Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. 2018 m. balandžio 17 d., apie 9.56 val., Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga įvažiuodama į Palangos g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kiemą, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 27 punkto reikalavimus, numatančius, be kita ko, kad „išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta. Vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas“, t. y., jai vairuojamu automobiliu, atbuline eiga įvažiuodama iš Palangos gatvės į Palangos g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavimą į kiemą, nedavė kelio pagal šaligatvių liniją įvažiavimą, iš kairės į dešinę kirtusiai pėsčiajai S. J. S., ją partrenkė ir sužalojo. Eismo įvykio metu pėsčiajai S. J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant L. D. tėvą A. D..

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad priimant sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo kandidatūra (BK 40 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis. Be to, laiduotojui keliami ir reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-116-1073/2018, 2K-116-1073/2018).

Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad L. D. prisipažino padarius nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – L. D. anksčiau neteista (b. l. 34), administracine tvarka bausta nebuvo (b. l. 33), yra jauno amžiaus, mokosi, dirba (b. l. 35), gaunamos pajamos nėra didelės, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismas šiuo atveju kaltinamajai nustato ilgesnį nei įstatymo numatytą terminą baudai savanoriškai sumokėti (įvertinant, jog kaltinamoji yra jauna, mokosi ir gauna nedideles pajamas).

Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir L. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Paprastai už padarytą žalą atsako pats ją padaręs asmuo, tačiau pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnį, 6.263 straipsnio 3 dalį, ir 6.987 straipsnį, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, teisės aktuose nustatyta apimtimi su kaltuoju asmeniu už padarytą žalą atsako ir draudimo bendrovė. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatyta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte, numatančiame, kad dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, atlygintina žalos suma yra 5 000 000 eurų (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibūdinta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo realiai prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Nukentėjusioji J. S. civiliniu ieškiniu iš atsakovų L. D. ir ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir draudimo bendrovė) prašo priteisti 357,97 EUR turtinę žalą. Nurodo, kad ją sudaro išlaidos: vaistams ir tepalams (skausmo malšinimui tepalas „Doctor Theiss“ kaulažolių (4,80 EUR), balzamas kremas-gelis „Botanis“ (10,47 EUR), kaulams stiprinti vartojo vitaminus „Calcimed“ (5,39 EUR), gudobelių skystas ekstraktas (1,43 EUR), vaistai „Livosil“ (15,87 EUR), „Validol“ (2,35 EUR), kelio įtvaras (40 EUR) ir kt.) – 100 EUR; kurui – 200 EUR; chalatui, rankšluosčiui, maudymosi kostiumėliui – 57,97 EUR (b. l. 72-75). Atsiliepime į civilinį ieškinį draudimo bendrovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nurodė, kad turtinei žalai atlyginti S. J. S. yra skirta 750,19 EUR suma, į kurią įeina ir civiliniu ieškiniu pareikšto reikalavimo priteisti turtinę žalą dalis. Draudimo bendrovė, kaip nesusijusius su draudiminiu įvykiu, atsisako sumokėti 15,87 EUR už vitaminus „Livosil“ (vitaminai skirti gerinti kepenų būklę), 20,54 EUR kuro išlaidas pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. kuro kvitą, nustačius, kad kelionėms skirtas kuras buvo susijęs ne su auto įvykiu, o su lėtinių ligų gydymu, taip pat 57,97 EUR išlaidas už maudymosi kostiumėlį, rankšluostį bei chalatą, kadangi šios prekės priskiriamos kasdieniam naudojimui ir nebuvo būtinos (b. l. 101-105).

Nors atsiliepime į ieškinį draudimo bendrovė nurodė, kad nukentėjusiajai jau yra paruošta draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti, t. y. viso 3 650,19 EUR draudimo išmoka, kurią sudaro 750,19 EUR suma turtinei žalai atlyginti (iš kurių 179,46 EUR kuro išlaidos, 105,73 EUR medikamentai, 465 EUR reabilitacija/gydymosi išlaidos) (b. l. 101-105), byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Kita vertus, nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad draudimo bendrovė jai yra išmokėjusi 3 650 EUR sumą, todėl teismui nekyla abejonių dėl šios sumos išmokėjimo.

