Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „A“, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2018 m. liepos 5 d., apie 16.46 val., vairuodamas UAB „D. E.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 136.1. punkto reikalavimus, numatančius, kad „Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad <...> nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti <...>.“, t. y. važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini)., kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės link (duomenys neskelbtini), g., prieš pradėdamas lenkti priekyje jo važiavusias transporto priemones buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kad nei vienas iš paskui jį važiavusių vairuotojų nepradėjo jo lenkti, įvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą, sudarė netikėtą kliūtį už jo važiavusiam ir lenkimo manevrą atliekančiam motociklui „BMW 850 GS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, iškilus grėsmei eismo saugumui, motociklo vairuotojas G. B., gimęs (duomenys neskelbtini)., buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą motociklą ir sukti vairą į kairę, ko pasėkoje motociklas su jo vairuotoju nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelio kairėje pusėje augančius krūmus ir medį. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas G. B., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas eismo įvykyje dalyvavęs motociklas BMW 850 GS „“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. J. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas. Atsiprašo nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta. Įvykis buvo 2018 m. liepos 5 d. Kartu dirbo I. J. ir S. D. (S. D.). Atlikę darbus važiavo iš objekto į bazę. Jis lenkė transporto priemones. Per veidrodėlį pažiūrėjo, parodė posūkį. Važiavo toliau, kol pasivijo kita transporto priemonė, kuri spaudė prie šono, rodė, kad jis sustotų. Sustojus jam pasakė, kad kliudė žmogų. Išsigandęs, nieko nesupratęs bėgo žiūrėti kas įvyko. Nei matė, nei juto kažkokio smūgio. Kvietė greitąją, policiją, bet viskas jau buvo iškviesta. Su atvažiavusiu nukentėjusiojo draugu apsikeitė kontaktais, norėjo žinoti kaip jausis nukentėjusysis. Nukentėjusiojo tikrai nematė. Civilinį ieškinį pripažįsta, už tai turėtų atsakyti draudimas ir jis pats. Pripažįsta, kad pažeidė KET 136 straipsnio 1 punkto reikalavimus. Domėjosi nukentėjusiojo sveikata. Susitikę nebuvo. Skambino nukentėjusiojo draugui, kuris buvo atvažiavęs po įvykio, klausė kaip laikosi. Suteikti finansinės pagalbos negalėjo, tų dalykų ir neklausė. Nesikreipė nei į darbdavį, nei į draudimą. Iki pat momento, kol nepribėgo, nežinojo, kas įvyko. Jam pasakė, kad kliudė žmogų, nesuprato ar pėsčiąjį, ar motociklininką, ar dviratininką. Tą suprato, kai pribėgo ir pamatė gulintį žmogų. Puolė klausti kaip jaučiasi, jis dar buvo šiek tiek sąmoningas. Negali pasakyti, ką lenkimo metu matė ar girdėjo jo kolegos. Žiūrėjo į veidrodėlį. Turbūt buvo neatidus ir nepamatė nukentėjusiojo. Tvarkė greičio ribojimo kalnelį Pylimėlių g. Jį pakeitė, atlikę darbus privalėjo grįžti į bazę su automobiliu. Tik grįžus į bazę buvo laikoma, kad yra baigtas darbas. Darbas buvo atliekamas darbdavio pavedimu. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), dabar toje pačioje įmonėje puse etato dirba (duomenys neskelbtini). Pajamų vidurkis per mėnesį siekia 300 eurų. Tenka važiuoti į objektus, naudojasi teise vairuoti, be jos negalės atlikti darbinių funkcijų. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja – jo mama, su ja santykiai labai artimi, dažnai bendrauja, susiskambina. Mama darė ir tebedaro jam įtaką (2 t., b. l. 132-134).

Ikiteisminio tyrimo metu L. J. parodė, jog 2018 m. liepos 5 d., apie 16.40 val., baigęs darbus, su bendradarbiais ir grupiokais (mokosi irgi kartu) I. J. ir S. D. darbo lengvuoju krovininiu automobiliu „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), oranžinės spalvos, važiavo į bazę. Automobilį vairavo jis. I. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o S. sėdėjo galinėje keleivio vietoje už I. Jie važiavo (duomenys neskelbtini), g., kryptimi link(duomenys neskelbtini), g. V. V. g. priekyje per kelis automobilius iš viešojo transporto sustojimo išvažiavo maršrutinis autobusas ir pradėjo lėtai važiuoti. Už jo susiformavo kolona iš automobilių. Kolona judėjo lėtai, o tarp automobilių buvo gana dideli atstumai, todėl jis nutarė aplenkti priekyje jo važiavusius automobilius. Jis pasižiūrėjo į priekį ir įsitikino, kad priešpriešais joks transportas nevažiuoja, tada kelis kartus pasižiūrėjo į kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Įsitikinęs, kad už jo niekas nepradėjo lenkimo manevro, įjungė kairiojo posūkio signalą ir pradėjo įvažinėti į priešpriešinio eismo juostą. Įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiuodamas aplenkė du lengvuosius automobilius ir grįžo į savo važiavimo juostą. Tada pamatė, kad vienas iš automobilių, kurį jis aplenkė (tai buvo pirmas jo aplenktas automobilis), taip pat pradėjo atlikinėti lenkimo manevrą, aplenkė juos skyrusį kitą lengvąjį automobilį ir susilygino su juo. Tai buvo raudonos spalvos automobilis „Ford Mustang“. Matė, kad šiam automobiliui, važiuojant jam iš kairės, jo vairuotojas mojuoja jam ranka, kad sustotų ir suka vairą į dešinę, prispausdamas jį prie dešinio kelio krašto. Pagalvojo, kad kažkas įvyko, bet kas įvyko, nežinojo. Sustabdė vairuojamą automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš jo išlipo. Raudonojo automobilio vairuotojas taip pat sustojo ir išlipo iš savo automobilio ir pasakė, kad jis kliudė žmogų. Tai išgirdęs nubėgo į įvykio vietą. Bėgdamas jis net nežinojo, ką jis kliudė: ar pėsčiąjį, ar dviratininką, ar kokį kitą eismo dalyvį, nes jokio smūgio garso į savo automobilį jis nepajuto ir nieko, kam galėtų sutrukdyti, jis nepastebėjo. Atbėgęs į vietą, pamatė nuo kelio į kairę, žiūrint jo važiavimo kryptimi, nuvažiavusį ir į medį atsitrenkusį motociklininką, šalia šio gulėjo motociklas. Jis pasilenkė prie motociklininko, paklausė, kaip šis jaučiasi, ką šiam skauda. Motociklo vairuotojas pradėjo aimanuoti ir kartoti, kad šio greitis nedidelis. Paėmė savo telefoną ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112. Atsiliepęs operatorius atsakė jam, kad šiems jau žinoma apie tą įvykį ir policija bei medikai išsiųsti į įvykio vietą. Į įvykio vietą atvykę medikai motociklininką apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, o jis liko su pareigūnais įvykio vietoje. Vėliau važiavo į Kelių policijos valdybą procesiniams veiksmams atlikti. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 3 dalį esmę suprato. Savo kaltės nepripažįsta todėl, kad, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įsitikino, kad niekas kitas, važiavęs už jo, nepradėjo lenkimo manevro ir jis niekam nesutrukdys (1 t., b. l. 65).

Kadangi L. J., kuris yra kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Teisiamojo posėdžio metu nuketėjusysis G. B., apklaustas dėl aplinkybių, susijusių tik su civiliniu ieškiniu, parodė, kad 85 eurai buvo už neurologo konsultaciją. Buvo skausmai nugaroje. Nuėjo pas neurologą, pasidarė magnetinį rezonansą, reikėjo skubiai kreiptis pas specialistą. Nukeliavo pas gydytoją konsultacijai, jis pasakė, kad skubiai reikia operuoti ir susiskambino su gydytoju Lazdynuose. Po įvykio buvo lūžę 6 šonkauliai, nebuvo aišku, kodėl skauda nugarą. Kad reikia operuoti stuburą, paaiškėjo tik vėliau, kai iš pradžių gulėjo ligoninėje, tai nebuvo žinoma. Gulėjo Lazdynuose, po to ėjo į J. G. kliniką, po to vėl buvo Lazdynuose. Dėl judėjimo ribojimų jam buvo patogiau gyventi vienvietėje palatoje. Dėl „C“, tai po antros operacijos nejautė apatinės dalies, reikėjo važiuoti į reabilitaciją. Trijų daktarų rekomenduotas pasirinko (duomenys neskelbtini) „C“. Ten jam padėjo iki tualeto nueiti, maitino lovoje, valstybinėje organizacijoje to nebūtų gavęs. Į „C“ atvyko be prognozių, kad vaikščios. Po mėnesio laiko, praleisto reabilitacijoje, sugebėjo atsistoti, išmoko naujai vaikščioti. Iki eismo įvykio buvo sveikas, sportuojantis, aktyviai leisdavo laiką. Po įvykio buvo operacija, pašalino naktį pažadino ir pašalino blužnį, nes kitu atveju būtų nukraujavęs.

