- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-173-616/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46156-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Ilona Jakubėnienė, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- G. A.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Civilinis atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Andrius Kazakevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.2Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
- 2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Vidmanto Mylės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. ir jo gynėjui advokatui Andriui Kazakevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo G. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš civilio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam G. A. likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 10 144 Eur (dešimt tūkstančių vienas šimtas keturiasdešimt keturi eurai).
Nukentėjusiojo G. A. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam G. A. 10 Eur (dešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Iš J. Š. priteista nukentėjusiajam G. A. 1 250 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti ir 13,09 Eur (trylika eurų devyni euro centai) už dokumentų kopijavimą.
Rezoliucinė dalis
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta:
- dviratį – palikti G. A. nuosavybei;
- automobilį „Ford Galaxy“, valst. (duomenys neskelbtini) – palikti J. Š. nuosavybei;
- vaizdo įrašą ir nuotraukas, saugojamas kompaktinėje plokštelėje prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinis skundas atmestas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutartis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. J. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo už tai, kad 2020 metų lapkričio 21 d. apie 11.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 30 punktų reikalavimus – tai yra važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pirmąja eismo juosta nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą žengusį pėsčiąjį ar įvažiavusį dviratininką, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš kairės pusės dviračiu važiavusį G. A., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu G. A. buvo padaryti sužalojimai – dešinės galvos pusės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, dešinio smilkinkaulio lūžis, pleištakaulio didžiojo sparno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis galvos skausmas, dešinės rankos alkūninio nervo pažeidimas, kurie visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaukolės pamato kaulų (pleištakaulio) lūžio ir po jo išsivysčiusios komplikacijos, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį:
2.1. pripažinti J. Š. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam baudos bausmę 60 MGL (3000 Eur), ją sumokant per 1 (vienus) metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
2.2. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
2.3. kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.4. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus, priėjo prie teisingos išvados, jog J. Š. veiksmuose yra nustatyti visi subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, požymiai, teisingai konstatavo, kad J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodymų vertinimo pažeidimų nepadarė, tačiau nepagrįstai pripažino, kad J. Š. veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Todėl nepagrįstai J. Š. padarytą veiką pripažino mažareikšme ir tuo pagrindu jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atleisdamas J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsniu, dėl veikos mažareikšmiškumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra BK 37 straipsnio nuostatas, apibrėžiančias asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažįstant veiką mažareikšme, pagrindus ir sąlygas, iš esmės nemotyvuodamas tokio savo sprendimo, todėl teismo nuosprendis yra naikintinas.
2.5. Apeliantės įsitikinimu, teismų praktikoje atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo kelių transporto priemonių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų bylose netaikomas arba taikomas labai retai. Prokurorės nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo tik objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, o įstatymo saugomų vertybių vertingumo, dalyko ypatumų, padarinių nevertino. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog kilo itin sunkūs padariniai, padaryta labai didelė žala asmens sveikatai, tačiau sprendė, kad veikos mažareikšmiškumą lemia ne objektas ir padariniai, kurie priklauso nusikaltimo objektyviesiems požymiams, o tik veika, priežastinis ryšys bei kaltininko psichinis santykis su veika ir padariniais, todėl nepagrįstai veiką laikė mažai pavojinga ir nepagrįstai ją pripažino mažareikšme.
Žemesnės instancijos teismas
2.6. Prokurorės teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmiausia vertino veiką, priežastinį ryšį ir kaltės formą bei turinį, kurie ir nulėmė teismo sprendimą veiką pripažįstant mažareikšme, o objektą ir padarinius vertino kaip neturinčius reikšmės sprendžiant dėl veikos pripažinimo mažareikšme, nelemiančius tokio sprendimo. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, kilę itin sunkūs padariniai ir padaryta labai didelė žala asmens sveikatai jokios įtakos sprendžiant, ar veiką pripažinti mažareikšme, ar ne, neturi, visiškai nesvarbu, kokio sunkumo padariniai ir kokio dydžio žala asmens sveikatai padaryta. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu ir tokiu sprendimu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nusikalstamos veikos sudėties požymius, todėl padarė nepagrįstą išvadą bei netinkami pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, J. Š. važiuojant nedideliu greičiu, nukentėjusiajam ir pačiam pažeidus Kelių eismo taisykles, esant abipusiam neatsargumui, esant lengvesnei J. Š. neatsargumo formai – nusikalstamam nerūpestingumui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl šios neatsargios nusikalstamos veikos buvo padaryta didelė žala kito asmens sveikatai, kilo itin sunkūs padariniai – nukentėjusiajam G. A. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmes jis jaus faktiškai visą gyvenimą, apeliantės nuomone, ši J. Š. veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes negali būti laikoma nepavojinga, nors ir esant šiems teismo teisingai nurodytiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams. Prokurorės manymu, nedidelis greitis, paties nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, abipusis neatsargumas, lengvesnė neatsargumo forma – nusikalstamas nerūpestingumas galėjo turėti reikšmės skiriant švelnesnę bausmę, bet ne pripažįstant veiką nepavojinga ir dėl to mažareikšme.