Byloje nėra ginčo dėl 263,59 EUR turtinės žalos dydžio, kurią draudimo bendrovė pripažino ir jau sumokėjo nukentėjusiajai. Draudimo bendrovė atsisakė padengti 57,97 EUR išlaidas, patirtas įsigyjant chalatą, rankšluostį ir maudymosi kostiumėlį, skirtus reabilitacijai vandenyje po autoįvykio. Nukentėjusiosios teismui pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, jog nurodyti daiktai buvo įsigyti 2018 m. birželio 22-24 dienomis (b. l. 86), t. y. po autoįvykio. S. J. S. medicininiai dokumentai rodo, kad tęsiant po traumos patirtų sužalojimų gydymą, jai rekomenduota fizioterapija, kineziterapija (b. l. 79, 80, 142). Nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad chalatas, rankšluostis ir maudymosi kostiumėlis jai buvo reikalingi būtent reabilitacijoje taikomiems užsiėmimas, šiuos daiktus jai nurodyta atsinešti, juos pirko, nes tinkamų neturėjo. Nors iš nukentėjusiosios pateiktos 2017 m. sausio 10 d. neterminuotos paslaugų teikimo sutarties su UAB „Impuls LTU“ bei mokėjimo kvitų (b. l. 137-141) matyti, kad ji nuo 2017 m. sausio mėnesio reguliariai lankydavo baseiną, vadinasi turėjo tiek vandens procedūroms skirtą rankšluostį, tiek maudymosi kostiumėlį, tačiau metus laiko intensyviai naudojami tokio pobūdžio daiktai galėjo susidėvėti ir nebetikti reabilitacijai. Teismo vertinimu reabilitacijos procedūroms skirtų naujų daiktų įsigijimas yra sietinas su asmens teise jaustis tvarkingai ir oriai gydymo įstaigoje, todėl taip pat priskirtinas būtinoms išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su po autoįvykio likusių pasekmių šalinimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, reikalavimas priteisti 57,97 EUR turtinę žalą tenkintinas, ši suma nukentėjusiajai priteistina iš draudimo bendrovės.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 200 EUR išlaidas kurui. Kaip minėta, kaip turtinė žala priteisiami tik realiai asmens patirti su nusikalstama veika tiesiogiai susiję asmens nuostoliai, kuriuos turi įrodyti civilinis ieškovas. Šiuo atveju prie civilinio ieškinio nukentėjusioji pateikė du kvitus, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. birželio 24 d. buvo patirtos 54,30 EUR ir 2018 m. birželio 26 d. – 26,93 EUR išlaidos kurui, t. y. viso teismui yra pateikta 81,23 EUR kuro išlaidas patvirtinančių įrodymų. Iš atsiliepimo į civilinį ieškinį turinio matyti, kad draudimo bendrovė vertino tų pačių, kaip nurodyta ir civiliniame ieškinyje – 200 EUR, kuro išlaidų pagrįstumą, tačiau akivaizdu, kad jai buvo pateikta daugiau nei teismui šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, kadangi pagrįstomis bendrovė pripažino 179,46 EUR kuro išlaidas ir atsisakė apmokėti tik 20,54 EUR išlaidas pagal 2018 m. rugsėjo 7 d. kvitą, nurodydama, kad šios kelionės buvo skirtos lėtinių ligų gydymui. Nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu pateiki turtinę žalą pagrindžiantys įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusioji turėjo daugiau su autoįvykiu susijusių kuro išlaidų, nei jai atlygino draudimo bendrovė, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys laikytinas neįrodytu.

Teismas sutinka su draudimo bendrovės išvada, jog nukentėjusiosios išlaidos vitaminams „Livosil“ nėra susijusios su I. D. nusikalstama veika. Šie vitaminai skirti gerinti kepenų veiklą, tuo tarpu iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad dėl autoįvykio metu S. J. S. padarytų sužalojimų konstatuotas kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis ir dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis, kurie visiškai nesusiję su kepenų veikla. Dėl nurodytų priežasčių reikalavimas priteisti išlaidas už vitaminus kepenų veiklai gerinti laikytinas nepagrįstu ir atmestinas kaip nesusijęs su I. D. veiksmais.

Nors nukentėjusioji teismo posėdyje padidino turtinės žalos dydį nuo 357,97 EUR iki 1 107,97 EUR, tačiau nepateikė jokių šį skirtumą pagrindžiančių įrodymų ir nenurodė, kas konkrečiai sudaro padidintą turtinės žalos dydį, t. y. po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, kuriame nurodyta, kokią nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį patenkino draudimo bendrovė, S. J. S. į bylą nepateikė jokių papildomų turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismo posėdyje padidintas turtinės žalos reikalavimas laikytinas neįrodytu ir atmestinas.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti 15 000 EUR neturtinės žalos, tačiau teismo posėdyje padidino reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį iki 17 900 EUR. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi CK nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, būtent teismas priima sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio ir vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, įvertindamas: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, taip pat teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose kai pėsčiajam nesunkiai sutrikdoma sveikata partrenkus jį perėjoje yra labai įvairi, teismai priteisia ir 579 EUR ir 651 EUR, ir 1 737 EUR, ir 2 316 EUR, ir 2 896 EUR (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K- 277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015 ir kt.). L. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų grupei, transporto priemonę ji vairavo būdama blaiva, turėdama teisę vairuoti, automobilis buvo tvarkingas.

