Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-193-654/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-03-05
Bylos Nr.: 1A-193-654/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-17782-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis: L. D.
Nukentėjusysis: S. J. S.
Kaltinamasis: L. D.
Advokatai: Svetlana Pronina, Algis Tursas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-654/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17782-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistajai L. D. ir jos gynėjui advokatui Algiui Tursai,nukentėjusiajai S. J. S. ir jos atstovei advokatei Svetlanai Proninai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. D. ir nukentėjusiosios S. J. S. apeliacinius skundus dėl 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo L. D. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirta 45 MGL (2 250 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. D. paskirta 30 MGL (1 500 eurų) dydžio bauda, nustatant, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dešimties mėnesių terminą.

Nukentėjusiajai S. J. S. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 57,97 eurų turtinė žala ir 1 000 eurų neturtinė žala. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

Nukentėjusiajai S. J. S. iš kaltinamosios L. D. priteista 300 eurų išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. D. 2018 m. balandžio 17 d., apie 9.56 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiuodama į (duomenys neskelbtini) kiemą, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimus, numatančius, be kita ko, kad „išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y., jai vairuojamu automobiliu, atbuline eiga įvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini)įvažiavimą į kiemą, nedavė kelio pagal šaligatvių liniją įvažiavimą, iš kairės į dešinę kirtusiai pėsčiajai S. J. S., ją partrenkė ir sužalojo. Eismo įvykio metu pėsčiajai S. J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistoji L. D. apeliaciniu skundu prašo 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir S. J. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti arba sumažinti priteistą sumą iki 100 eurų.

2.1. Skunde nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai, neatsižvelgdamas į tai, kad nėra imperatyviai nustatyta būtinai šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo, taip pat į jos turtinę padėtį ir dėl to nepasisakydamas nuosprendyje, priteisė iš jos 300 eurų nukentėjusiosios advokatės pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

2.2. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ji 200 eurų, pasiskolinusi juos iš tėvų, nukentėjusiajai jau yra sumokėjusi, o už jos padarytą žalą yra atsakinga draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Ji yra studentė, mokosi universitete ir dirba, tačiau pajamų užtenka tik susimokėti už mokslą, o gyvena su tėvais ir faktiškai yra jų išlaikoma, jokio turto neturi.

2.3. Skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog 300 eurų dydžio nukentėjusiosios išlaidos advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš kaltinamosios visa apimtimi. Byloje nėra duomenų, jog advokatė Svetlana Pronina rengė nukentėjusiajai ieškinį. Iš atstovavimo sutarties, kuri sudaryta prieš dieną iki ieškinio pateikimo teismui (jo parengimo data sutampa su atstovavimo sutarties data) matyti, kad Svetlanai Proninai nėra pavedama parengti ir pateikti teismui civilinį ieškinį, o tik atstovauti baudžiamojoje byloje pagal jos civilinį ieškinį. Iš kvito matyti, kad sumokėta ne už ieškinio parengimą ir atstovavimą, bet už gynybą. Šioje byloje advokatė S. Pronina nieko negynė, tik dalyvavo teismo posėdžiuose, viso apie 3 valandas, kaip nukentėjusiosios atstovė. Be to, patenkinta tik 1/15 dalis ieškinio, o tai reiškia, kad ieškinys iš esmės nepagrįstas ir žala nukentėjusiajai didžiąja dalimi atlyginta dar iki ieškinio pareiškimo.

3. Nukentėjusioji S. J. S. apeliaciniu skundu prašo 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir tenkinti jos civilinį ieškinį.

3.1. Nurodė, jog teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą priteisti 20,54 eurų išlaidas pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. kuro pirkimo kvitą, nes jis neva nepatvirtina, kad kelionė buvo susijusi su autoįvykio pasekmėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jos gydymasis po autoįvykio ligoninėje, medicinos bei reabilitacijos centruose truko beveik aštuonis mėnesius, be to, dėl nuolatinių skausmų sistemingai privalėjo tikrintis ir poliklinikoje. Dėl autoįvykio padarinių (šlaunikaulio išorinio krumplio lūžio) negalėjo vaikščioti, naudotis viešuoju transportu. Ji gyvena viena, transporto priemonės ir teisių vairuoti transporto priemones neturi, neturi giminių ar draugių, kurios galėtų ją pavežti į gydymo įstaigas, todėl turėjo kažkokiu būdu grįžti tiek į namus, tiek vykti į gydymo įstaigas. Autoįvykio metu sukelti padariniai jos sveikatai sąlygojo ir turėjo priežastinį ryšį su jai diagnozuotų lėtinių ligų paūmėjimu, dėl ko buvo priversta jas gydyti medicinos įstaigose, tad teismo nuosprendis dalyje dėl 20,54 eurų kuro išlaidų yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3.2. Nukentėjusioji nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos, skirtos maisto papildams „Livosil“, nėra susijusios su L. D. nusikalstama veika, kadangi jie skirti gerinti kepenų veiklą. Teismas, atmesdamas šį jos reikalavimą, nevertino to, kad dėl eismo įvykio jai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo taikoma narkozė, ilgą laiką buvo leidžiami vaistai, po operacijos taip pat turėjo vartoti skausmą malšinančius vaistus ir gydytis reabilitacijos įstaigose. Tiek reabilitacijos metu, tiek po jos jai buvo skiriami stiprūs vaistai, kas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos kitų organų veiklai. Po ilgo gydymo jai atsirado skrandžio, kepenų skausmai ir virškinimo sutrikimai, kurių požymius slopino gydytojų rekomenduotais papildais „Livosil“.

