Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Širvintų r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2018 m. rugpjūčio 1 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Lukiškių g., ties 3-čiu pastatu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, pradėjo važiuoti į priekį ir judėdamas į dešinę pusę partrenkė ir sužalojo automobilių stovėjimo aikštelę tvarkiusią UAB „Inservis“ darbuotoją J. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Nurodytais veiksmais T. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo neatidų elgesį, be to, vadovaudamasis ir Baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostata, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausios rūšies bausmė - bauda, mažesnė, nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, t.y. 39 MGL.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

T. V. ikiteisminio tyrimo kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Teismas vertina, kad ir šioje proceso stadijoje pagrindo skirti kardomąją priemonę nėra.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vaizdo įrašas DVD-R laikmenoje - paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Nukentėjusioji J. L. baudžiamojoje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 32-42) ir patikslintą civilinį ieškinį (b.l. 126-133), prašydama priteisti iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo T. V. 96 845,69 Eur turtinei žalai atlyginti (96 800 Eur reikiamų išlaidų slaugai ir 45,69 Eur išlaidų vaistams); iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo T. V. 45 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat iš draudimo kompanijos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo T. V. prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl turtinės žalos nurodoma, kad pagal CK 6.283 straipsnį, jeigu fizinis asmuo suluošinamas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir turtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialiųjų transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nukentėjusioji neturi šeimos narių, galinčių ją slaugyti, nes vyro ji neturi, o abi dukterys gyvena užsienyje (A. L. gyvena Belgijoje nuo 2008 metų, A. L. nuo 1999 metų gyvena JAV), nukentėjusiajai yra reikalinga nuolatinė slauga. Vidutinė senyvo amžiaus su sunkia negalia globos namų kaina Vilniuje ir jos apylinkėse yra 807 Eur per mėnesį, vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 79,6 metų, tad nukentėjusiajai bent 10 metų bus reikalinga slauga, todėl slaugos paslaugos kainuos 96 840 Eur. Vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p., šią žalą privalo atlyginti draudimo kompanija ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Kaltinamojo T. V. gynėjas advokatas Audrius Pėstininkas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu T. V. buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Todėl šiuo atveju atsakingu dėl padarytos žalos yra draudikas. J. L. prašomos priteisti turtinės žalos dydis neviršija nurodyto dydžio, todėl reikalavimas priteisti turtinę žalą ne tik iš draudimo bendrovės, bet ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei T. V. solidariai yra prieštaraujantis teisės aktams, nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatant neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, atsižvelgtina ir į nukentėjusiojo neatsargumą. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji, atlikdama darbines funkcijas pavojingoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, nesilaikė jokių atsargumo priemonių – nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės, darbą atliko klūpėdama priešais aikštelėje esančius automobilius. T. V. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tačiau įvykio kilimui neabejotinai įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios neatsargus elgesys. T. V. elgesys po eismo įvykio rodo jo didelį atgailavimą ir norą padėti nukentėjusiajai. Kaltinamasis yra jaunas, dirbantis žmogus, pradedantis karjerą ir nespėjęs sukaupti materialinio gerbūvio, todėl didelių, neproporcingų žalos dydžių priteisimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Įvertinus nukentėjusiajai jau išmokėtą 5 000 Eur išmoką neturtinei žalai atlyginti, nustatytinas likęs neturtinės žalos dydis negali viršyti 5 000 Eur (b.l. 144-145).

Kaip minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ar už jo veiklą materialiai atsakingas asmuo, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 111 str. 1d.). Nagrinėjamu atveju civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo neturtinę žalą priteisti iš kaltinamojo ir jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, o turtinę žalą – iš draudimo kompanijos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamojo, iš visų civilinių atsakovų taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas: neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Kaltinamasis T. V. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje – t. y. pripažinus, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimą, lėmusį eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. L. sveikata. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad būtent kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Be to, T. V. eismo įvykį padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, kuris įvykio metu buvo apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudimo bendrovėje Ergo Insurance SE Lietuvos filiale (b. l. 15). Todėl pagal CK 6.987 straipsnį bei sudarytą draudimo sutartį, ši bendrovė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą žalą atitinkamose ribose. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas nukentėjusiajai yra atlyginusi 5 000 eurų neturtinę žalą – t. y. aktualiu laikotarpiu nustatytą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir Draudimo įstatymas) 11 straipsnio 1 dalyje maksimalią neturtinės žalos sumą – 5 000 eurų (b. l. 71), ši aplinkybė patvirtinta ir patikslintame civiliniame ieškinyje (b. l. 131). Taigi savo prievolę dalyje dėl neturtinės žalos, kilusios eismo įvykio metu, draudimo bendrovė Ergo Insurance SE Lietuvos filialas yra įvykdžiusi. Savo ruožtu pažymėtina, kad pagal aktualiu laikotarpiu galiojusią Draudimo įstatymo redakciją, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal byloje pateiktus duomenis, iki šiol draudimo bendrovė nukentėjusiajai yra išmokėjusi (be jau minėtos neturtinės žalos) 285,73 eurų draudimo išmoką.