Posėdyje ir civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ji buvo operuota, taikyti du reabilitacijos etapai ir nors sveikatos būklė pagerėjo, vis dar pasireiškia liekamieji reiškiniai – dalinis judėjimo ir apsitarnavimo funkcijos apribojimas. Jai rekomenduojama tęsti kineziterapijos užsiėmimus, nuo skausmo vartoti vaistus. Nuolat vartojami vaistai kenkia kitų organų veiklai, atminčiai. Dėl nuolatinio skausmo jaučia nuovargį, bei neigiamas emocijas. Autoįvykio metu ji patyrė didelį fizinį skausmą ir iki šiol nejaučia dviejų rankos pirštų, jaučia nuolatinį kojos, rankos skausmą, viso kūno silpnumą. Dėl apribotos galimybės judėti, jai sunku keltis iš lovos, vaikščioti, todėl jai turi padėti kiti asmenys, patarnauti – ji pati negalėjo naudotis dušu, tualetu, artimieji bei reabilitacijos įstaigų darbuotojai privalėjo rūpintis jos asmens higiena, namuose artimieji padėdavo gaminti valgyti, rūpintis buitimi, slauga, namų ruoša. Dėl to ji jautė nuolatinį pažeminimą ir gėdą. Dėl šio įvykio paūmėjo širdies veiklos sutrikimai, iki šiol bijo išeiti į gatvę, pereiti ją. Kaskart išėjus iš namų ją kankina baimė ir nerimas, kad vėl bus partrenkta automobilio. Po patirtų sužalojimų pasikeitė ir jos gyvenimo būdas – keletą mėnesių jai buvo paskirtas tik gulimas režimas, tai neigiamai įtakojo sveikatą – prarado fizines jėgas, atsirado raumenų atrofija, pastovūs galvos skausmai, regėjimo susilpnėjimas, dešinės ausies klausos sutrikimas, virškinimo sutrikimai, skrandžio, nugaros, kaklo skausmai, bendras organizmo nuovargis ir silpnumas, dusulys, sunkumas krūtinėje, nemiga, kojose edemos. Nukentėjusioji teigė, kad prarado gyvenimo džiaugsmą, nes nebegali užsiimti anksčiau mėgiamais užsiėmimais – eiti į baseiną, šokius, susitikti su pažįstamais, žlugo planai vykti į Vokietiją padirbėti, iki šiol blogai miega, ją vargina skausmingi prisiminimai ir baimė, taip pat nuolat išgyvena dėl sužalojimų pasekmių pasireiškimo ateityje, eikvoja savo laiką šių pasekmių minimalizavimui. Liudytoja N. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos draugė, todėl ji žino, kad anksčiau S. J. S. taip pat turėjo nusiskundimų sveikata, tačiau buvo pozityvi. Po autoįvykio tapo pasyvi, neveikli, negali miegoti, visko bijo, turi vidinę baimę. Liudytoja A. M. parodė, kad S. J. S. pažįsta 27 metus, ji buvo energinga, veikli, birželio mėnesį planavo važiuoti dirbti į Vokietiją, tuo tarpu po įvykio sakė, kad jaučiasi blogai, jai ir dabar pastoviai skauda ranką, blogai miega. Gyvena viena, todėl jai sunku išlaikyti namą, jį sutvarkyti. Liudytoja R. Š. parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta jau 40 metų. Teigė, kad iki autoįvykio nukentėjusioji buvo linksma, jaunatviška, charizmatiška, negalėjo nusėdėti vienoje vietoje, turėjo jėgos, turėjo važiuoti dirbti į užsienį prižiūrėti senelių. Dabar ji nesveika ir psichologiškai ir fiziškai, šlubuoja, jai skauda ranką, koją, galvą. Iki šiol ji blogai jaučiasi, bijo mašinų, bijo net eiti per gatvę, vaikščioti.

Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad dėl 2018 m. balandžio 17 d. autoįvykio metu padarytų sužalojimų S. J. S. buvo diagnozuotas kairio šlaunikaulio išorinio krumplio lūžis, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis, dėl to ji 2018 m. balandžio 20 d. operuota. 2018 m. birželio 13 d. apžiūros metu nukentėjusiosios būklė buvo tik patenkinama, nustatyta, kad judesiai per kelio sąnarį yra riboti, palpuojant jaučiamas skausmas dešinio riešo srityje – stipinkaulio projekcijoje. Judesiai per dešinį riešą riboti, yra neryški dešinės plaštakos III-IV pirštų hipestezija. Esant nepakankamam efektui nuspręsta kreiptis į reabilitologą dėl II reabilitacinio gydymo etapo skyrimo (b. l. 78, 79). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro 2018 m. birželio 20 d. epikrizėje nurodyta, kad nukentėjusioji gydyta 2018 m. balandžio 30 d. –2018 m. birželio 22 d. laikotarpiu. Ją vargino abiejų kelių ir dešinės rankos skausmai, bendras silpnumas. Įvykdžius gydymo ir tyrimo planą, pacientė perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių UAB „Gema“, po 4 parų perkelta į Vidaus reikalų ministerijos medicinos centro slaugos skyrių. Pacientei reikalinga didelė pagalba apsitarnaujant, taikytas medikamentinis, reabilitacinis gydymas, masažas. Atlikus I reabilitacijos etapą rekomenduojamas II reabilitacijos etapas (b. l. 81). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro 2018 m. birželio 20 d. epikrizėje nurodyta, kad nukentėjusioji gydyta 2018 m. rugpjūčio 27 d.–2018 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu dėl širdies ligos paūmėjimo (b. l. 82, 83). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos medicinos centro 2018 m. spalio 4 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad S. J. S. dėl 2018 m. balandžio 17 d. patirtų traumų buvo taikytas reabilitacinis gydymas. Gydymo eigoje dėl apsunkinto apsitarnavimo ir mobilumo gydyta slaugos skyriuje 2018 m. balandžio 30 d.–2018 m. birželio 22 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d. gydyta stacionare dėl širdies ritmo sutrikimo. Skundžiasi dešinio riešo sąnario, kelio sąnario skausmu, ribotais sąnarių judesiais, galvos skausmu, padidintu kraujo spaudimu, svaigimu, dešinės ausies pablogėjusia klausa, sutriko miegas, sutriko judėjimas apsitarnavimas buityje. Konsultuota traumatologo – dešinio riešo sritis kiek patinus, dešinės rankos jėga susilpnėjusi, potrauminė riešo sąnario kontraktūra. Kairio kelio sąnario judesiai riboti, skausmingi. Vaikšto šlubuodama su lazdele (b. l. 111). VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2018 m. rugsėjo 28 d. ir 2018 m. lapkričio 5 d. medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad S. J. S. skundžiasi dešinio riešo ir kairio kelio skausmu, ribotais sąnarių judesiais. Rekomenduotas fizinis krūvis skausmo ir galimybių ribose, fizioterapija ir kt. (b. l. 112, 142). Taip pat nukentėjusioji pateikė teismui 2017 m. sausio 1 d. paslaugų teikimo sutartį su UAB „Impuls“ bei 2017 m. sausio 10 d, 2017 m. balandžio 28 d. ir 2017 m. lapkričio 15 d. kvitus, patvirtinančius apmokėjimą UAB „Impuls“ už 12 mėn. (b. l. 137-141), t. y. patvirtinantį, jog iki autoįvykio ji reguliariai lankėsi sporto klube, tačiau šiuo metu nebegali dėl po sužalojimo vis dar egzistuojančių sveikatos problemų. Aukščiau nurodyti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad dėl 2018 m. balandžio 17 d. autoįvykio metu patirtų sužalojimų S. J. S. neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, laikytinus jos patirta neturtine žala, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