3.3. Teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą padidinti turtinės žalos dydį nuo 357,97 eurų iki 1 107,97 eurų, neva nepateikus šį skirtumą pagrindžiančių įrodymų. Dėl sunkios sveikatos būklės, amžiaus ir neturėdama specialių žinių, ji neišsaugojo visų kvitų, patvirtinančių patirtas išlaidas, nors akivaizdu, kad dėl autoįvykio patyrė didelę turtinę žalą dėl pagerinto maitinimo, slaugos, papildomų drabužių, avalynės, higienos ir slaugos priemonių, masažų, papildomų kineziterapijos užsiėmimų ir kt. Ji yra sąžininga, neturi tikslo meluoti teismui ir manė, kad jos paaiškinimai teisme bus vertinami kaip įrodymai.

3.4. Skunde taip pat teigiama, jog teismas, neteisingai įvertinęs bylos aplinkybes, nepagrįstai nurodė, kad ieškiniu prašomas priteisti 17 900 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Iš vienos pusės teismas pripažino, kad jos patirti neigiami išgyvenimai buvo ilgalaikiai ir išmokėtas neturtinės žalos dydis per mažas, bet iš kitos pusės sumenkinęs patirtą žalą, pasekmes, kūno sužalojimų pobūdį ir laipsnį, neįvertinęs teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, priteisė neproporcingai mažą neturtinės žalos dydžio atlyginimą. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalėjo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias jai sukėlė nusikalstama veika: patirtą skausmą, emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų bei nepatogumus, sužalojimų pobūdį (sužaloti stambūs kaulai), ilgą gydymosi ir reabilitacijos laikotarpį, liekamuosius reiškinius sveikatai, jų įtaką gyvenimo kokybei. Teismas neatsižvelgė, kad dėl kilusių pasekmių sveikatai kardinaliai pasikeitė jos gyvenimo būdas, atsirado judesių suvaržymas ir poreikis vartoti vaistus, kurie lydės ją visą likusį gyvenimą, jautė ir vis dar tebejaučia fizinį skausmą. Po avarijos 2018 m. balandžio 20 d. buvo atlikta operacija, nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. birželio 22 d., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. liepos 15 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 7 d. gydėsi reabilitacijos centruose. Iki šiol jaučia jėgų sumažėjimą dešinėje rankoje, sutriko pirštų valdymas, paūmėjo širdies veikla, iki šiol vaikšto šlubuodama, kenčia kairio kelio judesių ribotumą, pakito jos išvaizda. Dėl avarijos sukeltų pasekmių buvo sumenkintas jos orumas, ji patiria dvasinius išgyvenimus, kadangi tiek po operacijos, tiek dabar reikia pašalinių asmenų pagalba apsitarnaujant. Jai teko atsisakyti savo pomėgių, iki tol buvusio aktyvaus gyvenimo būdo (šokiai, pasivaikščiojimas, darbas užsienyje), ką teismo posėdyje patvirtino ir liudytojos N. S., A. M. bei R. Š.. Nukentėjusiosios teigimu, skundžiamu nuosprendžiu priteistas 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų bei suformuotos teismų praktikos.

