Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde nurodytas aplinkybes, visiškai prisipažino dėl padaryto nusižengimo, jog vairavo automobilį neblaivus, gailisi padaręs nusižengimą. Per posėdį nurodė, jog prašo sutrumpinti teisių atėmimo terminą dėl ūkininkavimo veiklos. Sustabdžius teisę vairuoti jis negali vykdyti ekologinio ūkininkavimo veiklos, nes reikia vykti į patikrinimus ir pagal nusistovėjusią praktiką vežioti inspektorius po laukus. Dabar žemės ūkio veikla pačiame įkarštyje, nes ruošiasi nukulti kviečius. Sustabdžius teisę vairuoti jis ir toliau dirba skunde nurodytose darbovietėse. Dėl teisių sustabdymo jo vaikai negalėjo lankyti vasaros stovyklų, jie negalėjo keliauti, juos reikia vežioti į mokyklą, būrelius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

7. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (toliau – AN bylos) nustatyta, kad 2023 m. gegužės 20 d. 12.47 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad M. K. 2023 m. gegužės 20 d. 12.21 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,16 promilių neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 12 d nutarimu už šį protokole nurodytą nusižengimą M. K. paskirta 800 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 (dvylika) mėnesių nurodant, kad nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pažeidėjas pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėjas M. K., prašydamas pakeisti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, sutrumpinant jo terminą.

8. Teismas pažymi, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pripažino, jog vairavo neblaivus, jo kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą be jo paties prisipažinimo, yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais: 2023 m. gegužės 20 d. administracinio nusižengimo protokole užfiksuotais duomenimis (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), alkotesterio duomenimis, alkotesterio patikros sertifikatu, 2023 m. gegužės 20 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis

9. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ginčo dėl pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nėra, pareiškėjas ginčija administracinio poveikio priemonės proporcingumą, apeliuoja į ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl toliau spręstina dėl jam paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo (ANK 641 straipsnis).

10. Pareiškėjas, pripažindamas patį nusižengimą ir teismo prašydamas švelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, argumentuoja tai asmeninėmis, šeimyninėmis aplinkybėmis – dėl darbo, dėl vaikų, tačiau, sutiktina su Institucijos nurodyta pozicija, jog šias pareiškėjo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis.

11. Asmuo, padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra baudžiamas bauda nuo 800 Eur iki 1100 Eur, taip pat tokiam asmeniui, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Konstatuotina, jog įstatymų leidėjo valia šiuo atveju yra akivaizdi, t. y. asmenims, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, kai neblaivumas yra didesnis nei 0,4 promilės, bet nedidesnis nei 1,5 promilės, yra privalu skirti baudą bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Kartu darytina išvada, jog įstatymų leidėjo pozicija, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą privalu skirti baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, reiškia ir tai, jog įprastai būtent taikant šias abi teisines priemones bus efektyviausiai užtikrintas ANK 1 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų bei teisės principų reikalavimų įgyvendinimas, vien baudos paskyrimas nėra pakankamas minėtiems tikslams įgyvendinti.

12. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

13. Pareiškėjo prašomos taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 301 straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015 ir kt.). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis priimta byloje Nr. N62-7254/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-79-626/2017, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-35-485/2022 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, jog išskirtinėmis ir pakankamomis minėtos teisės normos taikymui nelaikytinos tokios aplinkybės, kaip asmuo darbe apibūdinamas teigiamai (administracinio nusižengimo bylos Nr. N16-536/2006, Nr. N16-597/2006, Nr. N16-949/2006, Nr. AN2-49-1121/2022); KET pažeidimą padarė pirmą kartą (administracinės bylos Nr. N16-949/2006, Nr. N17-1874/2006); transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis; tam tikros šeiminio – asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-54-489/2018, administracinė byla Nr. N16-595/2006, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. AN2-30-300/2022, AN2-26-309/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartys: Nr. AN2-400-606/2021, Nr. AN2-50-557/2022, Kauno apygardos teismo nutartys: AN2-636-593/2021, Nr. AN2-35-485/2022, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022 ir kt.).