Kaip minėta, civiliniu ieškiniu tiek turtinę, tiek neturtinę žalą taip pat prašoma priteisti iš T. V. darbdavio – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakomybė dėl kilusios žalos galėtų kilti ir minėtai bendrovei.

Pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.264 straipsnis, kuriuo remiamasi civiliniame ieškinyje, aiškiai nurodo, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, tais atvejais, kai darbuotojai eina savo darbines (tarnybines) pareigas. Šiuo atveju nėra ginčo, kad aktualiu laikotarpiu T. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo darbo teisiniai santykiai. Vis dėlto byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadą, jog būtent konkretaus eismo įvykio metu T. V. darbdavio naudai jokių funkcijų neatliko – kaip matyti iš pateiktų duomenų, jis tuo metu buvo išėjęs kasmetinių atostogų ir į savo darbo vietą buvo atvykęs atostogų metu pasiimti jam reikiamų savo asmeninių dokumentų (b.l. 106-122). Pažymėtina, jog nors ir parodė teisiamojo posėdžio metu, kad buvo pasiėmęs atostogas kvalifikacijai kelti, vis dėlto šiuo aspektu nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis kvalifikaciją kėlė būtent darbdavio interesais (darbdavio siuntimu ar pan.). Taigi šiuo aspektu minėtos CK 6.264 straipsnio nuostatos aiškinti taip plačiai, kaip kad išplaukia iš civilinio ieškinio bei pasisakymų teisiamojo posėdžio metu (iš esmės – kad pats faktas dėl darbo santykių egzistavimo tarp asmens (kaltinamojo) ir darbdavio (UAB „(duomenys neskelbtini)“) jau būtų pagrindas nurodytais atsakomybei kilti), nėra jokio pagrindo, kadangi, kaip minėta, įstatyme yra įtvirtinta aiški atsakomybės sąlyga - darbuotojas turi vykdyti atitinkamas funkcijas (veikti) darbdavio naudai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė negali būti kildinama ir iš nurodytos Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos įstatymo 30¹ straipsnio nuostatos (b. l. 153), kadangi minėta nuostata akivaizdžiai reguliuoja kitokio pobūdžio santykius ir šiuo atveju negali būti taikoma. Taigi teismas vertina, kad šiuo atveju nėra esminės sąlygos taikyti CK 6.264 straipsnyje numatytą darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo veiksmais padarytą žalą, atitinkamai reikalavimas atlyginti turtinę ir / ar neturtinę žalą, be kita ko, ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, negali būti tenkinamas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo atveju nepripažintinas tinkamu atsakovu.

Todėl įvertinęs tiek nustatytas faktines aplinkybes, tiek ir aktualų teisinį reguliavimą, teismas pripažįsta, kad tinkamu atsakovu civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažintinas kaltinamasis T. V., savo ruožtu pareiga atlyginti turtinę žalą, kilusią dėl T. V. veiksmų, vairuojant automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kyla draudimo bendrovei Ergo Insurance SE Lietuvos filialui.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, pažymėtina, kad neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes. Be to, būtina įvertinti ir teismų praktikoje priteisiamus panašiais atvejais neturtinės žalos dydžius.

