matyti, kad pensijų draudimo įmoka sudaro 8,72 procentus, ligos - 1,99 procentus, motinystės – 1,81 procentus, o sveikatos 6,98 procentus nuo darbo užmokesčio. Ieškovo paskaičiuotos VSD įmokos (12,52 procentai DU) apima ne tik pensijų draudimo įmokas, bet ir ligos ir motinystės. Tik privalomo sveikatos draudimo įmokos neįtrauktos į A. M. reikalaujamą sumą (t. 3, b.l. 99). Kadangi kaip minėta pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalį individualios pensijos apskaitos taškai skaičiuojami tik nuo pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, turtinė žala dėl nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, dėl kurių nepagrįstai bus sumažintas individualus pensijos dydis, galėtų būti skaičiuojamas tik pagal nesumokėtų pensinio draudimo įmokų sumą (atitinkamai 8,72 procentus o ne 12,52 procentų), todėl reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik dėl 13 802,60 Eur sumos nesumokėtų pensinio draudimo įmokų.

Be to, pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį jeigu asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje (t.y. tame tarpe ir ligos socialinio draudimo išmoką), laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitant kaupiamosios pensijų įmokos dalį). Įmokų sumai apskaičiuoti taikoma šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų socialinio draudimo išmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d., suma didinama 1,289 karto. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota įmokų suma sudedama su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta įmokų suma, pagal kurią nustatomas įgytas apskaitos vienetų skaičius. Taigi sistemiškai vertinant Įstatymo 11 ir 12 straipsnių nuostatas pensijų socialinio draudimo įmokos ir gaunami pensijos apskaitos taškai skaičiuojami ne tik nuo darbo užmokesčio lėšų, bet ir nuo ligos išmokų, tokiu būdu dalinai kompensuojant pensijos apskaitos taškų praradimą dėl nedarbingumo laikotarpiu negautų darbo pajamų ir nuo jų nesumokėtų atitinkamų socialinio draudimo įmokų. Todėl skaičiuojant kompensuotinos žalos dydį dėl nesumokėtų pensijos draudimo įmokų nuo pilno atlyginimo, turėtų būti minusuojamos įmokos, mokėtinos nuo nukentėjusiojo gautų ligos išmokų. Reiškiant reikalavimą šios aplinkybės nebuvo įvertintos.

Taip pat nepagrįstas ir civilinio ieškinio teiginys, kad tik pagal Sodros išmokas skaičiuojamas darbo stažas, o nedarbingumo laikotarpiu darbo stažas prarandamas. Pagal minėto Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą, į stažą įskaitomas laikas, per kurį asmenys gavo ligos (įskaitant mokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ar profesinės reabilitacijos socialinio draudimo išmokas, mokamas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 8 punktu, nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas)“.

