Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-39-1032/2024

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-07-11
Bylos Nr.: e2-39-1032/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-02967-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Zubrickaitė
Ieškovas: V. J.
Atsakovas: S. G.
Trečiasis asmuo: L. P., J. G., R. P., R. J., E. J.
Išvadą teikia: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Rasmina Martinaitienė, Santa Černiūtė

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-39-1032/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02967-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.12.; 3.1.7.6.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei,dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovei advokato padėjėjai Rasminai Martinaitienei,atsakovei S. G., jos atstovui advokatui Aivarui Velučiui,

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei Viktorijai Licei, Kornelijai Jomantienei, Ugnei Rojutei, Eidvilei Jokubauskaitei,

tretiesiems asmenims L. P., J. G., R. P., R. J., E. J., jų atstovei advokato padėjėjai Santai Černiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto ir kreditorinių reikalavimų padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kitų santuokos nutraukimo pasekmių, bei pagal atsakovės S. G. priešieškinį ieškovui V. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „SEB bankas“, L. P., tretieji asmenys pareiškiantys savarankiškus reikalavimus E. J., J. G., R. J. ir R. P., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 22 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: 1) Nutraukti V. J. ir S. G. (duomenys neskelbtini) Ilinojaus Valstijoje, JAV, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) Nutraukus santuoką nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2019 m. lapkričio 1 d.; 3) Nustatyti nepilnamečių vaikų L. J., A. J., I. J. gyvenamąją vietą su motina S. G.; 4) Nustatyti ieškovo V. J. tokią bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais L. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), I. J., gim. (duomenys neskelbtini): 4.1 V. J. su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę nuo trečiadienio, pasibaigus ugdymo įstaigos užsiėmimams, iki antradienio, nepertraukiamai su nakvyne (nuvežant vaikus antradienio ryte į ugdymo įstaigas ir / ar vaikams L. ir A. iš ieškovo gyvenamosios vietos nuvykstant į ugdymo įstaigą). Jei vaikai nelanko ugdymo įstaigos, ieškovas tuo metu su vaikais bendrauja kas antrą savaitę nuo trečiadienio 10.00 val. iki antradienio 17.00 val., nepertraukiamai su nakvyne. Ieškovas pats pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos, L. ir A., vaikams pageidavus, gali patys atvykti pas tėvą į jo gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint bendrauti šia tvarka su vaikais, jis turi įspėti motiną el. paštu arba SMS žinute prieš dvi kalendorines dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos pradžios su vaikais; 4.2. Ieškovas su vaikais bendrauja įvairiais telekomunikaciniais įrenginiais bet kuriuo metu, išskyrus vaikų ugdymosi laiku (esant užsiėmimų metu ugdymo / mokymosi įstaigoje), poilsio metu (kai miega); 4.3. Atsakovė privalo iš anksto (ne vėliau kaip prieš vieną dieną) informuoti ieškovą SMS žinute, el. paštu arba telefono skambučiu, jeigu kuris nors iš vaikų dėl ligos ar kitų priežasčių nebus leidžiamas į ugdymo įstaigą. Tokiu atveju, tėvas vaiką / vaikus pasiima iš vaikų gyvenamosios vietos trečiadienį nuo 10.00 val. Jei vaiko / vaikų liga yra trukdis tėvui pasiimti vaiką / vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos nustatytu su jais bendravimo laiku, tai pasveikus vaikui / vaikams, tėvas turi teisę su vaiku / vaikais praleisti papildomą laiką, kurio jis neteko dėl vaikų ligos, o motina įsipareigoja netrukdyti ir leisti vaikams po ligos praleisti su tėvu tiek papildomų dienų, kiek vaikai nebuvo su tėvu jam paskirtu bendrauti su vaikais laiku. Kompensuojamos kalendorinės dienos pridedamos prie kitos savaitės, kurią tėvas turi teisę praleisti su vaiku / vaikais; 4.4. Vaikų buvimo metu pas tėvą, vaikams susirgus ar patyrus traumą, V. J. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 valandas, informuoja S. G.; 4.5. Atsakovė kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 3 val., informuoja tėvą apie bendravimo su motina metu įvykusias su vaikais susijusias ne kasdienes situacijas (ligą, traumą ir pan.); 4.6. Tėvo V. J. ir motinos S. G. gimimo dienas vaikai švenčia kiekvienais metais su savo tėvais, t. y. kiekvienais metais tėvo gimimo dieną švenčia su tėvu, motinos gimimo dieną švenčia su motina. Ieškovas savo gimimo dieną pats pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir parveža atgal į jų gyvenamąją vietą. Ieškovas pasiima vaikus ne darbo dieną 10 val. ryte ir grąžina vaikus 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą, o darbo dieną vaikus pasiima po ugdymosi ar mokymosi užimtumo / darbo dienos pabaigos ir vaikus grąžina 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint vaikų pasiimti pagal patvirtintą tvarką, jis turi įspėti (el. paštu arba SMS žinute) atsakovę apie tai prieš 2 dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pradžios; 4.7. Tėvo dieną vaikai kiekvienais metais praleidžia su tėvu. Jei Tėvo diena, nesutampa su tėvo bendravimo diena pagal nustatytą bendravimo tvarką kas antrą savaitę, tada tėvas pasiima vaikus ne darbo dieną 10 val. ryte ir grąžina vaikus 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą. Ieškovui negalint vaikų pasiimti pagal patvirtintą tvarką, jis turi įspėti (el. paštu arba SMS žinute) atsakovę apie tai prieš 2 dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pradžios; 4.8. Motinos dieną vaikai kiekvienais metais praleidžia su motina. Jei Motinos dieną, vaikai būna pas tėvą, tuomet vaikų motina vaikus pasiima iš tėvo 10 val. ryte ir grąžina vaikus 20 val. vakare į vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovei negalint vaikų pasiimti pagal patvirtintą tvarką, ji turi įspėti (el. paštu arba SMS žinute) ieškovą apie tai prieš 2 dienas iki nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais pradžios; 4.9. Vaikų gimimo dieną (gruodžio 6 d., sausio 28 d., lapkričio 17 d.) tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadienyje dalyvauja abu. Dėl vaikų gimtadienio vietos (šventės) tėvai iš anksto aptaria ir informuoja vienas kitą prieš tris savaites iki vaikų gimtadienio (informuojant vienas kitą SMS ar el. paštu); 4.10. Naujųjų metų sutikimo švenčių metu lyginiais metais tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d., 10.00 val. arba ugdymo įstaigos po ugdymo proceso pabaigos ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d., 20.00 val.; 4.11. Šv. Kalėdos ? tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nelyginių metų gruodžio 23 d. nuo 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d., 20.00 val.; 4.12. Šv. Velykos ? tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos lyginių metų šv. Velykų išvakarių dieną nuo 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną 20.00 val.; 4.13. Tėvo bendravimo tvarka su vaikais kas antrą savaitę, švenčių dienos, kurias tėvas turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido, nekompensuojami, jei praleido dėl savo kaltės; 4.14. Šalys netrukdo viena kitai bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime, taip pat formuoti neigiamą nuomonę apie motiną ar tėvą. Tėvai įsipareigoja, esant vaikams pas juos, užtikrinti kitam iš tėvų galimybę susisiekti ir pabendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, internetu); 4.15. Tėvai bendrauja telefonu ir nedelsiant pateikia informaciją, gavus vieno iš tėvų paklausimą, susijusį su vaikų dienotvarkės klausimu (nuvykimu – parvykimu į gyvenamąją vietą iš ugdymo įstaigos, treniruočių užsiėmimų); 4.16. Vaikų buvimo metu pas tėvų, tėvui ar motinai norint palikti vaikus (netikėtas iškvietimas į darbą, išvykimas į spektaklį, liga) trečiajam asmeniui (auklei, seneliams, sugyventiniui/ei), pirmiau informuoja tėvai vienas kitą, jei tėvai negali tuo metu būti su vaikais, tik tuo atveju vaikai paliekami su trečiaisiais asmenimis; 4.17. Tėvai įsipareigoja užtikrinti vaikų būrelių ir sportinio ugdymo įstaigų lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaikų parvykimą į namus iš užsiėmimų). Savo buvimo su vaikais metu; 4.18. Tėvui ar motinai nesant galimybės užtikrinti vaikų užsiėmimų (būrelių) lankymo be svarbios priežasties (vaikų liga, nebuvimas Klaipėdos mieste), tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą ir užtikrina vaikų saugų nuvykimą ir parvykimą į namus iš užsiėmimų SMS pranešimais; 4.19. Tėvai informuoja vienas kitą apie vaikų numatomus, planuojamus apsilankymus iš karto po vaiko užregistravimo (pas gydytojus, specialistus, psichologus); 4.20. Tėvai bendru sutarimu susitaria ir vienas kitą informuoja apie vaikų naujų būrelių (treniruočių) lankymą, mokyklos (ugdymo įstaigos) keitimą; 4.21. Bendravimo su vaikais tvarka jų atostogų metu: 4.22. vaikų vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja kiekvienais metais nepertraukiamai 30 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 15 kalendorinių dienų iš eilės, suderinęs datą ne vėliau kaip prieš 14 dienų su vaikų motina. Vaikų pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys įsipareigoja suderinti tarpusavio susitarimu, atsižvelgdamos į vaikų interesus, vaikų ir savo atostogų grafikus. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko; 4.23. vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu: vaikų tėvas nepertraukiamai bendrauja su vaikais nelyginiais metais jų mokyklinių žiemos atostogų metu, jų mokyklinių rudens ir pavasario atostogų metu. Vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10 val. ir atveža vaikus vaikų mamai paskutinę atostogų dieną 20 val.; 4.24. vaikų tėvas turi teisę per vienerius kalendorinius metus 60 dienų išvykti su vaikais į kitą užsienio valstybę nepertraukiamai 20 dienų arba trumpesniais periodais, apie išvykimą įspėjus vaikų motiną ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomos išvykos dienos. Vaikų tėvas įsipareigoja išvykimo metu užtikrinti motinos bendravimą su vaikais telefonu; 5) Iš V. J. priteisti nepilnamečių L. J., A. J., I. J. išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, kiekvienam už einamą mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą. Išlaikymas pervedamas į S. G. banko sąskaitą, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) Ieškovui priteisti SEB Bankas AB V. J. vardu registruotų vardinių akcijų 15 000 Eur vertės; 7) Ieškovui priteisti 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898,00 Eur; 8) Atsakovei priteisti ½ dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898,00 Eur, kompensaciją sumoje ? 1 449 Eur; 9) priteisti lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovui 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „ (duomenys neskelbtini) “, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur (1/2 akcijų vertė ? 8 601 Eur); Nutraukiant santuoką Ieškovui ir Atsakovei asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis priteisti: 10) Butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2023 m. liepos 18 d. rinkos vertės nustatymo ataskaitą 222 000 Eur vertės (1/2 šio turto dalies vertė ? 111 000 Eur);11) 1/80 Žemės sklypo dalį daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 3 125 Eur); 12) 1/19 negyvenamosios patalpos-automobilių saugojimo aikštelės dalis, adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 18 d. vertinimas 9 700 Eur (1/2 turto dalies vertė ? 4 850 Eur). 13) Baldus ir buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis (kilnojamasis turtas), esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 5 875 Eur (1/2 turto dalies vertė ? 2 937 Eur); 14) butą / bendrabučio tipo, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 6 750 Eur); 15) Negyvenamąją patalpą-garažą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu pirkimo pardavimo?sutartimi 2018 m. rugsėjo 27 d. Nr. KlAK-5743 (1/2 vertė ? 1 050 Eur); 16) Žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (1/2 turto dalies vertė ? 1 622 Eur); 17) Sodo namelį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 3 360 Eur); 18) šiltnamį, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (1/2 turto dalies vertė ? 96 Eur); 19) Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu 2020 m. gegužės 12 d. pirkimo?pardavimo sutartimi Nr. DR-2175.(l/2 turto dalies vertė ? 1 410 Eur); 20) Žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu 2017 m. liepos 31 d. pirkimo?pardavimo sutartimi Nr. DR-3850 (l/2 turto dalies vertė ? 7 550 Eur); 21) Priteisti iš atsakovės S. G. ieškovui 32 529,60 Eur piniginę kompensaciją ir 1 000 Eur kompensaciją už S. G. atitenkanti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viso kompensacijos priteistina suma ieškovui ? 33 529,60 Eur; 22) S. G. priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 23) Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB SEB bankas po santuokos nutraukimo, pagal 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, lieka ieškovo ir atsakovo solidarios prievolės; 24) Priteisti iš ieškovo 1 449 Eur kompensaciją atsakovei už 1/2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį; 25) Nustatyti ieškovui ir atsakovei buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal 2023 m. liepos 1 d. MB „RK Projektas“ parengtą vidaus patalpų naudojimosi tvarką. Ieškovas pagal naudojimosi tvarką naudojasi buto, adresu (duomenys neskelbtini), plane sutartiniais ženklais pažymėtais „B“ buto dalimi: indeksai 32-4; 32-5; 32-10; 32-11; Atsakovė naudojasi „A“ dalimi: indeksai 32-7; 32-8; 32-9;32-12; Ieškovas ir Atsakovė naudojasi bendro naudojimosi patalpomis „C“ dalimis: indeksai 32-l;32-2; 32-3;32-6; 32-13; 26) Priteisti iš V. J. 1/2 skolos dalį ? 2 500 Eur R. J. naudai; 27) Priteisti iš V. J. 1/2 skolos dalį ? 3 660 Eur J. G. naudai; 28) Priteisti iš V. J. 1/2 skolos dalį ? 4 500 Eur E. J. naudai; 29) Priteisti iš V. J. 1/2 skolos dalį ? 5 081 Eur R. P. naudai; 30) Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą byloje, 1/2 dalį patirtų išlaidų už nekilnojamojo turto vertinimą bei naudojimosi tvarkos plano sudarymą.

2. 2023 m. spalio 2 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kurio 26 punktu patikslino reikalavimus dėl kreditorinių reikalavimų tarp šalių padalijimo ir prašo nustatyti, kad 5 000 Eur skola R. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės R. J. 2 500 Eur skolą; 7 320 Eur skola J. G. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės J. G. 3 660 Eur skolą; 9 000 Eur skola E. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės E. J. 4 500 Eur skolą; 10 162 Eur skola R. P. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės R. P. 5 081 Eur skolą.

3. 2023 m. gruodžio 21 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kreditorių reikalavimų, kuriuo prašo: 1. Santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinėms pasekmėms sukėlus nuo 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti, kad 3 500 Eur skola R. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės R. J. 1 750 Eur skolą; R. J. 1 500 Eur skola yra V. J. asmeninė, vykdys ją asmeniškai V. J.; 7 320 Eur skola J. G. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės J. G. 3 660 Eur skolą; 10 430 Eur skola J. G. yra V. J. asmeninė, vykdys ją asmeniškai; 9 000 Eur skola E. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės E. J. 4 500 Eur skolą; 3 000 Eur E. J. skola yra asmeninė V. J. skola, vykdys ją asmeniškai; 10 162 Eur skola R. P. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės R. P. 5 081 Eur skolą; L. P. skola 3 500 Eur yra asmeninė V. J. skola, ją vykdys V. J. asmeniškai; 2. Santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinėms pasekmėms sukėlus nuo 2021 m. gegužės 1 d. nustatyti, kad skolos kreditoriams: E. J. 9 000 Eur; R. P. 10 162 Eur; R. J. 5 000 Eur; J. G. 10 220 Eur ? yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4 500 Eur; R. P. 5 081 Eur; J. G. 5 110 Eur; V. J. asmeninės skolos: E. J. 3000 Eur; J. G. 7 530 Eur; L. P. 3 500 Eur, šias skolas po santuokos nutraukimo vykdys V. J. asmeniškai; 3. Santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinėms pasekmėms sukėlus nuo 2022 m. gegužės 9 d. nustatyti, kad skolos kreditoriams: E. J. 9 000 Eur; R. P. 10 162 Eur; R. J. 5 000 Eur; J. G. 12 085 Eur ? yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4 500 Eur; R. P. 5 081 Eur; J. G. 6 042 Eur; V. J. asmeninės skolos: E. J. 3 000 Eur; J. G. 5 665 Eur; L. P. 3 500 Eur, šias skolas po santuokos nutraukimo vykdys V. J. asmeniškai.

4. 2024 m. gegužės 10 d. (DOK-22902) ieškovas pateikė patikslintą ieškinio reikalavimą dalyje dėl būsto paskolos ir kompensacijos, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją už sumokėtą būsto paskolą ir mokėtus privalomuosius mokesčius: 10 021,31 Eur būsto, adresu (duomenys neskelbtini), paskola; 126,33 Eur būsto draudimas; 45,05 Eur mokesčiai. Taip pat ieškovas nurodė, atsisako ieškinio reikalavimų dėl UAB „Tele2“ – 280,72 Eur ir atsakovės „Aviva“ draudimo įmokų 1 787,28 Eur sumai. 2024 m. gegužės 13 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriuo atsisako savo reikalavimo atsakovės atžvilgiu dėl „(duomenys neskelbtini)“ draudimo apmokėjimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (85,17 Eur ir 68,44 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi priėmė ieškovo V. J. atsisakymą nuo ieškinio atsakovei S. G. dalyje dėl skolos priteisimo už UAB „Tele2“ paslaugas sumai 280,72 Eur, už S. G. „Aviva“ draudimą sumai 1 787,28 Eur ir už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ draudimą sumai 153,61 Eur, ir šioje dalyje civilinę bylą Nr. e2-39-1032/2024 nutraukė.

Šalies argumentai

6. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Ilinojaus Valstijoje, JAV, buvo sudaryta ieškovo V. J. ir S. G. santuoka, kuri (duomenys neskelbtini) įtraukta į Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriaus įrašus, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje šalys susilaukė trijų vaikų: dukros L. J., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros I. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda nuo 2019 m. lapkričio 1 d., todėl ieškovas nuo šio laikotarpio prašo teismo taikyti santuokos nutraukimo teisines pasekmes sutuoktinių turtiniams santykiams. Ieškovas tikėjosi, kad santuoka bus tvari šalių sąjunga ir laimingo šeimyninio gyvenimo pamatas, tačiau dėl skirtingų požiūrių, vertybių, nesugebėjo rasti kompromisų ir dėl kylančių konfliktų šalys nesugebėjo išsaugoti šeimyninių santykių. Ieškovas laikosi pozicijos, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu: tiek atsakovė, tiek ieškovas, todėl, kad tarpusavio supratimo ir moralės bei pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abiejų pusių pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo jam palikti santuokinę pavardę – J., o atsakovei – G.. Išlaikymo sau iš atsakovės ieškovas nereikalauja, taip pat nesutinka mokėti išlaikymo atsakovei, nes ji yra sveika, darbingo amžiaus, turi visas galimybes išlaikyti save pati. Ieškovas teigia, kad vaikai nuo pat gimimo po lygiai laiko praleido tiek su tėvu, tiek su motina, todėl abu tėvai vaikų gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Tarp šalių ir vaikų yra labai glaudus ryšys. Ieškovui 4 metus laiko negyvenant drauge su atsakove, ieškovas toliau nenutrūkstamai dalyvavo vaikų auklėjime, jų priežiūroje. Pažymėjo, kad vaikai turi lygiavertes gyvenimo sąlygas pas abu tėvus ir visas sąlygas reikalingas ugdymui, laisvalaikiui, privatumui. Atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus ieškovas sutinka, jog šalių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina S. G., nes šiuo metu tai labiausiai atitinka vaikų interesus. Ieškovas taip pat prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuria ieškovas galėtų ir toliau dažnai matytis ir susitikti su vaikais, jais rūpintis ir juos auklėti. Ieškovas aktyviai nori dalyvauti vaikų gyvenime bei nori žinoti visą informaciją, susijusią su vaikais. Ieškovas, atsižvelgdamas į prašomą nustatyti bendravimo tvarką, ieškovo gaunamas pajamas bei į tai, jog yra gaunamos išmokos iš Valstybės, sutinka mokėti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam, už einamą mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos, iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu kartu su atsakove įgijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas S. G. vardu. Taip pat ieškovas nurodė, kad santuokos metu kartu su atsakove įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. birželio 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Buto vertė pagal 2023 m. liepos 18 d. rinkos vertės nustatymo ataskaitą – 222 000 Eur (1/2 šio turto dalies vertė ? 111 000 Eur); 1/80 žemės sklypą, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 dalies vertė ? 3 125 Eur); 1/19 negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal 2023 m. liepos 18 d. vertinimą yra 9 700 Eur (1/2 turto dalies vertė ? 4 850 Eur); baldus ir buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. ieškovo teikiamą sąrašą, esančius bute (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 5 875 Eur ( 1/2 turto dalies vertė ? 2 937 Eur); bendrabučio tipo butą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 6 750 Eur); negyvenamąją patalpą-garažą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 1 050 Eur); žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), (1/2 turto dalies vertė ? 1 622 Eur); sodo namelį (1/2 turto dalies vertė ? 3 360 Eur); šiltnamį (1/2 turto dalies vertė ? 96 Eur); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 1 410 Eur); žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (1/2 turto dalies vertė ? 7 550 Eur). Ieškovas pažymėjo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), yra V., kurie įgyti 2005 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagrindu, todėl šis turtas nedalintinas. Be to, ieškovas nurodė, kad 2015 m. gruodžio 17 d. įgijo 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė 17 202,24 Eur; 2016 m. spalio 24 d. įgijo 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898 Eur; Ieškovo vardu AB SEB banke registruota vardinių akcijų, kurių vertė 15 000,00 Eur. Ieškovas paaiškino, kad kartu su atsakove turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui, pagal santuokos metu sudarytą 2007 m. birželio 26 d. sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas-butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei kitas specializuotas nekilnojamasis turtas. Po santuokos nutraukimo minėtą kredito sutartį ieškovas ir atsakovė toliau vykdo solidariai. Ieškovas paaiškino, kad santuokos metu bendru sutuoktinų sutarimu skolinosi pinigus iš E. J., R. J., J. G. ir R. P., todėl prievolės šiems kreditoriams yra sutuoktinių bendros, ne asmeninės. Gauti pinigai buvo naudojami šeimos poreikių ir interesų tenkinimui, pirktas nekilnojamasis turtas ir atsakovei apie tai buvo žinoma. Ieškovas teismui teikdamas patikslintą ieškinį nurodė, jog skolų įvykdymo terminai yra suėję, skolininkai iš ieškovo reikalauja grąžinti skolas, nes jiems tapo žinoma apie šalių santuokos nutraukimą ir nesutarimus. Ieškovas, butą, adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo prašo šalims priteisti lygiomis dalimis ir nustatyti ieškovui ir atsakovei buto, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal 2023 m. liepos 1 d. MB „RK Projektas“ parengtą vidaus patalpų naudojimosi tvarką. Ieškovo nuomone, tokia buto naudojimosi tvarka yra atitinkanti šalių ir jų vaikų interesus. Ieškovas neprieštarauja, kad vaikai, gyvendami su motina, naudotųsi ieškovo turto dalimi, dėl to jokio ginčo nėra. Ieškovas bijo, jog po santuokos nutraukimo atsakovė (jei jai asmeninės nuosavybės teise atiteks visas butas) butą gali parduoti ir taip pabloginti vaikų padėtį, konkrečiai dėl gyvenamosios vietos. O jei butas būtų priteistas atsakovei asmenine nuosavybe ar ieškovui, nei ieškovas nei atsakovė vienas kitam neturėtų galimybės sumokėti kompensacijų, nes šiuo metu pinigų neturi ir teismo sprendimas taps nevykdytinas. Ieškovas pažymėjo, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2010 iki 2021 metų buvo nuomojamas ir iš nuomos buvo gaunamos nuolatinės pajamos. Mėnesio nuomos kaina 170,00 Eur. Ieškovas nurodė, jog santuokos metu ne kartą buvo pažymėjęs atsakovei, kad gautos pajamos iš buto nuomos yra jo asmeninės pajamos ir jis jas naudoja šeimos poreikiams, nes šeimos poreikiams tuo metu trūko pinigų. Esant ginčui, ieškovas pageidauja iš sutuoktinės pinigus, kurie gauti iš nuomos, atgauti. Ieškovas atsakovei kompensuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1/2 akcijų vertės, kurią sudaro 1 449 Eur, akcijų vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2898 ,00 Eur. Ieškovas įvykdė solidarų įsipareigojimą 18 198,28 Eur sumai, AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį. 1/2 paskolos dalis, tenkanti atsakovei, sudaro 9 099,14 Eur, todėl atsakovė ieškovui privalo kompensuoti 1/2 sumokėtos solidarios paskolos dalies sumoje 9 099,14 Eur. Ieškovas taip pat mokėjo buto draudimą, kurio 1/2 dalis sudaro 126,33Eur. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ieškovas mokėjo už (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius, kadangi atsakovė atsisakė mokesčius mokėti. Atsakovė tuo laikotarpiu nėra prisidėjusi prie komunalinių mokėjimų. Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. ieškovas už (duomenys neskelbtini), komunalinius mokesčius sumokėjo 2 418,94 Eur, kadangi šiuo laikotarpiu retkarčiais būdavo bute, todėl ieškovas prašo priteisti 1/2 dalį iš atsakovės, t. y. 1 209 Eur. Nors ieškovas nuo 2021 m. balandžio mėnesio nebegyveno ir nenakvojo bute, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. ieškovas sumokėjo už komunalines paslaugas 1 147,27 Eur., todėl ieškovas šią sumą prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat ieškovas nurodė, kad mokėjo UAB „Balticum TV“ ir laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. 1/2 mokesčių sudaro 239,05 Eur, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. ieškovas bute negyveno, tačiau sumokėjo 415 Eur, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 654,05 Eur (415+ 239,05). Už (duomenys neskelbtini), žemės nuomos mokestį laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. atsakovė kompensuoja ieškovui 1/2 sumos, t. y. 27,14 Eur, už žemės mokestį sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m. atsakovė 1/2 sumos, t. y. 307,54 Eur, kompensuoja ieškovui. Ieškovas taip pat nurodė, kad nevedant bendro ūkio ir negyvenant kartu, ieškovas mokėjo už atsakovės asmeninį gyvybės kaupiamąjį draudimą „Aviva“. Šį draudimą ieškovas mokėjo, nes nenorėjo, kad atsakovei nutrūktų ne vienus metus mokamas draudimas ir atsakovė neprarastų sukauptų pinigų. Atsakovė tuo metu pajamų neturėjo, todėl neturėjo galimybės mokėti už draudimą pati. Todėl ieškovas prašo priteisti ieškovo sumokėtas sumas už atsakovės gyvybės draudimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. lapkričio – 1 787,28 Eur. Be to, ieškovas mokėjo už transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria naudojasi atsakovė, ir už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. sumokėjo 68,44 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. sumokėjo 76,83 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. sumokėjo 85,17 Eur – viso 230,44 Eur sumą, kuri priteistina iš atsakovės. Ieškovas mokėjo už dukters I. darželį: laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 38,62 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 209,31 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 197,13 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d. – 47,65 Eur, viso 492,71 Eur sumą, kurios 1/2 dalis, t. y. 246,36 Eur, priteistina iš atsakovės. Ieškovas taip pat mokėjo už A. ir L. vaikų maitinimą mokykloje: laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 130 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. – 153,40 Eur, viso ? 283,40 Eur, todėl 1/2 dalis, t. y. 141,70 Eur priteistina ieškovui iš atsakovės. Ieškovas mokėjo už atsakovės UAB „Tele2“ paslaugas: laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2019 gruodžio mėn. – 19,36 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 gruodžio mėn. – 116,16 Eur, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2021 gruodžio mėn. – 116,16 Eur, už laikotarpį nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2022 kovo mėn. – 29,04 EUR, viso ? 280,72 EUR. Ieškovas taip pat prašo iš atsakovės priteisti ½ įmokų už šokių būrelius ?19 Eur, už 2019 ir 2020 metus, už dukters L. plaukimo treniruotes ½ ? 186 Eur, ½ sumokėtų sumų už L. ir A. ledo ritulio treniruotes, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn., už visą lankymo laikotarpį – 2235 Eur, rinkliavas už rungtynes 450 Eur, vaikų dienpinigius rungtynėms 360 Eur, kitas išlaidas, pagal pateiktus bankinius mokėjimo išrašus ? 277 Eur, viso: 3 322 Eur/1/2 = 1 661 Eur, sumokėtas sumas už L. būtinas ortodonto paslaugas, už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn., viso: 545 Eur 1/2 = 272,50 Eur. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė pasiėmė 25 000 Eur grynais šeimos santaupų, todėl prašo iš jos priteisti 12 500 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas pažymėjo, jog tėvų bendru susitarimu, vaikų pinigus, kuriuos moka valstybė, tėvai skyrė vaikų sveikatos draudimui (90 Eur) ir „Compensa“ draudimo investiciniams draudimams (210 Eur). Ieškovas susitarimą vykdė, tėvams jau nevedant bendro ūkio, kadangi ieškovas dalį išmokos už vaikus gaudavo į savo asmeninę sąskaitą, kitą išmokų dalį iš savivaldybės už vaikus gaudavo atsakovė, o nuo 2022 m. liepos 12 d. visas išmokas iš savivaldybės už vaikus gauna atsakovė. Ieškovo gautos pinigų dalies už vaikus tėvų susitarimui vykdyti nepakakdavo, todėl ieškovas, nenorėdamas nutraukti vaikų sveikatos draudimų, įsipareigojimus vykdė iki 2022 m. gegužės 4 d., ir laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 4 d. už vaikų draudimus ir investicinius fondus ieškovas iš savo asmeninės sąskaitos sumokėjo 7 530,00 Eur. Ieškovas nurodė, kad išmokų iš savivaldybės gauta 6 060,82 Eur, o ieškovas viso sumokėjo 7 530,00 Eur, tai reiškia, kad ieškovas iš savo asmeninių lėšų vykdė bendrus tėvų įsipareigojimus vaikams, o tai sudaro 1 469,18 Eur skirtumą, kuriuos atsakovė turėtų grąžinti ieškovui, vykdydama tėvų susitarimą, nes tuos pinigus gavo iš savivaldybės, kaip išmokas už vaikus ir iš kurių tėvai buvo sutarę mokėti už vaikų sveikatos draudimus bei investicinius fondus. Vaikų sveikatos draudimų ir „Compensa“ investicinių fondų sutartys buvo pasirašomos abiejų įstatyminių atstovų (tėvų) ir motina turi visas galimybes gauti visą informaciją iš „Compensa“ dėl vaikų draudimų ar investicinių fondų, nes tėvai abu yra lygiaverčiai atstovai šių sutarčių klausimais. Šiuo pagrindu ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 1 469,18 Eur sumokėtų mokėjimų. Atsakovė ieškovui pagal tai, kas išdėstyta, turėtų sumokėti 33 529,60 Eur kompensaciją, o ieškovas atsakovei ? 1 449 Eur kompensaciją. Ieškovas nurodė, kad jo mėnesinis darbo užmokestis yra vidutiniškai apie 700,00 Eur, o atsakovė dirba ugdymo įstaigoje ir jos gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai, po mokesčių, yra apie 900,00 Eur.

Atsiliepimas

7. 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo patikslintą ieškinį / priešieškinį, 2024 m. sausio 16 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovo 2023 m. gruodžio 21 d. pateiktą patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kreditorių reikalavimo. Atsakovė pateiktu priešieškiniu prašo: 1) Nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus Valstijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl sutuoktinio V. J. kaltės; 2) Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo civilinės bylos teisme iškėlimo dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d.; 3) Nustatyti nepilnamečių vaikų L. J., A. J. ir I. J. gyvenamąją vietą su mama S. G.; 4) Nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką teikiamame atsiliepime / priešieškinyje nurodyta tvarka; 5) Iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams ? L. J., A. J. ir I. J. ? periodinėmis mėnesio išmokomis po 250 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, mokamomis iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę S. G.; 6) Iš ieškovo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. J., A. J. ir I. J. įsiskolinimą, skaičiuojamą periodinėmis mėnesio išmokomis po 250 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., viso ? 9 000 Eur (250 Eur x 3 vaikai x 12 mėn. = 9 000 Eur). Priteisiamą ieškovo įsiskolinimo sumą sumažinti per laikotarpį nuo 2021m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. sumokėta vaikų išlaikymui suma – 1 775 Eur, ir viso priteisti 7 225 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti S. G.; 7) Santuokoje šalių įgytą turtą ir turtines prievoles padalinti taip: atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/80 žemės sklypo dalį, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1/19 dalį negyvenamosios patalpos-automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini); baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis, esančius bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui kompensacijos už bute esančius namų apyvokos reikmenis nepriteisti. Solidariosios šalių prievolės kreditoriui AB SEB bankas pagal 2008 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeisti, tačiau nustatyti, kad piniginę prievolę kreditoriui AB SEB bankas pagal kredito sutartį šiam turtui įgyti vykdys asmeniškai atsakovė. Ieškovui priteisti 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto vertės kompensaciją, t. y. 43 085,50 Eur. Ieškovui priteisti 500 Eur kompensaciją už bute, adresu (duomenys neskelbtini), liekantį kilnojamąjį turtą (baldus, namų apyvokos daiktus). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę-automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovui už šį turtą priteisti 300 Eur kompensaciją. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąją patalpą-garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); butą (bendrabučio tipo), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą ir jo priklausinius (sodo namelį, šiltnamį), esančius adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 594 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų; 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų; AB SEB bankas V. J. vardu registruotas 15 000 Eur vertės vardines akcijas; butą, esantį (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą-garažą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei už ieškovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto bendro turto dalį priteisti 49 500,12 Eur kompensaciją. Atsakovei iš ieškovo priteisti 3 765 Eur kompensaciją už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų remontą (pastato, kuriame yra butas, renovaciją), t. y. asmeninės nuosavybės teise ieškovui priklausančio turto pagerinimą bendrosios nuosavybės teise šalims priklausančiomis lėšomis. Atlikus šalių tarpusavio kompensacijų įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteisti 9 379,62 Eur kompensaciją; 8) Atsakovei iš ieškovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai, patirtai santuokai nutrūkus dėl ieškovo kaltės, atlyginti; 9) Šalių nepilnamečių vaikų naudai pagal Išmokų vaikams įstatymą mokamų lėšų („vaiko“ pinigų) valdytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę ir nustatyti, kad šios lėšos turi būti pervedamos į atsakovės banko sąskaitą; 10) Priteisti atsakovės naudai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Atsakovė pateiktu atsiliepimu / priešieškiniu laikosi pozicijos, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis dar iki gyvenimo skyriumi pradžios, t. y. ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio, buvo neištikimas atsakovei su moterimi, su kuria dabar gyvena. Atsakovė iširus santuokai dėl ieškovo kaltės patyrė itin gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą. Ieškovui neištikimybe sugriovus šalių santuoką, atsakovė suvokė, kad ji prarado gyvenimo pagrindą, jautėsi išduota kaip moteris dėl ko sumažėjo jos savivertė, atsirado nesaugumo dėl dabarties ir ateities jausmas. Ieškovas, būdamas valdingo būdo, didelę dalį su šeimos ūkiu, jo priežiūra ir iš to kylančiais įsipareigojimais, susijusius klausimus spręsdavo pats, nuo šių sprendimų priėmimo nušalindamas atsakovę. Ieškovas valdė abiejų šalių finansus, dėl ko pradėjus gyventi skyriumi, atsakovei teko papildoma ir neplanuota našta dalį šių pareigų perimti, o tai sukėlė jai ženklius psichologinius iššūkius, susijusius su būtinumu iš esmės pertvarkyti susiklosčiusią gyvenimo rutiną. Atsakovė sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja ir teigia, jog ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra. Tačiau atsakovė nurodo, jog nesutinka su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovės vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka geriausių vaikų interesų patenkinimo ir tėvų teisių bei pareigų savo vaikams lygiateisiškumo principo, kadangi nepagrįstai daug privalomų vykdyti pareigų numato atsakovei, nesant tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovė pareikštu atsiliepimu / priešieškiniu prašo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) Ieškovas (toliau ? tėvas) su nepilnamečiais vaikais bendrautų kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su atsakove (toliau ? mama) suderintos vietos, 17:00 val., iki pirmadienio, nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas, o ugdymo procesams nevykstant – juos parvežant namo iki 11:00 val., jeigu šalys šioje tvarkoje aptartu būdu nesutaria kitaip; 2) Jeigu nustatytu bendravimo su vaikais metu tėvas bendrauti su vaikais negali ne dėl nuo vaikų mamos priklausančių priežasčių, šis bendravimo laikas nekompensuojamas; 3) Darbo dienomis (nuo pirmadienio iki penktadienio) tėvas turi teisę bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis, „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) nuo 15:00 val. iki 19:00 val., o savaitgaliais (nuo šeštadienio iki sekmadienio) ? nuo 12:00 val. iki 19:00 val., atsižvelgiant į vaikų norą, taip pat vaikų bei ieškovo ir atsakovės užimtumą; 5) Poriniais kalendoriniais metais (2024, 2026 ir t. t.) vaikų tėvas su vaikais turi teisę bendrauti šv. Kūčių dieną ir abi šv. Kalėdų dienas. Šiomis dienomis tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos, 10:00 val., pirmąją šventės dieną, ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos, 19:00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 6) Neporiniais kalendoriniais metais (2023, 2025 ir t. t.) tėvas su vaikais turi teisę bendrauti abi šv. Velykų dienas ir per Naujuosius metus. Šiomis dienomis vaikų tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos, 10:00 val., pirmąją šventės dieną, ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės šventinės dienos, 19:00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 7) Kiekvieną Motinos dieną ir vaikų mamos gimimo dieną, nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaikų gimimo dieną poriniais metais (2022, 2024 ir t. t.) su vaikais bendrauja mama; 8) Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną bei vaikų gimimo dienomis neporiniais metais (2023, 2025 ir t.t.) su vaikais bendrauja tėvas. Tokiu atveju, tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos susitikimo vietos, 10:00 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą, 19:00 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 9) Vaikų gimimo dienas (gruodžio 6 d., sausio 28 d., lapkričio 17 d.,), vaikai praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Skyriumi gyvenantis tėvas turi teisę būti su vaikais kitą dieną, pasiimdamas vaikus iš tėvų susitarimu suderintos vietos ir grąžindamas juos į nuolatinę gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19:00 val., jei kita po aptariamos dienos einanti diena nėra šia sutartimi numatyta tėvo bendravimo su vaikais diena. Šalims tariantis dėl tėvo bendravimo su vaikais gimtadienių metu, prioritetas teikiamas vaikų nuomonei, poreikiams bei interesams; 10) Tėvas turi teisę dalyvauti ugdymo / mokymo įstaigose vykstančiame mokslo metų pradžios (Rugsėjo 1-ąją) minėjime, tą dieną bendrauti su vaikais; 11) Nuo šios bendravimo tvarkos įsigaliojimo, per kiekvienas vaikų mokymosi atostogas, išskyrus vasaros atostogas, vaikų tėvas turi teisę nepertraukiamai bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 2 kalendorines dienas iš eilės. Apie ketinimą pasiimti vaikus tėvas informuoja vaikų mamą žinute, elektroninių ryšių priemonėmis, ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) kalendorinę dieną. Tokiu atveju, tėvas pasiima vaikus iš su mama suderintos susitikimo vietos nuo pirmosios bendravimo dienos 10:00 val. ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą, paskutinę bendravimo dieną, 19:00 val.; 12) Tėvas taip pat turi teisę bendrauti su vaikais jų kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimant vaikus 2 kartus, ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui. Tokiu atveju, tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos nuo pirmosios bendravimo dienos, 10:00 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną, 19:00 val. Apie numatomą atostogų planą, laiką ir vaikų paėmimą atostogų metu tėvas informuoja vaikų mamą žinute, elektroninių ryšių priemonėmis, ne vėliau nei prieš 3 mėnesius. Tėvas turi teisę atostogų metu su vaikų mama suderintam laikui išvykti su vaikais į užsienį; 13) Apie ketinimą pasiimti vaikus ir pasiėmimo / grąžinimo vietą tėvas turi informuoti vaikų mamą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba žinute. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, tėvas ar mama per protingą laiką apie tai privalo pranešti kitam iš tėvų elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba žinute ir tokiu būdu suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus. Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iš tėvų informavimą apie pakeitimus privalo tas iš tėvų, kurio iniciatyva keičiamos šios tvarkos sąlygos; 14) Mama turi informuoti vaikų tėvą apie nuolatinės vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą prieš 15 kalendorinių dienų; 15) Vaikai pas tėvą vyksta apsirengę pagal sezoną su vaikams buvimo pas tėvą laikotarpiu reikalingais, jų turimais daiktais. Tėvas pasirūpina vaikų pasiėmimu ir grąžinimu, būtinomis higienos ir nakvynės jo gyvenamojoje vietoje priemonėmis; 16) Išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais vaikų mama gali prieš tai susitarusi su vaikų tėvu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą bei gavusi raštišką vaikų tėvo sutikimą; 17) Mamai su vaikais išvykus nuolat gyventi į kitą vietą Lietuvoje, vaikus bendravimui nustatyta tvarka iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos pasiima ir ją grąžina tėvas, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitaria kitaip; 18) Vaikams esant su tėvu susirgus, jis turi informuoti apie tai vaikų mamą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba žinute ir sudaryti galimybes pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar mamai; 19) Su sergančias vaikais, atvejais kai tiesioginis bendravimas dėl ligos gydytojų nerekomenduojamas, tėvas bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis šiame susitarime nustatyta tvarka; 20) Jeigu anksčiau bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis ir / ar laikotarpiais, kuriais nustatyta tėvo teisė bendrauti su vaikais, šito padaryti negalima dėl nuo vaikų mamos priklausančių aplinkybių (kaltės), tokios dienos bus kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia mama dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms: vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikui derinti, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.; 21) Vaikų tėvas savarankiškai domisi vaikų ugdymu, jų sveikata. Vaikų mama apie vaikų gyvenamosios vietos ir / arba savo ir vaikų kontaktinių telefono numerių pasikeitimą įsipareigoja informuoti vaikų tėvą rengiantis šiuos duomenis pakeisti ir jiems pasikeitus. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaikus iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros (taip pat ir naudojantis „e-sveikata“ informacinės sistemos suteikiama informacija) bei kitų įstaigų, lankyti vaikus mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaikus pasiimti iš šių įstaigų ne šioje tvarkoje nustatytu laiku tėvas gali tik gavęs vaikų mamos sutikimą; 22) Vaikų mama privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaikus (-ą) į ligoninę ir pan.; 23) Tėvai bendravimo su vaikais klausimams suderinti susisiekia elektroninių ryšių priemonėmis, t. y. telefonu, trumposiomis žinutėmis, kompiuterio programomis ar mobilaus ryšio įrenginių aplikacijomis (WhatsApp, Viber, Skype etc.); 24) Šalys patvirtina, kad savo elgesiu ir susitarimais siekia, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai; 25) Šalys įsipareigoja visus klausimus dėl vaikų auklėjimo ir lavinimo, tėvo bendravimo ir susitikimų su vaikais spręsti abiejų tėvų bendru sutarimu, vadovaujantis geranoriškumo ir pagarbos viena kitai principais. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo prašoma priteisti 150 Eur išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams ir prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 250 Eur. Nurodo, jog prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikams dydis atitinka ne tik realius šalių nepilnamečių vaikų poreikius, bet ir protingumo bei sąžiningumo kriterijus sietinus su aplinkybe, kad išlaikymą prašoma priteisti ne vienam, o trims vaikams. Be to, atsakovė pažymi, jog vertinant prašomą priteisti vaikų išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į reikšmingai augančias dėl infliacijos maisto produktų, būtinųjų prekių ir paslaugų kainas bei į tai, kad šalių vaikams gyvenant su atsakove, jai tenka ir vaikų išlaikymo didesnių išlaidų dengimo rizika. Atsakovė laikosi pozicijos, kad santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/80 žemės sklypo dalis, daugiaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/19 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių saugojimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), negali būti dalinami natūra, kadangi šalims nei gyventi kartu tame pačiame bute, nei jį bendrai valdyti ar jį naudoti yra neįmanoma, dėl tarp šalių, dėl ieškovo neištikimybės kilusio nepasitikėjimo bei nesuderinamos priešpriešos ir dėl ieškovo naudojamo atsakovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu psichologinio smurto.

9. 2023 m. lapkričio 30 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu sutinka iš dalies. Ieškovas nesutinka, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės ir laikosi pozicijos, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nurodo, kad jų šeimos santykiai buvo atšalę, atsakovė neskyrė dėmesio ieškovui kaip sutuoktiniui, nepirkdavo jam jo mėgstamų produktų, atsakovė viena vykdavo į renginius, atskirai švęsdavo šventes, miegodavo atskiruose kambariuose, atsakovė pati siūlė susirasti ieškovui su kuo patenkinti lytinius santykius. Ieškovas teigia, kad jautėsi neįvertintas, nereikalingas atsakovei kaip vyras. Ieškovas tik dirbo, rūpinosi šeima, o atsakovė tik leido ieškovo uždirbtus pinigus. Būdavo atvejų, kai ieškovas grįždavo iš darbo dienos metu pabūti su vaikais, kad tik atsakovė galėtų pailsėti nuo vaikų. Gyvenant šeimoje ieškovui trūkdavo dėmesio, užuojautos, supratimo iš sutuoktinės, elementarių dalykų, kaip vakarienės paruošimo ir laukimo sutuoktinio iš darbo. Ieškovas siūlydavo atsakovei leisti laiką drauge be vaikų, t. y. vykti į renginius dviese, vakarienes, radus vaikams auklę, tačiau atsakovė to nenorėjo. Laikui bėgant pradėjo skirtis sutuoktinių požiūris. Atsakovei buvo reikalingi tik pinigai iš sutuoktinio, ką ieškovas ir užtikrino, jiems gyvenant drauge, atsakovė nenorėjo dirbti ir santuokoje dirbo labai mažai. Darėsi vis labiau akivaizdu, kad sutuoktiniai vienas kito nebegerbia. Dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais, ieškovas ir toliau laikosi savo pozicijos, išdėstytos patikslintame ieškinyje, kad išlaikymo suma priteistina ne daugiau kaip po 150 Eur. Papildomai pažymėjo, kad ieškovas atkakliai siekia praleisti kuo daugiau laiko su savo vaikais.

10. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad susipažinęs su patikslinto ieškinio reikalavimais, patvirtina, kad ieškovas ir atsakovė turi solidarių prievolių pagal santuokos metu sudarytą 2007 m. birželio 26 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios užtikrinimui įkeistas nekilnojamasis turtas-butas, adresu (duomenys neskelbtini), (hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitas specializuotas nekilnojamasis turtas (hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini)). Bankas neprieštarauja, kad įkeistas turtas lygiomis dalimis būtų priteistas sutuoktiniams bei, kad ieškovas ir atsakovė kredito sutartį bankui vykdytų solidariai. Nurodė, kad kiti patikslinto ieškinio reikalavimai su banko interesais nesusiję, todėl dėl jų nepasisako.

11. Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė 2024 m. lapkričio 24 d. išvadą (DOK-51215), kurioje nurodė, kad Skyriui dėl vaikų teisių pažeidimų ir geriausių interesų užtikrinimo ieškovo ir atsakovės šeima yra žinoma, šeimai nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas. 2023 m. spalio 30 d. vykusio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas užbaigti atvejo vadybos procesą, nes šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina S. G. atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Nėra duomenų, jog nepilnamečių vaikų motina S. G. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiais vaikais. Dėl bendravimo tvarkos, Skyrius nurodė, kad ieškovas laikosi pozicijos, jog su vaikais būtų bendraujama 50/50 vaikų praleidžiamo laiko su kiekvienu iš tėvų modeliu, tačiau, Skyriaus vertinimu, toks bendravimo tvarkos modelis „50:50 procentų laiko“, neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Nurodė, jog šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, jog nepilnamečiai vaikai L. J. ir A. J. pasisakė, jog norėtų gyventi su mama, save daugiau identifikavo mamos namuose ir bendravimą su tėčiu mato tik apsilankymų pas tėtį metu. A. bendraudamas su Skyriaus specialiste užtikrintai nurodė, jog nenorėtų kas savaitę keisti savo gyvenamosios vietos, norėtų gyventi su mama, o su tėčiu bendrauti taip, kaip dabar (tuo metu bendravo savaitgaliais ir kartais trečiadieniais). Pažymėjo ir tai, jog ne tik vaikai nėra išreiškę tokio noro gyventi pas kiekvieną iš tėvų rotacijos principu, bet ir tėvų tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir nepilnamečių vaikų tėvai tarpusavyje nesikalba, nebendradarbiauja ir nesikooperuoja, šalys neturi bendro sutarimo dėl V. J. patikslintame ieškinyje prašomo nustatyti bendravimo tvarkos modelio. Vaikai, kalbėdami apie laiko leidimą tėvo namuose, daugiau kalba ne apie savo bendravimą su tėvu, o apie tėvo sugyventinę, jos nepilnamečius vaikus ir įvardija, jog pas tėvą jaučiasi geriau, kai namuose nėra jo sugyventinės. Nurodė, kad pateiktoje teismo psichologo išvadoje taip pat užfiksuota vaikų išsakyti paaiškinimai, jog yra buvę atvejų, kai vaikai besisvečiuodami tėvo namuose jau norėjo grįžti namo, tačiau neprašė tėvo, nes bijojo prašyti, kad tėvas nesupyktų, todėl, Skyriaus vertinimu, tai absoliučiai neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Skyriaus specialistei atliekant vaikų situacijos vertinimus ir bendraujant su nepilnamečiais vaikais L. J. ir A. J., pastebėta, jog nepilnamečiai vaikai išsakė blogai besijaučiantys, kai tėvas atvykęs į jų namus filmuoja juos ir namų aplinką, vaikai jaučia nerimą dėl netikėtų tėvo apsilankymų. Skyriaus vertinimu, vaikų tėvas filmuodamas savo nepilnamečius vaikus jų gyvenamojoje vietoje konfliktinėje situacijoje su vaikų motina bei filmuodamas vaikų namų aplinką, tvarką, pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į privatumą ir asmens duomenų apsaugą bei kelia vaikams stresą ir įtampą jų gyvenamojoje vietoje, kurioje vaikai turėtų jaustis saugūs, ramūs, atsipalaidavę. Skyrius teigiamai vertina ieškovo siekį dalyvauti vaikų gyvenime, auklėjime, prisiimtą atsakomybę ir nenusišalinimą nuo vaikų auginimo ir priežiūros, tačiau pažymi, jog santykis su vaikais turėtų būti kuriamas pasitikėjimu grįstais tarpusavio santykiais, artimo emocinio ryšio kūrimu ir išlaikymu. Atvejo vadybos posėdžių metu, ieškovui buvo siūlyta dalyvauti mokymuose „Tėvystė po skyrybų“, tačiau 2023 m. gegužės 31 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu, ieškovas nurodė, jog šių mokymų neišklausė ir juose nedalyvavo. Skyriaus vertinimu, atsakovės 2023 m. lapkričio 23 d. atsiliepime / priešieškinyje siūloma bendravimo su vaikais tvarka labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat Skyrius siūlo, jog į vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką būtų įtrauktas tėvo ir vaikų bendravimas, pasirinktą kiekvienos konkrečios darbo savaitės dienos laiką (atsižvelgiant į vaikų užimtumą, lankomus užsiėmimus, siūlytina pagal galimybes rinktis tokią dieną, kada vaikai neturi papildomų veiklų po pamokų) arba kaip alternatyvi svarstytina galimybė ieškovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, paimant juos ketvirtadienį ir leidžiant kartu laiką iki pirmadienio, t. y. ieškovui pirmadienio rytą nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas, o ugdymosi procesams nevykstant – juos parvežant namo iki 11 val. Skyrius taip pat pažymėjo, jog ieškovo V. J. siūlomos bendravimo tvarkos 4.9. punktas dėl vaikų gimtadienių šventimo labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus nei atsakovės S. G. siūlomos bendravimo tvarkos „Švenčių dienomis“ 7 punktas, t. y. siūlytina, jog nepilnamečių vaikų tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadieniuose dalyvautų abu. Be to, Skyriaus teigimu, atsakovės siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje atitinkamuose punktuose nurodytas nepilnamečių vaikų grąžinimo (parvežimo į namus) laikas, t. y. 19 val., labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nei ieškovo siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje atitinkamuose punktuose nurodytas vaikų grąžinimo (parvežimo į namus) laikas – 20 val. Vaikams anksčiau sugrįžus į namus, jie turėtų pakankamai laiko pasiruošti kitos dienos ugdymosi procesui, būreliams ir kt. bei tinkamai pailsėti. Skyrius pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad I. J. yra mažo amžiaus (šiuo metu 4 metai), todėl specialistai atskirai mažametės nuomonės niekada neišklausė. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo Skyrius nurodė, kad atsakovės S. G. prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui 250 Eur periodinėmis išmokomis mokama suma labiau atitinka nepilnamečių vaikų L. J., A. J. ir I. J. interesus, kadangi visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai, bet ir skiriamos lėšos vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai (lankomi būreliai) ir kt.

12. Teismo posėdžio metu ieškovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodo, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Teigia, jog kartu nebegyvena nuo 2021 metų lapkričio mėnesio. Nurodė, jog gimus vaikams, po 2012 metų, nutolo vienas nuo kito, iš atsakovės pradėjo jausti didelę nepagarbą savo atžvilgiu kaip vyrui ir tėvui. Neigia aplinkybes, kad iki 2021 m. lapkričio buvo neištikimas atsakovei. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl santykių su kita moterimi užmezgimo būnant santuokoje su atsakove, paaiškino, jog su dabartine drauge susipažino 2017 m. pabaigoje, kalėdiniame vakarėlyje, su ja susitikinėjo, pietaudavo, vakarieniaudavo, ją pamilo, tačiau iki 2021 metų lapkričio mėnesio lytinių santykių tarp jų nebuvo. Su atsakove lytinius santykius turėjo iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Paaiškino, jog su atsakove apie santuokos nutraukimą ir kitą moterį prašneko 2018 m. rugsėjo mėnesį, teigia, jog atsakovė apie jo santykius su kita moterimi jau žinojo. Teigia, jog nežinojo kaip elgtis, atsiprašė atsakovės, kadangi ji tuo metu laukėsi jų bendro 3 vaiko, pripažįsta, kad pasielgė negarbingai, tačiau mano, kad santuoka tarp šalių iširo, nes abu sutuoktiniai pažeidė santuokines pareigas – nutrūko ryšys su atsakove, neliko abipusės pagarbos ir supratimo. Pažymėjo, jog gimus 3 vaikui, jis buvo vaiko priežiūros atostogose, rūpinosi šalių bendrais vaikais, išlaikė šeimą ir atliko tėvo pareigas. Siūlė atsakovei išsiskirti taikiai, tačiau su atsakove susitarti nepavyko. Ieškovas teigia, jog nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio visiškai išlaikė vaikus ir atsakovę, kuri pradėjo dirbti po 3 metų vaiko priežiūros atostogų 2021 m. lapkričio mėnesį. Ieškovas užsiima verslu – yra įmonės direktorius ir akcininkas, turi įgijęs aukštąjį statybos inžinerijos išsilavinimą. Paaiškino, kad jo pajamos yra apie 500?600 Eur per mėnesį ir jam finansiškai padėjo ir padeda jo šeima – sesuo, sūnėnai, gyvenantys užsienyje. Teigia, jog bando išvystyti verslą, įdėtas nemažas įdirbis, tikisi, jog verslas įsibėgės ir jo pajamos padidės. 2022 m. sausio mėnesį surašė atsakovei siūlymą perimti finansinius reikalus – prisidėti prie buto paskolos ir komunalinių patarnavimų, tačiau beveik visas išlaidas, teigia, dengė jis. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl praėjus virš metų laiko patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas priteisti iš atsakovės dalį komunalinių mokesčių, draudimo, žemės mokesčio, vaikų poreikių išlaidas, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė piktybiškai stengiasi iš jo prisiteisti dalį pinigų už jo tėvų buto renovaciją, todėl ir jis nori pasidalinti tuos įsipareigojimus, kuriuos dengė jis asmeniškai. Teigia, jog nuo 2019 m. lapkričio miegodavo šalių bendrame bute, bet bendro šeimyninio gyvenimo su atsakove nebebuvo, visiškai nebevedė bendro ūkio, nesidalino informacija apie pajamas, darbą, nebeturėjo su atsakove bendrų tikslų, dažnai tarpusavyje nesikalbėdavo, vykdė savo pareigas šeimai. Teigia, jog nuo 2012 metų su atsakove miegodavo skirtinguose kambariuose. Ieškovas pripažino, kad po 2019 m. lapkričio mėnesio kai kuriomis naktimis dar miegodavo bute, tačiau galutinai išsikraustė pas naują moterį ir nebegyveno bute su šeima nuo 2021 m. kovo?balandžio mėnesio. Nurodė, jog po to, kai prisipažino atsakovei turintis kitą moterį, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio nebebuvo tikslo jam slėpti savo bendravimą su kita moterimi, ir jis su ja pradėjo bendrauti atvirai, teigia jog lytiniai santykiai su nauja moterimi prasidėjo tik 2020 m. pradžioje. Dėl 25 000 Eur šeimos santaupų paaiškino, jog apie 12 500 Eur buvo gavę už vieno sklypo pardavimą, o likusi, apie 12 500 Eur, suma buvo šeimos santaupos. Šie pinigai buvo laikomi namuose, slėptuvėje, dvivietėje sofoje, apie kurią teigia, atsakovė žinojo. Neradęs pinigų slėptuvėje, paklausė atsakovės, kur dingo pinigai, o ji, ieškovo teigimu, pradėjo meluoti, pasakė, jog pinigus išleido vaikų išlaikymui. Ieškovas rašė pareiškimą policijoje, tačiau tyrimas pradėtas nebuvo. Teigia, jog AB SEB banko akcijas pirko gyvenimo su atsakove skyriumi metu, iš jam paskolintų suinteresuotų asmenų lėšų, todėl šias akcijas prašo priteisti jam. Teigia, jog buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo po tėvų mirties, renovacijos kreditas buvo dengiamas iš šio buto nuomos gautų lėšų, renovacijos paskola buvo padengta 2019 m. gegužės 29 d., o buto remontas buvo atliktas gyvenimo skyrium metu – butas panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į bylą pateiktos 2021 m. spalio 1 d. panaudos sutarties 2.2.1 punkte numatyta, jog panaudos gavėjo pareiga prižiūrėti ir atlikti einamąjį buto remontą. Atsakydamas į atsakovės atstovo užduotą klausimą, kokiomis sumomis teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 2022 m. sausio 1 d., nurodė, jog duodavo atsakovei po 750 Eur grynais vaikų išlaikymui, papildomai atlikdamas pavedimus už vaikų darželį, lankomus būrelius, mokėdamas patiriamas išlaidas už komunalinius patarnavimus, mobilaus ryšio abonementus, pirkdamas maistą, mokėdamas vaikų ir atsakovės draudimus, atsakovės patiriamas grožio ir sveikatos priežiūros išlaidas, apmokėdamas atsakovės dantų taisymo išlaidas.

Atsiliepimas

13. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes ir argumentus, patenkinti priešieškinio ir atsiliepimo reikalavimus, nurodytų motyvų pagrindu. Paaiškino, jog su ieškovu susituokė (duomenys neskelbtini), susilaukė 3 vaikų, kurie buvo suplanuoti, 2016 metais baigė globėjų ir įtėvių kursus, 2017 m. globojo mergaitę metus laiko, ir galvojo galimai apie 4 vaiką. 2019 m. rugpjūčio mėnesį, atostogaujant šeimai Ispanijoje, ieškovo mobiliajame telefone pamatė ieškovo rašytas žinutes kitai moteriai, žinučių tekstas buvo intymaus pobūdžio ir iš teksto suprato, kad ieškovo ir kitos moters bendravimas vyksta apie metus laiko. 2019 m. rugsėjo mėnesį atsakovė kreipėsi į advokatą konsultacijai, apie 1?2 mėnesius stebėjo vyro elgesį, jis pradėjo psichologiškai smurtauti atsakovės atžvilgiu, nesuprato kodėl tarp šalių kilo konfliktas. Vyro elgesys pasikeitė, pradėjo negrįžti nakvoti naktimis į šalių bendrus namus, atsakovė suprato, kad jis išeina pas kitą moterį. Teigia, jog 2019 m. spalio pradžioje pasakiusi vyrui, kad ji žino apie jo ir kitos moters santykius, jis tai neigė ir teigė, kad atsakovei vaidenasi. Atsakovė tikėjosi išsaugoti šeimą, galvojo, gal vyras supras savo klaidą, atsiprašys ir persigalvos, tačiau to iš ieškovo nesulaukė. Teigia, jog bandė išsaugoti šeimą, siūlė abiem lankytis pas psichologą, išvažiuoti į kelionę, tačiau ieškovas nenorėjo. Po kurio laiko sužinojo, kad ieškovo nauja moteris skiriasi su savo sutuoktiniu, buvo susitikusi su tos moters sutuoktiniu, pabendravo. Sužinojo, kad vyksta namo statybos. Nurodė, jog 2021 m. gegužės 1 d. ieškovas išsikraustė iš bendrų šeimos namų į jo naujosios draugės pasistatytą namą. Teigia, jog iki tos datos, jis miegodavo namuose, nors ir ne kiekvieną naktį, valgė atsakovės pagamintą maistą, tikrindavo vaikų pamokas, intymaus gyvenimo tarp šalių nebebuvo, bet ir toliau buvo vedamas bendras šeimos ūkis, finansinius reikalus, kaip ir iki išsikraustymo, tvarkė sutuoktinis, šeimos finansai buvo ir toliau bendri. Nurodė, jog nuo 2019 m. lapkričio iki 2021 m. gegužės mėnesio visas šeimos išlaidas dengė ieškovas, nuo 2022 m. sausio mėnesio ieškovas nustojo mokėti komunalinius mokesčius, tačiau toliau mokėjo būsto paskolą. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. ieškovas pervedė bankiniais pavadinimais 1 775 Eur. Paaiškino, jog, ieškovui išsikrausčius iš šeimos namų, tarėsi su ieškovu dėl išlaikymo vaikams mokėjimo po 250 Eur kiekvienam vaikui, tačiau šios sumos atsakovei neduodavo, sakė kad atsakovė gauna išmokas vaikams, atims šias sumas ir kas liks, tą jis ir duos. Atsakovė, atsakydama į teismo užduotą klausimą, nurodė, jog ieškovas po 2021 m. gegužės mėnesio, nebegyvendamas kartu su šeima, mokėjo kaupiamąjį jos draudimą, dengė vaikų būrelių, darželio išlaidas, duodavo vaikams dienpinigių, mokėjo komunalinius mokesčius, toliau pirko maistą.

14. Atsakovė teigė, jog ieškovo siūlomos taikos sutarties sąlygos jai buvo nepriimtinos, kadangi ten buvo numatytas draudimas atsakovei išsikraustyti iš Klaipėdos miesto, padidinti atstumą nuo ieškovo gyvenamosios vietos, jeigu atsakovė neatsako į žinutes, ji gaus 50 Eur baudą, jei nesumoka, tada skaičiuojami delspinigiai. Atsakovė nurodė, jog po motinystės atostogų pradėjo dirbti nuo 2021 m. lapkričio mėnesio priešmokyklinio ugdymo lopšelio-darželio auklėtoja, jos gaunamos vidutinės pajamos apie 1100 Eur per mėnesį. Atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl ieškovo prašomo buto padalijimo per pusę ir naudojimosi tvarkos butu nustatymo, nurodė, jog ji nemato galimybės valdyti turtą kartu su ieškovu, kadangi dabar ieškovui lankantis šeimos bute, ji ir vaikai nesijaučia saugūs, nėra privatumo, kadangi ieškovas namuose filmuoja, fotografuoja, reiškia priekaištus dėl tvarkos namuose, kas auginant 3 nepilnamečius vaikus yra labai dažna situacija. Tarp šalių yra susiklostę įtempti ir konfliktiški santykiai, ieškovas dažnai rašo skundus vaikų teisių tarnybai, taip pat pareiškimus policijai, tai patvirtina į bylą pateikti duomenys. Atsakovė prašo butą priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ir paskirti ją atsakingą už banko paskolos mokėjimą. Atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl turto padalijimo per pusę, sodo sklypo ir šalia esančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nurodė, jog, sužinojusi, kad ieškovas turi kitą moterį, nuo to laiko sode nesilankė, ten vyksta ieškovas su vaikais, prižiūri abu sklypus. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nurodė, jog šalys pirko vaikų mokslams padengti – planavo jį parduoti ir apmokėti už vaikų mokslą, teigia šiuo žemės sklypu nesinaudoja, sklypas tinkamas namui statyti. Atsakydama į teismo užduotą klausimą dėl ieškovo įsigytų AB SEB banko akcijų, nurodė, jog nežino kada šias akcijas įsigijo ieškovas, apie jas sužinojo tik gavusi skambutį iš banko atvykti pasirašyti akcijų pardavimo sutarties. Atsakovė, sužinojusi, kad ieškovas turi kitą moterį, persigalvojo ir savo sutikimą dėl akcijų pardavimo atšaukė. Dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos nurodė, jog žinojo apie buto remontą, buvo planuojama suremontuoti ir užsiimti buto trumpalaike nuoma. Garažą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo ieškovas, o butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ieškovo įmonės darbuotojo gyvenimo poreikiams, atsakovė žinojo, kad ten gyvena ieškovo darbuotojas. Dėl šeimos santaupų paaiškino, jog finansai šalims gyvenant šeimoje buvo tvarkomi ieškovo, namuose buvo laikomos nemažos grynųjų pinigų sumos, kadangi su darbuotojais ieškovas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, norėdamas mokėti mažesnius mokesčius, tačiau po ieškovo išsikraustymo 2021 m. gegužės mėnesį, namuose grynųjų pinigų nebebuvo. Teigia, jog ieškovui įsteigus verslą pradžia nebuvo lengva, bet verslas įsivažiavo ir ieškovas uždirbdavo neblogai, nors oficialiai nurodydavo gaunamą atlyginimą daug mažesnį, tačiau, atsakovės teigimu, tiek sau, tiek įmonės darbuotojams mokėdavo „juodais pinigais“ (neapskaitytais). Nurodydama dėl išmokų vaikams, paaiškino, jog iki 2022 m. liepos mėnesio už 2 vaikus išmokas gaudavo ji, po šios datos už visus vaikus išmokas gauna ji. Teigia, jog atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovas skolinosi lėšų pragyvenimui iš giminių, galimai skolinosi iš jų mažas sumas verslui, bet ji apie tai nieko nežinojusi. Atsakydama į savo atstovo klausimą dėl akcijų dalijimo natūra tarp šalių, atsakovė nurodė, jog ji neturi įmonės valdymo patirties, nežinotų ką daryti ir nori piniginės kompensacijos. Atsakydama į savo atstovo klausimą, ar žino kažką apie ieškovo valdomų įmonių veiklą, nurodė, jog pagrindinės ieškovo pajamos buvo ir yra iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, gyvenant šeimoje jiems pinigų netrūko, kartu keliavo, kiekvieną vaiką ji augino iki 3 metų, toks buvo šalių sutarimas. Teigia, jog ji dirbo korepetitore ir aukle, gaudavo lėšų iš garažo, esančio po namu, nuomos, taip pat gaudavo išmokas už vaikus ir iš šių lėšų gyveno ieškovui nebeteikiant pastovaus išlaikymo vaikams. Priešieškinio reikalavimu prašo priteisti jai neturtinę žalą dėl patirtų išgyvenimų, ieškovui palikus šeimą ir naudojant psichologinį smurtą prieš ją. Atsakydama į ieškovo atstovės pateiktą klausimą, kaip pasireiškė ieškovo psichologinis smurtas, nurodė, jog ieškovas tyčiojosi iš jos, reiškė panieką, vadino necenzūriniais žodžiais, siūlė kreiptis į psichiatrą, nes „jai negerai su galva“, atsakovė kreipėsi į Moterų krizių centrą, kreipėsi į psichoterapeutą. Ieškovas, ir vykstant teisminiams procesams, naudoja psichologinį smurtą atsakovės atžvilgiu, nuolat rašo skundus vaikų teisėms ir policijai. Dėl sklypų padalijimo būdo natūra atsakovė nurodė, jog neturi nei laiko, nei galimybių pjauti žolę, įrenginėti komunikacijas, vykdyti jokios žemės ūkio veiklos negalėtų.

15. Trečiasis asmuo R. P. (ieškovo draugas) 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalis pažįsta maždaug nuo 2006 metų. Teigė, jog ieškovui nurodžius, kad nėra finansiškai gerai, o norėjosi įsigyti nekilnojamąjį turtą, jis paskolino 10 000 USD (10 162 Eur) porai metų, kad pagerintų šalių šeimos gerovę. Pasitarus su ieškovu dėl sumos, jis padarė pavedimą į ieškovo sąskaitą. Teigia, jog atsakovė apie skolą žinojo ? jam toks įspūdis susidarė iš bendravimo su šalimis. Pažymi, jog atsakovė dėkodavo jam, kad jis už šalis sumoka draudimo įmokas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kodėl nepasirašė paskolos sutarties dėl nemažos sumos paskolos suteikimo, trečiasis asmuo nurodė, jog paskolinta suma jam nėra didelė ir mano, kad skolinant pinigus draugams nėra reikalinga rašytinių sutarčių. Paaiškino, jog bendravo su ieškovu dėl skolos grąžinimo ir siūlęs ieškovui parduoti turtą ir grąžinti skolą, tačiau šis jam nurodęs, jog negali to padaryti dėl areštuoto turto ir reikia tvarkytis teisiniu keliu. Pažymėjo, jog šeimos finansiniuose pokalbiuose atsakovė nedalyvaudavo, finansinius klausimus sprendė V., atsakovė nėra specialistė ir dėl paskolos suteikimo R. P. tarėsi su ieškovu. Atsakydamas į atsakovės atstovo užduotą klausimą, nurodė, jog pinigus šalims paskolino, o ne pervedė už monetų jam pirkimą bei nurodė, jog dėl paskolos termino pratęsimo su atsakove nešnekėjo.

16. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, R. J. (ieškovo sūnėnas) 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas su šeima lankėsi pas jo mamą Ispanijoje. Atvykus ieškovui su šeima paprašydavo ieškovas paskolinti pinigų dėl sunkios finansinės situacijos. Ieškovui 3 kartus skolino pinigus: 2 kartus su šeima atvykus pasisvečiuoti į Ispaniją ir trečią kartą paskolino pinigus ieškovui vienam atvykus į Ispaniją. Dėl pinigų skolinimo ir grąžinimo tarėsi su V., nenurodant konkretaus grąžinimo termino, kai galės tada ir grąžins. Atsakydamas į atsakovės atstovo užduotą klausimą, kokiu tikslu skolino pinigus, nurodė, jog šeimoje buvo sunki finansinė padėtis, skolino šeimos poreikiams, kam tiksliai, nežino. Atsakydamas į ieškovo atstovės užduotą klausimą, nurodė, jog pokalbiai dėl skolos vyko pas ieškovo sesę, trečiojo asmens mamą J. G., svetainėje ir vieną kartą, o galimai ir abu kartus, kambaryje buvo ir atsakovė bei girdėjo pokalbius.

17. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, J. G. (ieškovo sesuo) 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalims paskolino 17 750 Eur. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kodėl taip išskirstė sumas dėl skolų tarp šalių padalinimo, paaiškino, jog taip išskirstė ieškovas, o ji palaikanti jo poziciją. Pažymėjo, kad paskolinusi pinigus užsirašydavo savo knygelėje, teigia „pinigus skolinusi neribotam laikui, bet kada prasidėjo tokie dalykai (skyrybos, nesutarimai) , tegul abu atiduoda lygiomis dalimis“. Trečiasis asmuo nurodė, jog pinigus prašė skolinti brolis (ieškovas), o ji perduodavusi pinigus V., kai jis atvykdavo į svečius, per autobusiuką, vykstantį į Lietuvą. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kokiu tikslu skolinusi pinigus, J. G. nurodė, jog broliu pasitiki ir ne visada klausdavo, tik žino, jog kažką pirkti norėjo, renovacijai tėvų namui, paskui brolis nurodęs, jog nusipirkęs akcijų. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė apie paskolas žinojusi, nes šalys buvo šeima, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį. Asmeniškai jos atsakovė neprašiusi paskolinti pinigų, pinigus perduodavo taip pat, tiesiogiai V., atsakydama į ieškovo atstovės užduotą klausimą, nurodė, jog sąsiuvinio su skolų dydžiais atsakovei ji nerodžiusi. Pažymi, jog 5 000 Eur paskolino 2018?2019 metais buto renovacijai, bet brolis paskui pasakė, jog nusipirko akcijų, o renovaciją pasidarė už nuomos pinigus. Dėl skolos grąžinimo nei į brolį, nei į atsakovę nesikreipusi, tik V. paprašiusi 500 Eur perduoti anūkui. Teigia, jog dirba 2 darbus restorane ir dar turi papildomą darbą, ir gauna atlyginimą į banko sąskaitą ir grynais. Pavedimų nedarydavusi, nes turėdavo grynųjų pinigų namie. Teigia, jog kalbantis apie skolinimąsi, atsakovė sėdėdavo tame pačiame kambaryje ir girdėdavusi jų su broliu kalbas.

18. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, E. J. (ieškovo sūnėnas) 2024 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl pinigų skolinimo bendravo tiesiogiai su V., su atsakove nebendravo. Teigia, jog atsakovė buvo ieškovo išlaikytinė, savo santaupų neturėjo. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą, kokiu tikslu skolino ieškovui pinigines lėšas, nurodė, jog gerbūvio pagerinimui šeima pirko kambarį. 9 000 Eur pinigus paskolino pavedimu į ieškovo banko sąskaitą, kadangi V. šeimoje buvo atsakingas už pinigus. Dėl pinigų grąžinimo terminų nesitarė, kadangi yra artimi žmonės. Teigia, jog Norvegijoje gyvena nuo 2009 metų, gauna pajamas. Į V. kreipėsi dėl skolos grąžinimo, nes nori pirkti sutuoktinei automobilį ir sužinojo, kad prasidėjo skyrybų teisminiai procesai. Nurodė, jog dėl paskolų su atsakove nėra bendravęs, piniginius reikalus tvarkė V..

Atsiliepimas

19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. P., nurodė, jog ji dirba pas ieškovą, yra pažįstami. Pažymėjo, jog ieškovas 2019 m. jos paprašė paskolinti 3 500 Eur akcijų pirkimui, maksimaliam terminui iki 2 metų. L. P. jam asmeniškai šitą sumą ir paskolinusi, kuri šiai dienai nėra grąžinta. Nurodė, jog skolina ieškovui nebe pirmą kartą, anksčiau yra paskolinusi 1000?1500 Eur, nes trūkdavo lėšų apyvartinėms lėšoms. Teigia, jog paskolas ieškovas visada grąžindavo.

20. Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad ieškovą pažįsta „iš matymo“, su atsakove bendravo (jai susisiekus) su tikslu pasišnekėti dėl sutuoktinio neištikimybės. Susitikus su atsakove, ši liudytoją informavusi, kad jo sutuoktinė ir atsakovės vyras turi romaną daugiau kaip 2 metus. Liudytojas pažadėjo atsakovei paliudyti teisme, jeigu reikės, nes galimai atsakovės ir ieškovo skyrybos nebus taikios. Teigia, jog jo buvusi sutuoktine V. S. prisipažinusi jam apie romaną su ieškovu, įvardijusi jį, kaip V. J., nurodydama, jog tarp jų buvo ir seksualiniai santykiai. Nurodė, jog su buvusia sutuoktine nutraukė santuoką 2020 m. gegužės 6 d. bendru sutikimu, nes norėjo kuo greičiau išsiskirti ir apsaugoti vaikus. Nors ir įžvelgė buvusios sutuoktinės kaltę dėl santuokos nutraukimo dėl neištikimybės, tačiau neturėjo tikslo atkeršyti ir norėjo kuo greičiau išsiskirti, todėl santuoką nutraukė bendru sutikimu ir šiandien su buvusia sutuoktine bendrauja tik vaikų priežiūros klausimais.

Šalies argumentai

21. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai nurodo, kad ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas susirado kitą moterį, tačiau ieškovas nurodė, jog lytinių santykių, gyvenant kartu su atsakove, su kita moterimi jis neturėjo. Atstovė nurodo, jog nors atsakovė ir žinojo apie kitą moterį, ji mylėjosi su ieškovu, važiavo į kelionę. Teigia, jog pagrindinė santuokos nutrūkimo priežastis – šalių atitolimas, bendrų interesų neturėjimas, šalims pradėjus šventes švęsti atskirai, tarp šalių neliko bendrumo, trūko tarpusavio palaikymo ir supratimo, paskutinius gyvenimo santuokoje metus tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai ir ieškovas nusprendė gyventi atskirai. Ieškovo atstovės teigimu, liudytojo S. parodymai, byloje esantis ieškovo susirašinėjimas su nuotraukomis nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovas bendro gyvenimo santuokoje su atsakove metu turėjo lytinių santykių. Pažymi, jog S. santuoka nutraukta bendru sutikimu. Ieškovo atstovė teigia, jog dėl santuokos nutraukimo šalys yra kaltos abi, nes nedėjo pastangų išsaugoti šeimą. Pažymi, jog šalims dėl bendravimo su vaikais nepavyksta susitarti, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Ieškovas siekia maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime, visada jais rūpinosi ir nebegyvenant su atsakove juos išlaikė. Bylos nagrinėjimo eigoje, atsižvelgiant į atsakovės reikalavimus, ieškovas ieškinį tikslino ir prašo nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką. Ieškovas žino ir supranta, jog vaikams augant jų poreikiai gali kisti ir galės kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Su ieškovės prašoma priteisti vaikų išlaikymo suma, po 250 Eur kiekvienam vaikui, nesutinka, nes neturi praktinių galimybių mokėti, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, laikiną išlaikymą, pastaruosius 2 mėnesius ieškovas neturėjo už ką mokėti išlaikymo. Pažymi, jog ieškovas prisideda prie vaikų išlaikymo jiems vykstant į keliones, kai vaikai būna pas jį, siūlo atsakovei, kad vaikai daugiau laiko praleistų su juo. Ieškovas nesutinka su vaikų poreikių lentele. Teigia, jog nemato būtinybės vaikams patirti išlaidų dėl dalyvavimo kitų vaikų gimtadieniuose, A. už kirpyklą moka jis, gyvenant šalims kartu vaikų išlaikymui pakakdavo po 400 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovas daug laiko praleidžia su vaikais, atsakovės nurodytas išlaikymo dydis nėra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl jis mažintinas iki 150 Eur, vaikams valstybės išmokos siekia 152 Eur, o tai padalijus per pusę sudaro 76 Eur, todėl mano, jog, sudėjus šias sumas, išlaikymo dydis vaikams yra pakankamas. Atstovė teigia, jog ieškovas įrodė, jog 25 000 Eur suma buvo laikoma šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad šalys sutaupė nurodytą sumą ir kad S. išleido šią sumą, ką ji pripažįsta garso įraše. Dėl AB SEB banko akcijų, atstovės nuomone, ieškovas įrodė, jog šias akcijas įgijo asmeninėn nuosavybėn, savo ir liudytojos L. P. paaiškinimais dėl piniginių lėšų jam skolinimo. Dėl AB SEB būsto paskolos prašomų priteisti įmokų teigia, jog ją turėjo dengti ir atsakovė. Dėl naudojimosi buto tvarkos pažymi, jog ieškovo prašymu parengta tvarka šalys gali naudotis, kadangi ieškovas neplanuoja gyventi bute, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir ½ išlaidų dėl atlikto turto ir naudojimosi buto tvarkos patirtų išlaidų.

22. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su patikslintu ieškiniu sutinka iš dalies, prašo patenkinti priešieškinį jame nurodytų motyvų pagrindu, teigdamas, jog bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą buvo tikslinami ieškinio reikalavimai, atsirado „siurprizinių“ sąlygų. Papildomai nurodo, kad tarp šalių ginčo dėl santuokos nutraukimo nėra, tačiau teigia, jog priešingai, nei ieškovas teigia, santuoka iširo būtent dėl ieškovo neištikimybės, jam buvus neištikimam ne vėliau kaip 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Ieškovas santuokos metu pradėjo susitikinėti su V. S., su ja bendravo, pasistatė namą ir šiuo metu gyvena su ja. Byloje yra pateikti ieškovo susirašinėjimai su V. S. ir liudytojo D. S. paaiškinimai patvirtina apie ieškovo ir V. S. seksualinius santykius, todėl teigia, jog, nagrinėjamu atveju, ieškovo seksualinė neištikimybė yra įrodyta. Teigia, jog kaltas dėl santuokos nutraukimo sutuoktinis turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, jog ieškovė patyrė gilius dvasinius išgyvenimus, kadangi nuoširdžiai mylėjo ieškovą, tinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, kurios gal ir neatitiko ieškovo supratimo, bet tikėjo šalių santuoka ir galvojo, kad šalys kartu nugyvens visą gyvenimą, ką patvirtina trečio šalių vaiko I. gimimas. Ieškovui nusprendus palikti šeimą, atsakovė prarado gyvenimo pagrindą, kadangi šeimoje, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, šeimos finansus valdė ieškovas, atsakovė turėjo perimti dalį pareigų pati, rūpintis vaikais, buitimi, finansiniais dalykais, todėl mano, jog 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir pagrįsta. Dėl santuokos teisinių pasekmių taikymo datos: ieškovas prašo taikyti nuo 2019 m. lapkričio 1 d., tačiau atsakovė prašo taikyti nuo bylos iškėlimo datos ? 2022 m. gegužės 9 d. Teismui nusprendus, jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo taikyti datą nuo 2021 m. gegužės 1 d., kadangi iki šio momento šalys gyveno bendrame būste, vedė bendrą ūkį – ieškovas miegodavo namuose, nors ir ne kiekvieną naktį, valgė su šeima, šalys dalinosi vaikų priežiūra, ieškovas iš bendrų šeimos namų išsikėlė pas V. S. tik pasistačius namą. Pažymi, jog ieškovas pats posėdyje teigė, jog nuo 2021 m. kovo pradėjo retai nakvoti namie. Atstovas teigia, jog nors šalių seksualiniai santykiai ir nebesiejo, bet tokios privalomos sąlygos bendro ūkio vedime nėra numatytos. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atstovas nurodo, jog ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka siektino geriausio bendravimo su vaikais principo. Pažymi, jog atsakovė atsižvelgusi į institucijos išvadą, sutinka dėl vienos papildomos dienos – ketvirtadienio pridėjimo. Dėl išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą palaiko. Dėl išlaikymo dydžio teigia, jog prašo priteisti po 250 Eur nepilnamečių vaikų išlaikymui, įvertinę ieškovo transliuojamą žinutę, kad neturi už ką mokėti išlaikymo ir teigia, jog šiuo metu yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 3 mėnesius. Dėl šalių turto ir prievolių padalijimo prašo butą dalinti atsakovės prašomu būdu, paliekant šalis solidariai atsakingas už skolinį įsipareigojimą. Nepritaria turto dalinimui natūra dėl šalių konfliktiškų santykių, kadangi tai neatitiktų nei šalių intereso nei teismo sprendimo priėmimui, kadangi tarp šalių turi būti pasiekta ne trumpalaikė, o ilgalaikė taika. Teigia, jog pagrindai turtą dalinti natūra yra santuokos iširimas dėl ieškovo kaltės dėl neištikimybės, dėl atsakovės patiriamo psichologinio smurto iš ieškovo, ką patvirtina Vaiko gerovės centro pažyma, dėl ieškovo kreipimųsi į policiją dėl atsakovės elgesio ir skundų rašymo Vaikų teisių institucijai. Nurodo, jog ieškovas terorizuoja atsakovę ne tik skambučiais, bet ir atvykimu neįspėjus, fotografavimu ir filmavimu, skundais įvairioms institucijoms atsakovės atžvilgiu, kas, atstovo nuomone, atitinka psichologinio smurto požymius. Per 2 metus Vaikų teisių institucijos atstovė nurodė, jog buvo gauta 16?17 skundų dėl atsakovės „ale“ netinkamos vaikų priežiūros, tą patvirtina į bylą pateiktos Vaikų situacijos vertinimo anketos, tačiau, kaip nurodė institucijos, atstovei tėvų kaltė nėra nustatinėjama, yra tik konstatuojamas vaikų teisių pažeidimas. Nurodo, jog nors ieškovas ir teigia, kad tapo „bėgiku“ dėl vaikų priežiūros, tačiau pažymi, jog susidarius jam nepalankiai situacijai, jis negali pasiimti nedarbingumo ir pats susitvarkyti su vaikais, kilus konfliktams, 2 kartus tokie atvejai pasibaigė su policija, reikalaujant, jog mama pasiimtų vaiką – kreiptasi į valstybę, kad būtų surasta mama ir išspręsta situacija, t. y. ieškovui reikia valstybės pagalbos. Atsakovė mano, jog prašymas dalinti turtą natūra yra ieškovo siekis išlaikyti kontrolę. Ieškovas išreiškia baimę, kad atsakovė butą gali parduoti ir vaikai neturės kur gyventi, tačiau pažymi, jog, turint nepilnamečių vaikų ir parduodant gyvenamąjį būstą, yra atliekama valstybės kontrolė. Atsakovės atstovas prašo teismo dėl ieškovo neištikimybės kilusio nepasitikėjimo, ieškovo psichologinio smurto atsakovės atžvilgiu ir priešpriešos tarp šalių priteisti butą natūra atsakovei, ieškovui išmokant kompensaciją bei vadovaujantis CK 3.123 straipsniu, dalijant šalių butą nukrypti nuo lygių dalių principo, atsakovei priteisiant 2/3 dalis buto, ieškovui 1/3, įvertinus tai, jog vaikų gyvenamoji vieta yra šalių bute ir tai geriausiai atitiks vaikų interesus. Pažymi, jog ieškovas yra verslininkas, kuris yra kelių komercinę veiklą vykdančių įmonių steigėjas ir akcininkas, taip pat vadovas ir jo gaunamos pajamos yra didesnės nei deklaruojamos, nes pats nurodė, jog dar gyvendamas kartu su atsakove duodavo jai papildomai per mėnesį 750 Eur, tuo tarpu atsakovė dirba savivaldybės finansuojamoje įstaigoje ir jos gaunamos pajamos nėra didelės, bet ir vidutinėje perspektyvoje ženkliai nesikeis, nepriklausomai nuo atsakovės pastangų. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė yra žymiai silpnesnė finansiniu požiūriu šalis ir todėl jos turtinė padėtis apriboja galimos išmokėti kitai šaliai kompensacijos dydį. Prašo, nustatant buto vertę, vadovautis UAB „Verslavita“ turto vertinimo ataskaita, teigia, jog ji yra tikslesnė, nei ieškovo pateikta, kadangi yra sudaryta lyginant sudarytų sandorių kainas, nes buto kvadratūra yra reta ? 116 m². Vieno buto kvadratūra yra artima šalių butui 106 m², pažymi, jog didesnių butų vertė yra mažesnė, lyginant su kitais butais iki 80 m². Todėl mano, jog atsakovės pateikta ataskaita yra atlikta teisingiau. Dėl kilnojamųjų daiktų vertės pažymi, jog palaiko atsakovės poziciją dėl daiktų vertės, kai kurių daiktų nebėra, kiti yra pirkti po gyvenimo skyrium pradžios ir nedalintini; ir kadangi nebuvo atlikta kilnojamųjų daiktų vertės nustatymo ekspertizė, teigia, jog kilnojamųjų daiktų vertė yra neįrodyta. Dėl automobilio vertės pažymi, jog pradiniame ieškinyje ieškovas buvo nurodęs 1 000 Eur vertę, patikslinęs ieškinį po 1,5 metų vertę padidino dvigubai, į bylą pateikdamas, jo teigimu, analogiškų automobilių vertę pagrindžiančius dokumentus, bet atstovas nurodo, jog nėra pateiktos nepriklausomų vertintojų turto vertę pagrindžiančios ataskaitos. Dėl garažo ir žemės sklypų prašo priteisti ieškovui, teigia, jog šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovė neturi žinių ir finansinių išteklių tinkamai pasirūpinti turtu, tuo tarpu ieškovas gali efektyviai panaudoti pritaikydamas savo žinias bei vadovautis nustatant vertę vertinamąja atsakovės pateikta ataskaita. Dėl akcijų pažymi, jog pradžioje ieškovas prašo akcijas priteisti tik jam, paskui dalinti ir tik AB SEB banko akcijas priteisti jam, teigdamas, jog įsigijo šalims gyvenant jau skyrium, iš skolintų pinigų, teigdamas, jog akcijas ieškovas prašo dalinti aiškindamas kaip palankiau jam, teigdamas, jog skolintus pinigus panaudojo akcijoms pirkti, o kai nepalanku jam – prašo skolas dalinti per pusę. Ieškovas teigia, jog įmonė (duomenys neskelbtini) yra nevertinga įmonė ir ruošiasi bankrotui, tačiau duomenų apie kitokią akcijų vertę į bylą nėra pateikta, prašo vadovautis byloje esančiais dokumentais dėl akcijų vertės. Dėl skolinių įsipareigojimų atsakovė kategoriškai nesutinka. Pažymi, jog ieškovas inicijuodamas skyrybų procesą turėjo žinoti reikalavimus, jį atstovavo teisininkė – advokato padėjėja, ? tačiau reikalavimas dėl kreditorinių reikalavimų atsirado praėjus daugiau nei metams laiko nuo pradinio ieškinio pateikimo. Teigia, jog ieškovo paaiškinimais negalima tikėti, nes jis teigia, jog skolinius įsipareigojimus įtraukė dėl atsakovės nelankstumo, bandant išspręsti skyrybų klausimus, pažymi, jog visi kreditoriai, išskyrus R. P., yra susiję su ieškovu giminystės ryšiais ir mano, kad tai neatsitiktinai, ir visi patvirtino, jog atsakovė turėjo žinoti apie paskolas, nes buvo visai netoli, ir paskolos buvo aptarinėjamos jai girdint. Teigia, jog vieno sutuoktinio paskolos, prisiimtos jam asmeniškai, neturint kito sutuoktinio sutikimo, negali būti laikomos bendromis. Atkreipia dėmesį, jog paskolos daugiau nei 600 Eur turi būti rašytinės, virš 3 000 Eur – notarinės formos, o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas draudžia remtis liudytojų parodymais. Teigia, jog paskolų panaudojimą ieškovas taip pat aiškina, kaip naudingiau sau: kai naudinga, teigia skolinosi akcijų pirkimui, kai nenaudinga jam, tada – šeimos poreikiams, maistui. Pažymi, jog ieškovas su vaikais keliavo po užsienį, gyvendamas šeimoje taip pat, atsakovė nurodžiusi, kad pinigų šeimoje netrūko ir namie visada būdavo grynųjų pinigų, todėl kyla klausimas, ar ieškovo nurodomos paskolos tikrai buvo naudojamos šeimos interesams. Atkreipia dėmesį, jog nei vienas iš kreditorių nepatvirtino, jog tariantis dėl paskolų ir jų dydžio, grąžinimo pokalbiuose dalyvavo ir atsakovė. Dėl ieškovui priklausančio buto renovacijos lėšų pažymi, jog iš byloje esančių duomenų 7 529,75 Eur kreditas buvo išmokėtas 2019 m. gegužės 29 d. dar šalims gyvenat santuokoje, todėl atsakovei priteistina atitinkama kompensacija. Pažymi, jog ieškovas, teikdamas paaiškinimus, yra nenuoseklus, iš pradžių teigia, jog iš J. G. gautas lėšas panaudojo renovacijai, posėdyje teigdamas, jog renovacija buvo apmokėta iš buto nuomos lėšų. Ieškovas į bylą pateikia panaudos sutartį, tačiau ji sudaryta tarp jo ir jo vadovaujamos įmonės. Atsakovės atstovas pasinaudodamas replikos teise nurodo, jog garso įrašas, pateiktas ieškovo į bylą, yra padarytas jo iniciatyva, nežinant atsakovei, jo nurodoma priemone – mobiliuoju telefonu, ? tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kada šis įrašas yra darytas, nėra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Nors atsakovė ir neginčija, kad garso įraše yra jos balsas, tačiau to ir nepatvirtina. Mano, teismas neturėtų remtis šiuo ieškovo pateiktu garso įrašu, kadangi, kaip nurodė, nėra aiškus jo padarymo terminas ir atsakovė provokuojama, ieškovui kryptingai formuojant atitinkamus klausimus, todėl šis garso įrašas neatitinka leistinumo reikalavimų.

23. Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Viktorija Licė pateikė galutinę išvadą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 24 d. iki 2024 m. gegužės 19 d. tarnyboje gauta 16 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurių pagrindu buvo atliekami vaikų situacijos vertinimai. Pažymėjo, kad 8 atvejais buvo nustatyti vaiko teisių pažeidimai – pažeista vaikų teisė į ramias, darnias gyvenimo sąlygas, dėl tėvų tarpusavio nesutarimų pažeidžiama vaikų teisė į emociškai saugią ir ramią aplinką, pažeistos vaiko teisės į sveikatą ir saugią aplinką. Kitais 8 atvejais vaiko teisių pažeidimai nebuvo nustatyti. Pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus 3 kartus buvo gauti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl šalių tarpusavio konfliktų, 12 kartų iš ieškovo – vaikų tėvo, 1 kartą iš atsakovės – vaikų mamos, kai kilo nesutarimas dėl ugdymo įstaigos pakeitimo. Šalims nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio 6 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, buvo siūlytos psichologo pagalbos tiek vaikams, tiek tėvams. 2024 m. kovo 18 d. šalims vėl inicijuotas atvejo vadybos procesas ir skirtos socialinės paslaugos. Atvejo vadybos proceso metu šalims buvo pažymėta, kad šeimoje vaikams užtikrinama tinkama, saugi aplinka, sveikatos priežiūra, tinkamas ugdymasis, užimtumas, savarankiškai yra kreipiamasi į savarankiškus specialistus. Vaikai visapusiškai aprūpinti, tėvams netrūksta socialinių ar tėvystės įgūdžių, tačiau pagrindinė problema yra tėvų nesusikalbėjimas ar nesidalinimas informacija apie vaikus. Institucijos atstovė pažymėjo, kad vaikams tiek pas tėvą, tiek pas motiną yra sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos visiems jų poreikiams tenkinti, tačiau šiuo atveju labai svarbu vertinti emocinį tėvų ryšį su vaikais, tarpusavio santykių kūrimą ir kaip šalių konfliktai, per dvejų metų laikotarpį, turėjo įtakos vaikų savijautai. Teigia, jog vaikai viso to laikotarpio metu išgyvena nemažą nerimą dėl tėvų tarpusavio skyrybų. Atstovė sutinka, kad vaikams reikalinga disciplina, auklėjimo taisyklės, kontrolė, tačiau atkreipė dėmesį, kad turi būti pasirinktas toks auklėjimo būdas, kuris nesukelia vaikams nerimo, nuolatinių neigiamų išgyvenimų bei neturėtų psichologinių ar emocinių pasekmių ateityje. Institucija sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, neturi duomenų, kad mama negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais, duomenų apie vaikų ir mamos tarpusavio nesutarimus, konfliktus. Dėl bendravimo tvarkos Institucijos atstovė nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra artima ir atitinka 50/50 proc. modelį, kuomet vaikai po lygiai laiko praleidžia su kiekvienu iš tėvų, tačiau pažymėjo, kad Institucija laikosi 2023 m. gegužės 23 d. pateiktoje rašytinėje išvadoje pateiktos pozicijos, kad toks reikalavimas neatitinka vaikų interesų. Pažymėjo, kad Institucijos specialistai daug kartų bendravo su vaikais ir matyti, jog vaikai yra įtraukti į tėvų konfliktą, išgyvena lojalumo konfliktą. Tėvų tarpusavio santykiai nėra pasikeitę, jie yra konfliktiški, Skyriuje ir toliau gaunami pranešimai dėl įvairių nesutarimų. Ieškovui nepavyksta savarankiškai išspręsti susidariusių situacijų su nepilnamečiais vaikais, neįtraukiant institucijų, priešingai ko Institucija nėra pastebėjusi iš atsakovės pusės. Institucijos atstovė atkreipė dėmesį, kad nors vaikai yra nepilnamečiai, tačiau neturėtų būti pažeidžiama jų teisė į garbę ir orumą, privatų gyvenimą, ypač, kai vaikai išsako, kad jiems yra nemalonu, kai juos filmuoja tėtis. Institucija teigiamai vertina ieškovo norą dalyvauti vaikų gyvenime, auklėjime, tačiau santykis su vaikais turėtų būti kuriamas pasitikėjimo grįstais tarpusavio santykiais, artimo emocinio ryšio kūrimu. Skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais turėtų būti orientuotas į maksimalų laiką, kada vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgalius, švenčių dienas, darbo dienas, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui. Institucijos vertinimu atsakovės siūloma bendravimo tvarka labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Taip pat siūlo į vaikų bendravimo tvarką su tėvu įtraukti bendravimą, pasirinktą kiekvienos konkrečios darbo savaitės dieną, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, tačiau be nakvynės, arba, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais prasidėtų nuo ketvirtadienio iki pirmadienio. Institucijos vertinimu, vaikų interesus labiau atitiktų, jeigu rudens ir pavasario atostogos nebūtų dalinamos per pusę, o būtų dalinamos rotacijos principu. Žiemos atostogas, kurios trunka dvi savaites, būtų galima dalinti per pusę, o vasaros atostogų metu ieškovas galėtų nepertraukiamai bendrauti su vaikais 15 dienų. Dėl išlaikymo priteisimo Institucijos atstovė nurodė, kad atsakovės prašoma priteisti suma labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Atsakydama į ieškovo užduotą klausimą, Institucijos atstovė nurodė, kad visiems trims vaikams abu tėvai yra svarbūs ir jie išgyvena lojalumo konfliktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

24. Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) apskaityta ieškovo V. J. ir atsakovės S. J. (iki santuokos sudarymo – G.) santuoka, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 1, e. b. l. 59).

25. Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. ir S. G. (J.) yra nepilnamečio vaiko L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (f. 1, e. b. l. 60).

26. Iš byloje esančio gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. ir S. G. (J.) yra nepilnamečio vaiko A. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (f. 1, e. b. l. 61).

27. Iš byloje esančio gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. J. ir S. G. (J.) yra nepilnamečio vaiko I. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (f. 1, e. b. l. 62).

28. Iš byloje VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. G. nėra juridinių asmenų dalyvė; V. J. nuo 2015 m. gruodžio 17 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas (turimų akcijų skaičius 594 vnt.), nuo 2016 m. spalio 24 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas (turimų akcijų skaičius 100 vnt.), akcijos nominali vertė 28,96 Eur (f. 1, e. b. l. 63-64).

29. Iš byloje esančių VĮ ,,Regitra“ duomenų nustatyta, kad ieškovas V. J. savo vardu kelių transporto priemonių nuosavybės teise neturi; atsakovės S. G. vardu yra įregistruota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 1, e. b. l. 66-67).

30. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, SMS žinutėmis (f. 1, e. b. l. 97-117).

31. Į bylą pateiktas Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. birželio 2 d. pranešimas Nr. S-30-3295 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos moterims padalinį kreipėsi S. G. kartu su dukra L. J. ir sūnumi A. J. dėl patiriamo psichologinio smurto nuo sutuoktinio V. J. (f. 1, e. b. l. 170).

32. Atsakovė į bylą pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad ieškovas V. J. atsakovei 2021 m. gegužės 18 d. pervedė 50 Eur; 2021 m. gegužės 27 d. – 200 Eur; 2021 m. rugpjūčio 22 d. – 200 Eur; 2021 m. spalio 27 d. – 100 Eur; 2021 m. lapkričio 16 – 50 Eur; 2022 m. vasario 19 d. – 25 Eur; 2022 m. kovo 4 d. – 400 Eur; 2022 m. balandžio 8 d. – 400 Eur, iš viso 1 425 Eur (f. 1, e. b. l. 171).

33. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 7 d. apie V. J. gautas pinigines lėšas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kurios sumokėtos pagal Išmokų vaikams įstatymą (f. 1, e. b. l. 173-178).

34. Į bylą pateiktos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Garantuotų palūkanų gyvybės draudimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog draudėjas V. J. apdraudė L. J., A. J. ir I. J. (f. 1, e. b. l. 179-181).

35. Į bylą pateikta 2020 m. spalio 26 d. Statybos rangos sutartis (projektas) sudaryta tarp užsakovės V. S. ir rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. J., kuria rangovas įsipareigojo atlikti namo vidaus, lauko ir pilno gerbūvio įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini) (f. 1, e. b. l. 184).

36. Byloje pateikta nepilnamečių vaikų L. J., A. J. ir I. J. poreikių suvestinė (f. 1, e. b. l. 185-187).

37. Į bylą pateikta Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. birželio 23 d. pažyma dėl informacijos suteikimo, kurioje nurodyta, kad L. J. ir A. J. psichologinė pagalba buvo teikiama individualiai, vaikai dalyvavo šeimos konsultacijose (brolis ir sesė kartu) ir grupinės terapijos užsiėmimuose (vaikams, kurių tėvai skiriasi). Konsultacijų ir užsiėmimų metu buvo pastebima, kad abu vaikai tėtį myli, bet pasakoja, kad jis labai pasikeitęs, nebe toks, koks buvo anksčiau, kai gyveno šeimoje, vaikai pasakojo konkrečias situacijas, kuriose aiškiai įvardijo, kad tėčio bijo. Pasakojo, kad tėtis yra labai reiklus jų atžvilgiu, kad visur turi jam atsiskaityti (kontroliuoja). Vaikams atvykus pas tėtį į namus, kur jis gyvena su kita moterimi ir jos vaikais, reikalauja nepriekaištingos tvarkos (o tai vaikams sukelia papildomą psichologinę įtampą). Iš vaikų pasakojimų susidaro įspūdis, kad vaikai būdami pas tėtį svečiuose jaučiasi suvaržyti, kontroliuojami ir gauna nemažai kritikos. Abu vaikai turi negatyvių jausmų tėčio naujai draugei, pyksta ant jos, bet negali išsakyti savo jausmų. Vaikai mieliau rinktųsi bendravimą tik su tėčiu, be pašalinių asmenų. Lankytų konsultacijų metu nei karto nebuvo minėję, kad mama juos nustatinėtų prieš tėtį. Priešingai, vaikai pasakojo, kad mama labai juos palaiko, neleidžia liūdėti ir skatina gerbti tėtį. Vaikų emocinis ryšys su mama yra geras, jie jaučiasi mylimi, ramūs ir saugūs. Nei vienos individualios konsultacijos, šeimos konsultacijos ar grupinės terapijos metu vaikai neužsiminė apie norą gyventi su tėčiu. Bendrauti su tėčiu elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu, ryšio priemonėmis su vaizdu vaikai norėtų tik tada, kai patys tam turi noro (f. 1, e. b. l. 196-197).

38. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 20 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5IGP-2214, Nr. 5IGP-2215 ir Nr. 5IGP-2216 (f. 2, e. b. l. 5-22).

39. Į bylą pateiktas V. J. banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti atlikti mokėjimai atsakovei S. G. (f. 2, e. b. l. 23-26).

40. Į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2022 m. vasario 28 d. apie ieškovo V. J. išlaidas, apmokėtas už vaikų darželį Klaipėdos lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (f. 2, e. b. l. 27-28).

41. Į bylą pateiktas banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 28 d. apie ieškovo V. J. išlaidas vaikų ugdymo įstaigai, būreliams, pramogoms (f. 2, e. b. l. 29-34).

42. Į bylą pateikti skrydžio Vilnius ? Antalija ir Antalija – Vilnius bilietai, patvirtinantys, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 19 d. iki 2022 m. birželio 26 d. atsakovas vežėsi vaikus L. J. ir A. J. atostogų į Turkiją (f. 2, e. b. l. 62).

43. Į bylą pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5ŠTA-99 ir 2022 m. birželio 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktas Nr. 5ŠTA-88 (f. 2, e. b. l. 83-85; 90-93).

44. Į bylą pateiktas 2022 m. birželio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 2 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 2, e. b. l. 86-89).

45. Į bylą pateiktas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. lapkričio 10 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-2404 su priedais (f. 3, e. b. l. 2-14).

46. Į bylą pateikti SEB banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 31 d. iki 2022 m. lapkričio 18 d. apie ieškovo V. J. gautas ir pervestas pinigines lėšas, patirtas išlaidas tenkinant vaikų poreikius (f. 3, e. b. l. 19-57).

47. Iš ieškovo pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 17 d. pažymos Nr. 04-1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. lapkričio mėn. ieškovui buvo išmokėta 7 618,92 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų (f. 3, e. b. l. 58-59).

48. Į bylą pateiktas AB SEB bankas sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. apie S. G. gautas ir pervestas pinigines lėšas (f. 3, e. b. l. 110-129).

49. Iš atsakovės pateiktos Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 13 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. atsakovei buvo išmokėta 10 890,79 Eur darbo užmokesčio ir kitų išmokų (f. 3, e. b. l. 130-131).

50. Atsakovė į bylą pateikė susirašinėjimus tarp ieškovo V. J. ir V. K. (f. 3, e. b. l. 132-145).

51. Byloje pateiktas psichologės D. G. 2022 m. gruodžio 14 d. Paslaugų suteikimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad L. J., A. J. ir V. J. buvo suteiktos psichologo konsultacijų paslaugos. Taip pat pateikta pirminio psichologo vertinimo išvada (f. 3, e. b. l. 147-152).

52. Į bylą pateikta AB „Swedbank“ 2023 m. sausio 11 d. pažyma apie kreditą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tarp AB „Swedbank“ ir UAB „Paslaugos būstui“ 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito paskirtis – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimui (modernizavimui). V. J. tenkanti kredito dalis – 7 529,75 Eur, suteikta paskolos suma – 7 518,50 Eur. Paskola grąžinta 2019 m. gegužės 29 d. (f. 3, e. b. l. 168).

53. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Revolut Payments“ banko sąskaitos išrašus už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. apie S. G. išlaidas (f. 3, e. b. l. 170-172).

54. UAB „Capital Commercial“ 2023 m. kovo 21 d. Nekilnojamųjų turtų rinkos kainos prognozės duomenimis: 1) buto, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 221 000 Eur iki 271 788 Eur; 2) žemės sklypo su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 12 890 Eur iki 16 380 Eur; 3) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 4 400 Eur iki 5 034 Eur; 4) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 9 530 Eur iki 10 156 Eur; 5) garažo, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 6 870 Eur iki 9 864 Eur; 6) patalpos-buto, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 12 546 Eur iki 14 178 Eur (f. 4, e. b. l. 28-39).

55. Iš byloje esančių valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad ieškovo V. J. ir atsakovės S. G. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) butas/patalpa-butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) 0,1054 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5) negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Ieškovo V. J. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 1/19 dalis negyvenamosios patalpos-automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 3) 1/80 dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4) negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5) butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (f. 1, e. b. l. 21-22; f. 5, e. b. l. 19-117).

56. Byloje pateikta teismo psichologės Dovilės Godelytės 2023 m. gegužės 16 d. teismo psichologo išvada raštu (f. 5, e. b. l. 118-122).

57. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1975, 2023 m. birželio 5 d. Nr. 5VSV-2328, Nr. 5VSV-2327 ir Nr. 2329, 2023 m. birželio 30 d. Nr. 5VSV-2762 (f. 5, e. b. l. 145-158; f. 6, e. b. l. 5-46; f. 7, e. b. l. 14-25).

58. Į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis (f. 6, e. b. l. 67-68).

59. UAB ,,RESTO Group“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 222 000 Eur; automobilių saugojimo aikštelės dalies, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 9 700 Eur (f. 6, e. b. l. 74-159).

60. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. apie atsakovės S. G. gautas išmokas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pagal Išmokų vaikams įstatymą (f. 6, e. b. l. 185-187).

61. Į bylą pateiktos UAB „Vastusta“ išrašytos 2021 m. spalio 22 d., spalio 29 d., lapkričio 5 d., sąskaitos faktūros apie įsigytas statybines prekes, kurios buvo pristatytos adresu (duomenys neskelbtini) (f. 8, e. b. l. 35-38).

62. Į bylą pateikta 2021 m. spalio 1 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutartis, kuria buto savininkas V. J. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlygintinai valdyti ir naudoti 50 m² bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (f. 8, e. b. l. 39-41).

63. Į bylą pateikta UAB „Termosat“ 2021 m. lapkričio 10 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už atliktus statybos darbus, 2021 m. lapkričio 9 d. Atliktų darbų aktas Nr. 1, objektas – gamybinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. lapkričio 9 d. Atliktų darbų aktas Nr. 2, objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (f. 8, e. b. l. 42-44).

64. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d. apie ieškovo V. J. patirtas išlaidas, mokant būsto paskolą už butą, adresu (duomenys neskelbtini) (f. 8, e. b. l. 45-53).

65. UAB „Viena sąskaita“ ir AB SEB banko išrašų duomenimis, ieškovas V. J. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini) (f. 8, e. b. l. 54-95).

66. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. apie ieškovo V. J. patirtas išlaidas, skirtas būsto draudimo įmokoms (f. 8, e. b. l. 96-100).

67. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. apie ieškovo V. J. patirtas išlaidas, mokant už paslaugas UAB „Balticum TV“ (f. 8, e. b. l. 107-112).

68. Į bylą pateiktos Valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2020 m. iki 2023 m., kvitai bei SEB banko mokėjimų nurodymai, patvirtinantys ieškovo V. J. patirtas išlaidas už apmokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį (f. 8, e. b. l. 114-125).

69. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 13 d. apie ieškovo V. J. patirtas išlaidas, mokant sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (f. 8, e. b. l. 129-131).

70. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apie ieškovo V. J. patirtas išlaidas, mokant už vaikų darželį, mokyklą, būrelius, kitas išlaidas (f. 8, e. b. l. 141-146; 152-156; 158-161).

71. Į bylą pateikta UAB „SKATAS“ 2023 m. rugsėjo 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad L. J. ir A. J. lankė ledo ritulio treniruotes nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn. Kiekvieną mėnesį vaikų tėvas V. J. asmeniškai mokėjo už treniruotes. Per šį laikotarpį ieškovas sumokėjo 2 235 Eur. Taip pat papildomas rinkliavas už transportą, važiuojant į kitus miestus. Mokėjimai buvo atliekami grynais pinigais (f. 8, e. b. l. 157).

72. UAB „Šypsokis pasauliui“ duomenimis, L. J. taikomas ortodontinis gydymas (f. 8, e. b. l. 162-169).

73. Į bylą pateikta MB „RK Projektas“ išrašyta 2023 m. liepos 24 d. PVM sąskaita faktūra už patalpų naudojimosi tvarka nustatymą bei ieškovo V. J. AB SEB bankinio mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad PVM sąskaita faktūra apmokėta (f. 8, e. b. l. 170-171).

74. Byloje pateiktas MB „RK Projektas“ buto-patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), vidaus patalpų naudojimosi tvarkos nustatymas (f. 8, e. b. l. 172-173).

75. Byloje pateikta UAB „RESTO Group“ išrašyta 2023 m. liepos 27 d. PVM sąskaita faktūra už turto vertinimo paslaugas bei ieškovo V. J. AB SEB bankinio mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad PVM sąskaita faktūra apmokėta (f. 8, e. b. l. 174-175).

76. Į bylą pateiktas V. J. AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 31 d. apie AB SEB banko akcijas (f. 8, e. b. l. 177-182).

77. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apie ieškovo V. J. gautas išmokas iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pagal Išmokų vaikams įstatymą (f. 8, e. b. l. 183-189).

78. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. spalio 7 d. apie ieškovo V. J. patirtas išlaidas, skirtas vaikų draudimo įmokoms bei kaupimui (f. 8, e. b. l. 190-193).

79. Byloje pateiktas ieškovo sudarytas kilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), sąrašas, kurių bendra vertė 5 875 Eur (f. 8, e. b. l. 194-197).

80. Ieškovas į bylą pateikė buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas, kuriomis įrodinėja, kad renovacijos metu buvo išgriautos sienos ir paliktos nesutvarkytos, todėl tokiu būdu, buto būklė buvo stipriai pabloginta (f. 8, e. b. l. 198-202).

81. Byloje pateiktas J. G. (ieškovo sesers) paaiškinimas, kad ji savo broliui V. J. laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. rugsėjo mėn. dalimis skolino pinigus (f. 8, e. b. l. 203).

82. Byloje pateiktas R. J. (ieškovo sūnėno) paaiškinimas, kad jis 3 kartus V. J. prašant skolino jam pinigus (f. 8, e. b. l. 204).

83. Byloje pateiktas E. J. (ieškovo sūnėno) paaiškinimas, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2023 m. V. J. skolino pinigus (f. 8, e. b. l. 205).

84. Iš į bylą pateiktų AB SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad E. J. 2015 m. gruodžio 30 d. ieškovui V. J. pervedė 1 000 Eur; 2016 m. spalio 7 d. pervedė 2 000 Eur; 2016 m. spalio 18 d. pervedė 2 000 Eur; 2016 m. spalio 25 d. pervedė 2 300 Eur; mokėjimo paskirtis – paskola (f. 8, e. b. l. 206-207).

85. Byloje pateikti 2022 m. gegužės 2 d. du garso įrašai, kuriais ieškovas įrodinėja, jog šeimos santaupas ? 25 000 Eur sumą, ? šalims jau gyvenant skyrium, atsakovė panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui (f. 9, e. b. l. 1-2).

86. Iš į bylą pateiktų AB SEB banko sąskaitos išrašų matyti, kad R. P. 2019 m. birželio 10 d. ieškovui V. J. pervedė 3 500 Eur; 2019 m. birželio 28 d. pervedė 2 162 Eur; 2019 m. liepos 25 d. pervedė 4 500 Eur; mokėjimo paskirtis – paskola (f. 10, e. b. l. 24).

87. Byloje pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas, kurioje nurodyta, kad S. G. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. išmokėta išmoka vaikams – 4 093, 85 Eur (f. 12, e. b. l. 30-31).

88. Byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-4227, Nr. 5VSV-4226 ir Nr. 5VSV-4228; 2023 m. spalio 12 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-4446 (f. 12, e. b. l. 36-84).

89. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Verslavita“ Buto su priklausiniais vertinimo ataskaitą Nr. KL-23-311, kurioje nurodyta, kad turto (1/80 žemės sklypo, buto ir automobilių saugojimo aikštelės), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2023 m. spalio 27 d.), apskaičiuota lyginamuoju metodu, yra 182 000 Eur (f. 12, e. b. l. 85-114).

90. UAB ,,RESTO Group“ konsultacinio pobūdžio išvadoje dėl objekto kainos nurodyta, kad 18,60 kv. m. negyvenamosios patalpos-garažo, adresu (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina (galima) pardavimo kaina rinkoje 2023 m. spalio 12 d. galėtų siekti – 11 000 Eur (f. 12, e. b. l. 146-149).

91. UAB „RESTO Group“ Nekilnojamojo turto (sodo namelio su žemės sklypu ir priklausiniu) Rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis, nekilnojamųjų daiktų – sodo namelio, šiltnamio ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., yra 17 800 Eur (f. 12, e. b. l. 153-197).

92. UAB „RESTO Group“ Nekilnojamojo turto (žemės sklypo) Rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis, nekilnojamojo daikto – 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., yra 6 600 Eur (f. 12, e. b. l. 198-231).

93. Į bylą pateiktos UAB „Verslavita“ ir UAB „RESTO Group“ sąskaitos už vertinimo paslaugas (f. 12, e. b. l. 233-234).

94. Ieškovas į bylą pateikė SEB banko mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. liepos 5 d. pavedimu sumokėjo UAB „Termosat“ 18 150 Eur bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 29 d. pavedimu sumokėjo UAB „Vastusta“ 1 059,16 Eur, 2021 m. lapkričio 11 d. pavedimu sumokėjo 433,26 Eur (f. 13, e. b. l. 77-78).

95. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad L. P. 2019 m. rugsėjo 27 d. ieškovui V. J. pervedė 3 000 Eur; 2019 m. spalio 1 d. pervedė 500 Eur; mokėjimo paskirtis – paskola (f. 13, e. b. l. 86).

96. Atsakovė į bylą pateikė AB SEB banko mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad atsakovė 2023 m. spalio 12 d. pavedimu UAB „Resto group“ sumokėjo 900 Eur, o 2023 m. spalio 19 d. pavedimu UAB „Verslavita“ sumokėjo 200 Eur (f. 13, e. b. l. 110-111).

97. Atsakovė į bylą pateikė duomenis, jog pirko baldus bei smulkią buitinę techniką (f. 13, e. b. l. 112-121).

98. Ieškovas į bylą pateikė „Compensa Life Vienna Insurance Group“ SE Lietuvos filialo duomenis su priedais apie gyvybės draudimą (f. 14, e. b. l. 73-99).

99. Ieškovas į bylą pateikė darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. balandžio 2 d. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. ieškovui iš viso išmokėtas 3 079,60 Eur darbo užmokestis bei kitos išmokos. Ieškovo pajamos yra apie 500?600 Eur į mėnesį (f. 16, e. b. l. 2).

100. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius jų finansinę padėtį paskolų ieškovui ir atsakovei suteikimo laikotarpiu (f. 16, e. b. l. 21-77).

101. Ieškovas į bylą pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 13 d. apie ieškovo patirtas išlaidas, mokant sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (f. 16, e. b. l. 95-96).

102. Į bylą pateikti žemės mokesčio deklaracijos duomenys už 2023 m. bei AB SEB banko mokėjimo nurodymas, patvirtinantis ieškovo išlaidas apmokant žemės mokestį (f. 16, e. b. l. 97-100).

103. Ieškovas į bylą pateikė AB SEB banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. balandžio 31 d. apie ieškovo patirtas išlaidas, mokant būsto paskolą bei palūkanas (f. 16, e. b. l. 101-110).

104. Į bylą pateiktas AB SEB banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad būsto kredito likutis yra 50 621,20 Eur (f. 16, e. b. l. 130).

105. Į bylą pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 27 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 5VSV-2310, Nr. 5VSV-2309, Nr. 5VSV-2311, kuriose nurodyta, kad nustatyti vaiko teisių pažeidimai ? vaiko teisė į emociškai ramią aplinką. Taip pat anketose nurodyta, kad anksčiau SPIS sistemoje fiksuoti pranešimai: 2022 m. gegužės 24 d.; 2022 m. liepos 20 d.; 2023 m. sausio 12 d.; 2023 m. gegužės 9 d.; 2023 m. rugsėjo 19 d.; 2023 m. rugsėjo 26 d.; 2023 m. spalio 5 d.; 2024 m. sausio 4 d. – vaikų teisių pažeidimų nenustatyta; 2022 m. spalio 27 d.; 2023 m. balandžio 30 d.; 2023 m. gegužės 6 d.; 2023 m. gegužės 19 d.; 2023 m. birželio 13 d.; 2024 m. vasario 22 d.; 2023 m. kovo 14 d. – nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (f. 16, e. b. l. 142-181).

106. Byloje pateikta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažyma apie pajamas, kurioje nurodyta, kad S. G. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2024 m. balandžio 30 d. išmokėta išmoka vaikams – 8 742,86. Nuo 2024 m. sausio 1 d. atsakovė iš valstybės už vaikus gauna 458,70 Eur.

Dėl santuokos nutraukimo.

107. Ieškovas prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovė ? dėl ieškovo kaltės.

108. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

109. Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

110. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Aiškinant sutuoktinių pareigų esmę, pažymėtina, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.).

111. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016; 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020; ir kt.).

112. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

113. Ieškovas teigia, kad šalių santuoka iširo dėl išsiskyrusio sutuoktinių požiūrio į šeimos vertybes, atitolimo, bendrų interesų nebeturėjimo. Ieškovas tikėjosi, kad santuoka bus tvari, tačiau dėl skirtingų požiūrių, vertybių, nesugebėjimo rasti kompromisų ir dėl to kylančių konfliktų šalys nesugebėjo išsaugoti šeimyninių santykių. Ieškovas neišskiria nei vieno iš sutuoktinių kaltės dėl nesugebėjimo išsaugoti šeimą, todėl prašo jo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

114. Atsakovė teigia, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi jis dar iki gyvenimo skyrium pradžios, t. y. ne vėliau kaip nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio buvo neištikimas atsakovei su moterimi, su kuria dabartiniu metu gyvena, o tai patvirtina atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – ieškovo susirašinėjimas su dabartine sugyventine, vykęs ieškovui dar gyvenant su atsakove ir vedant įprastą šeimyninį gyvenimą (f.3, b.l. 132-145). Atsakovės atstovo teigimu, ieškovo neištikimybės faktą ir ieškovo seksualinius santykius patvirtina ir liudytojo D. S., dabartinės ieškovo sugyventinės buvusio sutuoktinio paaiškinimai.

115. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu aplinkybę, kad jis buvo fiziškai neištikimas atsakovei, neigia. Kaip nustatyta teismo posėdžio metu, ieškovas patvirtino aplinkybę, jog 2017 m. pabaigoje per kalėdinį vakarėlį susipažino su dabartine sugyventine V. S., su kuria susitikinėjo, pietaudavo, vakarieniaudavo ir įsimylėjo, tačiau teigia, jog lytinių santykių tarp jų nebuvo, apie kitą moterį atsakovei prisipažino (atsakovei jo paklausus) jiems viešint Ispanijoje 2019 m. vasarą, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2019 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau, ieškovo nuomone, atsakovės į bylą pateiktas jo susirašinėjimas su V. S. neįrodo ieškovo neištikimybės. Ieškovas tvirtina, kad santuokos su atsakove metu, iki faktinio gyvenimo skyrium ir bendro ūkio pabaigos, t. y. 2019 m. lapkričio 1 d. lytinių santykių su V. S. neturėjo, todėl mano, kad santuokos metu nepažeidė santuokinių pareigų. Paaiškino, jog atsakovei sužinojus apie kitą moterį, nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio su V. S. pradėjo bendrauti atvirai, nes nebebuvo prasmės to slėpti.

116. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

117. Nors neištikimybės įrodinėjimas yra gana sudėtingas procesas, nes įrodymų pateikimas neištikimybę patvirtinančių aplinkybių nustatymui nėra lengvas, šios aplinkybės paprastai nėra viešinamos, tačiau šiuo atveju byloje esantys įrodymai leidžia teigti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės. Šalių paaiškinimai, atsakovės pateikti įrodymai – ieškovo susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis su dabartine sugyventine (pokalbiuose nurodoma kaip V. K., vykęs 2019 m. rugpjūčio mėnesį ieškovui dar gyvenant su atsakove (f.3, b.l. 132-145), patvirtina, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2019 metų rugpjūčio mėnesio ir jo paties nurodomomis aplinkybėmis nuo 2018 metų pabaigos, t. y. būdamas santuokoje su atsakove, palaikė labai artimą ir galimai intymų bendravimą su V. S.. Be to, iš šio susirašinėjimo turinio galima spręsti, kad ieškovas ir V. S. myli vienas kitą, reiškia vienas kitam šiltus jausmus.

118. Byloje ieškovo pateiktas psichologės D. G. 2022 m. gruodžio 14 d. Paslaugų suteikimo aktas, kurio antrame lape nurodoma formuluojama problema ? Skyrybos tarp sutuoktinių yra įvykusios prieš tris metus. Pats vyras pripažįsta, jog iš moralinės pusės, prieš sutuoktinę moralinė atsakomybė buvo prisiimta ne laiku, savęs neteisina, prisiima atsakomybę už pasekmes (buvo sukurtas naujas partnerystės ryšys būnant santuokoje). Suvokia, jog buvusi sutuoktinė išgyvena nusivylimo nuoskaudas, dėl bendro šeimyninio gyvenimo, nors tuo pat metu sutinka, jog partnerystės gyvenimas tarp vyro ir žmonos sąlyginai buvo nutolęs. Šie duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovas pripažino sukūręs naują partnerystės ryšį dar būdamas santuokoje (f. 3, b.l. 148).

119. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas neginčijo bei pripažino aplinkybę, kad bendravo su V. S. ir norėjo, kad šis faktas greičiau paaiškėtų, tačiau pats delsė pasakyti apie tai atsakovei, ir jai sužinojus, jis šį faktą pripažino ir atsiprašė ieškovės, kad tai slėpė. Paaiškino, jog, atsakovei sužinojus apie kitą moterį, nebebuvo prasmės šio fakto neigti, kadangi šalys nebevedė bendro ūkio, bei nurodė, kad šiuo metu su V. S. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, nurodydamas, kad iš bendrų šeimos namų išsikraustė apie 2021 m. kovo?balandžio mėnesį, teigdamas, jog iki to laiko ne kas dieną nakvodavo bendruose šeimos namuose, nurodydamas, jog nuo 2019 m. lapkričio mėnesio faktiškai nustojo su atsakove vesti bendrą ūkį.

120. Pažyminėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą, nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Užtenka įrodyti tik patį faktą, kad sutuoktinis santuokos metu buvo nelojalus kitam sutuoktiniui, pavyzdžiui, ilgą laiką artimai bendrauja su kitu vyru ar moterimi, kaip, šiuo atveju, ieškovas su V. S. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017 ir kt.).

121. Byloje surinkti duomenys apie ieškovo bendravimą su kita moterimi (atsakovės į bylą pateikti SMS fiksuoja ieškovo ir V. S. susirašinėjimą), atsakovės nurodytos aplinkybės, liudytojo D. S. parodymai, kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti, o tai, jog liudytojo ir jo buvusios sutuoktinės V. S. santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu neturi jokio tiesioginio teisinio ryšio su šalių santuokos nutraukimo aplinkybėmis, kadangi asmenys turi teisę rinktis santuokos nutraukimo būdą tiek bendru sutikimu, tiek ginčo teisena. Civilinio proceso kodeksui suteikiant šalims tokio pasirinkimo teisę bei pačio ieškovo paaiškinimai, kurių metu jis neneigė, kad į bylą atsakovės pateiktas SMS susirašinėjimas yra jo, tačiau teigė, jog tai nepatvirtina jo seksualinių santykių su V. S., nes jų tuo metu nebuvo, teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, t. y. jo neištikimybės. Būtent ieškovas buvo nelojalus atsakovei ir pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, tačiau ieškovas, būdamas santuokoje, ir atsakovei laukiantis šalių trečio bendro vaiko, bendravo su kita moterimi; susirašinėjimo su kita moterimi (V. S.) turinys, rodo, kad jų santykiai buvo labai artimi ir galimai intymūs. Akivaizdu, kad lemiamas santuokos iširimo veiksnys nebuvo faktas, kad šalių požiūriai ir vertybės skiriasi, o tai, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30 straipsniuose. Taigi, ieškovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės yra nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, remdamasis vidiniu įsitikinimu daro išvadą, jog būtent dėl ieškovo kaltės bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

122. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, kuriam CK 3.61 straipsnyje yra įtvirtinta galimybė prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo ne dėl jo kaltės, t. y. neištikimybės, teigė, jog jis tik bendravo su V. S., tačiau seksualinių santykių iki 2019 m. lapkričio 1 d. nepalaikė. Tačiau, kaip jau nurodyta anksčiau, Lietuvos teismų praktikoje sutuoktinio neištikimybė yra siejama su bendros lojalumo pareigos pažeidimu. Tai reiškia, kad pagal Lietuvos teisinį reglamentavimą nėra būtina įrodyti, kad sutuoktinis lytiškai santykiavo su kitu vyru ar moterimi. Ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių surinktus įrodymus ir jo paties paaiškinimais nustatytus netinkamo elgesio faktus, bei kartu nepagrindė ir neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

123. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m. sav. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutrauktina dėl ieškovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

124. Kaip konstatuota, ieškovas pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

125. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kaltė, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

126. Atsakovė patirtą neturtinę žalą įrodinėja tuo, atsakovė iširus santuokai dėl ieškovo kaltės patyrė itin gilius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, teigia patyrusi psichologinį smurtą iš ieškovo ir finansinį spaudimą. Ieškovui neištikimybe sugriovus šalių santuoką, atsakovė suvokė, kad ji prarado gyvenimo pagrindą, jautėsi išduota kaip moteris dėl ko sumažėjo jos savivertė, atsirado nesaugumo dėl dabarties ir ateities jausmas. Ieškovas, būdamas valdingo būdo, didelę dalį su šeimos ūkiu, jo priežiūra ir iš to kylančiais įsipareigojimais susijusius klausimus spręsdavo pats, nuo šių sprendimų priėmimo nušalindamas atsakovę. Ieškovas valdė abiejų šalių finansus, dėl ko pradėjus gyventi skyriumi atsakovei teko papildoma ir neplanuota našta dalį šių pareigų perimti, o tai sukėlė jai ženklius psichologinius iššūkius, susijusius su būtinumu iš esmės pertvarkyti susiklosčiusią gyvenimo rutiną. Teismo vertinimu, santuokos iširimas dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovės atžvilgiu neabejotinai turėjo sukelti atsakovei emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Vis dėlto, teismo vertinimu, vien deklaratyvių paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Kaip minėta, pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog į bylą pateiktas Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2022 m. birželio 2 d. pranešimas Nr. S-30-3295 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos moterims padalinį kreipėsi S. G., kartu su dukra L. J. ir sūnumi A. J. dėl patiriamo psichologinio smurto iš sutuoktinio V. J. (f. 1, e. b. l. 170). Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad ji iš tiesų sunkiai išgyveno skyrybas, manė, jog kuria šeimą visam gyvenimui, tikėjosi, kad sutuoktinis supras padaręs klaidą dėl neištikimybės, tačiau to neįvyko. Pažymėtina, jog tuo metu, kai atsakovė sužinojo apie sutuoktinio neištikimybę, ji laukėsi bendro šalių 3 vaiko, kai visuotinai yra žinoma aplinkybė, jog moteris besilaukdama yra labiau pažeidžiama dėl kūne vykstančių biocheminių procesų, kadangi vyksta labai stiprūs hormoniniai pokyčiai, o tai labai veikia moters mąstymą, jausmus ir reakcijas, moteriai ypač reikia globos, supratimo ir sutuoktinio pagalbos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovei ir šalių nepilnamečiams vaikams buvo ir yra teikiama psichologinė pagalba, šalių santykiai tapo labai konfliktiški, ką patvirtina šalių paaiškinimai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl tarpusavio nesutarimų vaikų priežiūros klausimais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, teismo vertinimu, atsakovės patirtas neturtinės žalos dydis įvertintinas 1 000 Eur suma ir atsakovei iš ieškovo priteistinas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-179-856/2023). Teismo vertinimu, atsakovei priteistina 1 000 Eur neturtinė žala yra pakankama atsakovei padarytų neturtinių vertybių žalai kompensuoti, atitinka protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

127. CK 3.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. paliktina santuokinė pavardė – ,,J.“, atsakovei S. G. paliekama santuokinė pavardė – ,,G.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

128. Ieškovė ir atsakovas reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam iš sutuoktinių būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento.

129. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas siejamas su galimybe išvengti turtinių pasekmių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 str. 1 d.) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 str. 1 d.). Kadangi sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl disponavimo bendrąja jungtine nuosavybe esančiu turtu ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių pasekmių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą. Taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį, santuokos nenutraukę, tačiau kartu gyventi nustoję sutuoktiniai, gali išvengti turto įgijimo bendron jungtinėn nuosavybėn ir bendrų prievolių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

130. Ieškiniu ieškovas prašo nustatyti, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Ieškovas tvirtina, kad šalys būtent nuo 2019 m. lapkričio 1 d. gyvena skyrium ir bendro ūkio neveda.

131. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka ir prašo sutuoktinių santuokos nutraukimo teisines pasekmes, teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, taikyti nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., o teismui nusprendus, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prašo faktinio gyvenimo skyrium datą laikyti 2021 m. gegužės 1 d., kadangi iki to laiko ieškovas gyveno kartu, kaip šeima, šalių bute, vedė su atsakove bendrą ūkį ir tik vėliau persikėlė į dabartinės sugyventinės gyvenamąją vietą.

132. Įvertinus tai, kad santuoka yra nutraukiama dėl ieškovo kaltės, jis netenka teisės prašyti, jog teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl taikytina įstatyme įtvirtinta nuostata, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, nagrinėjamu atveju nuo 2022 m. gegužės 16 d. Dėl anksčiau išdėstyto, laikytina, kad nuo 2022 m. gegužės 16 d. šalių turtas ir pajamos yra asmeninės.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

133. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jeigu kyla ginčas – teismo sprendimu (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą, vadovaudamasis vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis) bei principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, o vaiko gyvenamoji vieta nustatoma įvertinus, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad jis kito iš tėvų atitinkamai remiamas galėtų deramai augti ir tobulėti; lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaiką, vaiko auklėjimo prioritetai ir kt. (Jungtinių tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 12 straipsnis).

134. Nustatyta, kad santuokoje S. G. ir V. J. susilaukė nepilnamečių vaikų – L. J., gimusios (duomenys neskelbtini), A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir I. J., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2023 m. spalio 2 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove S. G., kadangi tai labiausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovė pateiktu atsiliepimu / priešieškiniu sutinka, kad po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

135. Teismo vertinimu, atsakovę su vaikais sieja artimas ryšys, atsakovės gyvenamojoje vietoje jiems sudarytos saugios ir tinkamos gyvenimo, poreikių, interesų tenkinimo bei buities sąlygos. Išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja dėl to, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, V. J. sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Byloje duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais, nėra. Atsižvelgiant į tai, ir nesant prieštaravimo, nepilnamečių vaikų L. J., A. J. ir I. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove S. G., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

136. Ieškovas 2023 m. spalio 2 d. pateiktu patikslintu ieškiniu nurodo, kad sutinka mokėti nepilnamečių vaikų L. J., A. J. ir I. J. išlaikymui po 150,00 Eur per mėnesį kiekvienam, iki vaikai baigs bendrojo lavinimo mokyklą, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad tokią išlaikymo sumą sutinka mokėti, atsižvelgiant į ieškovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, gaunamas pajamas bei į tai, jog yra gaunamos išmokos vaikams iš valstybės.

137. Atsakovė pateiktu atsiliepimu / priešieškiniu prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad atsakovės prašomas priteisti iš ieškovo išlaikymo vaikams dydis yra artimas teisminės praktikos rekomenduojamam priteisti vienam vaikui išlaikyti dydžiui. Be to, pažymėjo, kad būtina atsižvelgti ir į reikšmingai augančias dėl infliacijos maisto produktų, būtinųjų prekių ir paslaugų kainas bei į tai, kad šalių vaikams gyvenant su atsakove, jai tenka ir vaikų išlaikymo didesnių išlaidų dengimo rizika.

138. Išvadą byloje teikianti institucija 2024 m. lapkričio 24 d. išvadoje nurodė, kad atsakovės prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui 250 Eur periodinėmis išmokomis mokama suma labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, kadangi visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai, bet ir skiriamos lėšos vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaikų gabumai (lankomi būreliai) ir kt.

139. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

140. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

141. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

142. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

143. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

144. Pagal į bylą pateiktus įrodymus, vaikų ugdymu ir priežiūra rūpinasi tiek ieškovas, tiek atsakovė. Ieškovas pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, iš kurių matyti, kad jo mėnesinės pajamos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sudaro apie 500–600 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jam finansiškai padeda jo šeima – sesuo, sūnėnai, gyvenantys užsienyje, taip pat bando išvystyti verslą ir tikisi, kad jo pajamos padidės.

145. Atsakovė šiuo metu dirba Klaipėdos lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu nurodė, kad jos mėnesinės pajamas sudaro apie 1 100 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius). Be to, atsakovė nuo 2024 m. sausio 1 d. gauna 458,70 Eur išmoką vaikams iš valstybės.

146. Nustatydamas L. J., A. J. ir I. J. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

147. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur.

148. Teismo vertinimu, ieškovo argumentai ir pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad jis neturi galimybių teikti po 250 Eur kiekvienam vaikui išlaikymo ar imtis papildomų priemonių, kad gautų lėšų, siekiant teikti vaikams būtiną išlaikymą. Nors ieškovas teigia, kad jis neturi galimybės gauti daugiau pajamų, tačiau pažymėtina, jog jis yra darbingo amžiaus, turi savo įmonę, dėl to atsakovas turi pareigą imtis veiksmų išlaikyti vaikus ir tinkamai vykdyti tėvo pareigas. Pagal turimus finansinius įsipareigojimus, gyvenimo būdą bei jo nurodomas oficialiai gaunamas pajamas, galimai ieškovas neatskleidžia visų duomenų apie gaunamas realias pajamas. Įrodymų apie blogą ieškovo sveikatą, trukdančią dirbti ir uždirbti reikiamas pajamas, byloje iš esmės nėra (be kita ko, pažymint, kad atskiri susirgimai ar ligos yra būdingos daugeliui žmonių, tačiau tai iš esmės netrukdo dirbti). Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad šalių vaikų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su atsakove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, nenumatytų išlaidų atsiradimu.

149. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiams vaikams kas mėnesį yra mokama 458,70 Eur išmoka (po 152,90 Eur kiekvienam vaikui). Teismo nuomone, ši išmoka su atsakovės prašomu priteisti 250 Eur išlaikymo dydžiu yra šiuo metu pakankama ir būtina patenkinti vaikų būtinuosius poreikius.

150. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikams atsakovės prašomo dydžio išlaikymo. Ieškovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, duomenų apie sveikatos būklę nepateikė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovas, būdamas darbingas žmogus, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Ieškovas teigia, jog šiuo metu įmonės verslas sekasi sunkiai, nors įmonė veikia jau apie 10 metų. Pažymėtina, kad dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

151. Ieškovas teigia, kad šiuo atveju priteistino išlaikymo dydis turėtų būti taip pat mažinamas ir dėl to, jog šiuo atveju yra mokamos išmokos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybės skiriamų išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius. Tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju, valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Pažymėtina, jog šiuo atveju priteistinas išlaikymo dydis po 250 Eur nepilnamečiams vaikams yra po 104,50 Eur mažesnis nei minimalus orientacinis kriterijus (709 Eur (MMA) / 2), byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, jog ieškovas atsižvelgiant į jo amžių, darbines pajamas, vykdomą įmonės, kurios akcininku ir vadovu jis yra veiklą, negali gauti pajamų ir (ar) kurios turėtų būti mažinamos mokamų išmokų suma, dėl to nutariama ieškovo argumentus dėl priteistino išlaikymo dydžio mažinimo mokamų išmokų atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus.

152. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, atsižvelgus į išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą byloje, sprendžia, kad yra pagrindas iš ieškovo V. J. priteisti po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą nepilnamečiams vaikams – L. J., A. J. ir I. J., nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina atsakovė S. G..

153. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

154. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

155. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

156. CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

157. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas). Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik tada, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

158. Ieškovas prašo nustatyti 2023 m. spalio 2 d. pateiktame patikslintame ieškinyje (sprendimo 1 punkte) nurodytą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, o atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d. atsiliepime / priešieškinyje (sprendimo 8 punkte) prašo nustatyti jos siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri iš dalies sutampa su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka.

159. Atsakovė nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti ieškovui teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę su nakvyne nuo trečiadienio, pasibaigus ugdymo įstaigos užsiėmimas iki antradienio, ji prašo nustatyti ieškovo bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasibaigus vaikų mokymo / ugdymo procesams, iki pirmadienio, nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas. Atsakovė iš dalies neprieštarauja ieškovo reikalavimui vaikų vasaros atostogų metu nustatyti jam teisę kiekvienais metais su vaikais bendrauti 30 kalendorinių dienų iš eilės arba du kartus po 15 kalendorinių dienų iš eilės, tik prašo nustatyti, jog ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais jų kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimant vaikus 2 kartus, ne ilgesniam nei 14 dienų laikotarpiui, pažymėdama, jog mažoji dukra I. dar yra per maža tiek ilgai būti atskirai nuo mamos. Atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka vaikų gimtadienių metu, kad vaikų gimtadieniuose kiekvienais metais dalyvautų abu tėvai, o prašo nustatyti, jog poriniais metais per vaikų gimtadienį bendrautų mama, o neporiniais – tėvas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu nustatyti, jog vaikų mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vaikų tėvas nepertraukiamai bendrautų su vaikais nelyginiais metais jų mokyklinių žiemos, rudens ir pavasario atostogų metu, ji siūlo nustatyti, kad kiekvienas vaikų mokymosi atostogas, išskyrus vasaros atostogas, ieškovas turėtų teisę nepertraukiamai bendrauti su vaikais ne mažiau kaip 2 kalendorines dienas iš eilės. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje, atitinkamuose punktuose, nurodytu nepilnamečių vaikų grąžinimo (parvežimo į namus) laiku, t. y. 20 val., ir siūlo vaikų grąžinimo (parvežimo į namus) laiką – 19 val. Teismo posėdyje ieškovas ir atsakovė palaikė šiuos reikalavimus. Atsakydami į teismo užduodamus klausimus dėl atostogų paskirstymo ne per pusę, o rotacijos principu po visą atostogų laikotarpį nurodė, jog dėl šito neprieštarauja.

160. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomone, atsakovės 2023 m. lapkričio 13 d. atsiliepime / priešieškinyje siūloma bendravimo tvarka labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau Tarnyba pažymėjo, jog ieškovo patikslintame ieškinyje siūlomos bendravimo tvarkos 4.9. punktas dėl vaikų gimtadienių šventimo, labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus nei atsakovės, todėl siūlytina, jog nepilnamečių vaikų tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadieniuose dalyvautų abu. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad atsakovės siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje atitinkamuose punktuose nurodytas nepilnamečių vaikų grąžinimo (parvežimo į namus) laikas, t. y. 19 val., labiau atitinka nepilnamečių vaikų interesus, nei ieškovo siūlomoje nustatyti bendravimo tvarkoje atitinkamuose punktuose nurodytas vaikų grąžinimo (parvežimo į namus) laikas – 20 val. Tarnybos teigimu, vaikams anksčiau sugrįžus į namus, jie turėtų pakankamai laiko pasiruošti kitos dienos ugdymosi procesui, būreliams ir kt. bei tinkamai pailsėti. Institucijos, teikiančios byloje išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad į vaikų bendravimo tvarką su tėvu tikslinga įtraukti bendravimą, pasirinktą kiekvienos konkrečios darbo savaitės dieną, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, tačiau be nakvynės, arba, kad bendravimas su nepilnamečiais vaikais prasidėtų nuo ketvirtadienio iki pirmadienio. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu taip pat pažymėjo, kad vaikų interesus labiau atitiktų, jeigu rudens ir pavasario atostogos nebūtų dalinamos per pusę, o būtų dalinamos rotacijos principu. Žiemos atostogas, kurios trunka dvi savaites, būtų galima dalinti per pusę, o vasaros atostogų metu ieškovas galėtų nepertraukiamai bendrauti su vaikais 15 dienų 2 kartus. Institucijos atstovė, duodama išvadą, pažymėjo, kad šalių konfliktiški santykiai neigiamai veikia jų vaikų emocinę būklę, kadangi vaikai myli abu tėvus ir išgyvena lojalumo konfliktą. Pažymėjo, kad ieškovui šiuo metu trūksta įgūdžių iškilus problemoms dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo vienam išspręsti kilusias konfliktines situacijas ir jis kreipiasi į Instituciją pagalbos. Atsakydama į teismo užduotą klausimą, kokių priemonių turėtų imtis ieškovas dėl tėvystės įgūdžių tobulinimo, atstovė nurodė, jog jam rekomenduotina lankyti tėvystės įgūdžių kursus bei siekti atkurti ryšį ypač su vyriausiąja dukra L.. Pastebėjo, jog iš byloje esančių duomenų matyti, jog vaikai jaučia įtampa, žinodami, kad tėtis bet kada gali atvykti į jų namus, o atvykęs filmuoti ar fotografuoti esančią netvarką namuose, ir nurodo, jog toks elgesys ieškovo nėra tinkamas, kadangi tėvų teisė bendrauti su vaikais neturi pažeisti vaikų orumo, vaikai turi jaustis saugiai.

161. Ieškovas, išklausęs Institucijos išvadą byloje, prašė teismo ja nesivadovauti, kadangi, jo nuomone, išvada yra šališka, pateikiama informacija yra ne visa ir Institucija gina atsakovės interesus. Pažymėtina, jog teismas vertina visų byloje esančių įrodymų visumą. Teismas pritaria Institucijos atstovės nurodytai pozicijai, jog Institucija, teikdama išvadą, pateikia apibendrintus duomenis, juos susistemindama, kadangi byloje medžiagos yra daug, labai dideli kiekiai. Teismas neturi pagrindo ar įrodymų abejoti Institucijos išvados šališkumu ar neobjektyvumu, todėl ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

162. Įvertinus ieškovo ir atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog tarp šalių yra susiklostę įtempti, konfliktiški tarpusavio santykiai. Tarp šalių kyla konfliktų dėl ieškovo bendravimo su vaikais, šalys nesutaria, kaip ir kiek ieškovas turėtų bendrauti su vaikais savaitgaliais, atostogų dienomis, abu yra kritiški vienas kito atžvilgiu. Ieškovo nuomone, atsakovė nuteikinėja vaikus prieš jį, neleidžia ieškovui bendrauti su vaikais taip, kaip buvo susitarta, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo psichologo išvados kaip tik nustatyta, jog atsakovė (vaikų mama) stengiasi, kad vaikai bendrautų su tėčiu, skatina jį gerbti. Institucija, teikianti išvadą byloje, nurodė, kad šiuo metu ieškovo ir dukters L. santykiai yra įtempti, dukra dažnai konfliktuoja su tėvu, todėl reikia laiko ir pastangų tam, kad būtų atkurtas prarastas emocinis ryšys. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad ieškovui nepavyksta savarankiškai išspręsti susidariusių konfliktinių (probleminių) situacijų su nepilnamečiais vaikais, neįtraukiant institucijų, to Institucija nėra pastebėjusi iš atsakovės pusės, todėl ieškovui yra siūlytina lankyti tėvystės įgūdžių tobulinimo kursus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija teigiamai vertina ieškovo norą dalyvauti vaikų gyvenime bei auklėjime, tačiau pabrėžia, kad santykis su vaikais turėtų būti kuriamas pasitikėjimo grįstais tarpusavio santykiais ir artimo emocinio ryšio kūrimu.

163. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad Kasacinis teismas yra nurodęs, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju, turi būti tenkinami vaikų interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikai, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jie abiem tėvams yra vienodai svarbūs, kad abu tėvai jiems yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaikų tada, kada jiems labiausiai reikia, kad abu tėvai jais rūpinasi, domisi ir juos globoja.

164. Atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove bei įvertinus šalių nepilnamečių vaikų amžių, jog ieškovas turi lygias teises, kaip ir atsakovė, bendrauti, matytis, leisti laisvalaikį su šalių nepilnamečiais vaikais, nustatytina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, kurią prašė nustatyti tiek ieškovas, tiek atsakovė (su tam tikromis korekcijomis), atsižvelgiant ne tik į abiejų šalių išreikštas pozicijas, bet ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus, taip pat į institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomonę. Atkreiptinas šalių dėmesys, jog abu tėvai turi stengtis ir užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisę į saugias ir ramias namų sąlygas ir neįtraukti vaikų į tarpusavio konfliktus bei siekti su vaikais kurti ryšį, pagrįstą pagarba ir pasitikėjimu.

165. Atsižvelgiant į ginčo šalių patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, nustatytina tokia ieškovo V. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. J., A. J. ir I. J. tvarka: ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos, pasibaigus mokymo / ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su atsakove suderintos vietos 17 val., iki pirmadienio, nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas, o šiems nevykstant, vaikus parveža namo iki 11 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. poriniais kalendoriniais metais šv. Kūčių dieną, abi šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną, 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės žiemos (Kalėdų) atostogų pirmos savaitės dienos, 19 val.; Naujų metų šventes vaikai švenčia su tuo iš tėvų, su kuriuo praleidžia antrą Kalėdų atostogų savaitę atitinkamais metais; ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. neporiniais kalendoriniais metais pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną ir vaikų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną,10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki vaikų pavasario atostogų paskutinės dienos, 19 val.; ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. poriniais kalendoriniais metais vaikų žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją atostogų dieną, 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki vaikų atostogų paskutinės dienos, 19 val.; ieškovas su vaikais bendrauja kiekvienais metais du kartus po 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, suderinęs su vaikų mama S. G.. Tokiu atveju, tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos nuo pirmosios bendravimo dienos, 10 val., ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną, 19 val. Tėvas turi teisę atostogų metu, kai vaikų bendravimo tvarka nustatyta su juo, informavęs atsakovę, pageidaujamam laikui išvykti su vaikais į užsienį. Kilus nesutarimams dėl vaikų vasaros atostogų grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko; tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadienyje dalyvauja abu. Dėl vaikų gimtadienio vietos (šventės) tėvai iš anksto aptaria ir informuoja vienas kitą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba raštu prieš tris savaites iki vaikų gimtadienio; ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. kiekvienais metais ieškovo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)dieną) bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos tos dienos 10 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną, 19 val., jeigu ta diena nesutampa su ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliu, vaikai paimami ir grąžinami bendra bendravimo su vaikais tvarka. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) bei atsakovės gimimo dieną ((duomenys neskelbtini) dieną) vaikai praleidžia su mama. Ieškovas sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaikais dienomis; jeigu nustatytu bendravimo su vaikais metu tėvas bendrauti su vaikais negali ne dėl nuo vaikų mamos priklausančių priežasčių, šis bendravimo laikas nekompensuojamas. Dienos, kurias tėvas turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido dėl savo kaltės, nekompensuojamos; kitomis dienomis, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis, „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) bet kuriuo metu, netrukdant vaikų ugdymosi procesui ir poilsiui bei atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą tuo metu; šalys netrukdo viena kitai bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tėvai įsipareigoja, esant vaikams pas juos, užtikrinti kitam iš tėvų galimybę susisiekti ir pabendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, internetu); tėvai įsipareigoja užtikrinti vaikų būrelių ir sportinio ugdymo įstaigų lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaikų parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaikais metu; tėvas turi teisę dalyvauti ugdymo / mokymo įstaigose vykstančiame mokslo metų pradžios (Rugsėjo 1-ąją) minėjime, tą dieną bendrauti su vaikais; vaikams susirgus esant su tėvu, jis turi informuoti apie tai vaikų mamą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba žinute ir sudaryti galimybę pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar mamai; atvejais, kai tiesioginis bendravimas dėl ligos gydytojų nerekomenduojamas, tėvas su sergančiais vaikais bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis šiame susitarime nustatyta tvarka; jeigu aukščiau bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis ir / ar laikotarpiais, kuriais nustatyta tėvo teisė bendrauti su vaikais, šito padaryti negalima dėl nuo vaikų mamos priklausančių aplinkybių (kaltės), tokios dienos bus kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia mama dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms: vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikui derinti, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.; Vaikų tėvas savarankiškai domisi vaikų ugdymu, jų sveikata. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaikus iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros (taip pat naudojantis „e-sveikata“ informacinės sistemos suteikiama informacija) bei kitų įstaigų, lankyti vaikus mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaikus pasiimti iš šių įstaigų ne šioje tvarkoje nustatytu laiku tėvas gali tik gavęs vaikų mamos sutikimą; Pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir / ar telefono numeriui, apie tai ieškovas ir atsakovė privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Ieškovas ir atsakovė vienas kitą informuoja ir / ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu; Vaikų mama privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaikus (-ą) į ligoninę ir pan.; Atsakovė išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais gali prieš tai susitarusi su vaikų tėvu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą bei gavusi raštišką vaikų tėvo sutikimą. Iškilus nenumatytoms kliūtims ieškovui ar atsakovei įgyvendinti nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šalys privalo viena kitą informuoti prieš 5 dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos kliūtys (liga, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės). Atsakovės ir ieškovo sutarimu, ieškovas gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis.

166. Pažymėtina, jog kiti ieškovo ir atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos punktai yra pertekliniai, todėl teismo sprendimu nenustatytini. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismo sprendimu nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka negali sureguliuoti kiekvieną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais atvejį. Tėvai, spręsdami klausimus dėl vaikų auklėjimo ir lavinimo, turi bendradarbiauti, užtikrindami geriausias vaikų teises bei geriausius jų interesus.

167. Ieškovui ir atsakovei išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms dėl nustatytinos bendravimo su vaikais tvarkos, abi šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

168. Atsakovė prašo vaiko pinigų valdytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę nustatant sąskaitą į kurią, šios lėšos mokamos, tačiau pažymėtina, jog vadovaujantis įstatymo nuostatomis šios išmokos mokamos vienam iš tėvų su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta ir tas tėvas šias lėšas tvarko uzufrukto teise, todėl šis atsakovės reikalavimas yra perteklinis ir papildomai nustatyti teismo sprendimu netikslinga.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo

169. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

170. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011; 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).

171. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) įgijo: 1) 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) butas / patalpa-butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 3) 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 4) 0,1054 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5) negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); Ieškovo V. J. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotas šis nekilnojamasis turtas: 1) butas / patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2) 1/19 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini); 3) 1/80 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir butas / patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovo įgyti paveldėjimo teisės pagrindu ir tarp šalių nedalintini (f. 1, e. b. l. 21-22; f. 5, e. b. l. 19-117).

172. Remiantis VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruota transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ši transporto priemonė įgyta santuokos metu, ji laikytina bendrąja jungtine šalių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

173. Iš byloje VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad S. G. nėra juridinių asmenų dalyvė; V. J. nuo 2015 m. gruodžio 17 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas (turimų akcijų skaičius 594 vnt.), nuo 2016 m. spalio 24 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas (turimų akcijų skaičius 100 vnt.), akcijos nominali vertė ? 28,96 Eur (f. 1, e. b. l. 63-64). Šios įmonės įregistruotos santuokos metu, todėl taip pat laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

174. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė, nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima. Sprendžiant dėl santuokinio turto padalijimo būdo, pirmiausia atsižvelgiam į sutuoktinių pageidavimus, nesant sutarimo, santuokinio turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant į konkrečios bylos nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinant galimybę nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir turto dalijimo natūra principą pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2006 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

175. Ieškovas prašo teismo dalinti šalims priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), dalinti natūra per pusę, teigdamas, jog jis neketina naudotis butu, nes šiuo metu gyvena kitur, savo dalimi jis leis naudotis šalių vaikams, pateikia į bylą buto padalijimo vidaus patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo planą, baigiamosiose kalbose nurodė, kad yra pasirengęs pasirašyti su atsakove sutartį dėl buto naudojimosi. Prašydamas turtą dalinti natūra, ieškovas išreiškė baimę, jog atsakovė gali butą parduoti, išsikraustyti kitur ir taip pabloginti nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas. Tuo tarpu, atsakovė prašo teismo priteisti butą jai natūra, nukrypstant nuo lygių dalių principo, įvertinus tai, kad santuoka iširo dėl ieškovo neištikimybės, dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovės ir vaikų atžvilgiu tarp šalių kilo priešprieša, ieškovas, atvykdamas į butą ir filmuodamas, tikrindamas tvarką namuose, akivaizdžiai pažeidžia atsakovės ir vaikų privataus gyvenimo neliečiamumą, o tai užkerta kelią šalims natūra susitarti dėl dalinto turto efektyvaus valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Atsakovė prašo priteisti jai 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3, įvertinus tai, jog šis butas yra vieta, kurioje 3 šalių vaikai auga nuo pat gimimo ir kurioje sudarytos sąlygos būtiniesiems jų augimo bei ugdymo poreikiams tenkinti, o tai reiškia, jog geriausiai jų interesus saugiai aplinkai užtikrinti atitinka galimybės pasilikti šioje vietoje užtikrinimas, atsakovė dirba savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, todėl jos pajamos iš darbo santykių yra ne tik nedidelės, apie 1000 Eur per mėnesį, bet fiksuotos ir ateityje ženkliai nesikeis, nepriklausomai nuo atsakovės pastangų. Tai reiškia, kad ji, palyginus su ieškovu, kuris yra kelių komercinę veiklą vykdančių įmonių steigėjas bei akcininkas ir vadovas, yra ženkliai silpnesnė finansiniu požiūriu ir todėl jos turtinė padėtis apriboja galimos išmokėti kitai šaliai kompensacijos dydį.

176. Įvertinus byloje esančią medžiagą ir išklausius šalių paaiškinimus, pripažintina, jog tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, ką patvirtina į bylą pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos ir pačių šalių paaiškinimai, todėl buvo nustatyti ir vaikų teisių pažeidimai į saugią ir ramią aplinką, į saugias ir ramias sąlygas. Vaikų teisių institucijos atstovė, duodama išvadą teisme, taip pat atkreipė dėmesį, jog, kai vaikai žino, jog tėtis turi ateiti jų pasiimti, jie pradeda jaustis neramiai, iš vaikų situacijos vertinimo anketų nustatyta, kad vaikai jaučiasi nejaukiai, kai tėtis atėjęs į gyvenamąją vietą fotografuoja, filmuoja. Esant paminėtoms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei siekiant ateityje tarp šalių išvengti šalių konfliktinių situacijų, susijusių tiek su jų pačių bendravimu, tiek dėl buto naudojimosi tvarkos bei jo išlaikymo, suteikiant prioritetą šalių nepilnamečių vaikų teisėms į saugią ir ramią aplinką, darytina išvada, kad labiausiai šalių interesus atitiktų nekilnojamojo turto padalijimas, atsakovei pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į butą, o ieškovui priteisiant kompensaciją. Teismo posėdžio metu atsakovė, atsakydama į teismo užduotą klausimą, ar turėtų galimybę išmokėti ieškovui kompensaciją, pažymėjo, kad turėtų galimybę, atsižvelgiant į dalijamas buto dalis ir likusio dalintino turto vertę (CPK 178, 185 straipsniai).

177. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodytas aplinkybes dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, laiko jas pagrįstomis ir atsižvelgiant į tai, kad šalių trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su mama (atsakove), įvertinus šalių duomenis apie gaunamas pajamas ir tai, jog ieškovas yra įmonės direktorius ir akcininkas, turintis galimybę gauti daug didesnes pajamas nei atsakovė, pripažįsta, jog būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių dalijimo, priteisiant atsakovei 2/3 dalis buto, (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1/3 dalį buto, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisiant šį turtą atsakovei, o ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią jo turto dalį. Atsakovei taip pat priteistina 1/80 žemės sklypo ir automobilių saugojimo aikštelės, susijusių su butu adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl buto padalinimo ir prievolės kreditoriui vykdymo

178. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl dalijamo šio turto vertės bei mokėtinos kompensacijos.

179. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

180. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies.

181. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dalijimo turto vertės, todėl teismas siūlė šalims teikti į bylą aktualius duomenis jų prašomai nustatyti turto vertei pagrįsti.

182. Byloje nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, 2022 m. gegužės 16 d., vadovaujantis kasacinio teismo praktika, dalijamo bendro sutuoktinių turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo 2022 m. gegužės 16 d., įvertinus bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijimo turto kainų pokyčius (CK 3.119 straipsnis).

183. Ieškovo pateiktoje UAB ,,RESTO Group“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 222 000 Eur; automobilių saugojimo aikštelės dalies, adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d., yra 9 700 Eur, 1/80 žemės sklypo vertę nurodydamas ½ ? 3 125 Eur, viso sklypo būtų 6 250 Eur, viso šių 3 objektų vertę nurodydamas 237 950 Eur (f. 6, e. b. l. 74-159).

184. Atsakovė į bylą pateikė UAB „Verslavita“ Buto su priklausiniais vertinimo ataskaitą Nr. KL-23-311, kurioje nurodyta, kad turto (1/80 žemės sklypo, buto ir automobilių saugojimo aikštelės), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, vertės nustatymo dieną (2023 m. spalio 27 d.), apskaičiuota lyginamuoju metodu yra 182 000 Eur (f. 12, e. b. l. 85-114).

185. Nors tarp šalių ir kilo ginčas dėl ataskaitose nurodytos buto su žemės sklypu ir aikštelės vertės, atsižvelgiant į skirtingus šalių pateiktus duomenis dėl galimos turto vertės, teismas vadovaujasi pateiktų duomenų vidurkiu ir laiko, kad dalintino buto vertė pagal pateiktus aktualius šalių turto vertinimo duomenis yra 209 975 Eur (237 950 Eur + 182 000 Eur) /2).

186. Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

187. Kaip nustatyta sprendimo 132 punkte, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2022 m. gegužės 16 d..

188. Byloje nustatyta, jog ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo AB SEB bankas 2007 m. birželio 26 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buto, (duomenys neskelbtini), pirkimui. Bankas šalims suteikė kreditą. Iš ieškovo pateiktų aktualių duomenų matyti, jog pagal minėtą sutartį negrąžinto kredito suma 2024 m. gegužės 27 d. sudarė 50 621,20 Eur. Laikytina, kad šalims priklausančios dalies negrąžinto kredito suma yra 50 621,20 Eur. Tokiu būdu, šalims priklausančio buto vertė, atėmus skolinius įsipareigojimus, sudaro 159 353,80 Eur (209 975 Eur – 50 621,20 Eur). Vadinasi, buto vertė, įvertinus paskolą, yra 159 353,80 Eur, kai 2/3 atsakovės dalis sudaro 106 235,87 Eur, ieškovo 1/3 dalį sudaro 53 117,93 Eur. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovei asmenines nuosavybės teise priteisus butą, adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovės ieškovui už nurodytą turtą priteistina 53 117,93 Eur kompensacija (CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

189. Atsakovė prašo nustatyti, jog nutraukus šalių santuoką, įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 26 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeičiant solidariosios šalių atsakomybės kreditoriui, vykdys asmeniškai atsakovė.

190. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu prašė butą dalinti natūra po ½ dalį, paliekant šalims solidarią prievolę bankui.

191. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad bankas neprieštarauja, jog įkeistas turtas lygiomis dalimis būtų priteistas sutuoktiniams bei, kad ieškovas ir atsakovė kredito sutartį bankui vykdytų solidariai.

192. Pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Jau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

193. Teismo posėdžio metu atsakovė, atsakydama į teismo nurodytą klausimą dėl kredito dengimo asmeniškai, nurodė, jog turėtų galimybę jį mokėti. Įvertinus tai, jog turtas natūra priteistinas atsakovei, esant anksčiau išdėstytiems kasacinio teismo išaiškinimams, nustatytina, jog šalių finansinis įsipareigojimas AB SEB bankas pagal kreditavimo sutartį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio įvykdymo terminas nėra suėjęs, lieka šalių solidarioji prievolė, t. y. sutartyje nustatytas solidarus sutarties pobūdis nekeičiamas, tačiau nustatytina atsiskaitymo su kreditoriumi pagal paminėtą sutartį tvarka. Nustatytina, jog santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankas, kylančias iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdys asmeniškai atsakovė, o jos įvykdytas prievolių kreditoriui įvykdymas ieškovo nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu atsakovei nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta ieškovo, jis įgyja teisę reikalauti iš atsakovės jo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo.

Dėl kilnojamųjų daiktų, esančių bute, adresu (duomenys neskelbtini)

194. Patikslintame ieškinyje ieškovas prašo teismo paliekant atsakovei bute, adresu (duomenys neskelbtini), esančius baldus, buitinę techniką, namų apyvokos reikmenis (kilnojamąjį turtą pagal 2023 m. rugsėjo 8 d. teikiamą sąrašą), kurių ieškovo nurodoma vertė 5 875 Eur, palikti atsakovei, priteisiant ieškovui 1/2, t. y. 2 937 Eur kompensaciją. Atsakovė atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį / priešieškinyje 11.18 punkte nurodo atsikirtimus, kodėl nesutinkanti su daiktų vertės paskaičiavimais, ir nurodo, jog teismui su dėstomais argumentais nesutikus, atsakovės vertinimu priteistina tokiu atveju kompensacijos suma sudarytų ne didesnę kaip 500 Eur sumą. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims atlikti kilnojamojo turto, esančio bute, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, siekiant nustatyti objektyvią visų ginčo kilnojamųjų daiktų vertę, tačiau nei viena iš šalių šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi abiejų šalių nurodomomis vertėmis, imdamas jų vidurkį 5 875 + 500 / 2 ? 3 187,50 Eur, kilnojamuosius daiktus, esančius bute, priteisiant atsakovei, tuo tarpu ieškovui kompensuojant 1/2 turto vertės – 1 593,75 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl transporto priemonės ir žemės sklypų padalinimo.

195. Nagrinėjamu atveju, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šalys nesutinka su transporto priemonės verte. Ieškovas patikslintame ieškinyje transporto priemonę vertina 2 000Eur, tuo tarpu, atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį / priešieškinyje transporto priemonę vertina 600 Eur ir teigia, jog ieškovas teikdamas pradinį ieškinį teismui transporto priemonės vertę nurodė mažesnę – 1 000 Eur. Pažymėtina, jog pradiniame ieškinyje ieškovas kompensacijos už atsakovei atitenkančią transporto priemonę neprašė, automobilio vertę nurodydamas 2 000 Eur. Atsakydamas į teismo užduotą klausimą 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu, kodėl nurodo būtent tokią transporto priemonės vertę, ieškovas nurodė, kad tokią vertę nurodė, padaręs rinkoje esančių panašių automobilių vertės analizę. Teismo siūlymu ieškovas į bylą pateikė svetainės duomenis su skelbimas dėl panašių metų ir automobilių klasės vertės, tačiau į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys būtent šalims priklausančios rūšies ir metų automobilio vertę. Atsakovė nurodė, kad automobilio techninė būklė nėra gera, jį reikia remontuoti, todėl jos nurodoma 600 Eur vertė yra aktualesnė.

196. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių šioje dalyje nėra ginčo dėl santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto turto padalijimo, sprendžia, jog yra pagrindas padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei S. G..

197. Atsižvelgiant į tai, jog nei viena iš šalių nepateikė teismui įrodymų, neginčijamai patvirtinančių šalims priklausančios transporto priemonės vertę, įvertinus į bylą ieškovo pateiktų panašių metų ir klasės automobilių vertes, daro išvadą, jog atsakovei atitenkančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė sudaro apie 1 000 Eur, ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija – 500 Eur (1000 Eur / 2) už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.

198. Ieškovas prašo teismo 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 3 244 Eur), sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė 6 720 Eur) ir šiltnamį (vertė 192 Eur), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1054 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 15 100 Eur), ir 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 2 820 Eur) priteisti šalims po ½. Ieškovo nurodomos šio turto vertės yra nustatytos pagal VĮ Registrų centro duomenis.

199. Tuo tarpu, atsakovė prašo šiuos nekilnojamojo turto objektus priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, jai priteisiant kompensaciją. Pažymi, jog šį padalijimo būdą atsakovė grindžia aplinkybėmis, jog šis turtas tarp šalių natūra nedalintinas ir ieškovui priteistinas asmenine nuosavybės teise, nes atsakovė neturi pakankamai žinių, patyrimo ir finansinių išteklių šį turtą tinkamai išlaikyti ir gauti iš jo maksimaliai galimą ekonominę naudą sau ir vaikams, tuo tarpu, ieškovas, kaip akcininkas ir įmonės vadovas (direktorius), valdydamas bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdančią darbus statybos rangos srityje, yra pajėgus nurodytą nekilnojamąjį turtą ekonominiu bei finansiniu požiūriu panaudoti maksimaliai efektyviai.

200. Atsakovės pateiktoje UAB „RESTO Group“ Nekilnojamojo turto (sodo namelio su žemės sklypu ir priklausiniu) Rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis, nekilnojamųjų daiktų – sodo namelio, šiltnamio ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., yra 17 800 Eur (f. 12, e. b. l. 153-197).

201. UAB „RESTO Group“ Nekilnojamojo turto (žemės sklypo) Rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenimis, nekilnojamojo daikto – 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną, t. y. 2023 m. spalio 9 d., yra 6 600 Eur (f. 12, e. b. l. 198-231).

202. Pažymėtina, jog ginčo dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra, šalys prašo teismo vadovautis VĮ Registrų centro nustatyta verte – 15 000 Eur, todėl teismas taiko šią vertę. Dėl anksčiau nurodytų kitų 2 žemės sklypų teismas sprendžia, jog ieškovo prašoma taikyti VĮ Registrų centro vertė yra atlikta masinio vertinimo būdu, kai tuo tarpu atsakovės į bylą pateiktos turto vertinimo ataskaitos yra atliktos individualiai, įvertinus individualias objekto savybes, todėl yra tikslesnės, ir teismas jomis vadovaujasi, laikydamas, jog sodo namelio, šiltnamio ir 0,0600 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 17 800 Eur, o 0,0600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6 600 Eur.

203. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu, atsakydamas į teismo užduotą klausimą, ieškovas nurodė, jog jis naudojasi sodo nameliu su žemės sklypu, paaiškino, kad 2 sklypai yra šalia vienas kito, vienas sklypas yra ūkio paskirties. Tuo tarpu, atsakovė paaiškino, jog ji į sodą nebevažiuoja apie 5 metus ir tiek juo, tiek šalia esančiu žemės sklypu naudojasi ieškovas, važiuoja ten su vaikais ir nauja drauge. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog šiuo sklypu irgi nesinaudoja, jis buvo įsigytas ieškovo iniciatyva, reikia atlikti sklypo tvarkymo darbus, kurių atlikimui atsakovė neturi nei žinių, nei finansinių išteklių.

204. Įvertinus šalių pozicijas ir paaiškinimus dėl sklypų naudojimosi, laikytina, jog šiuo metu sodo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) ir šalia esančiu sklypu, adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi ieškovas. Sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įsigytas ieškovo iniciatyva, atsakovės paaiškinimais, planuojant ateityje parduoti ir lėšas panaudoti nepilnamečių vaikų mokslams. Tai, jog šeimoje finansinius reikalus tvarkė ieškovas, pripažino abi šalys. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, laikytina, jog dėl šalių konfliktinių santykių ir šiuo metu susiklosčiusio ieškovo faktinio naudojimosi šiais sklypais ir jų efektyvesnio panaudojimo galimybių, tikslinga šiuos žemės sklypus priteisti ieškovo asmeninėm nuosavybėm, atsakovei atitinkamai priteisiant kompensaciją.

205. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui atitenkančio turto – žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vertė 17 800 Eur), žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (vertė 6 600 Eur), ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (vertė 15 000 Eur), bendra vertė sudaro 39 400 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina piniginė kompensacija – 19 700 Eur (39 400 Eur / 2) už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį.

Dėl ieškovo asmenine nuosavybe įgyto turto ir kompensacijos atsakovei už jo pagerinimą priteisimo

206. Ieškovas nurodo, jog butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir negyvenamoji patalpa-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jo nuosavybė, nes įgytas 2005 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagrindu ir yra nedalintinas. Atsakovė su šiuo ieškovo reikalavimu sutinka, todėl nurodytas turtas pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe ir tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

207. Atsakovė teigia, jog byloje esantys dokumentai ? Swedbank AB 2015-12-28 raštas Nr. SR/15-3277 (t. 3, b. l. 168), patvirtina, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), už pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), renovaciją (atnaujinimą, modernizavimą) šiame pastate esančio buto (buto Nr. 14) savininkui V. J. buvo suteiktas 7 529,75 Eur kreditas. To paties banko 2023 m. sausio 11 d. pažyma Nr. SR-KP-23- 210 (t. 3, b. l. 168) patvirtina, kad šią paskolą V. J. grąžino 2019 m. gegužės 29 d., t. y. pagal atsakovės byloje įrodinėjamas aplinkybes, šalims dar būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Tai reiškia, jog paskola buvo grąžinta iš šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, tuo tarpu jomis buvo pagerintas V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas ? bendrojo naudojimo objektas, kuriame yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas ? butas. Tai reiškia, jog atsakovei S. G. nutraukiant santuoką priteistina 3 765 Eur kompensacija už priešingai šaliai priklausančio asmenine nuosavybe turto pagerinimą, panaudojus bendras sutuoktinių lėšas, ir teikiamu ieškiniu teismo prašoma šią sumą priteisti.

208. Ieškovas, teigdamas paaiškinimus, teismui nurodė, jog butas buvo ilgą laiką nuomojamas ir kad renovacija buvo padengta iš pajamų, gautų už buto nuomą, todėl prašo šį atsakovės reikalavimą atmesti. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Tai, jog butas buvo nuomojamas, pripažino ir atsakovė. Nors atsakovės atstovas teigė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas, teigdamas paaiškinimus, nurodė, jog renovacijos lėšos buvo padengtos iš skolintų kreditorių lėšų, tačiau ieškovas patikslino, jog iš J. G. skolintas lėšas renovacijai padengti jis panaudojo AB SEB akcijų pirkimui. Vadovaujantis išdėstytu, pripažintina, jog ieškovas už jam priklausančio buto renovaciją sumokėjo iš asmeninio buto nuomos gautų lėšų, kas vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl jis turi kompensuoti atsakovei ½ šios sumos, kaip savo asmeninio turto pagerinimo išlaidas, kurios buvo padengtos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovės priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies – atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalies ieškovo sumokėtos suteikto kredito dalies 3 759,25 Eur (7 518,50 Eur / 2) kompensacija už ieškovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis (CK 3.98 straipsnio 1 dalis).

209. Ieškovas prašo bendrabučio tipo butą, adresu (duomenys neskelbtini), priteisti šalims po ½, nurodydamas ½ dalies vertę pagal VĮ Registro duomenis ? 6 750 Eur. Atsakovė tuo tarpu prašo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti butą (bendrabučio tipo), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat prašo teismo šio turto rinkos vertę nustatyti, remiantis į bylą pateiktais VĮ Registrų centro duomenimis, pagal kuriuos vidutinė šio turto rinkos vertė yra 13 500 Eur. Ieškovės teigimu, šis turtas pripažintinas asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi notariškai patvirtintu 2020 m. balandžio 16 d. pareiškimu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovė sutiko, kad šis turtas būtų įgytas kaip asmeninė ieškovo nuosavybė, tačiau, vadovaujantis cituotomis materialinės teisės normomis bei atsižvelgiant į tai, kad šis turtas buvo įgytas iš santuokoje įgytų pajamų, pripažinus šį turtą asmenine ieškovo nuosavybe, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, atsakovei priteistina 1/2 šio turto vertės, t. y. 6 750 Eur kompensacija. Iš esmės ginčo tarp šalių, jog šis turtas turi būti padalintas tarp šalių, nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į teismo užduotą klausimą dėl buto įsigijimo aplinkybių, nurodė, jog bute gyveno ieškovo įmonės darbuotojas, kuris dėl skolų galėjo prarasti butą, todėl ieškovas, norėdamas padėti, jį įsigijo ir leido gyventi minėtam asmeniui, kuris su dar vienu asmeniu šiuo metu bute gyvena. Atsakovė patvirtino, jog šios aplinkybės jai yra žinomos, kad šiuo metu gyvena bute kiti asmenys, ji butu nesinaudoja ir prašo jį priteisti ieškovui. Pažymėtina, jog iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, jog butas įgytas santuokos metu, tačiau VĮ Registrų centre registruotas ieškovo vardu. Duomenų, jog butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nėra nustatyta, todėl pripažįstama, jog butas priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Įvertinus šalių nurodytus argumentus dėl buto naudojimo ir įsigijimo aplinkybių, teismas mano tikslinga šį butą priteisti ieškovui, kad ateityje tarp šalių nekiltų papildomų konfliktų dėl jo valdymo, panaudojimo ir pardavimo klausimų, o atsakovei priteisti iš ieškovo ½ buto vertės kompensaciją – 6750 Eur.

210. Ieškovas taip pat prašo padalinti šalims po ½ garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įgytas santuokos metu, vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, turto vertė – 2100 Eur. Ieškovo į bylą teikiamais duomenimis, UAB „Capital Commercial“ 2023 m. kovo 21 d. Nekilnojamųjų turtų rinkos kainos prognozės duomenimis, garažo, adresu (duomenys neskelbtini), rekomenduojamas pardavimo kainos intervalas nuo 6 870 Eur iki 9 864 Eur. Tuo tarpu, atsakovė teismo prašo šio turto rinkos vertę nustatyti, remiantis pridedamu UAB „Resto Group“ 2023 m. spalio 12 d. atsakymu į paklausimą dėl tikėtinos (galimos) pardavimo kainos, pagal kurį šio turto rinkos vertė 2023 m. spalio 12 d. dienai buvo 11 000 Eur. Teismui sutikus su tokiu atsakovės prašymu, vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 1 dalimi, jai iš ieškovo už šį turtą priteistina 5 500 Eur kompensacija. Pažymėtina, kad abiejų šalių pateikiami turto vertės duomenys yra tik rekomendacinio pobūdžio, bet šiais duomenimis atsakovei kvestionuojant VĮ Registrų centras nurodytą turto vertę teismas šalių pateiktus duomenis laiko aktualesnius, nei VĮ Registrų centro nurodyti vertinimai, kurie atlikti masinio vertinimo būdu, ir tarp šalių kilus ginčui dėl garažo vertės, teismas vadovaujasi abiejų šalių pateiktų nurodytų dokumentų dėl garažo kainos vidurkiu bei laiko, jog šio garažo vertė yra 8 935 Eur (6 870 Eur +11 000 Eur / 2). Teikdama paaiškinimus, atsakovė nurodė, jog garažu nesinaudoja, juo naudojasi ieškovas, kuris šios aplinkybės neginčijo. Įvertinus nurodytą, pripažintina, jog ieškovas galės tikslingiau naudotis garažu ir jo padalijimas po ½ įvertinus šalių konfliktiškus santykius nėra tikslingas, todėl ieškovui garažas priteistinas asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei priteistina ½ šio turto vertės kompensacija, t. y. 4 467,50 Eur.

Dėl akcijų padalijimo

211. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo priteisti V. J. asmeninės nuosavybės teise AB SEB banke V. J. vardu registruotų vardinių akcijų 15 000 Eur vertės. S. G. už vardines paprastąsias akcijas ir SEB bankas, AB akcijas V. J. kompensacijos nemoka, nes akcijos įgytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, teigia, jog ieškovas skolinosi pinigus akcijoms įgyti iš savo giminių sesers J. G. ir sūnėno R. J. bei kitų asmenų. Taip pat prašo priteisti jam asmeninės nuosavybės teise 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, UAB „ (duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898 Eur, atsakovei išmokant 1 449 Eur kompensaciją. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo priteisti lygiomis dalimis atsakovei ir ieškovui 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų UAB „ (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur (1/2 akcijų vertė ? 8601 Eur). Ieškovas pažymi, kad pagal 2023 m. liepos 25 d. VĮ Registrų duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra inicijuojamas likvidavimo procesas. Įmonė veiklos nevykdo nuo 2019 m. liepos 31 d., akcininkų sprendimu sustabdyta įmonės veikla iki 2029 m. gruodžio 31 d., 2019 m. liepos 31 d. įmonė laikinai atleista nuo mokesčių.

212. Atsakovė prašo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: 594 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur, 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 2 898 Eur ir AB SEB bankas V. J. vardu registruotų 15 000 Eur vertės vardinių akcijų, ieškovei priteisiant kompensaciją. Atsakovės nuomone, nurodyti vertybiniai popieriai ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistini, vadovaujantis cituota materialine teise, remiantis motyvais, kad atsakovė niekada nedalyvavo įmonių, kurių akcijų teisinis likimas spręstinas šioje santuokos nutraukimo byloje, veikloje, nėra susipažinusi su jų valdymu, todėl negalės efektyviai pasinaudoti įstatymais įmonių akcijų turėtojams suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis ir, tuo pačiu, šio turto valdyti ekonomiškai maksimaliai sau ir vaikams naudingais būdais. Be to, efektyviam tokio turto valdymui ir naudojimui akivaizdžiai trukdytų tarp šalių susiklostę priešiški, nebendradarbiavimo santykiai, sąlygoti nuolatinių provokatyvių ieškovo veiksmų atsakovės atžvilgiu. Atsižvelgdama į tai atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma šio turto padalinimo tvarka, pagal kurią veikiančios ir pelną generuojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos asmeninės nuosavybės teise prašomos priteisti ieškovui, atsakovei išmokant neženklią piniginę kompensaciją, tuo tarpu veiklą sustabdžiusios ir todėl jokios ekonominės naudos dabartiniu metu negeneruojančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas prašoma padalinti šalims lygiomis dalimis, natūra. Toks reikalavimas, atsakovės vertinimu, yra akivaizdžiai nesąžiningas, todėl atmestinas.

213. Ieškovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius AB SEB bankas akcijų įsigijimą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 30 d. ieškovas teigia, jog šias akcijas įsigijo už skolintas iš giminių lėšas, atsakovė teigia, jog teismui nustačius, kad santuokos teisinių pasekmių kilimo pradžios terminas yra nuo 2022 m. gegužės 9 d., t. y. santuokos bylos nutraukimo bylos iškėlimo arba nuo faktinio gyvenimo skyrium 2021 m. gegužės 1 d. šios akcijos turi būti pripažintos bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir padalintos. Įvertinus šalių argumentus, teismas dėl AB SEB bankas akcijų pasisakys išsprendęs šalių reikalavimus dėl trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus prievolių pobūdžio.

214. Pažymėtina, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės ir padalijimo ginčo nėra, todėl 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vieneto vertė 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ?2 898 Eur, todėl šios akcijos priteistinos ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei priteisiant kompensaciją ½ dalies akcijų vertės, t. y. 1 449 Eur.

215. Tarp šalių kyla ginčas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalijimo būdo. Ieškovas įrodinėja, jog ši įmonė veiklos nevykdo, yra inicijuotas įmonės likvidavimas, bei pateikia į bylą tai patvirtinančius duomenis, prašydamas šias akcijas tarp sutuoktinių padalinti per pusę, teigdamas, jog ši įmonė yra neveikianti ir akcijų vertė yra sukelta, kad „išvalyti skolą akcininkams“, tačiau prašydamas padalinti per pusę šios įmonės akcijas vadovaujasi oficialiais į bylą pateiktais duomenimis, kur nurodoma, jog VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovui priklauso 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurios vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra akcijų vertė ? 17 202,24 Eur, prašydamas padalinti akcijas tarp sutuoktinių po ½ akcijų vertės ? 8 601 Eur. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog tai yra ieškovo įmonė, ji neturinti jokių įgūdžių ar išsilavinimo, susijusio su įmonių valdymu, ir santuokos metu įmonių veikloje nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinta, kaip darbuotoja kažkuriam laikui. Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė šalims atlikti jiems priklausančio turto ekspertizę aktualiai turto vertei nustatyti, tačiau šalys šia teise pasinaudojo tik iš dalies, pateikdami atitinkamų turto objektų vertinimus, tačiau nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių kitokią vertę, nei abi šalys nurodo vadovaujantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas laiko, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vieneto vertė yra 28,96 Eur, bendra 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų vertė – 17 202,24. Teismas, įvertinęs šalių argumentus, pripažįsta, jog įmonė buvo valdoma ir įkurta ieškovo, atsakovė neturi praktinių įgūdžių, susijusių su vadovavimu įmonei ar jos valdymu, todėl tikslinga šias akcijas priteisti ieškovo naudai, atsakovei priteisiant kompensaciją ½ jų vertės – 8 601,12 Eur.

Dėl 25 000 Eur šeimos santaupų

216. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti jam ½ iš 25 000 Eur šeimos santaupų – 12 500 Eur, kadangi, jo teigimu, atsakovė pasiėmė 25 000 Eur grynais šeimos santaupų ir juos panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas 2023 m. rugsėjo 12 d. į bylą pateikė 2022 m. gegužės 2 d. darytą garso įrašą (DOK-39085), nurodydamas, jog pokalbyje atsakovė pasisako ir patvirtina, kad šeimos pinigai bute buvo ir ji juos išleido savo asmeninių poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui. Šiuo įrašu ieškovas įrodinėja, jog šeimos santaupas ? 25 000 Eur sumą ? atsakovė panaudojo asmeninių poreikių tenkinimui ir vaikų išlaikymui, šalims jau gyvenant skyrium. 2023 m. gruodžio 20 d. DOK-55522 teismo įpareigojimu ieškovas informuoja teismą, kad įrašas buvo darytas 2022 m. gegužės 2 d., adresu (duomenys neskelbtini), telefono įrenginiu Huawei P30 Pro, Model VOG-L29. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį teigia, jog atsiliepdama į šį ieškovo reikalavimą, atsakovė laikosi pozicijos, kad nei prie pirminio, nei prie patikslintų ieškinių pridedamais dokumentais, įskaitant ir garso įrašus, kurie, anot ieškovo, patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad šios lėšos buvo ir kad atsakovė jas panaudojo ne bendriems šeimos interesams, ieškovas neįrodo, nei tokio dydžio turto buvimo atsakovės žinioje po šalių gyvenimo skyriumi pradžios, nei paneigia aplinkybę, kad šis turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti iki šalių gyvenimo skyriumi pradžios. Dėl nurodytų aplinkybių pagrindo teikiamą reikalavimą tenkinti nėra ir teismo prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą.

217. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog šie pinigai buvo laikomi namuose, dvivietėje sofoje, ir apie slėptuvę atsakovė žinojo. Teigia, jog apie 12 500 Eur buvo šeimos santaupos, o 12 500 Eur buvo gauti pardavus sklypą, nors sklypo pirkimo?pardavimo sutartyje suma nurodyta perpus mažesnė. Tuo tarpu atsakovė, duodama paaiškinimus, nurodė, jog namuose visada būdavo grynų pinigų, kurie būdavo laikomi stalčiuje ar ant lentynų, tačiau tai buvo ieškovo vadovaujamos įmonės pinigai, kurie buvo naudojami, kaip atsiskaitymas grynaisiais pinigais su darbuotojais. Teigia, jog, pardavus vieną sklypą, buvo nupirktas kitas sklypas. Ieškovui išsikrausčius iš bendrų namų, grynųjų pinigų namuose neliko, neigia ieškovo nurodomą aplinkybę, kad sofoje buvo ieškovo nurodoma suma, kurią ji pasiėmė.

218. CPK 177 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010).

219. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis įtvirtina asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Privatus gyvenimas bendrąja prasme yra suprantamas kaip asmens sritis, į kurią niekas negali įsikišti be asmens sutikimo. Ar konkrečiu atveju privataus gyvenimo neliečiamumas bus ribojamas, nulemia šios asmeninės neturtinės vertybės esmė ir jos suderinamumas su kitų asmenų teisėmis ir teisėtais interesais. Buitinių neprasiskverbiančio pobūdžio priemonių naudojimas informacijai fiksuoti, kuri pagal skolininko elgesį – laisvą dalyvavimą pokalbyje viešoje vietoje – yra prieinama įrašyti buitiniu lygmeniu, nerodo ketinimo pažeisti asmens privatumą tokiose srityse, kurias asmuo ketintų slėpti nuo kitų. Jeigu įrašą siekiama panaudoti viešame teismo posėdyje pažeidžiamoms teisėms ginti kaip įrodymą ir tik tokiu tikslu jis padaromas ir naudojamas, tai darytina išvada, kad fiksuojančio pokalbį asmens veiksmai buvo grindžiami jo siekimu ginti pažeistą teisę, o garso įrašo darymas aiškinamas tik būtinumu geriau įrodyti jam palankias bylai reikšmingas aplinkybes, bet ne pažeisti kito asmens privatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406).

220. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad nėra duomenų, kada darytas garso įrašas, ir kad šis įrašas buvo padarytas ieškovo iniciatyva, nežinant atsakovei, ieškovo nurodomomis priemonėmis ir darytas provokacijos tikslais, kryptingai formuluojant atitinkamus klausimus, atsakovės atstovas mano, kad negalima vadovautis šiuo garso įrašu, nes jis neatitinka leistinumo reikalavimų. Atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose teigė, jog nėra aišku ir ieškovas neįrodė, kuriais laikotarpiais ir sumomis buvo piniginės lėšos šalių namuose, kadangi atsakovė teigia, jog namuose, šalims vedant bendrą ūkį, nuolat būdavo atitinkamos grynųjų pinigų sumos. Ieškovas pateikė į bylą paaiškinimą, kad garso įrašas darytas 2022 m. gegužės 2 d., kalbant su ieškove, ir įrašinėjant jį mobiliuoju telefonu Huawei P30 Pro, po to garso įrašas buvo perkeltas į kompiuterį. Įrodymų, kad ieškovas naudojo sekimo įrangą, į bylą nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė neginčija, jog garso įraše skamba jos balas, tačiau to ir nepatvirtina. Pažymėtina, jog ieškovas nurodė garso įrašo padarymo laiką, atsakovė neneigė, nors ir nepatvirtino, kad toks pokalbis tarp šalių vyko, nes negalėjo prisiminti. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog garso įrašas buvo padarytas, siekiant jį panaudoti kitiems tikslams, o ne apginti ieškovo pažeistas teises, todėl darytina išvada, kad ieškovo pateiktas garso įrašas atitinka teismų praktikoje suformuotus įrodymų leidžiamumo kriterijus, padarytas nepažeidžiant atsakovės privatumo, todėl laikytinas leistina įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnis).

221. Teismui susipažinus su garso įrašu, nustatyta, jog garso įraše, kurio trukmė 1:23 min, skamba vyriškas balsas, ieškovo teigimu, jo balsas ir moteriškas balsas, kuris yra panašus į atsakovės, fone girdisi vaikų balsai, pašaliniai garsai, pokalbio pradžioje sunku suprasti pokalbį, pokalbio pabaigoje vyriškas balsas nurodo, jog „norės pasiimti pusę sumos ? 12 500 Eur“, moteriškas balsas atsako, jog „nėra“, vyriškas balsas paklausia: „o kur tu juos padėjai?“, moteriškas balsas atsako: „išleidau, vaikų išlaikymui“. Antrame garso įraše, kuris trunka 00:32 min, vyriškas balsas griežtai klausia: „ar pavogei tuo pinigus, S.?“, moteriškas balsas atsako, „kad šeimos pinigai yra leidžiami šeimos gerovei“, vyriškas balsas reikalauja atiduoti pusę sumos ? 12500 Eur, klausia kur jie yra, moteriškas balsas atsako: „vaikų išlaidoms išleidau“.

222. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

223. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus dėl ieškovo nurodomų 25 000 Eur šeimos santaupų, išklausęs į bylą ieškovo pateiktus garso įrašus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė, jog jo nurodomos šeimos slėptuvėje galimai buvusios lėšos atsakovės buvo panaudotos ne šeimos poreikių tenkinimui, o, kaip ieškovas nurodė, asmeninių poreikių tenkinimui. Teismui konstatavus, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos bylos iškėlimo, t. y. 2022 m. gegužės 16 d., ieškovui nurodžius, jog garso įrašas darytas 2022 m. gegužės 2 d., o moteriškam balsui esant panašiam į atsakovės patvirtinus, kad pinigų nėra ir jie buvo išleisti vaikų išlaikymui, vaikų išlaidoms, ieškovo reikalavimas dėl 12 500 Eur atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl prievolių pobūdžio

224. Ieškovas patikslintu priešieškiniu taip pat prašo priteisti jam kompensaciją už patirtas bendro turto išlaikymo išlaidas (mokesčius už komunalines paslaugas, būsto paskolą) ir vaikų priežiūrai patirtas išlaidas. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, jog ieškovo nurodomos patirtos išlaidos bendram šalių būstui išlaikyti, paskolai, komunaliniams ir kitoms išlaidoms galėtų būti pripažintos pagrįstomis, įvertinus teismo nustatytiną santuokos nutrūkimo teisinių pasekmių atsiradimo terminą. Dėl atskirų prievolių pripažinimo dalinėmis atsakovė pasisako 2023 m. lapkričio 6 d. atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį (DOK-47869) 11.25-11.26 punktuose.

225. Nutraukiant santuoką turi būti padalinamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai, įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Spręsdamas dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsniu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010).

226. Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, įstatymas numato pareigą kiekvienam iš bendraturčių apmokėti tik tokias išlaidas, kurios yra susijusios su bendro turto tvarkymo ir šio turto išlaikymo išlaidoms. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Dėl komunalinių išlaidų priteisimo

227. 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. už komunalines paslaugas už butą, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 2 418,94 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. (jau negyvendamas bute) sumokėjo 1 147,27 Eur, todėl atitinkamai iš atsakovės prašo priteisti 1 209 Eur (už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. – 2 418,94/2) ir 1 147,27 Eur už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d. Taip pat, prašo iš atsakovės priteisti kompensaciją už mokėtas Balticum TV paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. ½ dalį mokesčių, kuri sudaro 239,05 Eur, o laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., kai ieškovas jau bute negyveno, sumokėtą visą sumą, kuri sudaro 415 Eur; už (duomenys neskelbtini), mokėtą žemės mokestį bei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2023 m. (f. 10, e. b. l. 14-15). Ieškovas 2024 m. gegužės 10 d. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti ½ solidarios paskolos dalies sumą, kuri laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gegužės 25 d. yra 10 021,34 Eur (f. 16, e. b. l. 90-92) bei 126,33 Eur sumokėtą būsto draudimą už butą, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2021 m. (f. 8, e. b. l. 96-106) ir 45,05 Eur žemės mokesčio kompensaciją.

228. Atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. gegužės 16 d., ieškovo reikalavimas dalyje dėl būsto paskolos dalies, komunalinių žemės nuomos mokesčio, Balticum TV paslaugas tenkintinas iš dalies ir atitinkamos sumos iš atsakovės priteistinos nuo 2022 m. gegužės 16 d. po 1/2, nes abi šalys po šio laikotarpio vadovaujantis anksčiau nurodytomis normomis buvo atsakingos už bendro turto išlaikymo patiriamas išlaidas. Bylos nagrinėjimo eigoje kilo ginčų tarp šalių dėl Balticum TV paslaugų naudojimosi. Pažymėtina, jog bute visą laiką gyveno ir gyvena atsakovė, todėl vadovaujantis įstatymo nuostatomis ji turi apmokėti ½ dalį išlaidų, patirtų jai gyvenant bute. Ieškovas 2024 m. gegužės 10 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ už 2024 metus sumokėjo 72 Eur įmoką, todėl prašo iš atsakovės priteisti ½ sumos, kuri sudaro 36 Eur. Tačiau ieškovas įrodymų, pagrindžiančių įmokos sumokėjimą už 2024 m. nepateikė, todėl šis ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

229. Vadovaujantis į bylą pateiktais AB SEB banko sąskaitos išrašais, ieškovas už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. gruodžio 27 d. yra sumokėjęs 2 772,90 Eur įmokų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskolą ir palūkanas; laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. – 4 347,10 Eur; laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. – 1 844,40 Eur, iš viso už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2024 m. gegužės 27 d. ieškovas sumokėjo 8 964,40 Eur įmokų už būsto paskolą bei palūkanas (f. 8, e. b. l. 45-53; f. 16, e. b. l. 101-110; 133-134). Ieškovas laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2023 m. kovo 10 d. už Balticum TV teikiamas paslaugas, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 197 Eur (f. 8, e. b. l. 107-112). Ieškovas už 2022 m. ir 2023 m. sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 447 Eur (231 Eur + 216 Eur) (f. 8, e. b. l. 130-131; f. 16, e. b. l. 95), o už žemės nuomos mokestį už (duomenys neskelbtini), ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), už 2022 m. ir 2023 m. sumokėjo 59,39 Eur (19,50 Eur + 21,79 Eur + 18,10 Eur) (f. 8, e. b. l. 114-119; f. 16, e. b. l. 98-100);

230. Pažymėtina, kad atsakovei kaip buto ir turto bendrasavininkei, taip pat tenka prievolė mokėti šias įmokas, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina ½ dalis nurodytų sumų, t. y. 4 482,20 Eur už būsto paskolą bei palūkanas; 98,50 Eur už Balticum TV paslaugas; 223,50 Eur už įmokas sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“; 29,70 Eur už žemės nuomos mokestį už (duomenys neskelbtini), ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), viso – 4833,90 Eur.

Dėl ieškovo patirtų išlaidų vaikų išlaikymui ir dėl išlaikymo įsiskolinimo

231. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 22 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ½ įmokų – 246,36 Eur už dukters I. darželį laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. kovo 1 d.; 141,70 Eur už A. ir L. maitinimą mokykloje laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d.; 19 Eur už šokių būrelius laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2020 m.; 186 Eur už dukters L. plaukimo treniruotes; 1 661 Eur už L. ir A. ledo ritulio treniruotes, rinkliavas už rungtynes ir kt., už laikotarpį nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn.; 272,50 Eur už sumokėtas L. būtinas ortodonto paslaugas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn.;

232. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 1 469,18 Eur už sumokėtas įmokas vaikų sveikatos draudimui bei Compensa Life Vienna Insurance Group draudimo investiciniams draudimams. Nurodė, jog buvo susitarę su atsakove, jog šias įmokas dengs iš valstybės mokamų vaikų pinigų. Patikslintame ieškinyje pažymėjo, jog ieškovas susitarimą vykdė ir tėvams jau nevedant bendro ūkio, kadangi dalį išmokų už vaikus gaudavo ieškovas į savo asmeninę sąskaitą, kitą išmokų dalį gaudavo atsakovė. Nurodė, kad nors ieškovo gautos už vaikus pinigų dalies nepakakdavo tėvų susitarimui vykdyti, tačiau ieškovas nenorėdamas nutraukti vaikų sveikatos draudimų, įsipareigojimą vykdė nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gegužės 4 d.

233. Atsakovė 2023 m. lapkričio 13 d. atsiliepimu į ieškinį / priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams L. J., A. J. ir I. J. įsiskolinimą, skaičiuojamą periodinėmis mėnesio išmokomis po 250 Eur kiekvienam nepilnamečiam vaikui, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., viso 9 000 Eur (250 Eur x 3 vaikai x 12 mėn. = 9 000 Eur). Priteisiamą įsiskolinimo sumą sumažinti ieškovo per laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 9 d. sumokėta vaikų išlaikymui suma ? 1 775 Eur, ir viso iš ieškovo priteisti 7 225 Eur.

234. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovas mokėdavo komunalinius mokesčius, už vaikų darželius, būrelius ir kitas išlaidas, susijusias su vaikų poreikių tenkinimu. Nurodė, kad ieškovas kažkiek duodavo grynais pinigais vaikų išlaikymui arba pats apmokėdavo reikiamas išlaidas, tačiau atsakovė pažymėjo, jog ji taip pat siekė prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl nuomojo garažą, teikė korepetitorės paslaugas, valė namus bei dirbo aukle. Atsakovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ieškovo nurodomą aplinkybę, jog buvo tartasi, kad iš valstybės gaunamus vaikų pinigus skirs vaikų sveikatos draudimo įmokoms padengti, bet paaiškino, kad kai ieškovas išėjo iš namų, atsakovei reikėjo pinigų vaikų išlaikymui, todėl ji nebeturėjo galimybės iš valstybės gaunamomis vaikų išmokomis dengti vaikų draudimo įmokas.

235. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog tuo metu, kai tarp šalių prasidėjo konfliktai, kai ieškovas nemiegodavo namuose ir bendravo su kita moterimi, kiekvienas iš šalių prisidėjo prie vaikų išlaikymo tiek, kiek galėjo ir skyrė gaunamas lėšas tam, kam galėjo. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog iki 2022 m. sausio ieškovas dengė komunalinius patarnavimus, skyrė pinigų vaikų išlaikymui (tik ne jo nurodomą 750 Eur sumą), tuo pačiu apmokėdamas sąskaitas dėl vaikų išlaidų, tvarkė šeimos finansus, kaip ir iki konfliktų kilimo. Todėl, nėra pagrindo konstatuoti, kad vienai ar kitai šaliai susidarė išlaikymo įsiskolinimas ar ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su vaikų išlaikymu, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neteikė vaikams išlaikymo ir tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas dėl ½ įmokų priteisimo, sumokėtų už dukters I. darželį, A. ir L. maitinimą mokykloje, šokių būrelius, dukters L. plaukimo treniruotes, L. ir A. ledo ritulio treniruotes, rinkliavas už rungtynes ir kt., už sumokėtas L. būtinas ortodonto paslaugas, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl trečiųjų asmenų savarankiškų reikalavimų ir AB SEB bankas akcijų

236. 2023 m. spalio 2 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kurio 26 punktu patikslino reikalavimus dėl kreditorinių reikalavimų tarp šalių padalijimo ir prašo nustatyti, kad 5 000 Eur skola R. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės R. J. 2 500 Eur skolą; 7 320 Eur skola J. G. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės J. G. 3 660 Eur skolą; 9 000 Eur skola E. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės E. J. 4 500 Eur skolą; 10 162 Eur skola R. P. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai sumokės R. P. 5 081 Eur skolą.

237. 2023 m. gruodžio 21 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kreditorių reikalavimų, kuriuo prašo: 1. Santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinėms pasekmėms sukėlus nuo 2019 m. lapkričio 1 d. nustatyti, kad: 3 500 Eur skola R. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės R. J. 1 750 Eur skolą; R. J. 1 500 Eur skola yra V. J. asmeninė, vykdys ją asmeniškai V. J.; 7 320 Eur skola J. G. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės J. G. 3 660 Eur skolą; 10 430 Eur skola J. G. yra V. J. asmeninė, vykdys ją asmeniškai; 9 000 Eur skola E. J. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės E. J. 4 500 Eur skolą; 3 000 Eur E. J. skola yra asmeninė V. J. skola, vykdys ją asmeniškai; 10 162 Eur skola R. P. yra dalinė ir po santuokos nutraukimo V. J. asmeniškai sumokės R. P. 5 081 Eur skolą; L. P. skola 3 500 Eur yra asmeninė V. J. skola, ją vykdys V. J. asmeniškai; 2. Santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinėms pasekmėms sukėlus nuo 2021 m. gegužės 1 d. nustatyti, kad: skolos kreditoriams E. J. 9 000 Eur; R. P. 10 162 Eur; R. J. 5 000 Eur; J. G. 10 220 Eur yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4 500 Eur; R. P. 5 081 Eur; J. G. 5 110 Eur; V. J. asmeninės skolos E. J. 3000 Eur; J. G. 7 530 Eur; L. P. 3 500 Eur, šias skolas po santuokos nutraukimo vykdys V. J. asmeniškai; 3. Santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms teisinėms pasekmėms sukėlus nuo 2022 m. gegužės 9 d. nustatyti, kad: skolos kreditoriams E. J. 9 000 Eur; R. P. 10 162 Eur; R. J. 5 000 Eur; J. G. 12 085 Eur yra dalinės ir po santuokos nutraukimo ieškovas asmeniškai mokės E. J. 4 500 Eur; R. P. 5 081 Eur; J. G. 6 042 Eur; V. J. asmeninės skolos E. J. 3 000 Eur; J. G. 5 665 Eur; L. P. 3 500 Eur, šias skolas po santuokos nutraukimo vykdys V. J. asmeniškai.

238. 2024 m. sausio 15 d. tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. J., J. G., R. J. ir R. P., pateikė atsiliepimą į ieškovo 2023 m. gruodžio 21 d. patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kreditorių reikalavimų nurodydami, jog pagal byloje esančius ieškovo ir atsakovės reikalavimus bei duotus paaiškinimus, tretieji asmenys neprieštarauja ieškovo nurodomai pozicijai dėl prievolių paskirstymo tarp abiejų šalių bendros dalinės prievolės, tiek kuri suma yra asmeninė, ir teismo prašo: 1) pripažinti tarp J. G. ir šalių esant sudarytus paskolos sutartinius santykius ? 17 750 Eur dydžio sumą ? ir priteisti dalį, t. y. 7 320 Eur skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G., likusią dalį ?10 430 Eur ? priteisti iš ieškovo, kaip asmeninę jo prievolę, jeigu teismas nustatys, jog šalims santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Jeigu teismas nustatys, kad santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisinėms pasekmėms sukelia nuo 2022 m. gegužės 9 d., tokiu atveju kaip bendrą dalinę prievolę iš ieškovo ir atsakovės priteisti 12 085 Eur, o kaip asmeninę ieškovo prievolę priteisti 5 665 Eur sumą. Jeigu teismas nustatys, kad santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisinėms pasekmėms sukelia nuo 2021 m. gegužės 1 d., tokiu atveju, kaip bendrą dalinę prievolę iš ieškovo ir atsakovės priteisti 10 220 Eur, o kaip asmeninę ieškovo prievolę priteisti 5 110 Eur sumą; 2) Pripažinti tarp E. J. ir šalių esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 9 000 Eur dydžio sumai ir priteisti skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G.., o 3 000 Eur priteisti iš V. J., kaip jo asmeninę prievolę; 3) Pripažinti tarp R. J. ir šalių esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 5 000 Eur dydžio sumai ir priteisti skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G.. Jeigu teismas nuspręstų, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2019 m. lapkričio 1 d., pripažinti 3 500 Eur bendra ieškovo ir atsakovės skola, priteisiant ją iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis, o 1 500 Eur pripažinti ieškovo asmenine skola; 4) Pripažinti tarp R. P. ir šalių esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 10 162 Eur dydžio sumai ir priteisti skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G..

239. 2024 m. vasario 7 d. tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, E. J., J. G., R. J. ir R. P., pareiškė savarankiškus reikalavimus, kuriais prašo: 1) Pripažinti tarp J. G. ir šalių esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 17 750 Eur dydžio sumai ir priteisti dalį, t. y. 7 320 Eur skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G., likusią dalį 10 430 Eur, priteisti iš ieškovo, kaip asmeninę jo prievolę, jeigu teismas nustatys, jog šalims santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Jeigu teismas nustatys, kad santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2022 m. gegužės 9 d., tokiu atveju, kaip bendrą dalinę prievolę iš ieškovo ir atsakovės priteisti 12 085 Eur, o kaip asmeninę ieškovo prievolę priteisti 5 665 Eur sumą. Jeigu teismas nustatys, kad santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2021 m. gegužės 1 d., tokiu atveju, kaip bendrą dalinę prievolę iš ieškovo ir atsakovės priteisti 10 220 Eur, o kaip asmeninę ieškovo prievolę priteisti 5 110 Eur sumą; 2) Pripažinti tarp E. J. ir šalių esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 9 000 Eur dydžio sumai ir priteisti skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G., o 3 000 Eur priteisti iš V. J., kaip jo asmeninę prievolę; 3) Pripažinti tarp R. J. ir šalių, esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 5 000 Eur dydžio sumai ir priteisti skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G.. Jeigu teismas nuspręstų, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2019 m. lapkričio 1 d., pripažinti 3 500 Eur bendra ieškovo ir atsakovės skola – priteisiant ją iš kiekvienos šalies lygiomis dalimis, o 1 500 Eur pripažinti ieškovo asmenine skola; 4) Pripažinti tarp R. P. ir šalių, esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 10 162 Eur dydžio sumai ir priteisti skolą lygiomis dalimis iš V. J. ir S. G.; 5) Priteisti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys nurodė, kad paskolos sutartys buvo sudarytos ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu, t. y. vedant bendrą ūkį. Šeimos detalių, nuo kada šalys pradėjo gyventi skyrium, tretieji asmenys nežino, todėl atitinkamai nežino, kuri pinigų suma buvo tiksliai panaudota šeimos poreikiams, o kuri ? asmeniams poreikiams.

240. 2024 m. vasario 14 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į kreditorių savarankiškus reikalavimus, kuriuo prašo kreditorių 2024 m. vasario 7 d. savarankiškus reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Nurodė, kad tai patvirtina pinigų perdavimo ir skolinimosi faktą. Reikalavime nurodytos faktinės aplinkybės, jog J. G., R. J. bei E. J. nežinojo, ar skolintini pinigai buvo panaudoti ieškovo ir atsakovės šeimos poreikių tenkinimui, yra visiškai suprantamos, nes kokiems tikslams buvo naudojami skolinti pinigai yra žinoma tik sutuoktiniams S. G. ir V. J.. Ieškovas teigia, kad buvo sakęs giminaičiams prieš skolinantis pinigus, kad dėl šeimos blogos finansinės padėties jiems reikalingos piniginės lėšos, be to, pinigai buvo skolinti ieškovui su šeima t. y. su sutuoktine S. G. ir vaikais atvykus pas giminaičius į svečius.

2024 m. vasario 22 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į kreditorių savarankiškus reikalavimus, kuriuo prašo trečiųjų asmenų ? J. G., E. J., R. J. ir R. P. ? savarankiškus reikalavimus dėl deklaruojamų skolinių ieškovo įsipareigojimų / turtinių prievolių (skolų) pripažinimo dalinėmis ieškovo ir atsakovės prievolėmis ir jų priteisimo kiekvienai iš šalių trečiųjų asmenų savarankiškame reikalavime nurodytais būdais, atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo deklaruojami kaip realiai įvykę sandoriai savo forma atitinka imperatyvius įstatymo reikalavimus, t. y. į bylą nepateikta nė viena rašytinė paskolos sutartis, paskolos raštelis ar kitoks deklaruojamų paskolų tikrumą įstatymo nustatyta tvarka galintis patvirtinti rašytinis dokumentas. Rašytiniais duomenimis, t. y. bankinių pavedimų išrašais grindžiamos tik, tariamai, E. J. ir R. P. suteiktos paskolos, kadangi tokia paskirtis yra nurodyta jų į ieškovo, bet ne į atsakovės sąskaitą pervestoms piniginėms lėšoms ar daliai jų. Atsakovė laikosi pozicijos, jog jai nebuvo ir iki esamo laiko nėra žinoma, kad ieškovas ir tretieji asmenys, reiškiantys savarankiškus reikalavimus, deklaruojamus kaip realius ir įvykusius paskolos sandorius iš tiesų juos sudarė, taip pat, kad deklaruojamos kaip gautos šių sandorių pinigų sumos būtų buvusios panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, todėl iš jų kylančios prievolės, nutraukiant santuoką, negali būti pripažintos nei solidariomis, nei šalims dalintinomis prievolėmis. Atsakovė nei ieškovui, nei tretiesiems asmenims, pateikusiems savarankiškus reikalavimus, jokia forma, t. y. nei raštu, nei žodžiu nedavė sutikimo, būtino šiems sandoriams sudaryti. Atsakovė pažymi, kad nei ieškovas, nei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, į bylą duomenų, kad jų deklaruojami kaip realiai įvykę sandoriai buvo sudaryti gavus atsakovės sutikimą arba toks sutikimas buvo duotas po sandorių sudarymo per įstatymo nustatytą terminą ? nepateikė, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei ieškovo ir trečiųjų asmenų deklaruoti sandoriai įvyko iš tikrųjų, iš jų kylančios prievolės pagal teisinius reglamentavimus turi būti pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis. Atsakovės teigimu, ieškovo ir trečiųjų asmenų deklaruojami sandoriai tikrovėje nebuvo sudaryti, o yra deklaruojami kaip realūs, tik siekiant padidinti atsakovei nutraukiant santuoką galinčią tekti skolinę naštą, ir todėl yra arba tariami, t. y. sudaryti tik dėl akių ir todėl neketinant sukurti jokių teisinių pasekmių, arba yra apsimestiniai, t. y. sudaryti kitiems sandoriams, galimai vykusiems tarp nurodytų šalių pridengti. Be to, atsakovė taip pat laikosi pozicijos, jog ieškovas į bylą pateiktais duomenimis, t. y. iš esmės vien rašytiniais paaiškinimais, neįrodo, kad jo pasiskolintos iš nurodytų asmenų piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, ir todėl iš jų kylančios prievolės pagal nurodytus teisinius reglamentavimus, nutraukiant santuoką, negali būti pripažintos nei solidariomis, nei šalims dalintinomis prievolėmis.

241. 2024 m. balandžio 19 d. tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pateikė papildomus paaiškinimus apie turėtas pajamas. Nurodė, kad E. J. pajamos atskaičius mokesčius už 2013 m. sudarė – 260 298,00 kronų, 2014 m. – 175 932,00 kronų, 2015 m. – 140 630,00 kronų, 2016 m. – 297 918,00 kronų, 2019 m. – 171 776,00 kronų, 2020 m. – 177 047,00 kronų, 2021 m. – 177 780,00 kronų. Kronos kursas su euru yra apie 0,9 euro centų už 10 kronų. Konvertavus kronas į eurus, E. J. pajamos apytiksliai yra tokios: 2013 m. – 22 000 eurai; 2014 m. – 15 000 eurų; 2015 m. – 12 000 eurų; 2016 m. – 26 000 eurų; 2019 m. – 15 000 eurų; 2020 m. – 15 000 eurų; 2021 m. – 15 000 eurų. R. J. atskaičius mokesčius per 2017 m. uždirbo 19 025,37 Eur, 2018 m. – 18 881,00 Eur, 2019 m. – 17 439,00 Eur, 2020 m. – 17 639,16 Eur, 2021 m. – 16 563,65 Eur. Taip pat nurodė, kad pridėtose deklaracijose yra nurodytos J. G. pajamos, kurios gautos iš pagrindinio darbo bei papildomo darbo kavinėje / restorane prie jūros kranto. Už papildomą darbą J. G. užmokestį gauna grynaisiais pinigais ir jų nedeklaruoja. Paaiškino, kad papildomame darbe J. G. ne kartą matė atsakovė, kai kartu su savo broliu ir vaikais lankėsi Ispanijoje. J. G. kavinėje / restorane dirba savaitgaliais ir vakarais. Šiame darbe ji uždirba apie 800 Eur per mėnesį. Per metus papildomame darbe dirba 9 mėnesius. J. G. faktinės pajamos atskaičius mokesčius per 2017 m. sudarė 11 502,96 Eur iš pagrindinio darbo ir apie 7 000 Eur iš papildomo darbo kavinėje / restorane, per 2018 m. uždirbo daugiau nei 10 000 Eur, panašiai, kaip ir 2017 ar 2019 metais, tačiau duomenų apie tai rasti nepavyko. Taip pat 2018 m. papildomame darbe kavinėje / restorane uždirbo apie 7 000 Eur (užmokestį gavo grynaisiais pinigais), 2019 m. uždirbo 10 130,18 Eur iš pagrindinio darbo ir apie 7 000 Eur iš darbo kavinėje, 2020 m. uždirbo 13 424,11 Eur iš pagrindinio darbo ir apie 5 000 Eur iš darbo kavinėje. Paaiškino, kad kavinėje / restorane uždirbo mažiau, nes daugiau valandų dirbo pagrindiniame darbe. 2021 m. uždirbo 11 746,77 Eur iš pagrindinio darbo ir apie 7 000 Eur iš darbo kavinėje, 2022 m. uždirbo 11 808,35 Eur iš pagrindinio darbo ir apie 7 000 Eur iš darbo kavinėje, 2023 m. uždirbo 9 246,66 Eur iš pagrindinio darbo ir apie 7 000 Eur iš darbo kavinėje. Be to, nurodė, kad J. G. prieš išvykstant į Ispaniją pardavė savo butą ir gautus pinigus (apie 10 000 Eur), iki šiol turi. Taip pat nurodė, kad gyvena viena, jokių paskolų ar įsipareigojimų neturi, jai visiškai pakanka jos uždirbamų pinigų, taip pat ir išvykoms ar kelionėms. Trečiųjų asmenų teigimu, pateiki duomenys apie kreditorių pajamas neabejotinai patvirtina, jog jie turėjo pakankamai pinigų suteikti paskolas ieškovui ir atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kad šeimą išlaikė vienintelis ieškovas, neabejotina, kad gautas paskolas jis ir panaudojo šeimos poreikiams tenkinti.

242. Skolą trečiajam asmeniui L. P. 3500 Eur sumai ieškovas prašo pripažinti jo asmenine prievole. 2024 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog 2019 m. ieškovas, pas kurį ji dirba, paprašė paskolinti 3500 Eur akcijų pirkimui ir L. P. paskolino ieškovui asmeniškai, žodinio susitarimo pagrindu, padarydama pavedimą į ieškovo sąskaitą, teigia, jog pinigai negrąžinti, skolino 1?1,5?2 metų terminui. Pinigus yra skolinusi ir ankščiau, įmonės apyvartinėmis lėšomis, 1 000–1 500 Eur sumomis. Atsakydama į atsakovės atstovo klausimą, ar yra skolinusi asmeniškai ieškovui pinigus dėl jo sunkios finansinės padėties, nurodė, kad ne. Kadangi tarp šalių ginčo dėl šios paskolos nėra, trečiojo asmens paskola 3 500 Eur pripažįstama asmenine ieškovo prievole (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).

243. CK 3.126 straipsnyje yra numatyta, jog sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Pažymėtina, jog ieškovas ieškinį teismui pateikė 2022 m. gegužės 9 d., o patikslintą ieškinį, kuriame įtraukė reikalavimus dėl prievolių tretiesiems asmenims ? J. G., E. J., R. J. ir R. P. ? tarp šalių padalijimo pateikė tik 2023 m. rugsėjo 11 d. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, jog prievolė J. G. yra 7 320 Eur. 2023 m. lapkričio 6 d. tretieji asmenys pateikė atsiliepimą į ieškinį, pasisakydami dėl kreditorinių reikalavimų padalijimo. Atsiliepime buvo nurodyta, jog prievolė J. G. sudaro 21 850 Eur. 2023 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio metu teismui pasiteiravus, kodėl ieškovo ir trečiojo asmens nurodomos paskolos sumos nesutampa ir ar ieškovas nežino kokias tiksliai sumas skolinosi, ieškovas nurodė, kad galimai nurodė netiksliai, jo sesuo J. G. turi susirašiusi tikslias sumas ir tik 2023 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui patikslintą ieškinio reikalavimą skolą J. G., nurodydamas 17 750 Eur. Tretieji asmenys ? J. G., E. J., R. J. ir R. P. ? 2024 m. vasario 7 d. pareiškė savarankiškus reikalavimus, kur J. G. kreditorinį reikalavimą sumažino iki ieškovo nurodomo skolos dydžio, t. y. 17 750 Eur, prašydami padalinti tarp šalių prievoles kreditoriams ir priteisti atitinkamas sumas, vadovaudamiesi ieškovu patikslintu ieškinio reikalavimu, įvertinus tai, nuo kada teismas nustatys santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinių teisių pasekmių sukėlimo momentą. Tretieji asmenys savarankiško reikalavimo 8 punkte nurodo, jog palaiko savo pirmame atsiliepime nurodytas sumas ir teigia, jog akivaizdu, kad ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytos sumos sutampa, tik ar skolinti pinigai buvo šeimos poreikiams ar asmeniniams poreikiams, teigia, jog šiuo atveju geriau žino pačios šalys. Pažymi, jog sumas skolino nesigilindami, ar ta pinigų suma bus panaudota bendriems šeimos poreikiams ar atskirai vieno iš jų poreikių tenkinimui. Teismas atkreipia dėmesį, jog pradiniame atsiliepime J. G. nurodoma skola buvo 21 850 Eur, po ieškovo patikslinto reikalavimo nurodžius 17 750 Eur skolos sumą, pareiškiant savarankišką reikalavimą, ši suma buvo pakoreguota pagal ieškovo patikslintą reikalavimą, nurodant 17 750 Eur skolos sumą. Kreditorę L. P. ieškovas į bylą įtraukė tik 2024 m. gruodžio 21 d., teismui pakartotinai teismo posėdžio metu išaiškinus pareigą nurodyti visus jam žinomus kreditorius.

244. Pažymėtina, jog ieškovą byloje atstovavo profesionali teisininkė advokato padėjėja Rasmina Martinaitienė. Teismui posėdžio metu pasiteiravus, ar ieškovui buvo išaiškinta pareiga vadovaujantis įstatymais nurodyti visus jam žinomus kreditorius, atstovė paaiškino, kad buvo, tačiau tokia buvo ieškovo pozicija. Teismo posėdžio metu po pareikštų kreditorinių reikalavimų teismui pasiteiravus, kodėl kreditoriai yra nurodomi ir įtraukiami į procesą praėjus daugiau nei metams laiko nuo ieškinio teismui pateikimo, ieškovas nurodė, jog tikėjosi su atsakove susitarti taikiai, tačiau atsakovei elgiantis nesąžiningai, t. y. pretenduojant į pusę renovacijos lėšų už jam asmeninės nuosavybės priklausantį turtą, teigia, jog jo pozicija, kad šalys turi pasidalinti ne tik turtą, bet ir skolinius įsipareigojimus.

245. Ieškovą su trečiaisiais asmenimis J. G., R. J. ir E. J. sieja giminystės ryšiai, t. y. ieškovo sesuo ir jos sūnūs, ieškovo sūnėnai. Trečiasis asmuo R. P. yra šeimos draugas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ieškovui atsakant į teismo užduotą klausimą, kokiu tikslu buvo imamos paskolos, ieškovas teigė, jog šeimos poreikiams: maistui, komunalinių paslaugų mokėjimui, būsto paskolai padengti, nekilnojamojo turto pirkimui, taip pat AB SEB bankas akcijų pirkimui. Ieškovas pateikia išsamų paaiškinimą dėl paimtų paskolų (2023 m. gruodžio 20 d. DOK 55522 priedas), nurodydamas, jog elgdamasis sąžiningai, prisiima, kad skolinti pinigai nuo 2019 m. lapkričio yra jo asmeninės skolos, kadangi tai darė savo noru, atkreipia dėmesį, kad skolinti pinigai buvo leidžiami maistui, būsto paskolai ir komunaliniams dengti to buto, kuriame gyveno S. su vaikais ir neprisidėjo prie šių išlaidų. Teigia, jog teismui priėmus sprendimą dėl vėlesnės nei 2019 m. lapkričio mėn. šalių bendro ūkio nevedimo datos, skolinti pinigai, kurie buvo leidžiami atsakovės ir vaikų maistui, komunalinių išlaidų mokėjimui, kurui, kurį naudojo atsakovė, važinėdama automobiliu, ir kitos išlaidos, turėtų būti priskiriama bendra skola ir grąžinti skolą turėtų kartu su atsakove lygiomis dalimis.