Šiuo atveju įvertinus byloje esančius duomenis apie eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jos gydymo eigą ir pan., teismas pirmiausia sprendžia, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, netikrumą dėl patirtų sužalojimų įtakos jos tolimesniam gyvenimui, sunkumus gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą (įvertinus, kad nors ir pensijinio amžiaus, nukentėjusioji vis dar dirbo iki įvykio, taigi buvo socialiai aktyvi ir ir pan.), juolab įvertinus, kad vis dėlto akivaizdu, jog tiek dėl pačių sužalojimų pobūdžio, tiek ir nukentėjusiosios amžiaus, pasekmės bus jaučiamos visą likusį gyvenimą. Taigi šiuo aspektu jos patirta neturtinė žala abejonių nekelia ir būtent dėl sunkių sveikatai padarytų sužalojimų atsiradusiems nukentėjusiosios išgyvenimams ir nepatogumams teismas teikia esminę reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį. Vis dėlto nustatant neturtinės žalos dydį, kaip minėta, būtina atsižvelgti ir į kitas reikšmingas aplinkybes, o būtent, kad atitinkama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo, iš jo veiksmų iš karto po įvykio matyti, kad jis stengėsi padėti nukentėjusiajai, kaip konstatuota, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Be to, teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, susijusią su pačios nukentėjusiosios elgesiu prieš pat eismo įvykį, kurį teismas turi pagrindo vertinti kaip tam tikru mastu neatsargų (nors tai nešalina kaltinamojo atsakomybės, vis dėlto aplinkybė yra reikšminga nustatant neturtinės žalos dydį) – t. y. ji, automobilių stovėjimo aikštelėje, be jokių individualių saugos priemonių, pasilenkusi tvarkė teritoriją. Be to, akcentuotina ir teismų praktika – priklausomai nuo konkrečiais atvejais reikšmingų aplinkybių, priteistinų neturtinės žalos sumų padarius eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, dydžiai yra nuo 5792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje 2K-362-697/2018 ir kt.). Šiuo klausimu pažymėtina ir tai, jog tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek pagal teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Visgi šiuo atveju, nors akcentuojama, kad kaltinamasis jauno amžiaus, tik pradeda savo karjerą, nėra sukaupęs materialinio gerbūvio ir pan., teismo nuomone, šiuo atveju į nurodytas aplinkybes neatsižvelgtina kaip į reikšmingą pagrindą mažinti neturtinės žalos atlyginimą, akcentuojant, kad iš tikrųjų kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis išsilavinimą, taigi jis turi realias galimybes atlyginti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.

Todėl teismas, įvertinęs reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat aplinkybę, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovė yra atlyginusi, kaip minėta, 5 000 eurų neturtinę žalą, sprendžia, kad iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajai J. L. priteistina 17 000 eurų neturtinė žala.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018).

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Vis dėlto šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad konkretų neturtinės žalos dydį nustato teismas, spręstina, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki sprendimo šioje dalyje įvykdymo.

Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti nukentėjusiajai turtinę žalą – 96 800 eurų išlaidas reikiamai slaugai ir 45,69 eurų išlaidas vaistams. CK 6.283 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Civiliniame ieškinyje, prašant atlyginti išlaidas reikalingas slaugai, remiamasi CK 6.288 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka.

Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos, pažymėtina, kad konkretus patirtos žalos dydis turi būti įrodytas. Šiuo atveju, kaip minėta, prašomos priteisti išlaidos slaugai civiliniame ieškinyje apskaičiuotos įvertinus civiliniame ieškinyje nurodytų 3 globos namų paslaugų kainas (vidurkį) bei vidutinę tikėtiną moterų gyvenimo trukmę Lietuvoje, teigiant, kad nukentėjusiajai yra reikalinga nuolatinė slauga, o Lietuvoje šeimos narių, galinčių ją slaugyti, nėra. Taigi matyti, kad minėtos išlaidos realiai ir faktiškai dar nėra patirtos, teikiant argumentus, jog jos neabejotinai bus patirtos. Vis dėlto, teismo vertinimu, duomenų, tai patvirtinančių (įrodančių) šiuo atveju nėra pateikta.

