Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirta 75 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus. Iš civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) civiliniam ieškovui R. K. priteista neatlygintos neturtinės žalos dalis – 9 890 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. M. nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 7 d., apie 16 val., Radviliškio rajone, kelyje Nr. 212 „Radviliškis – Pakruojis“, 7,944 kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – vilkiką „Volvo HF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Jyki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 119, 127 punktuose numatytus reikalavimus, t. y. važiuodamas keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), dėl susidariusių aplinkybių išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu vilkiku „Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu R. K., t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam R. K. buvo padaryti sužalojimai: muštinė žaizda kairiame momenyje; žaizdos kairiame skruoste, krūtinėje; atviras kairio žastikaulio kūno lūžis su plėštinėmis žaizdomis kariame žaste ir trauminiu stipininio nervo neuritu; odos nubrozdinimas krūtinėje; kairės pusės I-II šonkaulių, krūtininio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiai; plaučių sumušimai (šie nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl atviro žastikaulio kūno lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, sumažinant nukentėjusiojo naudai iš civilinės atsakovės priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam) pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, nepagrįsta, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo kriterijams bei neatitinkanti aktualios teismų praktikos.

2.2. Civilinė atsakovė 2022 m. spalio 31 d. išmokėjo ieškovui 5 110 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas, nesutikdamas su atlygintu patirtos neturtinės žalos dydžiu, pareikštu ieškiniu prašė priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertino 15 000 Eur suma ir, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė ieškovui jau buvo išmokėjusi 5 110 Eur, priteisė iš atsakovės ieškovo naudai dar 9 890 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.3. Apeliantė cituoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pažymi, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, jog piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) įtvirtintus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus. Nukentėjusiojo prašoma priteisti suma nevaržo teismo diskrecijos, tačiau žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

2.4. Apeliantė nurodo, kad dėl 2022 m. birželio 7 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovui buvo atlikta žastikaulio osteosintezė (kaulo lūžio defekto sumažinimas ir fiksacija, implantuojant metalinius prietaisus), ieškovas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo gydytas 10 parų. Vėliau taikytas reabilitacinis gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. liepos 13 d. Pagal paskutinius medicininius duomenis (2023 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas) – būklė gerėjanti, taikomas intensyvus konservatyvus gydymas (kineziterapija, fizioterapija), o būklei negerėjant, galima mikrochirurginė intervencija – nervo rekonstrukcija. Pasak apeliantės, šie duomenys rodo, kad ilgainiui traumos pasekmės mažės. Byloje nėra duomenų, kad sumažėjo nukentėjusiojo darbingumo lygis ar kad patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje. Ieškovas, kuriam tenka pareiga įrodyti civilinio ieškinio pagrįstumą ir dydį, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ilgalaikes, itin reikšmingas sveikatos sutrikdymo pasekmes.

2.5. Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). Teismas, nesant reikšmingų priežasčių, neturi diskrecijos per daug nukrypti nuo įprastai panašiose bylose priteisiamo neturtinės žalos dydžio. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti priteisiamos tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda neigiami pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pavyzdžiui, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo. Apeliantė skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-219-628/2020, Nr. 2K-276-458/2019, kuriose nukentėjusiesiems nustatyti atitinkamai 20 000 Eur, 25 000 Eur ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Civilinė atsakovė pažymi, kad, nenustačius ypatingų aplinkybių, teismai priteisia mažesnio dydžio pinigų sumas neturtinei žalai atlyginti, pavyzdžiui: Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-363-643/2022 nustatė dviem ieškovams po 10 000 Eur ir vienam ieškovui – 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-303/2020 nukentėjusiajai nustatyta 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma; Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-658/2020 nukentėjusiajai nustatė 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusiajai Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-851/2018 buvo nustatyta 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014 nukentėjusiajam nustatė 15 000 Lt (4 344,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

2.6. Kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir pateisinamas dėl konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių. Apeliantės nuomone, ieškovas nepateikė įrodymų, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų būtų patyręs išskirtinę, neatitaisomą žalą.

3. Apygardos teismo posėdyje prokurorė ir nuteistojo gynėja prašė civilinės atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

6. Eismo įvykio metu E. M. vairavo jo darbdaviui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, kuri buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) filiale Lietuvoje (1 t., b. l. 115, 116, 117–118). Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

7. Nukentėjusysis R. K. pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl eismo įvykio metu padarytos 1 217,44 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, nukentėjusysis nurodė, kad jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl to patyrė net tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, jo laukia ilgas gydymas. Nukentėjusysis pažymėjo, kad nuolat jaučia sužalojimų pasekmes, lankosi pas gydytojus, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, t. y. leisti laisvalaikio su vaikais, lankytis koncertuose, pas draugus, dirbti buities darbus (1 t., b. l. 150–151, 152–173).