Buvo lūžę šonkauliai, nieko negalėjo daryti. Sunkiausia buvo psichologiškai, kai parvežė po savaitės reanimacijos į skyrių parvežė. Buvo lūžęs stuburas (apie tai nebuvo žinoma), negalėjo nieko daryti: pasisukti į šoną, valgyti ir t. t. Po to buvo sunku, kai buvo operacijos – pirma operacija nepavyko, jam sakė, kad nebevaikščios, buvo didžiuliai kojos skausmai dėl pažeistų nervų. Antra operacija pavyko, po jos buvo didžiuliai skausmai, morfiną jam leido ilgą laiką. Jis stovi savo kojomis, bet nervas yra smarkiai pažeistas. Stubure apatinėje dalyje yra penki slanksteliai, trys iš jų sutvirtinti metalu ir apauga kaulas aplink juos. Visas krūvis tenka ant viršutinio slankstelio ir jis pradeda labai byrėti. Laiko klausimas, kada reikės daryti operaciją, ji sudėtinga ir ne visada pavyksta. Yra reabilitacijos planas iki rugsėjo mėnesio, reabilituojasi kiekvieną dieną. Iki įvykio buvo suplanavęs stoti į magistrantūrą, turėjo vykti į kelionę, jos metu buvo suplanavęs pasipiršti draugei. Laisvalaikiu nebegali veikti praktiškai nieko, ką veikė anksčiau. Dirbti pilnu darbo krūviu negali, nes neturi tam sveikatos. Dirba trečdalį dienos, kartais pusę dienos, priklausomai nuo savijautos. Jis yra darbdavys, dirba virš 40 žmonių ir jo sveikata stipriai įtakoja dalyvavimą versle, kas sukuria papildomo streso kaip išlaikyti tas darbo vietas. Atsiranda nežinomybė dėl veiklos tęstinumo ir pan.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. B. parodė, jog 2018 m. liepos 5 d., apie 16.40 val., vairuodamas motociklą „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), g. kryptimi link (duomenys neskelbtini), g. Priekyje jo važiavo kolona iš kelių automobilių. Kolonos greitis buvo 30-40 km/h. Jis aplenkė vieną iš priekyje jo važiavusių automobilių ir grįžo į savo juostą. Grįžęs į savo juostą atsirado už oranžinės spalvos krovininio automobilio. Šitas automobilis važiavo arčiau dešinio krašto, šio greitis taip pat buvo apie 30-40 km/val. Krovininio automobilio vairuotojas posūkio signalo nerodė, todėl jis nusprendė, kad šis neketina lenkti priekyje šio važiavusių automobilių ir kai priekyje buvo tiesus ir laisvas kelio ruožas, jis įjungė kairiojo posūkio signalą. Dar kartą pasižiūrėjo į krovininio automobilio kairįjį šoninio matymo veidrodėlį, pamatė, kad jo vairuotojas į jį nežiūri, o tai reiškia, kad tikrai neketina pradėti lenkimo manevro ir tik tada įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą. Jam pavažiavus kelis metrus (apie 7 m) priešingos krypties eismo juosta, staiga oranžinės spalvos krovininis automobilis taip pat pradėjo lenkimo manevrą ir, kaip jam atrodo, neįsijungęs kairiojo posūkio signalo. Atstumas tarp jų tuo metu buvo apie 3 m. Tai matydamas, jis pradėjo stabdyti vairuojamą motociklą. Krovininio automobilio priekaba, būtent priekabos kairė galinė dalis, buvo per kelis centimetrus nuo priešingos krypties eismo juosta važiavusio jo motociklo ir jo tuo metu, todėl jis suko vairą į kairę, vengdamas susidūrimo su krovininio automobilio priekaba. Jo motociklas nuvažiavo nuo kelio ir jis trenkėsi į kairėje augančius krūmus ir medį už jų. Pamena, kad po atsitrenkimo į medį bandė keltis, bet prie jo pribėgo nepažįstama moteris ir neleido to daryti. Taip pat buvo kažkoks vyras, kuris, jam nusiėmus šalmą, padėjo jam jį po galva. Girdėjo, kad kažkas rėkė: „Aš nemačiau!“, kad policija nustatys kas kaltas, bei kažkas sakė, jog svarbu, kad gyvas. Atvykę medikai išvežė jį į Lazdynų ligoninę. Patikslina, kad oranžinės spalvos krovininis automobilis pradėjo lenkimo manevrą tuo metu, kai jis, važiuodamas priešingos krypties eismo juosta, susilygino, tiksliau privažiavo prie šio galinio kairės pusės rato (1 t., b. l. 23-24).

Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. J. parodė, kad yra L. J. mama ir prisiima atsakomybę. Dabar jis studentas, negyvena kartu, susiskambina kasdien. Dabar gyvena, išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Studijuoja (duomenys neskelbtini), yra susiradęs darbą. Dirbo paprastu darbininku, dabar truputį pakilo. Jis vairuoja tris metus, yra pareigingas ir atsakingas. Jis yra pareigingas, atsakingas. Jie labai bendrauja, jis viską pasipasakoja. Daro jam teigiamą įtaką patarimais. Kalbasi kiekvieną dieną, sprendžia problemas, pati rodo gerą pavyzdį, yra atsakinga, pareiginga, visada dirbo. Šeimai padeda, su tėvais bendrauja. Duos dar daugiau patarimų, kad daugiau taip neįvyktų. Domėsis, kad laiku būtų atlyginta ta žala (2 t., b. l. 137).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, jog 2018 m. liepos 5 d., apie 16.40 val., vairuodamas automobilį „Ford Mustang“, važiavo (duomenys neskelbtini), g., kryptimi link (duomenys neskelbtini), g. Važiavo susiformavusioje transporto priemonių kolonoje. Priekyje jo važiavo 2-3 lengvieji automobiliai ir priekyje šių autobusas, o už jo važiavo krovininis automobilis, oranžinės spalvos su geltonais švyturėliais ant stogo, už šio dar pora lengvųjų automobilių. Kolona judėjo nedideliu, apie 30-40 km/val. greičiu. Oro sąlygos buvo geros, giedra, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kilus minčiai aplenkti priekyje jo lėtai važiuojančias transporto priemones, pasižiūrėjo į kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį ir pamatė priešpriešinio eismo juosta važiuojantį ir už jo automobilio kitus automobilius lenkiantį motociklą. Matė kaip motociklas, važiuodamas priešpriešinio eismo juosta, aplenkė du lengvuosius automobilius ir artėjo prie oranžinės spalvos krovininio automobilio, važiavusio už jo. Motociklo greitis buvo nedidelis, šiek tiek didesnis negu visos jų kolonos. Staiga pamatė, kad oranžinės spalvos krovininis automobilis taip pat išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, norėdamas aplenkti jo automobilį. Ar šio kairiojo posūkio signalas buvo įjungtas, pasakyti negali, neatkreipė dėmesio. Krovininiam automobiliui aplenkus jo automobilį, kai vaizdo jam niekas neužstojo, pamatė, kaip motociklas, kurį prieš tai matė važiavusį priešpriešinio eismo juosta, nuvažiuoja nuo kelio į kairę pusę, į kairėje augusius krūmus. Pagalvojo, kad krovininis automobilis, pradėjęs lenkimo manevrą, nepastebėjo, kad priešingos krypties eismo juosta už šio jau važiuoja, atlikdamas lenkimo manevrą, motociklas ir šį partrenkė, dėl to motociklas nulėkė nuo kelio. Tačiau paties kontakto tarp motociklo ir krovininio automobilio jis nematė. Krovininis automobilis nesustojo įvykio vietoje, važiavo toliau, todėl jis nusivijo tą automobilį. Jam privažiavus prie šio, krovininis automobilis jau pats stojo. Išlipusiam vairuotojui pasakė, kad šis partrenkė motociklininką. Vairuotojas atsakė, kad pastarojo nematė ir išsigandęs iš karto nubėgo prie įvykio vietos. Jis irgi privažiavo prie motociklininko. Pamatė, kad motociklininkas guli prie medžio, šis buvo sąmoningas, kalbėjo. Prie šio buvo moteris, kuri neleido šiam keltis. Moteris iškvietė medikus ir policijos pareigūnus į įvykio vietą. Jis sulaukė policijos pareigūnų, surašė paaiškinimą ir pareigūnams leidus išvažiavo iš įvykio vietos (1 t., b. l. 45).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. D. parodė, jog 2018 m. liepos 5 d., apie 16.30 val., pabaigę darbus objekte įsėdo į darbinį lengvąjį krovininį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo į bazę. Darbo automobilį vairavo L. J., jis sėdėjo galinėje keleivio vietoje už vairuotojo, o I. – priekinėje keleivio vietoje. Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jie važiavo(duomenys neskelbtini) g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) g., važiavo automobilių kolonoje. Priekyje jų buvo keli automobiliai, už jų – dar keli. Priekyje jų važiavę automobiliai judėjo gana lėtai, todėl, kai atsirado tiesioje kelio atkarpoje, kai buvo gerai matoma priešingos krypties eismo dalis, L. pasakė, kad lenks priekyje jų buvusius automobilius. Šis pažiūrėjo į veidrodėlius, įsitikindamas, kad gali pradėti manevrą. Jis, sėdėdamas už šio, taip pat pasižiūrėjo į kairįjį šoninio matymo veidrodėlį, kurį galėjo matyti, bet nieko, kas važiuotų už jų ir būtų pradėjęs lenkimo manevrą, nepamatė. Kadangi nei L., nei jis nematė, kad kokia nors transporto priemonė taip pat pradėtų lenkimo manevrą, o priekyje priešingos krypties eismo dalyje transporto nebuvo, todėl, būdamas tikras, kad lenkti šiam saugu, L. įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį. Jiems aplenkiant automobilius, pajuto, kad medžių, augančių prie kelio iš kairės pusės, šakos palietė jų krovinį. Tuo metu I., pasižiūrėjęs į veidrodėlį arba pro langą (tiksliai pasakyti negali), pasakė, kad kažkas guli kairiajame kelkraštyje, kad, galimai, kažkas iškrito iš priekabos. Tai išgirdęs L. pasitraukė ant dešinio kelkraščio ir sustabdė vairuojamą automobilį. Tuo metu prie jų automobilio, ties jo kairiąja priekine dalimi, sustojo automobilis „Mustang“, raudonos spalvos. Jie išlipo iš jų automobilio ir priėjo prie „Mustang“ automobilio vairuotojo, norėdami išsiaiškinti, ar jį užkabino ir apgadino. Automobilio „Mustang“ vairuotojas atsakė, kad šiam jokios žalos jie nepadarė, tačiau užkirto kelią motociklininkui. Tai išgirdęs, L. nubėgo į vietą, kur jie matė kažką gulinčio kelyje. Jis taip pat nuėjo ten. Priėjęs pamatė nuo kelio nuvažiavusį motociklą. Motociklas gulėjo prie medžio kelio kairėje pusėje, žiūrint jų važiavimo kryptimi. Jo vairuotojas gulėjo šalia jo, šio vienos kojos pėda buvo ant kelio važiuojamosios dalies. Motociklininkas buvo sąmoningas, matė, kad šis nuo skausmo krutėjo. Prie nukentėjusiojo jau buvo žmonės. L. liko prie motociklininko, o jis grįžo prie jų automobilio ir prie jo likusio I. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Kas šiuos iškvietė, pasakyti negali, nežino. Medikai išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Pareigūnai atliko visus išmatavimus ir kartu su L. išvažiavo į Kelių policijos valdybą. Jiems leido važiuoti į bazę, ką jie ir padarė. Iš kur ir kada už jų lenkimo momentu atsirado motociklas, vairuojamas nukentėjusio asmens, pasakyti negali, nežino, žiūrėdamas į veidrodėlį šio nematė (1 t., b. l. 48).