14. Vadovaujantis išdėstyta teismų praktika, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, tai, kad buvo padarytas itin šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, vairavimas esant neblaiviam, kuomet nustatytas net 1,16 promilių, įvertinus paklaidą, neblaivumas, artimas tam neblaivumo laipsniui, nuo kurio jau kyla baudžiamoji atsakomybė, kas akivaizdu kėlė pavojų ne tik pačiam pažeidėjui, bet ir kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, įvertinus tai, kad pareiškėjas pirmą kartą padarė tokio pobūdžio kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, inkriminuotas nusižengimas dėl kurio pritaikyta administracinio poveikio priemonė padarytas be jokio gyvybiškai svarbaus, pateisinamo tikslo, todėl pareiškėjo nurodomos vien šeiminio pobūdžio aplinkybės (vairavimo reikalingumas darbui, rūpinimasis šeima) nelaikytinos išskirtinėmis taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nekvestionuotina, kad tėvai, įgyvendindami tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, privalo užtikrinti vaikams tinkamas augti sąlygas, juos išlaikyti, jais rūpintis ir t. t. Tačiau teismas nelaiko, jog pareiškėjo vaikų interesai bus pažeisti vien todėl, kad vienas iš tėvų tam tikrą laiką negalės naudotis teise vairuoti, juolab pareiškėjo šeima gyvena Kaune, vaikai mokinasi tame pačiame mieste, kur ir gyvena – Kaune, o viešasis transportas šiame didmiestyje yra gerai išvystytas, veikia įvairios pavežėjų paslaugos. Dėl pareiškėjo darbo teismas taip pat pažymi, kad pats pareiškėjas nurodė, jog nors ir patiria tam tikrų suvaržymų dėl teisės vairuoti sustabdymo, tačiau darbų neprarado, toliau dirba ir vykdo verslą.

15. Pabrėžtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymas gali pakenkti jo asmeniniams, šeiminiams interesams turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymą, juolab šiuo atveju nusižengimas padarytas kaip minėta nesant jokių rimtų priežasčių, todėl pareiškėjas galėjo pasirinkti nevairuoti pats būdamas neblaivus. Sutiktina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria buitinių nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda ir/ar poveikio priemonė yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį nusižengimą, pareiškėjas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės vairuoti būtinumo išskirtinai susiję su pažeidėjo šeiminiais interesais, poreikiu užsitikrinti įprastą gyvenimą, išvengiant neįprastų nepatogumų, taip pat ir susijusių su padaryto nusižengimo pasekmėmis, kurias, vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, pareiškėjas turėjo ir galėjo numatyti ir minėtas aplinkybes įvertinti prieš darant tokį nusižengimą. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN-2-498/2017, Nr. AN2-485-498/2017, Nr. AN2-510-317/2017, Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, Nr. II-499-1023/2022; Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-32-935/2022, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-34-354/2022 ir kt.).

16. Teismo manymu, pažeidėjui nustatytas 1,16 promilės girtumas buvo pakankamas jam suprasti, jog jis negali vairuoti transporto priemonės, kas parodo pareiškėjo lengvabūdišką elgesį. Šiame kontekste pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismai tokio pobūdžio bylose linkę vertinti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste neturi reikšmės, kada asmuo vartojo alkoholį, nes tai nemažina asmens padaryto pažeidimo pavojingumo (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. AN2-493-626/2019, Nr. AN2-69-626/2020). Be to, vadovaujantis Vidmarko formulės dėsniais, alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Bendra taisyklė vertinant alkoholio koncentracijos pokyčius žmogaus organizme yra ta, kad alkoholio kiekis organizme maksimumą pasiekia per 2–3 val. po alkoholio vartojimo ir tik tuomet jo kiekis pradeda pamažu mažėti. Esant šiems duomenims, įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo organizme esantis alkoholio nesikeitė (pirmas pūtimas – 1,16 promilės, antras pūtimas – 1,16 promilės), laikytina, kad alkoholio kiekio koncentracijos iškvepiamame ore pokyčio per šešiolika minučių nebuvimas įrodo, kad suvartoto alkoholio kiekis buvo ypatingai didelis, nes organizmas per laikotarpį tarp matavimų nesugebėjo jo nė kiek suskaidyti ir pašalinti.

