Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės – Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, L. J. gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini“ įgaliotos atstovės S. P. (toliau – Draudimas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotas pagal laidavimą be užstato A. J., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamoji byla L. J. atžvilgiu nutraukta. G. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiojo G. B. naudai iš civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini” 991 Eur turtinei žalai atlyginti bei 9000 (devyni tūkstančiai) Eur iš civilinės atsakovės UAB „duomenys neskelbtini“ neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi priteista iš L. J. nukentėjusiojo G. B. naudai 1512,50 Eur atstovavimo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.1. Pažymima, kad teismas ginčijamą nuosprendžio dalį priėmė neatsižvelgdamas į teismų praktiką, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo naštą ir netinkamai atlikęs įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju, Draudimas iki nuosprendžio priėmimo išmokėjo nukentėjusiajam maksimalią, įstatymų nustatytą, draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (5000 Eur) bei atlygino dokumentais ir medicininiais išrašais pagrįstas išlaidas, patirtas dėl sveikatos sutrikdymo ir sugadinto turto eismo įvykio metu, t. y. išmokėjo 3628 Eur turtinei žalai, susijusiai su gydymu, atlyginti ir 953,93 Eur turtui padarytos žalos atlyginimą. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai ir ginčo dėl to byloje nėra. Ginčas tarp šalių buvo likęs tik dėl 991 Eur sumos, kuri susideda iš 100 Eur už vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje, 106 Eur ir 700 Eur už reabilitacijos centro „UPA“ suteiktas maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas bei 85 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją UAB „Girskio stuburo ligų centras“.

2.4. Draudimas atsisakė kompensuoti 85 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją UAB „Girskio stuburo ligų centras“, kadangi nukentėjusysis medicininiais dokumentais nepagrindė, jog tokia konsultacija buvo būtina. Teismas, priimdamas sprendimą išlaidas priteisti iš Draudimo, rėmėsi tik nukentėjusiojo paaiškinimais apie tai, kad į šios srities gydytoją kreipėsi dėl skausmų nugaroje. Teismas vertino, kad šiuo atveju siuntimas tokiai konsultacijai nebuvo reikalingas, nes konsultacija nustatytas skubios operacijos poreikis. Draudimo manymu, tokia teismo argumentacija laikytina neteisėta ir netinkama, prieštaraujančia teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. B. atstovas advokatas Edvardas Steckis prašo atmesti civilinio atsakovo AB „duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą ir priteisti civiliniam ieškovui jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas kelis kartus suteikė civiliniam atsakovui AB „duomenys neskelbtini“ galimybę pateikti papildomus dokumentus, kad civilinio ieškovo apgyvendinimo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje paslauga nebuvo būtina, reabilitacija „UPS MCT“ reabilitacijos centre nebuvo būtina, neurologo konsultacija buvo perteklinė ir nebūtina. Pažymima, kad civilinis atsakovas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Nurodoma, kad už civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą atsakingas civilinis atsakovas AB „duomenys neskelbtini“, kuris turi atlyginti civiliniam ieškovui 991 Eur sumą, kadangi šios išlaidos susidarė už būtinas ir protingas paslaugas civilinio ieškovo gydymo ir reabilitacijos procese.

4. Teismo posėdyje civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini“ įgaliota atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti išlaidas už suteiktą advokato pagalbą, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, L. J. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini“ įgaliotos atstovės S. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis keistinas dėl civilinei atsakovei AB „duomenys neskelbtini“ priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio.

5. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nėra ginčijama L. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas, tačiau nesutinkama su nuosprendžio dalimi, kuria iš AB „duomenys neskelbtini“ nukentėjusiajam G. B. priteista 991 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį ir priteisė jam per didelę sumą patirtos turtinės žalos atlyginimui. Dėl dalies žalos, tai yra, 5000 Eur neturtinės, 3628 Eur turtinės žalos, susijusios su gydymu, 953,93 Eur turtui padarytos žalos atlyginimo, ginčo nėra. Baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019 nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.254, 6.987 straipsnių nuostatas civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudžiamajam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikei) neperžengiant draudimo sumos ribų. Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, eismo įvykis, kurio metu dėl kaltinamojo vairuojamo automobilio manevro nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, įvyko 2018 m. liepos 5 d., todėl šiuo atveju taikytinas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX-378 (toliau – TPVCAPDĮ) (red., galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5000000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Pagal TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

8. Bylos duomenimis, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis G. B. pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 84-89), kuris vėliau buvo tikslinamas (t. 1, b. l. 100-105, t. 2, b. l. 15-20; b. l. 77-82; t. 3, b. l. 1-8.). Be kitų reikalavimų, prašoma civilinio ieškovo naudai solidariai iš civilinių atsakovų UAB „duomenys neskelbtini“, L. J. ir AB „duomenys neskelbtini“ priteisti 991 Eur turtinės žalos, kuri susideda iš neurologo konsultacijos UAB „Jono Girskio stuburo ligų gydymo centre“, reabilitacijos „UPA MCT“ reabilitacijos centre, nukentėjusiojo apgyvendinimo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. L. J. eismo įvykį padarė vairuodamas jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį (t. 1, b. l. 18, 20), kurį nuomos sutarties pagrindu valdė UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 1, b. l. 108). Transporto priemonė įvykio metu buvo apdrausta įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „duomenys neskelbtini“ (t. 1, b. l. 20), todėl vadovaujantis CK 6.987 straipsniu bei sudaryta draudimo sutartimi, AB „duomenys neskelbtini“ privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atitinkamose ribose. Civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini“ atstovė pateikė teismui įrodymus, jog 2019 m. vasario 20 d. sprendimu atlygino Ligonių kasų reikalavimu už civilinio ieškovo gydymą 9901,66 Eur (t. 3, b. l. 31), taip pat atlygino civiliniam ieškovui G. B. 953,93 Eur turtinę žalą už eismo įvykio metu sugadintus daiktus (t. 3, b. l. 29) bei 5000 Eur neturtinę žalą (t. 3, b. l. 27).

9. Draudimas atsisakė kompensuoti 85 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją UAB „Girskio stuburo ligų centras“, kadangi nukentėjusysis medicininiais dokumentais nepagrindė, jog tokia konsultacija buvo būtina. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad konsultacija buvo reikalinga, todėl šias išlaidas priteisė iš AB „duomenys neskelbtini“. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.

10. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai nukentėjusiajam G. B. sukėlė skausmą, nepatogumų. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis parodė, kad liepos mėnesio gale, rugpjūčio mėnesio pradžioje jautė skausmus nugaroje, todėl nuėjo pas neurologą, kuris liepė pasidaryti magnetinį rezonansą (t. 2, b. l. 165). Kadangi klinikoje „Northway“, kurioje gydėsi nukentėjusysis, artimiausių laikų pas gydytoją neurologą nebuvo, nukentėjusysis konsultacijai asmeniškai kreipėsi į stuburo ligų centro gydytoją. Konsultacijos metu gydytojas nurodė, jog reikia skubiai operuoti ir susiskambino su gydytoju Lazdynuose. Nukentėjusysis kitą dieną buvo paguldytas į ligoninę, po kelių dienų skubiai operuotas (t. 3, b. l. 34). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis į UAB „Jono Girskio stuburo ligų gydymo centrą“ kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. rugsėjo 2 d. jam buvo atlikta operacija (t. 3, b. l. 9; t. 1, b. l. 90). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, į ryšį tarp pasirinktos konsultacijos ir atliktos operacijos, išlaidas, patirtas dėl kreipimosi į gydytoją neurologą, vertintina kaip pagrįstas, būtinas ir susijusias su eismo įvykiu. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai 85 Eur priteisė iš AB „duomenys neskelbtini“.