3.5. Skundu nesutinkama ir su nuosprendžiu dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teigiama, jog teismo išvada, kad advokatei E. T. sumokėti 500 Eur nelaikytini išlaidomis, susijusiomis su nagrinėjama byla, kadangi nepateikti įgalinimai atstovauti ją baudžiamojoje byloje Nr. 1-2840-1058/2018, nepagrįsta. Neatsižvelgta į tai, kad advokato dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo formų. Ji, turėdama baudžiamosios bylos dokumentų kopijas, į advokatę E. T. kreipėsi prašydama parengti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tuo pagrindu bei remiantis 2018 m. rugpjūčio l d. teisinių paslaugų sutartimi dėl ieškinio paruošimo su advokate E. T., 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo jai 300 eurų dydžio avansą už ieškinio surašymą, vėliau, 2018 m. rugpjūčio 22 d., sumokėjo likusią 200 eurų dalį. Viso už ieškinio surašymą advokatei E. T. buvo sumokėta 500 eurų. Nukentėjusiosios teigimu, civilinio ieškinio byloje surašymui advokato orderis nėra būtinas. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai. Dėl jos atstovavimo baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teisme teisinių paslaugų sutartį sudarė su advokate S. Pronina. Įstatymas nedraudžia kreiptis dėl teisinių paslaugų teikimo į kelis advokatus, taigi, piniginės lėšos, sumokėtos abiems advokatėms, yra susijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla ir atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) reikalavimus. Be to pagal minėtas Rekomendacijas jos bendrai patirtos advokatų teisinės pagalbos išlaidos neviršija jose numatyto maksimalus civilinio ieškinio parengimo dydžio, kuris sudaro 782,50 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis protingumo, sąžiningumo kriterijais, į tai, kad civilinis ieškinys buvo pateiktas keliems atsakovams, teismų praktiką, ji turi teisę į visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

L. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl proceso išlaidų

5. Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo sumažinti iš jos nukentėjusiajai priteistas procesines išlaidas iki 100 eurų, nes 200 eurų ji jau yra sumokėjusi. Nukentėjusioji prašo iš nuteistosios priteisti visas jos patirtas proceso išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priteisė nukentėjusiajai 300 eurų jos sumokėtų advokatei S. Proninai, tačiau nepriteisė 500 eurų, nukentėjusios sumokėtų advokatei E. T., nes neturėjo įrodymų, kad advokatė atliko veiksmus nukentėjusiosios naudai šioje byloje, taip pat nebuvo jos įgaliojimus šioje byloje patvirtinančių dokumentų.

5.1. Kartu su civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teismui nukentėjusioji pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. pinigų priėmimo kvitus, kad nukentėjusioji advokatei E. T. sumokėjo 200 eurų ir 300 eurų. Iš ties, pirmosios instancijos teismui nukentėjusioji nepateikė dokumentų, kokioje byloje ir už ką buvo sumokėti šie pinigai, todėl pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad neturi advokatės E. T. įgaliojimų šioje byloje patvirtinimo. Kartu su apeliaciniu skundu nukentėjusioji pateikė 2018 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 116, kurioje nurodyta, kad advokate E. T. gavo iš S. S. 500 eurų už civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-17782-18 paruošimą. Advokatė E. T. dirba advokatės S. Proninos, kuri atstovavo nukentėjusiąją teisme, kontoroje, sąskaitoje už teisines paslauga yra nurodytas šios bylos ikiteisminio tyrimo numeris, todėl kolegija sutinka su skundo argumentais, kad 500 eurų advokatei E. T. yra sumokėti šioje baudžiamojoje byloje ir jie pripažįstami proceso išlaidomis.

5.2. Šioje baudžiamojoje byloje visų nukentėjusiosios proceso išlaidų priežastis yra nuteistosios nusikalstama veika. Jeigu ne nuteistosios neatsargus elgesys, nukentėjusioji nebūtų patyrusi su procesu susijusių išlaidų, jos turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajai nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, ji pati laisva pasirinkti, kokiu būdu ji gins savo teises. Ji gali tai daryti per advokatą, o advokatą ji gali pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jai yra tinkamas. Rekomendacijose yra nurodytas rekomenduojamas advokatų atlygio dydis, tačiau advokatai neprivalo iš klientų imti jame nurodyto dydžio atlygius, o gali nustatyti savo atlygio dydį arba dėl jo susitarti su klientu. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje apie L. D. turtinę padėtį nėra daug žinoma, bet iš esamų duomenų galima spręsti, kad jos turtinė padėtis nėra gera: ji yra studentė, gauna nedideles pajamas, turto neturi. Tačiau tuo pačiu kolegija atsižvelgia į tai, kad iš nuteistosios pirmosios instancijos teismas nepriteisė jokio žalos atlyginimo, tiek turtinė, tiek neturtinė nukentėjusiajai padaryta žala priteista iš draudimo bendrovės, todėl dėl nusikaltimo padarymo nuteistoji patyrė tik jai paskirtos baudos dydžio išlaidas ir tiek, kiek sumokėjo nukentėjusiajai. Nebūtų teisinga, jeigu padariusi nusikalstamą veiką nuteistoji išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusioji. Todėl kolegija mano, kad visų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistosios būtų teisingas, įstatymą atitinkantis sprendimas ir sąžininga, kad nuteistoji atlygintų visas nukentėjusiosios procese patirtas išlaidas.