8. Civilinė atsakovė – draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam išmokėjo 1 475,79 Eur dydžio draudimo išmoką, skirtą turtinei žalai atlyginti, ir 5 110 Eur dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 86–87; 92–96). Kadangi draudimo bendrovė neturtinę žalą R. K. atlygino iš dalies, išmokėdama jam 5 110 Eur, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu sprendė klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio. Teismas nurodė, kad R. K. buvo padaryti sunkūs sužalojimai, kilo grėsmė jo gyvybei, atviras žastikaulio lūžis sukėlė didelį fizinį skausmą, kaulo atstatymui reikėjo sudėtingos chirurginės operacijos ir ilgo gydymo ligoninėje. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis nevaldo sužalotos rankos nykščio, t. y. nevaldo ir nesinaudoja kairės rankos delnu, šis sutrikimas turi ir turės didelę neigiamą įtaką R. K. gyvenimo kokybei. Įvertinęs nukentėjusiojo amžių, profesiją ir dabartinę sveikatos būklę, teismas sprendė, kad R. K. reikalaujamas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra per didelis, todėl visiškai tenkino jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir papildomai priteisė iš civilinės atsakovės nukentėjusiojo naudai 9 890 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, nustatytas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir nukrypstant nuo teismų praktikos. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

10. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

11. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-121-697/2020 ir kt.). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 3K-3-219/2010, Nr. 3K-3-171/2011 ir kt.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, pobūdį, sveikatos grąžinimo metodų taikymą, liekamuosius reiškinius, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41–42) R. K. buvo padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda kairiame momenyje; žaizdos kairiame skruoste, krūtinėje; atviras kairio žastikaulio kūno lūžis su plėštinėmis žaizdomis kariame žaste ir trauminiu stipininio nervo neuritu; odos nubrozdinimas krūtinėje; kairės pusės I-III šonkaulių, krūtininio I stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžiai; plaučių sumušimai. Šių sužalojimų visuma dėl atviro žastikaulio kūno lūžio įvertinta kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nutrūko jo įprastas gyvenimo ritmas. R. K. buvo operuotas ir gydėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, šioje gydymo įstaigoje jam atlikta žastikaulio osteosintezė, vėliau taikytas reabilitacinis gydymas VšĮ (duomenys neskelbtini) reabilitacijos ligoninėje. Nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas. 2022 m. gruodžio 20 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje R. K. nurodė, kad jam taikomas kineziterapinis gydymas, kairės rankos dar nepakelia, būtina gydytis toliau, vis dar yra nedarbingas. Apylinkės teismas, tiesiogiai stebėdamas nukentėjusįjį teismo posėdžių salėje, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad R. K. nevaldo sužalotos rankos nykščio, t. y. nevaldo ir nesinaudoja kairės rankos delnu. Civilinė atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininių dokumentų išrašą (3 t., b. l. 113), kuris, apeliantės nuomone, patvirtina gerėjančią nukentėjusiojo sveikatos būklę. Teisėjų kolegija šiame išraše užfiksuotus duomenis apie R. K. sveikatą vertina priešingai, nei civilinė atsakovė. Taip, iš minėto išrašo matyti, kad nors kliniškai rankos lūžis yra sugijęs, bet nukentėjusysis skundžiasi kairio peties skausmais, skausmas trunka 6 mėnesius, po traumos visai nepakėlė kairės rankos riešo; šiuo metu riešo būklė nors ir pagerėjo, bet nėra kairės rankos nykščio funkcijos. Iš minėto išrašo matyti ir tai, kad nukentėjusiojo gydymas nėra baigtas: rekomenduojamas vaistų vartojimas, intensyvi mankšta, reabilitologo konsultacija dėl kineziterapinio gydymo, fizioterapinės procedūros kontraindikuotinos; dėl n. radialis pažeidimo gydymo būtina neurologo priežiūra ir EMG tyrimas kas 3 mėn.; būklei negerėjant – mikrochirurgo konsultacija. Taigi, nors byloje ir nėra duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis būtų netekęs darbingumo, tačiau akivaizdu, kad po patirto sunkaus sveikatos sužalojimo R. K. jaučia liekamuosius reiškinius: vis dar patiria fizinį skausmą, nevaldo kairės rankos nykščio/nėra nykščio funkcijos, gydymas nėra baigtas, būklei nepagerėjus, galima mikrochirurginė intervencija – nervo rekonstrukcija. Dėl šių liekamųjų reiškinių suprastėjo nukentėjusiojo gyvenimo kokybė, ribojama tiek jo įprasta, tiek profesinė veikla (R. K. yra darbingo amžiaus, eismo įvykio metu dirbo vairuotoju), o patirto sužalojimo pasekmės yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje.

13. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, Nr. 3K-3-217-690/2018), ir teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-38-942/2017). Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, neanalogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018).

14. Eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-50/2010, Nr. 2K-211/2011, Nr. 2K-453/2011, Nr. 2K-370/2012, Nr. 2K-374/2012, Nr. 2K-95/2013, Nr. 2K-52-942/2016, Nr. 2K-61-696/2016, Nr. 2K-154-699/2016, Nr. 2K-25-489/2017, Nr. 2K-155-511/2017, Nr. 2K-94-696/2017, Nr. 2K-276-458/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020). Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos dydžio, neturi pagrindo pripažinti, jog teismas, nustatydamas, kad R. K. patirta neturtinė žala dėl eismo įvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra 15 000 Eur, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Apylinkės teismas išsamiai išanalizavo visas įstatyme nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, vertindamas jų visumą, atsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Todėl nėra pagrindo sumažinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį civilinės atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Nesant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo BPK 328 straipsnyje nustatytų pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas.

15. Baudžiamojoje byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. kovo 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 126), kuria prašoma priteisti valstybei iš E. M. 120 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).

16. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. M. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, todėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartimi jam buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (3 t., b. l. 122). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, civilinės atsakovės apeliacinį skundą atmeta. Esant tokioms aplinkybėms, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškomos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš E. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.