11. Atmesdamas civilinio ieškovo (nukentėjusiojo G. B.) prašymą kompensuoti 806 Eur išlaidas, patirtas reabilitacijos centre „Upa“, Draudimas motyvavo tuo, kad nukentėjusiajam buvo paskirta ambulatorinė, ne stacionari reabilitacija, todėl sveikatą grąžinančios procedūros apmokomos iš Teritorinės ligonių kasos lėšų, atitinkamai, jos negali būti dengiamos iš TPVCAPD sutarties. Draudimas nurodo, jog esant paskirtai ambulatorinei (ne stacionariai) reabilitacijai, pacientams nėra kompensuojamos apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusiajam turi būti priteistos išlaidos, sumokėtos už maitinimą ir apgyvendinimą reabilitacijos centre.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2014 pažymėta, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad VSDĮ, VSDPĮ ir kitų įstatymų nustatyta tvarka apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos skirtos sužaloto asmens patirtiems nuostoliams padengti ir apima dėl sužalojimo negautas pajamas, su sužalojimu susijusias išlaidas gydymui, vaistams, reabilitacijai, slaugai, priežiūrai, prisitaikymui gyventi; tai susiję su sveikatos sužalojimu nuostoliai, atitinkantys bendruosius nuostolių atlyginimo kriterijus: atlyginimo būtinumą, atsiradimo realumą ir protingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013). Taigi, atsižvelgiant į teismų praktiką, draudikas, spręsdamas dėl išlaidų atlyginimo, turi vertinti jų būtinumą, protingumą ir neišvengiamumą.

13. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, jų kompensavimą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarką yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 24 d. įsakymas Nr. V-889 „Dėl medicininės reabilitacijos įstaigų (padalinių) veiklos specialiųjų reikalavimo aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. V-1019 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigoms iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skiriamų metinių lėšų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų išlaidoms kompensuoti planavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. 1K-217 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų išlaidų kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir šių paslaugų apskaitos tvarkos aprašo ir su juo susijusių medicininės apskaitos formų ir jų pildymo taisyklių bei medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugų rūšių ir profilių klasifikatorių patvirtinimo“.

14. Iš šių teisės aktų analizės matyti, jog jie imperatyviai nenustato draudimo, esant paskirtai ambulatorinei (ne stacionariai) reabilitacijai, pacientams kompensuoti apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas. Tuo tarpu teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: 1) jos turi būti priverstinės, 2) jos turi būti būtinos, 3) jos privalo būti protingos. Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad sveikatos grąžinimo išlaidos nukentėjusiam asmeniui atlyginamos kaip tiesioginės, taip ir turėtos papildomai, išlaidos, kurios buvo būtinos dėl suluošinimo jo patirtiems turtiniams praradimams kompensuoti, siekiant asmenį grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2007, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

15. Nagrinėjamu atveju, reabilitacija buvo rekomenduota nukentėjusįjį gydžiusių gydytojų. Nukentėjusiojo teigimu, po mėnesio, praleisto šiame reabilitacijos centre, jis sugebėjo atsistoti, išmoko naujai vaikščioti (t. 3, b. l. 35). Nukentėjusysis apsigyveno reabilitacijos centre, teikiančiame jam ambulatorinę reabilitaciją ir sveikatą grąžinančias procedūras, kur teikiamos ir nakvynės bei maitinimo paslaugos, todėl šios išlaidos priskirtinos prie būtinųjų, su reabilitacija tiesiogiai susijusių, išlaidų. Nukentėjusysis reikalavimą priteisti reabilitacijos centre „Upa“ patirtas išlaidas, tarp jų, ir už apgyvendinimą ir maitinimą, pagrindė į bylą pateiktais kvitais bei mokėjimo nurodymais (t. 2, b. l. 100, 111). Pažymėtina, kad suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos pacientui buvo padengtos. Įvertinus bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju tiek maitinimo, tiek apgyvendinimo išlaidos reabilitacijos metu betarpiškai susiję su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu, buvo būtinos, neišvengiamos ir pagrįstai priteistos iš draudimo bendrovės.