Ikiteisminio tyrimo metu. liudytojas I. J. parodė, jog 2018 m. liepos 5 d., apie 16.30 val., pabaigę darbus objekte įsėdo į darbinį lengvąjį krovininį automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo į bazę. Darbo automobilį vairavo L. J., jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o S. – gale (kur tiksliai, nepamena). Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis buvo sausa. Jie važiavo (duomenys neskelbtini), g. kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, važiavo automobilių kolonoje. Priekyje jų buvo apie 6 automobiliai, už jų – dar keli. Priekyje jų važiavę automobiliai judėjo gana lėtai, todėl, kai jie atsirado tiesioje kelio atkarpoje, kai buvo gerai matoma priešingos krypties eismo dalis, L. pasakė, kad lenks priekyje jų buvusius automobilius. Šis pažiūrėjo į veidrodėlius, įsitikindamas, kad gali pradėti manevrą. Iš įpročio jis taip pat pasižiūrėjo į savo, t. y. į dešinį šoninio matymo veidrodėlį. Kadangi nei L., nei jis nematė, kad kokia nors transporto priemonė taip pat pradėtų lenkimo manevrą, o priekyje priešingos krypties eismo dalyje transporto nebuvo, todėl, būdamas tikras, kad lenkti šiam saugu, L. įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį. Jiems aplenkus du automobilius ir grįžus į savo važiavimo juostą, per dešinį šoninio matymo veidrodėlį pamatė, kad už jų priešingos krypties eismo juostoje liko kažkas gulėti. Jie važiavo pakrovę jų automobilio priekabą, todėl pagalvojo, kad kažkas iškrito ant kelio iš jos lenkimo metu. Pasakė apie tai L. Atsiradus nedidelei kišenei kelio dešinėje pusėje, L. pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį ir įvažiavo į kišenę. Jie ketino sustoti ir nueiti pažiūrėti, kas iškrito iš jų automobilio ant kelio. Tuo metu jų automobilį aplenkė ir priekyje jų sustojo automobilis „Mustang“. Jie išlipo iš savo automobilio ir ėjo prie „Mustang“ automobilio vairuotojo, manydami, kad tai, kas iškrito iš jų automobilio, galimai, pataikė į šį automobilį ir jį apgadino. Priėjus prie „Mustang“ automobilio vairuotojo jis paklausė, ar jie jį apgadino, atsiprašė, jei taip atsitiko. Tačiau automobilio „Mustang“ vairuotojas pasakė, kad šio automobilio jie neapgadino, bet numušė motociklininką. Tai išgirdęs, L. nubėgo į vietą, kur jie matė kažką gulinčio kelyje. Pasirodė, kad priešingos krypties eismo dalyje gulėjo šaka, o motociklininkas buvo nuvažiavęs nuo kelio ir atsitrenkęs į medį. Jis liko prie jų automobilio, bendravo su automobilio „Mustang“ vairuotoju. Negalėjo suprasti, kaip jie galėjo numušti motociklininką, nes, kai pradėjo lenkimo manevrą, už jų nieko kito, atliekančio lenkimo manevrą, nebuvo. Be to, jokio smūgio į jų automobilį jie nepajuto. S. taip pat nubėgo į įvykio vietą, o jis liko prie jų automobilio, nes palikti jo negalėjo, kažkas turėjo būti prie jo. Grįžęs prie jo S. pasakė, kad motociklininkas guli nuvažiavęs nuo kelio, šis sąmoningas, tik negali atsikelti. Po kurio laiko į įvykio vietą atvažiavo medikai ir policijos pareigūnai. Kas šiuos iškvietė, pasakyti negali, nežino. Medikai išvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Pareigūnai atliko visus išmatavimus ir kartu su L. išvažiavo į Kelių policijos valdybą. Jiems leido važiuoti į bazę, ką jie ir padarė. Iš kur ir kada už jų lenkimo momentu atsirado motociklas, vairuojamas nukentėjusio asmens, pasakyti negali, nežino, žiūrėdamas į veidrodėlį jis šio nematė (1 t., b. l. 50).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), g., Vilniuje. Protokole nurodoma, kad kelio danga, būklė – sausas asfaltas; važiuojamosios kelio dalies plotis – 6,3 m; matomumas iš vairuotojo pusės transporto priemonėje dienos metu – daugiau nei 200 m. Motociklas „BMW 850 GS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) guli ant kairiojo šono, priekiu link (duomenys neskelbtini), g. Atstumas nuo motociklo galinio rato iki kairės pusės kelio važiojamosios dalies krašto – 0,3 m, atstumas nuo motociklo priekinio rato iki kairės pusės kelio važiojamosios dalies krašto – 1,1 m. Automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo eismo įvykio vietos pavažiavęs link (duomenys neskelbtini) g. ir sustojęs dešiniame kelio kelkraštyje 230,5 m atstumu nuo motociklo priekinio rato. Atstumas nuo automobilio galinio kairės pusės rato iki kelio važiojamosios dalies dešinio krašto – 1,1 m, atstumas nuo automobilio priekinio kairės pusės rato iki kelio važiojamosios dalies dešinio krašto – 2,6 m. Stabdymo žymės viengubos. Žymių ilgis – 23,5 m, žymės užfiksuotos kelio važiuojamojoje dalyje, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimo iki stabdymo žymių pradžios – 55,0 m (1 t., b. l. 7-10).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2018 m. liepos 5 d. jis pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-31992-18 dėl eismo įvykio, įvykusio 2018 m. liepos 5 d., apie 16.46 val., (duomenys neskelbtini) g. Registruodamas minėtą eismo įvykį, pildė eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame nurodė, kad įvykio vietoje užfiksuota motociklo vienguba stabdymo žymė, kurios ilgis 23,5 m. Eismo įvykio vietos apžiūros protokole, grafoje „Stabdymo žymės“, taip pat nurodė, kad „<...> žymės užfiksuotos kelio važiuojamojoje dalyje, atstumas nuo (duomenys neskelbtini) g. įvažiavimo iki stabdymo žymių pradžios – 55,0 m.“ Taip parašė, kadangi pati žymės pradžia, labai maža stabdymo žymės dalis, buvo būtent kelio važiuojamojoje dalyje, toje vietoje, kur nuotraukoje Nr. 5, ties važiuojamosios dalies kraštu, matosi tamsesnė vieta, lyg kelyje gulintis po lietaus neišdžiūvęs smėlis. Patikslina, kad tik pati žymės pradžia buvo kelio važiuojamojoje dalyje ties kelio važiuojamosios dalies kraštu, visa likusi žymės dalis iki pat motociklo, gulinčio prie medžio, buvo už važiuojamosios dalies ribų ant žolės. Todėl apžiūros protokole ir įrašė, kad atstumas nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g. iki stabdymo žymės pradžios, kuri buvo pačioje kelio važiuojamojoje dalyje, buvo 55 m (1 t., b. l. 11).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad nurodyti tokie motociklo „BMW 850 GS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai: sugadintos kairės pusės variklio apsaugos plastmasės, kairės pusės stabdžių rankena. Apžiūrėjus automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jis nesugadintas (1 t., b. l. 12, 17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės J. M.-Č. specialisto išvados matyti, kad ji, susipažinusi su pateiktais G. B. medicininiais dokumentais ir nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, nurodė, jog G. B. nustatyti kairės pusės 7-12 šonkaulių lūžiai, kraujo ir oro susikaupimas kairėje krūtinplėvės ertmėje, blužnies plyšimas, kairio inksto sumušimas, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje (operuojant pašalinta blužnis ir 1 litras kraujo su krešuliais), stuburo krūtininio 9-12 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžiai, stuburo krūtininio 10 slankstelio kūno lūžis, juosmeninių 1-4 stuburo slankstelių abipus skersinių ataugų lūžiai, juosmeninio 5 slankstelio lanko dešinėje lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.11 punktą (1 t., b. l. 28).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį

Šioje baudžiamojoje byloje L. J. buvo inkriminuotas BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pažymėtina , jog pagal KET 136.1 punktą prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti. L. J. tiek įvykio metu, tiek šiuo metu turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl KET reikalavimai, tame tarpe ir šis, numatytas KET 136.1 punkte, jam turėjo būti žinomi. Tačiau jis šio KET reikalavimo nesilaikė. Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios galėjo L. J. sukliudyti pastebėti motociklą, kuris buvo pradėjęs L. J. vairuojamos transporto priemonės lenkimo manevrą. Įvykis kilo dienos metu, apie 16.46 val., tuo metu buvo giedra, matomumas buvo geras. Byloje nenustatyta, kad motociklą vairavęs nukentėjusysis G. B. būtų viršijęs toje kelio atkarpoje leistiną greitį ir taip sudaręs prielaidas jo nepastebėti. Svarbu pažymėti tai, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju jokiais ryšiais nesusijęs liudytojas V. K. parodė, kad jis, važiuodamas priekyje L. J. vairuoto krovininio automobilio, kilus minčiai aplenkti kitus automobilius pasižiūrėjo į kairįjį šoninį veidrodėlį ir matė priešpriešine eismo juosta važiuojantį ir kitus automobilius lenkiantį motociklą. Be to, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įjungęs kairiojo posūkio signalą dar kartą pažiūrėjo į L. J. vairuoto krovininio automobilio kairįjį šoninio matymo veidrodėlį ir pamatė, kad vairuotojas į jį nežiūri. Pats L. J. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu bei kartu su juo važiavę liudytojai I. J. ir S. D. duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš esmės patvirtino, kad L. J. pradedant lenkimo manevrą jie nematė važiuojančio motociklo. Šių duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog L. J. buvo nepakankamai atidus ir dėl to prieš pradėdamas lenkimo manevrą nepastebėjo, kad jo paties vairuojamo automobilio lenkimo manevrą jau yra pradėjęs motociklu iš paskos važiavęs nukentėjusysis G. B.. Tokiu būdu L. J. pažeidė KET 136.1 punktą.

Taip pat pažymėtina, kad būtent KET 136.1 punkto pažeidimas nulėmė tai, jog kilo eismo įvykis. Būtent dėl L. J. padaryto KET pažeidimo nukentėjusysis G. B. buvo priverstas staigiai stabdyti vairuojamą motociklą ir sukti vairą į kairę, ko pasėkoje motociklas su jo vairuotoju nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į kelio kairėje pusėje augančius krūmus ir medį. Atsižvelgiant į specialisto išvadą, konstatuojama, kad šio kilusio eismo įvykio metu G. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip pat teismas dar kartą pažymi, jog L. J. yra turintis teisę vairuoti asmuo. Jis nenumatė, kad dėl pradedamo atlikti lenkimo manevro gali sukelti eismo įvykį, kurio metu būtų sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nors pagal visas įvykio aplinkybes jis galėjo ir turėjo tai padaryti todėl laikytina, kad nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo.

Taigi, visi aukščiau aptarti duomenys sudaro pagrindą teismui konstatuoti, kad L. J. buvo pagrįstai inkriminuotas BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Šioje baudžiamojoje byloje yra išreikštas prašymas atleisti L. J. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį motinos A. J. atsakomybėn (2 t., b. l. 118). Todėl teismas privalo spręsti ar šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertindamas BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes teismas pažymi, jog L. J. padarė neatsargų nusikaltimą. Šioje byloje prašymą laiduoti už jį padavė motina A. J.. Ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, ankstesnio savo darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 119, 123-124). Teisme tiek ji, tiek L. J. patvirtino, kad nuolat bendrauja, palaiko artimus santykius. Teismas neturi pagrindo netikėti tuo, jog A. J. sugebės daryti teigiamą įtaką L. J. ir laiko ją verta teismo pasitikėjimo.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas pažymi, jog L. J. anksčiau niekada nėra teistas, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. Vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, būtina pažymėti, kad žvelgiant formaliai L. J. savo kaltę pripažino tik teisme, o ikiteisminio tyrimo metu jos nepripažino. Tačiau teismas šiuo atveju to nevertina kaip kliūties taikyti laidavimą, nes mano, jog yra reikalinga atsižvelgti į šios kategorijos bylų specifiką. Eismo įvykių bylos pasižymi tuo, jog neretai iš karto po įvykio nebūna aišku, kieno veiksmai nulėmė eismo įvykių kilimą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme L. J. nurodė tas pačias esmines įvykio aplinkybes, jos niekaip nebuvo paneigtos teismui išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą. Ikiteisminio tyrimo metu teisme duotuose parodymuose skyrėsi tik L. J. pozicija dėl teisinio jo veiksmų kvalifikavimo. Tačiau teisinis veiksmų kvalifikavimas atskirose baudžiamojo proceso stadijose yra ne įtariamojo ar kaltinamojo, o ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo pareiga. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti L. J. nuoširdžiu gailesčiu. Byloje yra užfiksuota, kad jis buvo vienas iš asmenų, kurie po eismo įvykio skambino į Bendrąjį pagalbos centrą su tikslu iškviesti greitąją pagalbą ir policiją. Jis nesistengė suklaidinti teisėsaugos pareigūnų ir teismo. Teisme atsiprašė nukentėjusiojo, neneigė savo pareigos atlyginti padarytą žalą. Dėl to teismas vertina, kad L. J. prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė.