Šiuo atveju iš atsiliepimo į skundą matyti, kad draudimo bendrovė S. J. S. yra išmokėjusi 2 900 EUR neturtinę žalą. Tai patvirtino ir pati nukentėjusioji. Taip pat nukentėjusioji pripažino, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji jai sumokėjo 200 EUR kompensaciją. Taigi, iš viso nukentėjusiajai yra išmokėta 3 100 EUR neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nurodyta suma yra nepakankama neturtinei žalai atlyginti, tačiau ir civiliniu ieškiniu prašomas priteisti 17 900 EUR neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai didelis bei neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad S. J. S. patirti neigiami išgyvenimai buvo ilgalaikiai, be to, dėl kilusių pasekmių sveikatai kardinaliai pasikeitė jos gyvenimo būdas, akivaizdu, kad poreikis vartoti vaistus, judesių suvaržymas išliks ir ateityje. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad nukentėjusioji po eismo įvykio jautė didelį pirminį skausmą partrenkus automobiliui ir skausmą ilgo gydymo bei reabilitacijos metu, kurio metu ji buvo operuojama, iki šiol nukentėjusioji vartoja įvairius vaistus, sumažėjo dešinės rankos jėga, sutriko kelių pirštų valdymas, kenčia kairio kelio judesių skausmingumą ir ribotumą, vaikšto šlubuodama, su lazdele, t. y. įvykis įtakojo ir nukentėjusiosios išvaizdą, judėjimo galimybes. Siekdama pagerinti savo sveikatos būklę S. J. S. turi skirti daug laiko reabilitacijai, fizioterapijai, be to, jai iki šiol reikalinga kitų asmenų pagalba buityje. Gydymo metu nukentėjusiajai taip pat buvo reikalinga didelė pagalba apsitarnaujant, kas objektyviai galėjo menkinti jos orumą ir sukelti gilius neigiamus išgyvenimus. Akivaizdu, kad dėl patirtų sužalojimų sumažėjo nukentėjusiosios aktyvumas, ilgą laiką ji ne tik buvo priversta gulėti lovoje, tačiau ir vėliau dėl judesių skausmingumo jai tenka atsisakyti savo pomėgių – plaukioti baseine, ar, kaip ji pati nurodė – eiti į šokius, pasivaikščioti ir pan., t. y. sumažėjo bendravimo su aplinkiniais galimybės ir iškilo socialinio gyvenimo apribojimų, ką patvirtino ir apklaustos jos draugės N. S., A. M., R. Š.. Nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol prisimena kaip buvo partrenkta ir išėjusi į gatvę jaučia baimę, kad tai gali pasikartoti, kas taip pat prisideda prie jos gyvenimo kokybės suprastėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai papildomai priteistina 1 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau šios išlaidos turi būti pagrįstos teismui pateiktais įrodymais.

Nukentėjusioji prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje S. J. S. interesus atstovavo advokatė Svetlana Pronina. Advokatės atstovavimo pagrindas – 2018 m. rugsėjo 11 d. atstovavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-2840-1058/2018 sutartis (b. l. 76) bei 2018 m. spalio 8 d. išduotas advokatės S. Proninos orderis (b. l. 109). Iš 2018 m. lapkričio 9 d. pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusioji sumokėjo 300 EUR advokatei Svetlanai Proninai už gynybą (b. l. 143), tačiau byloje nėra duomenų, kokias konkrečiai teisines paslaugas nukentėjusiajai ši advokatė suteikė. Kadangi atstovavimo sutartis surašyta 2018 m. rugsėjo 11 d. , t. y. tą pačią datą, kaip ir teismui pateiktas civilinis ieškinys, bei pateikta kartu su civiliniu ieškiniu, darytina išvada, kad advokatė padėjo parengti nukentėjusiajai civilinį ieškinį, po ieškinio pateikimo advokatė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose – 2018 m. spalio 8 d. posėdyje, kuris truko 10 min. (b. l. 113) bei 2018 m. lapkričio 9 d. (kvito išrašymo dienos) teismo posėdyje, trukusiame beveik tris valandas (b. l. 147-157). Teismo vertinimu 300 EUR nukentėjusiosios išlaidos advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir protingos, todėl priteistinos iš kaltinamosios visa apimtimi.

Kartu su civiliniu ieškiniu nukentėjusioji pateikė du pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad ji advokatei Evitai Tumei 2018 m. rugpjūčio 1 d. sumokėjo 300 EUR ir 2018 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 200 EUR (b. l. 88, 89). Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra priteisiamos tik su nagrinėjama byla susijusios išlaidos. Šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad advokatė E. Tumė būtų atlikusi nukentėjusiosios S. J. S. naudai kokius nors procesinius veiksmus, taip pat nėra jokių minėtos advokatės įgalinimus atstovauti nukentėjusiąją baudžiamojoje byloje Nr. 1-2840-1058/2018 patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai advokatei E. Tumei sumokėti 500 EUR nelaikytini išlaidomis, susijusiomis su nagrinėjama baudžiamąja byla, todėl nukentėjusiajai nepriteistini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio dalyje, ir skirti jai 45 MGL (2 250 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. D. paskirti – 30 MGL (1 500 EUR) dydžio baudą, nustatant, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per dešimties mėnesių terminą.

Nukentėjusiajai S. J. S. iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteisti 57,97 EUR turtinę žalą ir 1 000 EUR neturtinę žalą. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiajai S. J. S. iš kaltinamosios L. D. priteisti 300 EUR išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Išaiškinti L. D., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.