5.3. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, kad ji yra sumokėjusi nukentėjusiajai 200 eurų, kuriuos prašo pripažinti kaip dalį proceso išlaidų atlyginimą ir šia dalimi sumažinti nukentėjusiajai mokėtinas proceso išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistoji sumokėjo nukentėjusiajai 200 eurų ir juos įskaitė į nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį (nuosprendžio 10 lapas). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. L. D. transporto priemonė buvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo, todėl atsiradus žalai jos atlyginimą reguliuoja ir šis Įstatymas. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Tokiu būdu visą žalą asmeniui iki 5 000 000 eurų, taip pat neturtinę žalą iki 5 000 eurų, turi atlyginti draudimas, o kaltas asmuo tokio dydžio žalos atlyginti neturi. Kaltas asmuo privalo atlyginti tik žalos dalį, viršijančią Įstatyme nustatytą draudimo sumą.

5.4. Pirmosios instancijos teismas S. S. padarytą neturtinę žalą įvertino 4100 eurų suma (2900 eurų draudimo bendrovė jau yra sumokėjusi, kaip atlygintą neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas laikė nuteistosios sumokėtus 200 eurų ir nuosprendžiu priteisė iš draudimo bendrovės dar 1000 eurų), taigi S. S. pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnį nei pagal Įstatymą draudimo bendrovė turi atlyginti maksimalų neturtinės žalos dydį, todėl jį visą turi atlyginti draudimo bendrovė. Nuteistosios sumokėti nukentėjusiajai 200 eurų turi būti įskaityti į nukentėjusiajai atlygintinas proceso išlaidas.

6. Nukentėjusioji skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai nepriteisė 15,87 eurus, jos sumokėtus už vitaminus „Livosil“ ir 20,54 eurus už kurą. Kolegija sutinka su skundo argumentais, kad šios sumos buvo nepriteistos nepagrįstai.

6.1. Atmesdamas ieškinį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad draudimo bendrovė atsisakė atlyginti šias išlaidas kaip nesusijusias su įvykiu nustačiusi, kad kelionėms skirtas kuras buvo susijęs ne su eismo įvykiu, o su lėtinių ligų gydymu. Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, pagrindžiančių tokį sprendimą, nepateikė motyvų, kodėl sutinka su draudimo išvada, o ne su nukentėjusiosios paaiškinimais, o dėl 15,87 eurų priteisimo nepateikė jokių motyvų. Byloje yra draudimo bendrovės rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad nukentėjusiosios prašymo dėl 20,54 eurų kuro išlaidų atlyginimo draudimo bendrovė nepatenkino, kadangi nustatė, kad kuras skirtas kelionėms, nesusijusioms su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, o skirtas lėtinių ligų gydymui. Tokia išvada nėra motyvuota ar pagrįsta duomenų analize. Matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik perrašė draudimo bendrovės rašytinio paaiškinimo motyvus neanalizavęs susidariusios faktinės padėties.

6.2. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kuras buvo piltas 2018 m. rugsėjo 9 d. Po to nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigas: 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo konsultuota gydytojo ortopedo – traumatologo VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (t. 1, b. l. 112), 2018 m. spalio 4 d. buvo konsultuota traumatologo LR VRM Medicinos centre (t. 1, b. l. 111), 2018 m. lapkričio 5 d. buvo konsultuota gydančio gydytojo LR VRM Medicinos centre (t. 1, b. l. 142). Taigi, ir po 2018 m. rugsėjo 9 d., kuomet buvo piltas kuras, nukentėjusioji vyko į gydymo įstaigas ir buvo konsultuota dėl eismo įvykio metu jai padarytų traumų, todėl 20,54 eurų, jos išleistų kurui, kolegijos pripažįstami jos patirta turtine žala ir priteisiama iš draudimo bendrovės.

6.3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio jai buvo atlikta operacija, kurios metu buvo daryta narkozė, ilgą laiką buvo leidžiami vaistai, taip pat ir nuskausminamieji. Ji mano, kad ilgai vartojami vaistai turi šalutinį poveikį, kuris dažniausiai pasireiškia šalutiniu poveikiu virškinamajam traktui, pilvo, skrandžio, kepenų skausmais. Šie nukentėjusiosios argumentai yra įtikinantys. Vartojant vaistus jų įsisavinime dalyvauja kepenys, vaistai gali turėti šalutinį poveikį, silpninti kepenų veiklą, todėl pagrįstas nukentėjusiosios, kuri dėl eismo įvykio turėjo vartoti vaistus, susirūpinimas kepenų veiklos atstatymu ir pagerinimu. Šie argumentai veda kolegiją prie išvados, kad nukentėjusiosios sumokėti 15,87 eurų už vaistus „Livosil“ turi būti draudimo bendrovės jai atlyginti.

7. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde ginčija jai priteistos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad nukentėjusiajai padaryta 4100 eurų neturtinė žala.

7.1. Tiek pirmosios instancijos teismas sprendime nustatydamas neturtinės žalos dydį, tiek apeliantė savo skunde ginčydama jį, rėmėsi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsniu, nustatančiu neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo buvusią faktinę situaciją, turėjusią įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui, palygino ją su CK 6.250 straipsnyje nustatytais kriterijais ir padarė pagrįstą išvadą dėl jos dydžio. Apeliantė neteisi argumentuodama, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino jos patirtą žalą, pasekmes, kūno sužalojimų pobūdį ir laipsnį (sumažėjo dešinės rankos jėga, sutriko pirštų valdymas, paūmėjo širdies veikla, iki šiol vaikšto šlubuodama, kairio kelio judesiai yra riboti, pakito išvaizda), neatsižvelgė, kad kardinaliai pasikeitė jos gyvenimo būdas (teko atsisakyti pomėgių, iki tol buvusio aktyvaus gyvenimo būdo), suvaržyti judesiai, ji nuolat vartoja vaistus, vis dar jaučia fizinį skausmą, buvo atlikta operacija, ji gydėsi reabilitacijos įstaigose, buvo sumenkintas jos orumas. Į visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tai motyvavo nuosprendžio 9-10 lapuose. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada dėl neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai neteisingas, kad jį reikėtų keisti.

7.2. Dalis skundo argumentų yra susiję su teismų praktikos pavyzdžiais, kurie, apeliantės manymu, rodo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl neturtinės žalos dydžio, nepagrįstumą. Kolegija patikrino visus apeliaciniame skunde minimus teismų sprendimus, tačiau visuose juose faktinė situacija neatitinka šioje byloje esančios situacijos. Be to, apeliantė parinko ir skunde nurodė tik tą teismų praktiką, kuri pagrindžia jos poziciją, tačiau yra teismų sprendimų, kuriais už padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą buvo priteista mažesnio dydžio neturtinė žala.

8. Teismo posėdyje nuteistoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

8.1. Kolegija mano, kad šioje byloje L. D. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. D. yra padariusi vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką ji padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Ji pati padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino, tačiau jos vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir draudimo bendrovė yra atlyginusi dalį turtinės ir neturtinės žalos. Ji yra jauno amžiaus, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, nėra jokių duomenų apie jos padarytus teisės pažeidimus. Ji mokosi, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, turi gyvenimo tikslus ir pati savarankiškai jų siekia. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad L. D. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

8.2. Laiduotoju prašosi būti paskirtas jos brolis A. D.. Apklaustas teisme jis paaiškino, kad su seserimi L. D. jo santykiai geri ir artimi. Jie dažnai bendrauja, sesuo konsultuojasi su juo įvairiais klausimais, jie susitinka tėvų namuose. Po eismo įvykio L. D. skambino jam ir jie kalbėjosi apie įvykį, vėliau jis papildomai mokė ją vairuoti. Šios aplinkybės rodo, kad laiduotojas darys teigiamą įtaką nuteistajai. A. D. dirba, gyvena su drauge, turi vaiką, nėra teistas ir baustas administracine tvarka, jokios neigiamai jį apibūdinančios informacijos teismas neturi, todėl kolegija mano, kad A. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo.

8.3. Šie motyvai rodo, kad yra sąlygos šioje byloje taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją A. D.. Kolegija mano, kad nėra būtinumo skirti laidavimą su užstatu. Nustatomas dviejų metu laidavimo terminas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 1 punktu,327 straipsnio 2 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu, kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

L. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją laiduotojui A. D.. Nustatyti 2 metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiajai S. J. S. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 94,38 eurus jos patirtai turtinei žalai atlyginti ir 4100 eurų neturtinei žalai atlyginti. Į priteistos neturtinės žalos dydį įskaičiuoti draudimo bendrovės jau sumokėtą sumą, 2900 eurų ir nustatyti mokėtinos neturtinės žalos dydį 1200 eurų.

S. J. S. advokatams sumokėtus 800 eurų pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš L. D.. Į šią sumą įskaičiuoti L. D. sumokėtus 200 eurų.

Teisėjų kolegija: Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė