- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 1A-458-497/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36803-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas (pirm.), Aušra Bielskė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- T. V.
- Nukentėjusysis
- J. L.
- Advokatai
- Audrius Pėstininkas
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Aušros Bielskės, Daivos Kazlauskienės,
viešame apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-25 nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 str. 3 d, 1950 eurų (39 MGL) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmę sumažinta trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 1300 eurų (26 MGL) bauda. Nukentėjusiąjai J. L. iš T. V. priteista 17000 eurų ir 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo įvykdymo. J. L. taip pat priteista iš Ergo Insurance Se Lietuvos filialo turtinė žala – 45,69 eurai ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už šią priteistą turtinės žalos sumą, skaičiuojant palūkanas nuo 2019-03-14 iki sprendimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. V. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. ir nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. 2018-08-01, apie 11.13 val., Vilniuje, Lukiškių g., ties 3-čiu pastatu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti į priekį ir judėdamas į dešinę pusę partrenkė ir sužalojo automobilių stovėjimo aikštelę tvarkiusią UAB „Inservis“ darbuotoją J. L.,
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai ir prašymai
2.1. Apeliantas skundžia nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas itin didelį neturtinės žalos atlyginimą- 22000 € (įvertinus tai, kad be 17000 €, priteistų iš apelianto, dar 5000 € neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai išmokėjo draudimo bendrovė), neatsižvelgė į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas, nors teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Teismas savo sprendime nenurodė nė vienos aplinkybės dėl kurios nukrypta nuo susiformavusios teismų praktikos. Iš bylos medžiagos ir iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad iš apelianto kaip tik priteistinas mažesnis, nei vidutinis panašiose bylose neturtinės žalos atlyginimas, nes įvykiui kilti įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas- nukentėjusioji, pažeisdama LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 str. 5 d., 12 str. 1, 5 d. reikalavimus, nesilaikė jokių atsargumo priemonių- nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės, dirbo klūpėdama priešais automobilių stovėjimo aikštelėje esančius automobilius, niekaip nebuvo pažymėjusi darbo vietos. Kitą vertus, nenustatytą jokių J. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Remiantis tuo, prašo nustatyti neturtinės žalos dydį 5000 € arba mažesnį.
2.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo atstovas palaikė apeliacinį skundą. Papildomai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios datą. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kuris paskelbtas jau po apeliacinio skundo padavimo procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo 2019-03-14, kaip nurodyta skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, bet nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
3. Nukentėjusiosios J. L. įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą, kuriu prašoma apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo naujausios teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018 pažymėjo, kad kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 iki 35000 € neturtinei žalai atlyginti, o kasacinėje byloje Nr. 2K-362-697/2018 nukentėjusiesiems iš kaltininko priteistas dar didesnis – 40000 € neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajai priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į tai, kad ji nors ir būdama pensinio amžiaus, tačiau dar dirbo, o dabar dėl patirtų sužalojimų šios galimybės neteko ir pasekmes jaus visą likusį gyvenimą. Be to, nukentėjusiosios didelis neatsargumas negali būti kriterijus, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis. Nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padaryta žalą lėmė būtent valdytojo neatidumas ir neatsargumas, nukentėjusiosios neatsargūs veiksmai, neturėję lemiamos reikšmės žalos kilimui ir jos pasekmėms, pagal CK 6.270 str. 1 d. negali būti traktuojami kaip nukentėjusiosios didelis neatsargumas ir atitinkamai negali būti pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės ar ją mažinti.