16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamu nuosprendžiu G. B. nepagrįstai buvo priteista 100 eurų, kuriuos nukentėjusysis išleido už atskirą vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje. Atmesdamas reikalavimą dėl 100 Eur išlaidų už atskirą vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje kompensavimo, Draudimas tiek žalos administravimo metu, tiek bylą bei civilinį ieškinį nagrinėjant teisme pabrėžė, jog paciento pasirinkimas gulėti ne bendroje, o vienvietėje palatoje nėra būtinas ir neišvengiamas. Teisėjų kolegija šiam apeliacinio skundo argumentui pritaria, todėl nuosprendis keistinas, sumažinant AB „duomenys neskelbtini“ priteistą turtinę žalą.

17. Suprantamas artimųjų tikslas pasirūpinti palankesnių gydymo sąlygų nukentėjusiajam sudarymu, tačiau nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl savo būsenos privalėjo būti apgyvendintas būtent vienvietėje palatoje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl patirtų sužalojimų G. B. stacionariai buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje 2018 m. liepos 5 d. – liepos 19 d., 2018 m. rugsėjo 2 d. – rugsėjo 19 d. gydytas pakartotinai (t. 3, b. l. 113-114). Už nukentėjusiajam bendrai suteiktas sveikatos priežiūros išlaidas AB „duomenys neskelbtini“ Ligonių kasai atlygino 9901,66 Eur (t. 3, b. l. 31). Nukentėjusysis G. B., pasirinkęs gydymo metu gyventi vienvietėje palatoje, už šias paslaugas sumokėjo VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei. Apgyvendinimas vienvietėje palatoje nukentėjusiojo buvo pasirinktas paties valia, norint tuo laikotarpiu gyventi patogesnėmis sąlygomis. Pažymėtina, kad dėl L. J. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis gulėjo ligoninėje ir su tuo patirtos išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai, kuriuos privaloma atlyginti, tačiau paties G. B. geresnių, nei suteikiamos valstybės, sąlygų sudarymo išlaidos (šiuo atveju vienvietės palatos), neturėtų būti priteistos iš Draudimo. Pažymėtina, kad jei vienvietė palata buvo pasirinkta tam, kad būtų išvengta tam tikrų psichologinių, fizinių nepatogumų, tokie nepatogumai kompensuotini išmokėjus draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju, vienvietės palatos pasirinkimas yra paties nukentėjusiojo valia, išlaidos nelaikytinos būtinomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas priteisė iš Draudimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis dalyje keistinas, sumažinant Draudimui priteistą turtinę žalą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

18. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas Edvardas Steckis pateikė prašymą dėl 382,66 Eur išlaidų priteisimo už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Prašymas tenkintinas iš dalies.

19. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pažymėtina, kad priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019).

20. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, teisinės paslaugos susideda iš susipažinimo su byla bei atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo. Nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Apeliaciniame skunde ginčijami klausimai iš esmės tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo interesais. Teisėjų kolegija pripažino, kad atitinkami apelianto AB „duomenys neskelbtini“ reikalavimai yra nepagrįsti, taigi šioje dalyje teismas iš esmės pritarė nukentėjusiojo atstovo pozicijai. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje pateiktas vienas Draudimo apeliacinis skundas, į jo išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad tas pats nukentėjusiojo advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam gerai žinomos, taip pat į protingumo ir sąžiningumo principus, todėl prašomą priteisti išlaidų sumą mažina iki 100 Eur. Pažymėtina, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju BPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012), todėl nukentėjusiajam G. B. turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš L. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini“ įgaliotos atstovės S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį ir nukentėjusiojo G. B. naudai iš civilinės atsakovės AB „duomenys neskelbtini” priteistą 991 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 891 eurų.

Priteisti iš L. J. nukentėjusiajam G. B. 100 eurų turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.