2.7. Prokurorės nuomone, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendis dėl J. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 sraiginio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo, vadovaujantis BK 37 straipsniu, ir baudžiamosios bylos jo atžvilgiu nutraukimo turi būti panaikintas, J. Š. turi būti pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, pagal 2021 m. spalio 21 d. išdėstytą kaltinimą ir jam skirta bausmė. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas vienas neatsargus nusikaltimas), tai, kad nėra nustatyta nei J. Š. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tai, kad J. Š. praeityje neteistas, nėra padaręs daug kitų teisės aktų pažeidimų, administracine tvarka baustas 3 kartus (du kartus už tai, kad viršijo didžiausią leistiną greitį, bei vieną kartą už tai, kad ėjo per gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui), yra vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotoju-konduktoriumi, neigiamų charakteristikų apie jį negauta, yra vidutinio amžiaus, turi tvirtus socialinius ryšius, prokurorė prašo jam skirti baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam įstatyme numatytam baudos, skiriamos už neatsargų nusikaltimą, dydžiui, ir nustatant ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, su bausme neskiriant baudžiamojo poveikio priemonių.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Girgždienės apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą, motyvuodamas tuo, kad jis tik formaliai atliko neteisėtus veiksmus BK 281 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo prasme, o pasekmių atsiradimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu paties eismo įvykio atsitikimą, didžiąja dalimi nulėmė nukentėjusiojo G. A. elgesys.
4. Prašymu dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą B. Š. prašo atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, perduodant J. Š. jos atsakomybei vienų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą J. Š. atžvilgiu nutraukti.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Erika Girgždienė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti skundžiamą nuosprendį ir J. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokurorė taip pat atsisakė skundo dalies dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo.
5.1. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. ir jo gynėjas advokatas Andrius Kazakevičius prašė tenkinti B. Š. prašymą ir atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paliekant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 punktas).
7. BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė pripažinti J. Š. kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam baudos bausmę 60 MGL (3000 Eur), ją sumokant per 1 (vienus) metus laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat panaikinti J. Š. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotas sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat prokurorė atsisakė skundo dalies dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės panaikinimo. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, atsižvelgdama į proceso dalyvių prašymus.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, papildomai apklaususi atleistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š., laiduotoją B. Š., išklausiusi gynėjo bei prokurorės poziciją aptariamu klausimu, sprendžia, kad šiuo atveju nėra kliūčių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir J. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo pagal laidavimą.
9. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.).
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (2 t., b. l. 10). Pirmosios instancijos teisme J. Š. faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neginčijo, tačiau tvirtino, kad dėl eismo įvykio ir atsiradusių padarinių yra kaltas nukentėjusysis. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. Š. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi.
11. Aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą antrąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-307-689/2019, Nr. 2K-81-895/2020, Nr. 2K-7-44-719/2021). Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018).
12. Kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu J. Š. nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas ir teismų praktikos išaiškinimus. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nurodė visiškai prisipažįstantis padaręs nusikalstamą veiką bei besigailintis dėl padaryto nusikaltimo (4 t., b. l. 72–76). Iš bylos medžiagos matyti, kad jis viso proceso metu prisipažino dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, atsiprašė nukentėjusiojo. Todėl šiuo pagrindu nėra kliūčių atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
13. KET pažeidimus J. Š. padarė vairuodamas automobilį ,,Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei. Šiuo atveju draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam G. A. padarytą 10 Eur dydžio turtinę ir 10 144 Eur dydžio neturtinę žalą (3 t., b. l. 172–174). Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. Š. taip pat atlygino nukentėjusiajam G. A. jo patirtas proceso išlaidas (1 250 Eur už advokato paslaugas ir 13,09 Eur dokumentų kopijavimo išlaidas).
14. Vertindamas, ar J. Š. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. Š. yra neteistas (2 t., b. l. 10), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka buvo baustas du kartus, tačiau nusižengimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 12–13), nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” vairuotoju-konduktoriumi, darbovietės charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (2 t., b. l. 14, 4 t., b. l. 67), nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs (4 t., b. l. 64), turi tris vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą (4 t., b. l. 68), daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 66), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų, kad po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo J. Š. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia prieiti prie išvados, jog šioje byloje J. Š. inkriminuoti nusikalstami veiksmai tėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis. Teisėjų kolegija tiki, jog baudžiamasis procesas leido kaltininkui kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos J. Š. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Teisėjų kolegijos manymu, sprendimas atleisti J. Š. pagal laidavimą, įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per vienus metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
15. Byloje yra pateiktas J. Š. sutuoktinės B. Š. prašymas pripažinti ja laiduotoja, perduoti sutuoktinį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato vienų metų terminui ir atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pateiktame prašyme ji nurodė, kad su J. Š. kartu santuokoje gyvena 55 metus, tuose pačiuose namuose, užaugino tris sūnus. Teigia žinanti apie visus J. Š. darbus, pomėgius ir artimiausius gyvenimo planus. Yra įsitikinusi, kad turės galimybę ir nuolat J. Š. primins apie pareigą būti atsargiu vairuojant transporto priemones, vystys jo atsakomybės jausmą prieš aplinkinius (4 t., b. l. 62–63). Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. Š. patvirtino, kad ji gali padaryti teigiamą įtaką sutuoktiniui J. Š. (4 t., b. l. 72–74). Bylos duomenys patvirtina, kad B. Š. yra neteista ir administracine tvarka nebausta (4 t., b. l. 75, 76), turi nuolatinė gyvenamąją vietą (4 t., b. l. 69), daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko charakterizuojama teigiamai (4 t., b. l. 66). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis, sprendžia, kad B. Š. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, bus tinkama laiduotoja, turinti visas galimybes daryti teigiamą įtaką J. Š..
16. Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos B. Š. atsakomybei, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Įvertinus ne tik anksčiau nurodytas J. Š. palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojos asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti J. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, padarymą pagal laidavimą.
Perduoti J. Š. laiduotojos B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. Š. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam J. Š., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai B. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.