Atsiliepimas
4. Prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime keliamas teismų praktikos, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį analogiškose bylose klausimas. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas (kasacinė byla Nr. .2K-38-942/2017 ir kitos), tačiau ir apeliaciniame skunde ir atsiliepime ši praktika skirtingai interpretuojama. Jei apeliantas nurodo, kad vidutinis neturtinės žalos atlyginimo dydis tos pačios kategorijos bylose yra 5000 €, tai nukentėjusiojo atsiliepime teigiama, kad jis tose pačios bylose gali siekti ir 40000 €. Tiek apeliantas, tiek nukentėjusysis remiasi ta pačia kasacine byla Nr. 2K-362-697/2018, tačiau remiantis ja daromos skirtingos išvados. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „/.../ kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-61-696/2016, 2K-225-895/2016)“. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį teismų praktika interpretuojama neteisingai. Iš visų pacituotoje kasacinėje byloje Nr. 2K-362-697/2018 paminėtų senesnių kasacinių bylų matyti, kad įvykio metu vienam nukentėjusiam asmeniui priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 5797,10 € (kasacinė byla Nr. 2K-50/2010) iki 18459,22 € (kasacinė byla Nr. 2K-362-697/2018). Apeliacinės instancijos teismas čia neatsižvelgia į praktiką byloje Nr. 2K-225-869/2016), nes tai skirtingos kategorijos byla- dėl sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 4 d. Kaip matyti iš minėtomis bylomis suformuotos praktikos, didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis priteisiamas tada, kai eismo įvykio metu nukenčia vaikai (kasacinės bylos Nr. 2K-362-697/2018, 2K-61696/2016, 2K-453/2011), pastaraisiais atvejais neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 14941 € iki 18459 €. Priešingai nei teigiama atsiliepime, teismų praktikoje vienam asmeniu nėra priteisiamos sumos, artimos 35000- 40000 €. Byloje, kuria remiamasi atsiliepime, (kasacinė byla Nr. 2K-362-697/2018) bendra 35000 € neturtinės žalos atlyginimo suma gaunasi sudėjus trims asmenims (nukentėjusiajam vaikui ir abiem jo tėvams) priteistas sumas. Taigi, tokios susiformavusios praktikos, kaip teigiama atsiliepime, taip pat nėra. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismų praktikoje nukentėjusiems pilnamečiams asmenims analogiškose bylose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 5797,10 € (kasacinė byla Nr. 2K-50/2010) iki apie 15000 € (kasacinė byla Nr. 2K-374/2012). Vadinasi, nesant kitų ypatingų aplinkybių, pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos atlyginimas 17000 € (įvertinus ir iš draudimo bendrovės priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį- 22000 €), žymiai viršija teismų praktikoje susiklosčiusi priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo ribas. Tokių ypatingų aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsiliepime minimas kriterijus- senyvas nukentėjusiosios amžius pagal susiklosčiusią praktiką nėra pagrindas pripažinti, kad padaryta nukentėjusiajam neturtinė žala yra didesnė, nei įprasta. Kaip jau minėta, didesnis neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tais atvejais, kai eismo įvykio metu nukenčia vaikai.
6. Dėl nukentėjusiosios didelio neatsargumo. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo kaltės laipsnį, nes tai yra vienas iš kriterijų, mažinančių neturtinės žalos dydį (kasacinė byla Nr. 2K-359-697/2017). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nukentėjusiosios didelį neatsargumą. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, kur nukentėjusioji, atlikdama darbines funkcijas pavojingoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, nesilaikė jokių atsargumo priemonių – nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės, darbą atliko klūpėdama priešais aikštelėje esančius automobilius. Tokie veiksmai negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip pačios nukentėjusiosios didelis neatsargumas. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai visiškai pritaria, todėl nustačius pačios nukentėjusiosios didelį neatsargumą, yra dar vienas pagrindas mažinti priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydį.
7. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-362-697/2018), todėl nustatant iš nuteistojo priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad dalį šios žalos (5000 €), nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė.
8. Įvertinus 5 – 7 p. išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra trys pagrindai sumažinti nukentėjusiosios naudai priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį- tai yra tai, kad pirmosios instancijos teismo priteista suma viršija teismų praktikoje susiklosčiusias ribas, tai kad žala padaryta dėl pačios nukentėjusiosios didelio neatsargumo ir tai, kad dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajai iš nuteistojo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas mažesnis, nei praktikoje susiklostęs vidurkis.
9. Dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas neteisingas procesinių palūkaną skaičiavimo pradžios laikas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad procesinės palūkanos už iš nuteistojo T. V. priteistą atlyginti neturtinę žalą skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, o ne nuo konkrečios datos, kaip teigia nuteistojo gynėjas. Todėl šioje dalyje apelianto atstovo prašymas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-25 nuosprendį pakeisti.
Priteisti J. L. iš T. V. neturtinę žalą – 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-25 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.