Nukentėjusysis A. M. savo ieškinyje prašydamas priteisti neturtinės žalos kompensaciją nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė sunkų kūno sužalojimą. Po tiriamojo įvykio jis ilgai gydėsi ligoninėje, atgavęs sąmonę, buvo bejėgis, negalėjo atlikti net fiziologinių procesų, teko intervenciniu būdu užtikrinti fiziologinius poreikius. Dėl medicininių intervencijų, negalėjimo savarankiškai atlikti elementarių buitinių veiksmų (pvz. pavalgyti) arba būdamas priverstas tenkinti fiziologinius poreikius palatoje, matant ir girdint aplinkiniams, jautė nepatogumą, gėdos jausmą, pažeminimą, baimę, kurią stiprino palatoje mirštantys kiti ligoniai, nevilties jausmą, negalėjo miegoti naktimis. Dėl patirtų sužalojimų ir operacijų jį kamavo stiprus skausmas, buvo leidžiama daug nuskausminamųjų, įskaitant stiprius narkotinius preparatus (opioidus). Taip pat buvo apribotas jo judėjimas, nuolatos turėjo gulėti ant nugaros, nes negalėjo pasiversti ant šono, kankino nuolatiniai nugaros skausmai, tirpo rankos. Hospitalizacijos metu sutriko regėjimas, gydymo įstaigoje buvo prarasta galimybė net skaityti, liejosi raidės, o tai sukėlė papildomą panišką baimę, kad bus prarasta ir rega, ne tik vaikščiojimas. Ligoninėje jis praleido mėnesį, jam buvo atliktos trys operacijos, po jų jam vis dar buvo labai sunku judėti, tam reikėjo pagalbinių priemonių. Namuose nukentėjusysis visą laiką buvo priverstas gulėti, reikėjo nuolatinės šeimos pagalbos. Kasdien teko vartoti vaistus ir atlikti perrišimus, 3 kartus per savaitę vykti į polikliniką. Miegas neatsistatė net grįžus iš gydymo įstaigos, o tai dar labiau vargino ir neigiamai veikė tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Gijimo procesas nebuvo ir nėra sklandus, dėl natrio lygio kraujyje nukritimo vėl buvo hospitalizuotas, patyrė ilgai trunkančias ir varginančias medicinines procedūras. Jį ištyrę medikai padarė išvadą, jog natrio lygis kraujyje nukrito greičiausiai nuo didžiulio nuskausminamųjų kiekio. Gijimo metu buvo nustatyta, kad lūžęs blauzdikaulis gyja netinkamai, konstatuota, kad jam reikalinga nauja operacija, kurios metu būtų paimta klubakaulio dalis ir įdėta į ertmę blauzdikaulyje. Jai nepavykus tektų nešioti metalinės konstrukcijos „Ilizarovo“ aparatą. Ši žinia, suvokimas, kad iki išgijimo dar labai ilgas procesas, ypač prislėgė ir sukėlė didelį nuolatinį nerimą. Dėl fizinio krūvio trūkumo prarasta reikšminga raumenų masės dalis, priaugta svorio, todėl laukia nemenka reabilitacija, kad grįžti į pirminę sveikatos būklę. Po tiriamojo įvykio, dažnai apima bejėgiškumo jausmas ir irzlumas, kad beveik nieko negali atlikti savarankiškai. Dėl bendravimo su žmonėmis trūkumo niekas nebedžiugina, nieko nebesinori, nukentėjusysis jaučiasi labai nesmagiai. Šeimoje jis praktiškai negali niekuo padėti, todėl sutuoktinei tenka visa buitis ir rūpestis vaikais. Jis nebegali vežioti mažametės dukters į jos laisvalaikio užsiėmimus, važinėti dviračiu su vaikais, nedalyvavo dukters mokyklos šventėse, nebeturi galimybės užsiimti savo hobiais: teniso treniruotėmis, bėgiojimu, plaukimu. Po tiriamojo įvykio ženkliai į neigiamą pusę pasikeitė jauniausios dukters elgesys. Sutuoktinė ir sesuo kartu su ja lankėsi pas vaikų psichologę, kad suprasti avarijos įtaką mažosios dukros psichikai, bet labai sunku perprasti tą žalą ir rasti būdą jai sušvelninti, o tai sukelia papildomų išgyvenimų bei psichologinių nepatogumų. Dėl sužalojimo negalėjo dalyvauti vyresnės dukros mokyklos išleistuvių šventėje, ja pasirūpinti šiuo periodu. Jis prarado galimybę dalyvauti planuotose kelionėse. A. M. yra eliminuotas iš profesinio gyvenimo, jau ilgą laiką nedirba, negali užsidirbti įprastų pajamų, nutrūkę jo ryšiai su verslo klientais, todėl nukentėjo ir jo profesinė karjera. Akcentuotina, kad nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau intelektualiai jis suvokia sukeltus padarinius, tačiau negali niekaip įtakoti jų ar kažką pakeisti, jaučiasi įkalintas padėtyje, kurioje yra bejėgis.

Įvertinęs A. M. padarytus kūno sužalojimus, jų laipsnį, jo nedarbingumo laikotarpį, aukščiau minėtus patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, judėjimo ribojimus, dėl to sumažėjusias bendravimo galimybes, negalėjimą dalyvauti darbinėje, verslo veikloje bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas nukentėjusiajam A. M. išmokėta 25 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. A. M. reikalavimas iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas priteisti 95 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra neadekvatus įvykusiam eismo įvykiui, iš to kilusioms pasekmėms. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad A. M. būtų nustatytas neįgalumo lygis ar individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygis, kad sunkaus sužalojimo sukelti padariniai tikrai negrįžtami ir nebus ateityje sėkmingai pagydyti. A. M. ieškinys netenkintinas ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo.

Nukentėjusysis A. M. paskutiniame civiliniame ieškinyje ir prašyme priteisti proceso išlaidas pašė priteisti jam 4 919,9 Eur proceso išlaidų (t. 3, b.l. 41). Prašyme nurodyta, kad ši suma už civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, už patikslinto civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, procesinių dokumentų parengimą ir įteikimą, Swedbank mokėjimo nurodymai patvirtina, kad A. M. sumokėjo už teisines paslaugas 2023 m. kovo 2 d. 500 Eur, 2024 m. sausio 10 d. 3 000 Eur, o 2024 m. kovo 1 d. 1 419,9 Eur (t. 2, b.l. 161, 171, t. 3 b.l. 43), taigi iš viso 4 919,9 Eur.

Nukentėjusioji G. M. paskutiniame civiliniame ieškinyje ir prašyme priteisti proceso išlaidas pašė priteisti jai 4 284,90 Eur proceso išlaidų (t. 3, b.l. 38). Prašyme nurodyta, kad ši suma už civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, už patikslinto civilinio ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme, procesinių dokumentų parengimą ir įteikimą, Swedbank mokėjimo nurodymai patvirtina, kad G. M. sumokėjo už teisines paslaugas 2023 m. vasario 16 d. 1600 Eur, 2024 m. sausio 10 d. 1265 Eur, o 2024 m. kovo 1 d. 1419,9 Eur (t. 2, b.l. 204, 208, t. 3, b.l. 40), taigi iš viso 4 284,90 Eur.