Vertindamas tai, ar L. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pažymi, jog tuo abejoti nėra jokio pagrindo. Ši nusikalstama veika buvo apskritai pirmas L. J. padarytas teisės pažeidimas, nes jis ligi tol buvo ne tik neteistas, bet ir nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 68-69). Tiek įvykio metu, tiek dabar jis dirba UAB „A“, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 120), mokosi universitete. Be to, ir ši BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, ją nulėmęs KET pažeidimas nebuvo šiurkštaus pobūdžio. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad L. J. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų aplinkybių, susijusių su padarytos žalos atlyginimu, teismas pažymi, kad dalį žalos – 5 000 eurų neturtinės, 3 628 eurus (už gydymą) bei 953,93 EUR (už sugadintus daiktus) turtinės žalos nukentėjusiajam jau atlygino AB „ L“, kuris šioje byloje yra įtrauktas civiliniu atsakovu. Atlyginta turtinė žala apskritai sudaro didžiąją dalį reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydžio. Nors dėl likusios dalies turtinės žalos, taip pat dėl reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydžio byloje yra kilęs ginčas, tačiau tai šiuo atveju nelaikytina pagrindu netaikyti laidavimo, nes iš esmės visi už nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą materialiai atsakingi asmenys patvirtino vykdysiantys pareigą išmokėti tokį žalos atlyginimą, koks jis bus nustatytas galutiniu teismo sprendimu. Pagal BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamojoje byloje už padarytą žalą atsakyti gali ne tik kaltinamasis, bet ir už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Draudimo įmonės pareigos atlyginti žalą apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad TPVCAPD sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudžiamajam įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-240-1075/2019).

Laidavimo taikymas šiuo atveju atitinka ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo interesus. Šiuo atveju L. J. uždirbami pinigai galės būti nukreipiami tenkinant nukentėjusiojo interesus gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pažymėtina , jog ir teismų praktikoje tais atvejais, kai žalą ar dalį žalos atlygina asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, laikoma kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga yra įvykdyta (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-193-654/2019).

Todėl įvertinus aukščiau pateiktus argumentus L. J. baudžiamoji byla nutrauktina, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato ir L. J. perduodant laiduotojos A. J. atsakomybei.

Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise: teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas atitinkamą veiką padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles. Nagrinėjamu atveju L. J. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas savo esme, nors ir lėmęs sunkius padarinius, visgi nelaikytinas šiurkščiu ir cinišku, nėra konstatuoti kaltinamojo sąmoningi veiksmai (pvz., reikšmingas greičio viršijimas, vairavimas neblaiviam ir pan.), nulėmę eismo įvykio kilimą – kaip minėta, padarytas neatsargus nusikaltimas, be to, ir įvertinus duomenis apie kaltinamojo baustumą administracine tvarka, teismas sprendžia, kad jis nėra linkęs šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Todėl šiuo atveju neskirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė, juo labiau įvertinus, kad toks sprendimas (asmens galimybė, naudojantis teise vairuoti transporto priemones, tinkamai ir pilnavertiškai atlikti darbines funkcijas ir pan.) iš esmės atitiktų šiuo atveju ir nukentėjusiojo interesus gauti gana ženklių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Nukentėjusysis G. B. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 84-89) kurį patikslino (1 t., b.l. 100-105, 15-17, 77-82, 3 t., b.l.1-8.). 2019-04-12 patikslintą civilinį ieškinį patikslino teismo posėdžio metu ir prašė priteisti civilinio ieškovo naudai solidariai iš civilinių atsakovų UAB „A“ ir L. J. 25 000 EUR neturtinės žalos; priteisti civilinio ieškovo naudai solidariai iš civilinių atsakovų UAB „A“, L. J. ir AB „L“ 991 EUR turtinės žalos; priteisti civiliniam ieškovui iš L. J. civilinio ieškovo bylinėjimosi išlaidas -1512,50 U. P. civiliniame ieškinyje nurodoma, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų civilinis ieškovas patyrė 30000 eurų neturtinę žalą bei 5637,89 EUR dydžio turtinę žalą, dalį kurios atlygino draudimo bendrovė. Reikalauja civilinio atsakovo AB „L ” neatlygintos turtinės žalos – 991 EUR, o 65,89 EUR turtinės žalos (dėl kilnojamųjų daiktų sugadinimo) neatlyginto likučio nereikalauja. Dėl patirtos neturtinės žalos pažymi, jog civilinis atsakovas AB „L ” jam atlygino dalį (5000 EUR) neturtinės žalos (AB „L“ 2019-03-06 pranešimas apie žalos atlyginimą Nr. 2034302/1054160). Likusi neturtinės žalos dalis 25000 EUR nėra nė vieno iš civilinių atsakovų atlyginta, todėl iš atsakovų reikalauja civilinio atsakovo AB „L” neatlygintos neturtinės žalos - 25000 U. C. ieškovui padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis buvo ir tebėra nedarbingas, dėl sužalojimo patyrė labai stiprų fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl galimų sužalojimo komplikacijų, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, patyrė didelius nepatogumus. Šalinant neteisėtos veikos pasekmes sveikatai, gydymo proceso metu buvo atlikta stuburo fiksacija L3/L4/L5, bet kilo komplikacijų dėl kurių turėjo būti atlikta antroji operacija; be to jis neteko blužnies, smarkiai sutrikdyta judėjimo funkcija, dėl pažeisto nervo civilinis ieškovas nejaučia dalies nugaros, kairės kojos ir kojos kulno, labai apriboti judesiai dėl stuburo fiksacijos, sukėlė didelį skausmą, didelių nepatogumų, sumažino pasitikėjimą savimi ir visam gyvenimui apribojo galimybes užsiimti aktyviu ir komfortišku laisvalaikio leidimo būdais bei sukėlė neigiamus pergyvenimus, kurie tęsiasi iki pat šios dienos. 2018 m. liepos 19 - 26 d. neįvyko kelionė su drauge ir giminaičiais į užsienį, kurios metu ketino sudaryti susitarimą tuoktis (CK 38 str. 2d.).Taigi neturtinė žala atsirado ir dėl civilinio ieškovo privataus gyvenimo. Nukentėjusysis teigia vystęs savo aukštųjų technologijų verslą (UAB „D“ ir UAB „E“), o nusikalstamos veikos pasekmės reikšmingai įtakojo ir paties civilinio ieškovo darbinę veiklą - jis šiuo metu dirba tik po 1/3 darbo dienos. Jį sužalojęs L. J. nesiūlė atlyginti žalos, todėl nėra pagrindo mažinti reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimą. L. J. vairuojamas automobilis buvo apdraustas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu (poliso Nr. duomenys neskelbtini). Eismo įvykis sukeltas L. J. dirbant UAB „A“, tai, pasak civilinio ieškovo, lemtų šios įmonės civilinę atsakomybę – samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, jog galimai nusikalstamą veiką L. J. padarė, atlikdamas darbines pareigas, vairuodamas UAB „A“ valdomą automobilį, atlikdamas darbines pareigas kaip UAB „A“ darbuotojas, sutinkamai su CK 6.264 str. 1d., 6.270 str., UAB „A“, kaip veikos kaltininko darbdavys, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako už jo darbuotojo, L. J., nusikalstamais veiksmais padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu 2019-04-24 civilinio ieškovo atstovas advokatas E. Steckis patikslino ieškinį, prašydamas priteisti 991 EUR turtinės žalos atlyginimo solidariai iš AB „L“ , UAB „A“ ir L. J., solidariai priteisti iš AB „L“ ir L. J. 25 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir iš L. J. priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t.,b.l. 32)

Civilinio atsakovo UAB „A“ atstovas prašė likusią neatlygintos turtinės žalos dalį priteisti iš vieno atsakovo AB „L“, nes jis įsipareigojęs atlyginti visą turtinę žalą. Dėl neturtinės žalos nurodo, jog tarp atsakovų AB „L“ ir UAB „A“ yra sudaryta Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, todėl atlyginti neturinę žalą turi AB „L“. Mano, jog prašoma priteisti likusi 25000 EUR neturtinės žalos suma yra per didelė, neatitinkanti teismų praktikos, patirto sužalojimo masto, be to kelių eismo taisyklės pažeistos ne itin šiurkščiai.

Civilinis atsakovas L. J. ir jo atstovas advokatas A. Alimas prašė turtinę žalą priteisti iš AB „L“, nes ji pagrįsta įrodymais, o neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas ir priteistinas iš darbdavio. Prašo priteisti tik tas bylinėjimosi išlaidas, kurios pagrįstos mokėjimo dokumentais.

Civilinio atsakovo AB „L“ atstovė prašė civilinį ieškinį atmesti, nurodė, jog

šiuo metu (nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) galiojanti TPVCAPDĮ redakcija taikoma transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2018 m. lapkričio 1 d. Eismo įvykis įvyko 2018-07-05, dėl eismo įvykio atsakingo asmens civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi sudaryta iki 2018 m. spalio 31 d., todėl šiuo atveju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo maksimali suma dėl neturtinės žalos yra 5 000 Eur, kuri apskaičiuota ir išmokėta G. B., nes teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Tokia suma apskaičiuota atsižvelgus į nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, konstatuotą diagnozę, gydymosi trukmę ir eigą (2019-02-12 gydytojo eksperto išvada), išmoka nukentėjusiajam išmokėta 2019-03-06 sprendimu. Be to, vadovaujasi AB „L“ Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (2015-02-25 redakcija, galioja nuo 2015-03-01) nuostatomis, kurių pagrindu tarp UAB „A“ (draudėjas) ir AB „L“ buvo sudaryta Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis (draudimo liudijimo TIA Nr. duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilio vairuotojas buvo UAB „A“ darbuotojas, tačiau pagal Taisyklių 6.2 punktą, draudimo objektu nelaikoma civilinė atsakomybė, kylanti dėl motorinių sausimos transporto priemonių (išskyrus savaeigių darbo mašinų) vairavimo (valdymo) ir/ar jų naudojimo kelių eisme, taip pat dėl pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo darbų valdant, variuojant ir/ar naudojant šias transporto priemones kelių eisme. Todėl įvykis pagal sudarytą Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį pripažįstamas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama (2019-02-20 pranešimas apie priimtą sprendimą). Taip pat nurodė, jog AB „L“ apmokėjus neturtinės žalos atlyginimą sutarties ribose civilinis ieškinys šioje apimtyje AB „L“ atžvilgiu atmestinas. Nurodo, jog ginčas liko tik dėl 991 Eur turtinės žalos, susidedančios iš 100 Eur už vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje; 85 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją UAB (duomenys neskelbtini); 106 Eur sąskaitos iš reabilitacijos centro U. D.; 700 Eur sąskaitos iš reabilitacijos centro U. D.. Draudiko teikiama apsauga pagal TPVCAPDĮ nėra absoliuti. Pagal TPVACPDĮ 15 str. 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis. TPVCAPDĮ numato, kad draudikas atlygina tik įrodymais pagrįstas išlaidas, atsižvelgus į nuostolių prigimtį (TPVCAPDĮ 15 str.). Atsižvelgiant į Teismų praktiką, draudikas spręsdamas dėl išlaidų atlyginimo, turi vertinti ir jų būtinumą, protingumą ir neišvengiamumą. 991 Eur suma nebuvo būtinos, protingos ir neišvengiamos išlaidos, nes akivaizdu, jog paciento pasirinkimas gulėti ne bendroje, o vienvietėje palatoje nėra būtinas ir neišvengiamas, tai yra gydymo sąlygų pagerinimas, o ne būtinasis poreikis, išlaidos kurio patenkinimui gali būti dengiamos iš TPVCAPD sutarties. Civilinis ieškovas sumokėjo 85 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia, kad tokios srities gydytojo specialisto konsultacija jam buvo reikalinga. 806 Eur išlaidų, kurias civilinis ieškovas patyrė reabilitacijos centre U. D., yra sumokėta už maitinimą ir apgyvendinimą reabilitacijos centre tuo metu, kai civiliniam ieškovui buvo paskirta ambulatorinė reabilitacija ir sveikatą grąžinančios procedūros apmokamos iš Teritorinės ligonių kasos lėšų. Esant ambulatorinei reabilitacijai, pacientui pageidaujant ir papildomų maitinimo bei apgyvendinimo paslaugų, jos suteikiamos už papildomą mokestį, tačiau mokamos paties paciento, nes nėra būtinos, todėl nedengiamos TPVCAPD sutarties pagrindu. AB „L“ yra atsakingas ir privalo atlyginti nukentėjusio trečiojo asmens žalą tik minėto įstatymo ribose. Taip pat pažymėjo, jog 2019-02-20 sprendimu kompensavo Valstybinei ligonių kasai 9 901,66 Eur dydžio sumą už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą 2018-12-06 pretenziją (2019-02-20 pranešimas apie žalos atlyginimą).

Teismas pažymi, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ar už jo veiklą materialiai atsakingas asmuo, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 111 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju civiliniu ieškiniu nukentėjusysis prašo solidariai iš civilinių atsakovų UAB „A“ ir L. J. 25 000 EUR neturtinės žalos; priteisti civilinio ieškovo naudai solidariai iš civilinių atsakovų UAB „A“, L. J. ir AB „L“ 991 EUR turtinės žalos.

Civilinio atsakovo AB „L“ atstovė pateikė teismui įrodymus, jog 2019 m. vasario 20 d. sprendimu atlygino Ligonių kasų reikalavimu už civilinio ieškovo gydymą 9901,66 EUR ( 3 t., b.l. 31), o 2019 m. vasario 26 d. sprendimu atlygino civiliniam ieškovui G. B. 953,93 EUR turtinę žalą bei 5 000 EUR neturtinę žalą.

Dėl tinkamų civilinių atsakovų šioje byloje ir turtinės žalos atlyginimo

CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas: neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Kaltinamasis L. J. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje – t. y. pripažinus, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą, lėmusį eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo G. B. sveikata. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Tačiau svarbu ir tai, kad L. J. eismo įvykį padarė vairuodamas jam nuosavybės teise nepriklausantį automobilį (1 t., b.l. 19,20), kurį nuomos sutarties su motinine bendrove pagrindu valdo UAB „A“ (1 t., b.l.108), ir kuris įvykio metu buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje AB „L“ (1 t., b. l. 20). Be to, L. J. su UAB „A“ susijęs darbo santykiais (1 t., b.l.137), įvykio metu vykdė darbines funkcijas (2 t., b.l.116-117).

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu turtinę žalą prašoma priteisti solidariai iš AB „L“ bei L. J. darbdavio – UAB „A“ ir L. J..

Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad CK 6.264 straipsnis, kuriuo remiamasi civiliniame ieškinyje, nurodo, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, tais atvejais, kai darbuotojai eina savo darbines (tarnybines) pareigas. Šiuo atveju nėra ginčo, kad aktualiu laikotarpiu L. J. ir UAB „A“ siejo darbo teisiniai santykiai ( 1 t., b.l.108, 118, 73). Byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog būtent konkretaus eismo įvykio metu L. J. darbdavio naudai atliko darbines funkcijas. Be to, ir pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką samdančio darbuotojus samdančio asmens atsakomybė už žalą, atsirausią dėl jo darbuotojų kaltės, yra netiesioginė, t. y. samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotoju kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tik tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų, t. y. nėra darbo santykių arba žala padaryta nevykdant darbo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Šiuo atveju, kaip minėta, nukentėjusiajam žala buvo padaryta kaltinamajam vykdant darbines funkcijas, todėl yra pagrindas darbdavio civilinei atsakomybei (CK 6.264 str.). Iš L. J. priteisti žalos atlyginimą šiuo atveju prašoma nepagrįstai. Darbdavys, atlyginęs didesnio pavojaus šaltiniu, kurio valdytojas jis yra, jo darbuotojo padarytą nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą ( CK 6.242, 6.270 straipsniai), turi atgręžtinio reikalavimo teisę į darbuotoją, dėl kurio kaltės atsirado žala

Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens solidarioji prievolė atlyginti žalą TPVCAPDĮ nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-43-706/2016). Įvykus draudžiamajam įvykiui, kurio metu savo civilinę atsakomybę apdraudęs asmuo padaro žalą trečiajam asmeniui, pastarasis draudimo sutarties pagrindu įgyja teisę reikalauti, kad ją tiesiogiai atlygintų draudikas, o ne žalą padaręs asmuo draudėjas. Taip įgyvendinama žalą patyrusio nukentėjusio trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė, pagal kurią išmokėdamas draudimo išmoką žalą atlygina draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę (Draudimo įstatymo 108 straipsnis), taip pat užtikrinama apsidraudusio draudėjo, t. y. atsakingo už padarytą žalą asmens, draudimo apsauga, pagal kurią žalą patyręs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad atsakingas už padarytą žalą asmuo atlygintų tik tą žalos dalį, kuri viršytų TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis). Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, TPVCAPD sutartis skirta užtikrinti, kad asmuo, apdraudęs savo turtinį interesą, įvykus draudžiamajam įvykiui, visiškai ar iš dalies išvengtų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-240-1075/2019).

Paties draudiko pareigos apimtis reglamentuoja TPVCAPDĮ 11 straipsnio normos. Autoįvykis, kurio metu dėl kaltinamojo vairuojamo automobilio manevro autoįvykį patyrė nukentėjusysis ir buvo sunkiai sužalotas, įvyko 2018 m. liepos 5 d., apie 16.46 val., todėl šiuo atveju taikytinas aktualus TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

Todėl, įvertinus teisinį reglamentavimą, vadovaujantis CK 6.987 straipsniu bei sudaryta draudimo sutartimi, būtent AB „L“ privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą tiek turtinę, tiek neturtinę žalą atitinkamose ribose, nes šiuo atveju UAB „A“, kaip L. J. darbdavio, kaip apsidraudusio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakomybė yra subsidiari, o ne solidari. Taigi, AB „L” kyla pareiga iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo sutarties sumokėti likusią prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimo sumą – 991 EUR.

Kita vertus, civilinis atsakovas AB „L” ginčija prašomą priteisti 991 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą (kurią sudaro 100 Eur už vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje; 85 Eur už gydytojo neurologo konsultaciją UAB duomenys neskelbtini; 106 Eur ir 700 EUR sąskaitos iš reabilitacijos centro U. D.; AB „L”) teigdamas, šios išlaidos nėra būtinos ir pagrįstos.

TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Nagrinėjamu atveju teismas nesutinka su civilinio atsakovo AB „L” argumentais, jog pateikti medicininiai dokumentai nepagrindžia, kad civilinio ieškovo 85 Eur apmokėta gydytojo neurologo konsultacija UAB „duomenys neskelbtini“ jam buvo reikalinga ir nesant tokių medicininių dokumentų (pvz., šeimos gydytojo siuntimo), šios išlaidos negali būti dengiamos Draudiko TPVCAPD sutarties pagrindu. Pažymėtina, jog pats nukentėjusysis 2019-04-24 vykusiame teismo posėdyje paaiškino, kad jautė skausmus nugaroje liepos gale, rugpjūčio pradžioje, todėl nuėjo pas neurologą, jam buvo nurodyta padaryti magnetinį rezonansą. Padarius magnetinį rezonansą, nukentėjusiajam paaiškinta, kad reikia skubiai kreiptis pas specialistą. Nukentėjusysis pasidomėjęs sužinojo, kad artimiausiu metu pas gydytoją neurologą klinikoje „N“, kur jis gydėsi, laikų nėra, todėl internete susirado stuburo ligų centrą, nuvyko pas gydytoją konsultacijai, nes šis galėjo priimti dar tą pačią dieną. Gydytojas pasakė, kad skubiai reikia operuoti, todėl nukentėjusysis susiskambino su gydytoju Lazdynuose. Ketvirtadienį turėjo tą konsultaciją, o kitą dieną, penktadienį, buvo paguldytas į ligoninę, pirmadienį buvo skubiai atlikta operacija (3 t., b.l.34). Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad būtent po UAB „duomenys neskelbtini“ gydytojo neurologo konsultacijos nukentėjusysis G. B. buvo hospitalizuotas ir jam atlikta stuburo operacija, po kurios jis, taikius reabilitaciją, pradėjo pats vaikščioti, todėl 85 eurai už neurologo konsultaciją, yra pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidomis, todėl priteistinos iš AB „L“.

Teismas nesutinka su civilinio atsakovo AB „L” argumentais, jog 806 Eur išlaidos, kurias civilinis ieškovas patyrė reabilitacijos centre U. D., sumokėtos už maitinimą ir apgyvendinimą reabilitacijos centre tuo metu, kai civiliniam ieškovui buvo paskirta ambulatorinė reabilitacija ir sveikatą grąžinančios procedūros apmokamos iš Teritorinės ligonių kasos lėšų, taip pat nėra pagrįstos ir būtinos, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Pažymėtina, jog nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nevaikščiojo, todėl buvo reikalinga skubi reabilitacija, be to jam reikėjo ir slaugos paslaugų, todėl jis pasidomėjęs paskaičiavo, kad reabilitacijos centre U. D. tokios paslaugos kainavo apie 200 EUR pigiau, nei (duomenys neskelbtini), sanatorijoje (duomenys neskelbtini), kur apgyvendinimą apmokėjo Teritorinės ligonių kasos. AB „L ” nepateikė duomenų, kad ambulatorinė reabilitacija ir sveikatą grąžinančios procedūros su slauga kituose reabilitacijos centruose būtų gautos tokiu pat greitu laiku ir pigiau. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apsigyveno būtent reabilitacijos centre, teikiančiame jam ambulatorinę reabilitaciją ir sveikatą grąžinančias procedūras, kur teikiamos ir nakvynės bei maitinimo paslaugos, kas, natūralu, yra būtina, o ne šiaip viešbutyje, neteikiančiame ambulatorinės reabilitacijos paslaugų, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad 806 EUR apmokėta už nakvynės bei maitinimo paslaugas suma buvo prabangos ir didesnio komforto siekis. Tai buvo tuo metu būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurias turi kompensuoti draudimo bendrovė.

Teismas taip pat nesutinka su civilinio atsakovo AB „L” argumentais, jog turtinės žalos atlyginimo suma, kurią sudaro 100 Eur už vienvietę palatą Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje taip pat nėra pagrįstos ir būtinos, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Civilinis ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sunkiai pats judėjo, todėl jam buvo būtina palata, kurioje būtų ir sanitarinis mazgas, kad jis pats galėtų apsitarnauti. Sutiktina su šiais G. B. argumentais, nes akivaizdu, jog priešingu atveju, būtų patirtos slaugos išlaidos, ir civilinis atsakovas AB „L ” nepateikė duomenų, kad tokios išlaidos būtų mažesnės už vienvietės palatos išlaidas.

Dėl nurodytų argumentų iš civilinio atsakovo AB „L” nukentėjusiojo naudai papildomai priteistina 991 Eur suma ( CK 6.254 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d., 11 str., 16 str.).