Pirmiausia pažymėtina, jog nors teigiama, kad nukentėjusiajai bus reikalinga nuolatinė slauga bei teikiami duomenys apie globos namų kainas senyvo amžiaus ir suaugusiems asmenims su sunkia negalia, duomenų, tai patvirtinančių, byloje nėra, nors, teismo vertinimu, nurodytoms aplinkybės įrodyti reikalingos iš esmės specialios medicininės žinios. Nors iš pateiktų medicininių dokumentų (išrašų) neabejotina, kad, kaip minėta, nukentėjusiosios sveikatai padaryti reikšmingi ir sunkūs padariniai, vis dėlto iš visų medicininių pateiktų dokumentų galutinės ir konkrečios išvados dėl nukentėjusiosios sveikatai padarytos žalos bei pasekmių jos tolimesniam gyvenimui (galimybės pačiai savimi pasirūpinti, tokių galimybių masto, nuolatinės slaugos poreikio, sunkios negalios ar pan.) neišplaukia – iš jų matyti, kad vis dėlto tam tikras būklės gerėjimas yra, palyginus su pirmine sveikatos būkle po įvykio, taip pat matyti, kad artimiausiu metu nukentėjusioji siunčiama reabilitacijai (b. l. 134), kas taip pat tikėtina, turėtų tam tikru mastu pagerinti jos būklę. Taigi iš šių dokumentų teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog nukentėjusiajai neabejotinai bus reikalinga nuolatinė slauga kaip asmeniui su sunkia negalia iki gyvos galvos, kad ji negalės pati savarankiškai apsitarnauti ir pan. – t. y. kad prašoma priteisti turtinė žala dėl išlaidų globai bus neišvengiamai patirta ateityje, kadangi medicininiai duomenys atspindi tik šiuo aktualiu metu esančią situaciją dėl nukentėjusiosios sveikatos būklės bei atitinkamai matyti, kad sveikatinimo procesas vis dar yra eigoje. Taigi nepaisant to, jog teisės aktuose numatyta galimybė patirtą žalą – nuostolius, susijusius su asmens priežiūra, kuri bus reikalinga ateityje – priteisti vienkartine išmoka, vis dėlto minėta nuostata saistoma būtinumo įrodyti, kad minėti nuostoliai bus neabejotinai ir tikrai patirti. Nurodytų išlaidų neabejotinumas, kaip minėta, šiuo atveju nėra įrodytas.

Todėl įvertinęs nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad reikalavimas dalyje dėl turtinės 96 800 eurų žalos (išlaidų nukentėjusiosios slaugai) šiuo atveju nėra įrodytas, todėl negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad toks sprendimas nepaneigia nukentėjusiosios teisės kreiptis ateityje su reikalavimu dėl turtinės žalos atlyginimo į draudiką.

Prašant priteisti 45,69 eurų dydžio turtinė žalą dėl išlaidų vaistams, prie civilinio ieškinio pateikti kvitai: 2019 m. sausio 17 d. kvitas 17,43 eurų sumai (sauskelnės); 2019 m. kovo 4 d. kvitas 2,98 eurų sumai (aspirin), 2019 m. vasario 4 d. kvitas 28,55 eurų sumai (undevit, aspirin, ascorbinicinum, (neįskaitoma) – 1,19 eur), sauskelnės). Teismas, įvertinęs minėtuose kvituose nurodytų įsigyti vaistų ir medicinos priemonių pobūdį, sprendžia, kad nėra paneigta aplinkybė, jog jie buvo įsigyti būtent nukentėjusiosios (nukentėjusiosios sveikatos gerinimo/ stiprinimo/ priežiūros tikslu). Iškeltos abejonės dėl to, kad viename kvite pateikta informacija apie panaudotą lojalumo kortelę, kuri, tikėtina, yra ne nukentėjusiosios, taip pat nėra pakankamos paneigti nurodytas aplinkybes, kad minėta turtinė žala dėl išlaidų vaistams buvo nukentėjusiosios patirta, kadangi lojalumo kortelės naudojimasis nepatvirtina ir / ar nepaneigia atitinkamas išlaidas patyrusio asmens tapatybės (juolab įvertinus, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol gydoma ligoninėje, iš esmės gulimame režime ir pan.).

Todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateiktais duomenimis dėl minėtų išlaidų, kurias nukentėjusioji nurodo, kad patyrė, todėl civilinį ieškinį dalyje dėl 45,69 eurų išlaidų vaistams tenkina ir šią turtinę žalą priteisia iš Ergo Insurance SE Lietuvos filialo. Taip pat iš atsakovo Ergo Insurance Se Lietuvos filialo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo šios priteistos sumos (45,69 eurų), jas skaičiuojant nuo patikslinto civilinio ieškinio, kuriame buvo prašoma priteisti šią sumą, priėmimo dienos (2019 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo šioje dalyje įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 39 MGL, t.y. 1950 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. paskirti 26 MGL, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) eurų baudą.

T. V. kardomosios priemonės neskirti.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti J. L. iš T. V. neturtinę žalą – 17 000 (septyniolika tūkstančių) eurų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti J. L. iš Ergo Insurance Se Lietuvos filialo turtinę žalą – 45,69 eurus (keturiasdešimt penkis eurus 69 centus) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią priteistą turtinės žalos sumą, skaičiuojant palūkanas nuo 2019 m. kovo 14 d. iki sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – eismo įvykio vaizdo įrašą DVD-R laikmenoje - palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. V., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.