17. Priimant sprendimą, kokią administracinio poveikio priemonę yra tikslinga taikyti asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, įvertinus tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis, taip pat turi būti įvertinamos visos administracinio nusižengimo bylos aplinkybės: padaryto nusižengimo pobūdis, pažeidėjo elgesys iki administracinio nusižengimo padarymo, jo darymo metu ir po jo padarymo, taip pat pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (Klaipėdos apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-113-360/2020, Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinėje byloje Nr. AN2-260-348/2021). Šiuo atveju pareiškėjas padarė šiurkštų ir labai pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo neblaivus magistraliniame kelyje dėl mažareikšmės priežasties. Atsižvelgiant į pareiškėjui nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris ženkliai viršijo leistiną ribą, ir buvo artimas tam neblaivumui, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, teismas neabejoja, kad neteisėti asmens veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, o skaudžių pasekmių išvengta tiesiog dėl atsitiktinumo. Nors pareiškėjas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą – vairavimą esant neblaiviu, baudžiamas pirmą kartą, tačiau iš Administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad pareiškėjas eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, besilaikantis KET, nedarantis teisės pažeidimų, pasimokantis iš jau padarytų nusižengimų, priešingai minėtas išrašas patvirtina, kad tapatūs KET pažeidimai kartojasi, asmuo sistemingai važinėja viršydamas greitį, statosi automobilį ten kur neleistina ir daro kitus teisės pažeidimus, kas rodo, jog asmuo kritiškai nevertina savo elgesio, pakankamų išvadų nedaro. Todėl šiuo atveju teismas jo anksčiau padarytus KET pažeidimus negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos jam neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jam pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jo apsisprendimo būti pareigingu vairuotoju (ANK 22 straipsnis). Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra pavyzdingas vairuotojas, o nagrinėjamas nusižengimas nėra atsitiktinio pobūdžio. Dabartinis nusižengimas yra neatsakingo pareiškėjo požiūrio į eismo saugumą pasekmė.

18. Tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino nusižengimą dėl vairavimo neblaiviu, dėl to gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertintinas kaip pavojingas ir šiurkštus KET pažeidimas, vairavimas esant neblaiviu kelia pavojų ne tik pačiam asmeniui, bet ir kitiems asmenims, jų gyvybei, sveikatai, turtui, todėl skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

19. Skunde nurodytos aukščiau minėtos šeiminio asmeninio pobūdžio aplinkybės, susijusios su gyvenimo patogumų apribojimu (nuvykimu į darbą, į vaikų mokyklas) – nelaikytinos tokiomis, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, administracinio poveikio priemonės termino sumažinimą ar jos netaikymą. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą asmeniui skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos, artimųjų gerove bei jų poreikiais, bet su administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Būtent šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad asmuo ir prieš tai buvo ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o šiuo atveju padarė dar ir vieną šiurkščiausių nusižengimų, kas suponuoja išvadą, jog jo daromi pažeidimai savo pobūdžiu sunkėja, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Pabrėžtina, kad minėtos pareiškėjo nurodomos šeimyninio asmeninio pobūdžio aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones bei turėjo įtakos nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjo prašymą dėl minimalaus teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Nusižengimą pareiškėjas padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas ir draudimas vairuoti transporto priemones, kurios neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris yra minimalus, įvertinus tai, kad pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nėra pavyzdingas vairuotojas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padarytų nusižengimų pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad iš pareiš­kėjo pateikto skundo su priedais, kuriame suponuojama aukšta finansinė padėtis, turinio ir iš Pareiš­kėjo administracinių nuobaudų istorijos matyti, jog Pareiškėjui piniginės nuobaudos paskyrimas ne­turi jokios įtakos jo elgesio korekcijai, todėl galimai vienintelė efektyvi priemonė pasiekti LR ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus yra paskirta administracinio poveikio priemonė.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnį nei sankcijoje nustatytas dydį ar jam paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą trumpinti, netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalaus termino straipsnio sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuotos – jos atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 639 straipsniu,

nutarė:

M. K. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.