D. V. civilinės atsakomybės draudimo sutarties tarp žalą padariusio asmens darbdavio UAB „A“ bei draudimo bendrovės AB „L“ vertinimo

Civilinis atsakovas ir žalą padariusio asmens darbdavys UAB „A“ nuo civilinio ieškinio ginasi ir su draudimo bendrove AB „L“ sudaryta Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi (2 t., b.l.114), teigdamas, jog apsidraudus Verslo civilinę atsakomybę, įvykus draudiminiam įvykiui – dėl darbuotojo L. J. kaltės kilus autoįvykiui, dėl kurio nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą – žalą šiuo atveju turi atlyginti draudimo bendrovė. Tačiau AB „L” Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (2015-02-25 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-01) (https://www.ld.lt/sites/default/files/Verslo%20civilin%C4%97s%20atsakomyb%C4%97s%20taisykl%C4%97s%20%28nuo%202015%2003%2001%29_0.pdf ), kurių pagrindu su Draudėju buvo sudaryta Draudimo sutartis, 4 punkte numatyta, kad draudimo objektas yra Draudėjo turtiniai interesai, susiję su Draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl Draudėjo veiksmais (veikimu arba neveikimu) padarytos žalos tretiesiems asmenims, Draudėjui vykdant veiklą, kuri draudimo sutartyje nurodyta kaip apdrausta, ir įvykus Taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams. Nors eismo įvykio metu automobilio vairuotojas buvo UAB „A“ darbuotojas, bet šių Taisyklių 6.12 punkte numatyta, kad draudimo objektu, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip, nelaikoma civilinė atsakomybė, kylanti dėl motorinių sausumos transporto priemonių (išskyrus savaeigių darbo mašinų) vairavimo (valdymo) ir/ar jų naudojimo kelių eisme, taip pat dėl pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo darbų valdant, vairuojant ir/ar naudojant šias transporto priemones kelių eisme. Todėl sutiktina su civiliniu atsakovu AB „L”, kad įvykis pagal sudarytą Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį pripažįstamas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka negali būti mokama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, būtina įvertinti ir teismų praktikoje priteisiamus panašiais atvejais neturtinės žalos dydžius.

Pagal byloje esančius duomenis draudimo bendrovė AB „L“ nukentėjusiajam yra atlyginusi 5 000 eurų neturtinę žalą – t. y. aktualiu laikotarpiu nustatytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje maksimalią neturtinės žalos sumą – 5 000 eurų, ši aplinkybė patvirtinta ir patikslintame civiliniame ieškinyje (3 t., b. l. 1-8). Taigi savo prievolę dalyje dėl neturtinės žalos, kilusios eismo įvykio metu, draudimo bendrovė AB „L“ yra įvykdžiusi.

Dėl likusių prašomų priteisti 25 000 EUR, įvertinus byloje esančius duomenis apie eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jo gydymo eigą ir pan., teismas pirmiausia daro išvadą, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, netikrumą dėl patirtų sužalojimų įtakos jo tolimesniam gyvenimui, sunkumus gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą (jauno amžiaus, socialiai aktyvus ir pan.), juolab įvertinus, kad vis dėlto dėl pačių sužalojimų pobūdžio, pasekmės bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Taigi šiuo aspektu jo patirta neturtinė žala abejonių nekelia ir būtent dėl sunkių sveikatai padarytų sužalojimų atsiradusiems nukentėjusiojo išgyvenimams ir nepatogumams teismas teikia esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį. Vis dėlto nustatant neturtinės žalos dydį, kaip minėta, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad atitinkama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo, iš jo veiksmų iš karto po įvykio matyti, kad jis stengėsi padėti nukentėjusiajam, kvietė pagalbą, kaip konstatuota, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, iš kompensuotinų civiliniam ieškovui jo patirtų išlaidų komfortiškam ir efektyviam gydymui, buvimo akivaizdu, jog jo patirti nepatogumai gydymo ir gijimo laikotarpiu buvo sumažinti (jis gavo skubų gydymą, slaugą ir komfortišką reabilitaciją, ten kur jis pats pageidavo ir pasirinko bei sulaukė teigiamo sveikatinimo efekto) ir ši aplinkybė, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra svarbi svarstant neturtinės žalos dydžio klausimą.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai, jog pažeista ta pati vertybė, o sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui yra labai panašios, savaime nereiškia, kad skirtingose bylose bus priteista vienoda arba panaši neturtinės žalos atlyginimo suma, nes neturtinės žalos dydžiui turi reikšmės ir kitos aplinkybės, kurių visuma lemia neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016). Tačiau reikia įvertinti, kad, pavyzdžiui, byla Nr. 2K-225-869/2016) yra skirtingos kategorijos byla – dėl sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 4 d. Vilniaus apygardos teismas, analizuodamas teismų praktiką, 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr.1A-458-497/2019, pasisakė, kad iš teismų praktikos matyti, jog didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis priteisiamas tada, kai eismo įvykio metu nukenčia vaikai (kasacinės bylos Nr. 2K-362-697/2018, 2K-61696/2016, 2K-453/2011), pastaraisiais atvejais neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 14941 € iki 18459 €, o teismų praktikoje nukentėjusiems pilnamečiams asmenims analogiškose bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 5797,10 € (kasacinė byla Nr. 2K-50/2010) iki apie 15000 € (kasacinė byla Nr. 2K-374/2012).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, bei į tai, jog UAB „A“ nepateikė duomenų, kad neturi realių galimybių atlyginti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, teisinga piniginė kompensacija už nukentėjusiojo patirtus sužalojimus bus pasiekta nustačius G. B. atlygintiną 14 000 eurų neturtinę žalą, ir įvertinus tai, jog 5 000 Eur jau yra atlyginta draudimo bendrovės AB „L“, likusi 9 000 EUR suma priteistina nukentėjusiojo naudai iš civilinio atsakovo AB „A“ – kaltinamojo L. J. darbdavio (CK 6.242 str.). Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. prašė priteisti iš kaltinamojo L. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1512,50 U. P., jog nors civilinis ieškinys nebuvo tenkintas visa apimtimi, be to buvo darytos pertraukos patikslinti ieškinio reikalavimus, teikti įrodymus, tačiau procesas vyko dėl nukentėjusiojo sužalojimų, dėl kaltinamojo sukeltų pasekmių, o nukentėjusiojo veiksmai siekiant gauti, jo nuomone, priklausantį adekvatų padarytos žalos atlyginimą, yra patirtų sužalojimų pasekmė ir nevertintini kaip veiksmai vilkinantys procesą.

Kaip matyti, nukentėjusiajam teisinės paslaugos teiktos pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį, pinigų sumokėjimą patvirtina kliento operacijų išklotinė, banko sąskaitos išrašai mokėjimo nurodymas (2 t., b.l.91,95,97,181). Paslaugų turinys yra detalizuotas ataskaitoje, iš kurios matyti, jog atstovas rengė civilinį ieškinį, jį tikslino, teikė papildomų dokumentų, prašymų. Atstovo paslaugos buvo teikiamos ikiteisminio tyrimo metu bei visą teisminį nagrinėjimą.

Šioje baudžiamojoje byloje buvo suorganizuoti 5 teisiamieji posėdžiai - 4 iš jų įvyko, 2 kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas (dėl aplinkybių, susijusių su pareikštu ieškiniu). Prašomos išlaidos neviršija 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą įtvirtintų įkainių. Pabrėžtina, jog Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo. Minėtos Rekomendacijos yra būtent dėl civilinių bylų ir jos šiuo atveju, žinoma, nėra privalomos, tačiau jos leidžia įvertinti orientacinius teikiamų advokato paslaugų įkainius. Be kita ko, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo turėtų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas vertina ir kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas neturi duomenų, jog kaltinamojo finansinė padėtis būtų sudėtinga, pastarasis yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas. Atsižvelgiant į teiktų paslaugų turinį ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, prašomas atlyginti išlaidų dydis laikytinas protingu, dėl to priteistinas iš kaltinamojo.

CD diskas (prisegtas prie bylos 1 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti prie bylos.

Kardomosios priemonės byloje nėra paskirtos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 – 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą be užstato A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą L. J. atžvilgiu nutraukti.

G. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiojo G. B. naudai iš civilinio atsakovo AB „L” 991 EUR turtinei žalai atlyginti bei 9 000 (devynis tūkstančius) EUR iš civilinio atsakovo UAB „A“ neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi priteisti iš L. J. nukentėjusiojo G. B. naudai 1512,50 EUR atstovavimo išlaidų.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. J. neskirti.

CD diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti L. J., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.