246. 2024 m. balandžio 4 d. teismas išklausė trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, paaiškinimus dėl paskolų ieškovui suteikimo. Visi tretieji asmenys patvirtino vieną aplinkybę – atsakovė tiesiogiai pokalbiuose su kreditoriais dėl paskolų suteikimo nedalyvavo. Tretieji asmenys J. G., R. J. ir E. J. paaiškino, jog pokalbiai dėl paskolų sutiekimo, esant sunkiai šalių finansiniai padėčiai, vykdavo pas ieškovo seserį, trečiąjį asmenį J. G. dažniausiai svetainėje, kur būdavo ir atsakovė, tačiau patvirtino, kad šeimos finansinius reikalus tvarkė ieškovas ir atsakovė į pokalbius nesikišo, dėl paskolos sumos ir grąžinimo termino tretieji asmenys tarėsi su ieškovu. Atsakydami, kodėl nebuvo pasirašytos rašytinės ar notarinės paskolos sutartys, tretieji asmenys nurodė, jog pasitikėjo ieškovu, nes yra artimi giminės, ir dėl konkretaus paskolų grąžinimo termino nesitarė, kai ieškovas galės, tada ir atiduos. J. G. paaiškino, kad ieškovui pinigus duodavo grynais, jam viešint pas ją Ispanijoje, tokiomis sumomis, kurias turėjo namuose grynaisiais, įduodavo į autobusiuką, kartu su siunta perduodama į Lietuvą. Teigia, jog 5 000 Eur paskolino ieškovui tėvų paveldėto turto sutvarkymui, vėliau ieškovui nurodžius, kad šie pinigai buvo panaudoti akcijų pirkimui. E. J. nurodė, kad dalis pinigų buvo pervesta bankiniais pavedimais ir dalis perduota grynais pinigais, ieškovo nurodoma 1 700 Eur suma 2016?11/12 mėn. Klaipėdoje.

247. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

248. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi, žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos CK 6.871 straipsnio 3 dalis.

249. Kasacinis teismas, aiškindamas nagrinėjamai bylai aktualias materialiosios teisės normas, yra pažymėjęs, kad paskolos teisinius santykius reglamentuojančio CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, atsižvelgiant į šių santykių specifiką, paplitimą, paskolos sutarties realinį pobūdį, įtvirtinta speciali sutarties paprastos rašytinės formos samprata, palyginus su ta bendrąja, kuri nustatyta CK 1.73 straipsnio 2 dalyje, 6.192 straipsnio 2 dalyje, ir nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tam, kad tarp šalių paskolos sutartis būtų laikoma sudaryta ir sutartį pasirašiusioms šalims atsirastų tam tikros teisės ir pareigos, turi būti įvykusi esminė sąlyga – pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas (CK 6.870 straipsnis), o sutarties turinys turi patvirtinti tokį faktą egzistuojant.

250. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, pažymėtina, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, 35 punktas).

251. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016 31 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad, įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai neturi pakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

252. Teismas, vertindamas kreditorių savarankiškus reikalavimus, pirma pasisakys dėl paskolos sandorių sudarymo, tada dėl šalių prievolių pobūdžio.

253. Pažymėtina, jog teismo siūlymu kreditoriai, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius jų finansinę padėtį, teigdami, kad jie turėjo finansines galimybes suteikti šalims paskolas šeimos poreikių tenkinimui. Šie duomenys patvirtina, jog kreditoriai lėšų turėjo.

254. Ieškovas į bylą pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, jog į ieškovo banko sąskaitą, R. P. vardu, 2019 m. liepos 25 d. buvo pervesta 4 500 Eur, 2019 m. birželio 28 d. pervesta 2 162 Eur ir 2019 m. birželio 10 d. buvo pervesta 3 500 Eur pavedimo paskirtyje nurodant žodį „paskola“. Ieškovas ir trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus patvirtino paskolos suteikimo faktą, trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovas skolinosi pinigus nekilnojamojo turto pirkimui ir, kadangi buvo seniai pažįstami, jokios rašytinės sutarties nepasirašė, ši paskola jam nėra gražinta. Ieškovas ieškinio patikslinime nurodė, jog šie pinigai buvo išleisti garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypo be pastatų, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, paskolinta buvo porai metų, su tikslu uždirbti iš nekilnojamojo turto vertės didėjimo. Pažymėtina, jog nors šalys paskolos sutarčiai viršijus 3 000 Eur nesudarė notarinės sutarties, bet, šiuos atveju, paskolos sutartis yra negaliojanti, tik jeigu sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais. Pavedimo paskirtyje yra nurodoma pavedimo tikslas ? „paskola“. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai viena šalis, atlikdama pinigų pervedimą, mokėjimo dokumente įvardija lėšų pervedimo paskirtį „paskola“, o kita šalis pervesdama lėšas priima ir nepareiškia jokių prieštaravimų dėl pervestų lėšų paskirties, tokie šalių veiksmai suponuoja pagrįstą tikimybę, jog pervedami pinigai yra paskolos sutarties dalykas. Įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu iš tikrųjų nesudarė paskolos sutarties ar tai buvo tariamas ar apsimestinis sandoris, byloje nėra pateikta, todėl teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, laiko ieškovo įrodyta, jog jis ir trečiasis asmuo žodžiu sudarė paskolos sandorį su R. P., todėl R. P. jam pervedė 10 162 Eur bankiniu pavedimu (CPK 178, 185 straipsniai).

255. Ieškovas į bylą pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, jog į ieškovo banko sąskaitą E. J. vardu 2015 m. gruodžio 30 d. buvo pervesta 1 000 Eur, 2016 m. spalio 25 d. pervesta 2 300 Eur, 2016 m. spalio 18 d. buvo pervesta 2 000 Eur, 2016 m. spalio 7 d. pervesta 2 000 Eur, 2019 m. lapkričio 28 d. pervesta 1 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodant žodį „paskola“. Ieškovas ir trečiasis asmuo duodamas paaiškinimus patvirtino paskolos suteikimo faktą, trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovas skolinosi pinigus, nurodydamas, jog materialinės gerovės pagerinimui – šeima pirko kambarį. Kadangi buvo giminės, jokios rašytinės sutarties nepasirašė, ši paskola jam nėra grąžinta. Ieškovas ieškinio patikslinime nurodė, jog šie pinigai buvo išleisti papildomo kambario pirkimui, adresu (duomenys neskelbtini), prijungus kambarį prie esamo buto. 1 700 Eur grynais pinigais jam buvo paduoti 2016? 11/12 mėn. Klaipėdoje. Nors dėl 7 300 Eur paskolos ieškovas ir trečiasis asmuo ir nesudarė notarinės paskolos sutarties, tačiau pavedimo paskirtyje yra nurodomas pavedimo tikslas ? „paskola“. Ieškovas ir trečiasis asmuo nurodo, jog 3 000 Eur iš 12 000 Eur skolos yra asmeninė ieškovo skola. Dėl 1 700 Eur grynųjų pinigų perdavimo (dalis trečiojo asmens iš 9 000 Eur prašomos pripažinti bendros šalių prievolės) tarp šalių rašytinės paskolos sutarties sudaryta nebuvo, tačiau ieškovas ir trečiasis asmuo šią aplinkybę patvirtino savo paaiškinimais. Nors atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose teigė, jog, vadovaujantis CPK 1.93 straipsnio 2 dalimi, įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, tačiau pažymėtina, jog trečiasis asmuo yra šio sandorio dalyvis ir asmuo, pareiškiantis savarankišką reikalavimą, o ne liudytojas, apklausiamas byloje. Nagrinėjamu atveju, šalys nesudarė paskolos sutarties kaip rašytinio dokumento, tačiau įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, negalioja. Todėl žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, yra galiojanti. Tačiau kilus ginčui dėl sandorio, sudaryto nesilaikius paprastos rašytinės sandorio formos, pagal įstatymą yra taikomi įrodymų leistinumo apribojimai (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis), tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškovas ir pats paskolos davėjas E. J. pripažįsta paskolos sudarymo ir pinigų perdavimo faktą. Įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu iš tikrųjų nesudarė paskolos sutarties, ar tai buvo tariamas ar apsimestinis sandoris, byloje nėra pateikta, todėl teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus, laiko ieškovo įrodyta, jog jis ir trečiasis asmuo žodžiu sudarė paskolos sandorį su R. P., todėl E. J. jam pervedė bankiniu pavedimu 8 300 Eur ir 3 700 Eur perdavė grynais, viso ? 12 000 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

256. Jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos CK 6.871 straipsnio 3 dalis. Sandorio formos nesilaikymas daro tokį sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis) ir jam taikomos šios pasekmės (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo J. G. atsiliepime į pradinį ieškovo patikslintą ieškinį nurodė, jog jos brolis turėjo finansinių sunkumų, jos finansinė padėtis buvo gera, ji, šalių prašymu, neretai skolindavo jiems didesnes ar mažesnes sumas šeimos poreikiams tenkinti. Dėl paskolų grąžinimo šalys sutarė, kad pinigai bus grąžinti pagal pareikalavimą arba kai šalys turės galimybę juos grąžinti. Pateikė savo užrašų knygutės kopijas, kur nurodoma, jog laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. paskolino (užrašuose nurodoma „V.“) atitinkamas sumas, neviršijančias 3 000 Eur, viso – 14 300 Eur, 2018 m. tėvų butui 5 000 Eur, paminklui 4 100 Eur. Ieškovui pateikus patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kreditorinių įpareigojimų, ieškovas 4 100 Eur skolos sumos neįtraukė, tretiesiems asmenims reiškiant savarankiškus reikalavimus, J. G. taip pat patikslino reikalavimą, neįtraukdama 4 100 Eur sumos. Ieškovas ir trečiasis asmuo pripažino, jog ieškovas grąžino 1 550 Eur suteiktos paskolos. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos buvo suteikiamos, perduodant sumas, neviršijančias 3 000 Eur, teismas sprendžia, jog šios paskolos sutartys turėjo būti rašytinės, notarinės formos nebuvo reikalaujama paskolai neviršijant 3 000 Eur. J. G. prašo 7 320 Eur priteisti dalimis iš šalių, esant solidariai prievolei, o 14 530 Eur, kuri yra asmeninė ieškovo skola, priteisti iš jo asmeniškai. Nagrinėjamu atveju, šalys nesudarė paskolos sutarties kaip rašytinio dokumento, tačiau įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, negalioja. Nors teismui ir kelia abejonę pirmame patikslintame ieškinyje nurodytos paskolos J. G. sumos (7 320 Eur) neatitikimas su patikslintame ieškinyje nurodoma 17 750 Eur suma, bet tiek ieškovui, tiek J. G. pripažįstant, jog tokia paskola suteikta buvo, įrodymų patvirtinančių, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu iš tikrųjų nesudarė paskolos sutarties, ar tai buvo tariamas ar apsimestinis sandoris, byloje nėra pateikta, todėl teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, laiko ieškovo įrodyta, jog jis ir trečiasis asmuo žodžiu sudarė sudarė paskolos sandorį su J. G., todėl J. G. jam laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2023 m. perdavė grynais 17 750 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

257. Ieškovas nurodo, jog R. J. su atsakove bendra skola yra 3 500 Eur. 2 000 Eur buvo skolinta 2018 m. vasarą ir 1 500 Eur skolinta 2019 m. vasarą, šalims svečiuojantis pas ieškovo seserį Ispanijoje. Pinigai išleisti šeimos poreikiams. Asmeninė jo skola – 1 500 Eur, kuri buvo suteikta jam 2020 metais, viešint pas seserį Ispanijoje, pinigai išleisti AB SEB bankas akcijų pirkimui. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir trečiasis asmuo pateiktame rašte prie atsiliepimo ir teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad paskolos buvo suteikiamos perduodant sumas neviršijančias 3 000 Eur, teismas sprendžia, jog šios paskolos sutartys turėjo būti rašytinės, notarinės formos nebuvo reikalaujama, paskolai neviršijant 3 000 Eur. Nagrinėjamu atveju, šalys nesudarė paskolos sutarties kaip rašytinio dokumento, tačiau įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, negalioja. Įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas su trečiuoju asmeniu iš tikrųjų nesudarė paskolos sutarties, ar tai buvo tariamas, ar apsimestinis sandoris, byloje nėra pateikta, todėl teismas, įvertinęs ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, laiko ieškovo įrodyta, jog jis ir trečiasis asmuo žodžiu sudarė paskolos sandorį su R. J., todėl R. J. jam laikotarpiu nuo 2018?2020 m. perdavė grynais 5 000 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).

258. Ieškovas teigia, jog paskolos sandoriai su kreditoriais, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, E. J., R. J., J. G. ir R. P., buvo sudaryti santuokos metu ir žinant atsakovei. Ieškovo teigimu, pinigai buvo gauti ne asmeninių ieškovo poreikių tenkinimui, o šeimos poreikių tenkinimui, todėl nutraukiant santuoką ieškovas prašo šias prievoles pripažinti dalinėmis, kurias asmeniškai po santuokos nutraukimo lygiomis dalimis mokės tiek ieškovas, tiek atsakovė. Prievolių dydžio padalijimą ieškovas išskirsto, atsižvelgiant į teismo nustatytiną datą, nuo kurios teismas nustatys, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukėlė teisines pasekmes.

259. Dėl prievolių kreditoriams pripažinimo dalinėmis atsakovė laikosi pozicijos, jog jai nebuvo ir iki esamo laiko nėra žinoma, kad: 1) ieškovas, deklaruojamus kaip realius ir įvykusius paskolos sandorius iš tiesų sudarė; 2) iš jų gautos pinigų sumos būtų buvusios panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. Be to, 3) ieškovė nedavė sutikimo, būtino šiems sandoriams sudaryti, kadangi paskolos sandoriai nepatenka į CK 3.92 straipsnio 2 dalyje numatytus sandorius, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas ir priešingai, CK 3.92 straipsnio 3 dalis nustato prezumpciją, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Išimtiniais atvejais, kai delsimas padarytų esminės žalos šeimos interesams, o kitas sutuoktinis negali išreikšti savo sutikimo dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, sandorį sutuoktinis gali sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo šio kodekso 3.32 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Esamu atveju tokių aplinkybių buvimo nei patikslintame Ieškinyje 2, nei Patikslintame Ieškinyje 3 ieškovas nenurodo, tuo tarpu cituojamo straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra. Esamu atveju, ieškovas į bylą duomenų, kad nurodyti sandoriai buvo sudaryti gavus atsakovės sutikimą arba toks sutikimas buvo duotas po sandorių sudarymo per įstatymo nustatytą terminą, nepateikė, o tai reiškia, kad šiuo atveju, jei ieškovo deklaruoti sandoriai įvyko iš tikrųjų, iš jų kylančios prievolės sutinkamai su nurodytu teisiniu reglamentavimu turi būti pripažintos asmeninėmis ieškovo prievolėmis.

260. Pažymėtina, jog išklausius trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, jie visi pripažino aplinkybę, jog tiesiogiai su atsakove dėl paskolos dydžio, grąžinimo termino, paskolos suteikimo nei vienas iš kreditorių asmeniškai nebendravo. E. J., R. J., J. G. ir R. P. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog finansus šeimoje tvarkė ieškovas, su juo tiesiogiai ir bendravo dėl paskolų ir jų dydžių suteikimo. R. P. teigė, jog atsakovei apie paskolą turėjo būti žinoma, nes jie su ieškovu yra šeima. Tretieji asmenys E. J., R. J., J. G. teigė, jog apie pinigų paskolinimą buvo kalbama šalims viešint pas ieškovo seserį J. G., esant Ispanijoje, kur toje pačioje patalpoje būdavo ir atsakovė, kuri pokalbiuose nedalyvaudavo, bet, trečiųjų asmenų teigimu, pokalbius girdėjo. Nei vienas iš kreditorių atsakovei tiesiogiai pinigų neperdavė, pavedimai irgi buvo atlikti į ieškovo sąskaitą, nei vienas iš kreditorių asmeniškai dėl paskolos grąžinimo į atsakovę taip pat nesikreipė. Apie turimus kreditorinius įsipareigojimus ieškinio patikslinimą su nurodomomis sumomis, kurios buvo tikslinamos po kreditorių atsiliepimo pateikimo, ieškovas procesiniuose dokumentuose pirmą kartą nurodė tik 2023 m. rugsėjo 9 d., pateikdamas patikslintą ieškinį, nors įstatyminė pareiga yra nurodyti visus kreditorius, tiek bendrus, tiek asmeninius, teikiant teismui procesinius dokumentus, ko ieškovas nepadarė. Taip pat pažymėtina, jog 3 iš 4 kreditorių yra ieškovo artimieji – sesuo ir sūnėnai, R. P. ? šeimos draugas, o rašytinių ar notarinių paskolos sutarčių tarp šalių ir kreditorių sudaryta nebuvo. Byloje tiesioginių ar išvestinių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog trečiųjų asmenų skolintos lėšos buvo tiesiogiai panaudotos šalių šeimos poreikių tenkinimui ar nekilnojamojo turto pirkimui, ieškovas nepateikė.

261. Pažymėtina, kad vertinant civilinės teisės pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius visuomet taikytinas protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnio), t. y. šalies elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus ir atidaus žmogaus elgesį, esant analogiškoms aplinkybėms. Ši sąžiningumo pareiga reiškia, jog pirmiausia pats asmuo, sudarydamas sandorį ar atlikdamas vieną ar kitą teisinį veiksmą, turi būti pakankamai rūpestingas ir atidus, elgtis, kaip bonus pater familias, nes kiekvienas civilinių santykių dalyvis, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, pirmiausia privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, jis turi apsvarstyti galimus jo teisinius padarinius, o abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo. Jeigu jis to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir aplaidžiai, o veikdamas tokiu būdu, jis pats prisiima ir galimus savo veiksmų padarinius (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

262. Teismas, įvertinęs šalių, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškų reikalavimų paaiškinimus, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, nurodyta 225 sprendimo punkte, ir atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta 254-260 sprendimo punktuose, konstatuoja, jog nei ieškovas, nei tretieji asmenys neįrodė, kad jo sudarytos paskolos sutartys su trečiaisiais asmenimis ? E. J., R. J., J. G. ir R. P. ? buvo bendros šalių prievolės, sudarytos šeimos poreikiams tenkinti, ir kad atsakovė apie šias paskolas žinojo, ar, vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 6 dalimi, sužinojusi apie ieškovo prisiimtas prievoles atsakovė būtų patvirtinusi ar davusi savo sutikimą paskolos sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymui. Priešingai, tretieji asmenys savo atsiliepime į ieškovo ieškinio reikalavimus dėl kreditorių reikalavimų nurodė, jog tretieji asmenys pinigų sumas skolino nesigilindami, ar ta pinigų suma bus panaudota bendriems šeimos poreikiams, ar atskirai vieno iš jų poreikiams tenkinti, ir, šiuo atveju, geriau žino pačios šalys (2024 m. sausio 15 d. kreditorių pateiktas atsiliepimas DOK-2483, 5 punktas).

263. Teismo vertinimu, tiek ieškovas, tiek tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, sudarydami paskolos sutartis, viršijančias 600 Eur ir 3000 Eur, bei nepasirašydami rašytinės / notarinės paskolos sutarties, tiek su ieškovu, kuris šį faktą pripažįsta, tiek su atsakove, kuri šių paskolų nepripažįsta, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, todėl teismas, vadovaudamasis byloje esančių įrodymų visetu, teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, jog trečiųjų asmenų ? E. J., R. J., J. G. ir R. P. ? ieškovui suteiktos paskolos yra jo asmeninės skolos ir jos priteistinos iš ieškovo trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, naudai (CPK 178 ir 185 straipsniai).

264. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti jam asmeninės nuosavybės teise AB SEB banko akcijas, nurodydamas, jog jos buvo įsigytos jau šalims gyvenant skyrium, po 2019 m. lapkričio 1 d. ir įsigytos už jo asmenines skolas iš savo giminių ? sesers J. G. ir sūnėno R. J. bei kitų asmenų. 2023 m. gruodžio 21 d., tikslindamas ieškinio reikalavimą dėl kreditorinių reikalavimų, ieškovas nurodė, jog 2 000 Eur, paskolinti iš E. J., buvo išleisti akcijų pirkimui, 1 500 Eur, paskolinti iš R. J., buvo išleisti akcijų pirkimui, 5 000 Eur, paskolinti iš J. G., buvo išleisti akcijų pirkimui, 3 500 Eur, paskolinti iš L. P., buvo išleisti akcijų pirkimui. Ieškovas į bylą pateikia duomenis, patvirtinančius, kad už akcijas buvo apmokėta laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 31 d., ieškovo nurodoma 14 353,61 Eur suma. Abi šalys nurodo vienodą akcijų vertę – 15 000 Eur. Pažymėtina, jog teismas ieškovo sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, pripažino asmeninėmis ieškovo paskolomis. Iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų į bylą rašytinių įrodymų nustatyta, jog akcijos buvo pirktos už skolintas lėšas, ieškovo kreditoriams suteikus jam paskolas, todėl už asmenines skolas pirktos AB SEB banko akcijos (15 000 Eur vertės) pripažįstamos asmenine ieškovo nuosavybe ir tarp šalių nedalintinos (CK 3.89 straipsnio 7 dalis).

265. Ieškovui atsakovės mokėtina kompensacijų suma už tenkančią turto dalį sudarytų 55211,68 Eur (53 117,93 Eur + 1 593,75 Eur + 500 Eur), atsakovei ieškovo mokėtina suma sudarytų 45801,52 Eur (19 700 Eur + 4 467,50 Eur + 6 750 Eur + 4833,90 Eur + 1 449 Eur + 8 601,12 Eur). Atlikus priteistinų kompensacijų įskaitymą už anksčiau priteistą turtą (butus, transporto priemonę, žemės sklypus, garažą, kilnojamąjį turtą), ieškovui iš atsakovės priteistina 9410,16 Eur piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį (55211,68 Eur – 45801,52 Eur).

Dėl kitų šalių argumentų.

266. Pažymėtina, jog ieškinyje ir priešieškinyje šalys iš pradžių formulavo ir galimus kitus reikalavimus, tačiau vėliau jų nebereiškė, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako. Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

267. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje nustatyta laikina ieškovo V. J. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. J., A. J. ir I. J. tvarka ir laikino išlaikymo dydis.

268. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo nėra skubiai vykdoma, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto 2022 m. liepos 1 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, galiojimas pratęsiamas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

269. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1-2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

270. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 5 858,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (3 058 Eur žyminis mokestis už ieškinį, 94 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (f. 1, e. b. l. 51; 72; 118; f. 2, e. b. l. 113; f. 4, e. b. l. 74), 2 300 Eur išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (f. 16, e. b. l. 121), 401,25 Eur už naudojimosi butu tvarkos nustatymą ir nekilnojamojo turto vertinimą, 5,28 Eur Registrų centrui (f. 8, e. b. l. 171; 175-176).

271. Atsakovė pateikė įrodymus, jog patyrė 6 330 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 Eur žyminis mokestis už priešieškinį (f. 12, e. b. l. 235), 5 225 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (f. 16, e. b. l. 183), 1 100 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą (f. 13, e. b. l. 110-111).

272. Trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, atstovė advokato padėjėja Santa Černiūtė pateikė duomenis, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, patyrė 1 800 Eur advokato padėjėjos teisinės pagalbos išlaidų (720 Eur ir 1 080 Eur, už savarankišką reikalavimą trečiasis asmuo J. G. sumokėjo 899 Eur žyminio mokesčio (f. 16, e. b. l. 84, 138, 139).

273. Teismas, įvertinęs šalių patirtas advokatų pagalbos išlaidas, atsižvelgdamas į 2004 m. gegužės 2 d. LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, atstovavimą teismo posėdžiuose, sprendžia, kad ieškovo, atsakovės ir trečiųjų asmenų advokatų teisinei pagalbai apmokėti pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos, todėl teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

274. Pažymėtina, jog ieškovas teismui pateikęs ieškinį ne vieną kartą jį tikslino, reiškė papildomus reikalavimus už kuriuo primokėdavo žyminį mokestį. 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas konstatavo, jog ieškovas yra sumokėjęs daugiau žyminio mokesčio, nei reikia pagal reiškiamus reikalavimus, t.y. 3058 Eur. 2024 m. gegužės 10 d. reikalavimo tikslinimu ieškovas papildomai pareiškė reikalavimą dėl papildomos 967,25 Eur kompensacijos už būsto paskolą ir žemės mokesčius priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas reiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 33529,60 Eur kompensacijos, todėl ieškovui patikslinus reikalavimą laikytina, jog jo prašomos kompensacijos suma yra 34496,85 Eur. Ieškovas patikslintu ieškiniu jam prašo priteisti turto ir kompensacijų sumoje 203296,85 Eur. Pažymėtina, kad reikalavimas nustatyti šalių prievolės kreditoriams pobūdį yra neturtinis reikalavimas susijęs su santuokos nutraukimo pasekmėmis. Pagal ieškovo reiškiamą turtinį (203296,85 Eur) ir 2 neturtinius reikalavimus 214 Eur), byloje ieškovo mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2714 Eur (2500 Eur+214 Eur). 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi teismas priėmė ieškovo reikalavimo atsisakymą dalyje dėl 2221,61 Eur reikalavimo atsisakymo ir šioje dalyje bylą nutraukė, už šį reikalavimą mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 50 Eur. Ieškovui atsisakius dalies reikalavimo, ieškovui grąžintina 75 procentai nuo 50 Eur – 37,50 Eur. Ieškovui sumokėjus daugiau žyminio mokesčio negu reikėjo, permokėta dalis 344 Eur (3058 Eur – 2714 Eur) jam taip pat grąžintina, viso ieškovui grąžintina 381,50 Eur žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Ieškovas taip pat sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Laikytina, jog iš viso už reiškiamus reikalavimus ir kitus procesinius veiksmus ieškovo sumokėta žyminio mokesčio suma sudaro 2770,50 Eur (2714 Eur - 37,50 Eur + 94 Eur), ir jo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma viso sudaro 5477,03 Eur (2770,50 Eur+2 300 Eur+401,25 Eur+5,28 Eur).

275. Ieškovas reiškia 6 materialinius reikalavimus – dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo vaikams priteisimo, dėl plano patvirtinimo dėl buto (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, reikalavimą dėl turto tarp sutuoktinių padalijimo, reikalavimą dėl prievolių tarp sutuoktinių paskirstymo (100 procentų : 6 reikalavimų ? 16,67 procentai tenkantys kiekvienam reikalavimui). Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinti apie 36 proc. ieškinio reikalavimų (kiekvieną reikalavimą apskaičiuojant atitinkamai patenkinto reikalavimo daliai nuo 16,67 procento).

276. Atsakovė atsiliepimu/priešieškiniu reiškia 4 materialinius reikalavimus – turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turtinį reikalavimą dėl kompensacijos už renovaciją priteisimo ir turtinį reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. 3 atsakovės reikalavimai buvo patenkinti iš esmės, 1 reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo atmestas, todėl laikytina, jog patenkinta 75 procentai priešieškinio reikalavimų (100 procentų: 4 reikalavimų ? 25 procentai tenkantys kiekvienam reikalavimui). Tai, jog neturtinė žala ieškovei priteista pusės jos nurodytos sumos, pagal kasacinio teismo praktiką laikoma, jog reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra patenkintas iš esmės.

277. Pastarosios ieškovo ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tiek dėl ieškinio tiek dėl priešieškinio, todėl paskirstytinos pagal ieškinio ir priešieškinio išnagrinėjimo rezultatą tokiu būdu: pusė kiekvienos iš šalių išlaidų skirstoma pagal ieškinio rezultatą (ieškinys patenkintas 36 procentus), pusė – pagal priešieškinio rezultatą (patenkinta 75 procentai priešieškinio). Todėl iš ieškovo patirtų 5477,03 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (2738,52 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį patenkinus 36 procentus, o priešieškinį patenkinus 75 procentus, ieškovui iš atsakovės priteisiama 985,87 Eur (2738,52 x 36) pagal ieškinį ir 684,63 Eur (2738,52 x 25) pagal priešieškinį aptariamų bylinėjimosi išlaidų, viso – 1670,50 Eur. Taip pat iš atsakovės patirtų 6 330 Eur minėtų bylinėjimosi išlaidų, pusė (3165 Eur) skirstoma pagal ieškinio išnagrinėjimo baigtį, o kita pusė – pagal priešieškinio. Ieškinį patenkinus 36 procentus, o priešieškinį patenkinus 75 procentus, atsakovei iš ieškovo priteisiama 2025,60 Eur (3165 x 64) pagal ieškinį ir 2373,75 Eur (3165 x 75) pagal priešieškinį aptariamų bylinėjimosi išlaidų, viso 4399,35 Eur. Apibendrinant ieškovui iš atsakovės priteisiama 1670,50 Eur (985,87 Eur +684,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 4399,35 Eur (2025,60 Eur +2373,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Šias sumas įskaičius, atsakovei iš ieškovo priteistina 2728,85 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo nesusidarė.

278. Atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas buvo patenkintas ir prievolės tretiesiems asmenims E. J., J. G., R. J. ir R. P. teismas pripažino asmeninėmis ieškovo prievolėmis ir jų prašomas priteisti sumas priteisė iš ieškovo, trečiojo asmens J. G. patirtos ir apmokėtos bylinėjimosi išlaidos 1800 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 899 Eur žyminio mokesčio, viso 2699 Eur priteistinos iš ieškovo V. J. trečiojo asmens J. G. naudai.

279. Atsakovei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo atidėtas 85 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už 3765 Eur kompensacijos priteisimą iki procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, o 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi teismas iš dalies atleido atsakovę nuo likusios 40 Eur žyminio mokesčio dalies už priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

280. Atsižvelgiant į tai, kad dalis – 75 proc. atsakovės priešieškinio buvo patenkintas (3 priešieškinio reikalavimai), į tai, kad atsakovei pateikiant teismui priešieškinį jai buvo atidėtas 85 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas už reikalavimą dėl 3765 Eur kompensacijos priteisimo ir šis atsakovės reikalavimas buvo patenkintas (už 3759,25 Eur mokėtinas žyminis mokestis yra 85 Eur), už atsakovės patenkintą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, žyminis mokestis sudaro 23 Eur ir atsakovė buvo atleista nuo dalies šio žyminio mokesčio mokėjimo, už išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo reikalavimą, kuris buvo patenkintas žyminis mokestis sudaro 203 Eur (750x12x3 procentai), todėl už atsakovės patenkintus 3 priešieškinio reikalavimus iš ieškovo valstybės naudai priteistina 311 Eur (85 Eur+23 Eur+203 Eur) atsakovės nesumokėto žyminio mokesčio suma (CPK 96 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovui grąžintina 381,50 Eur žyminio mokesčio permokėtina žyminio mokesčio suma, ji mažintina ieškovui iš valstybės priteistina 311 Eur suma, ir viso ieškovui grąžintina permokėta 70,50 Eur žyminio mokesčio suma. Kadangi atsakovė už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, atmetus šį ieškinio reikalavimą žyminis mokestis iš jos valstybei nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265, 268-269, 270 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ilinojaus Valstijoje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovo V. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo S. G. palikti pavardę – ,,G.“, ieškovui V. J. – ,,J.“.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. gegužės 16 d.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2022 m. gegužės 9 d., kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį dydžio išlaikymą iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos pervedant į atsakovės S. G. nurodytą banko sąskaitą. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti atsakovę S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. J., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai: 1) ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos pasibaigus mokymo/ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su atsakove suderintos vietos 17 val., iki pirmadienio, nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas, o šiems nevykstant, vaikus parveža namo iki 11 val., jeigu šalys nesusitaria kitaip; 2) ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. poriniais kalendoriniais metais Šv. Kūčių dieną, abi Šv. Kalėdų dienas ir pirmąją vaikų žiemos (Kalėdų) atostogų savaitę, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki paskutinės žiemos (Kalėdų) atostogų pirmos savaitės dienos 19 val.; 3) Naujų metų šventes vaikai švenčia su tuo iš tėvų su kuriuo praleidžia antrą Kalėdų atostogų savaitę atitinkamais metais; 4) ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. neporiniais kalendoriniais metais pirmąją ir antrąją Šv. Velykų dieną ir vaikų pavasario atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki vaikų pavasario atostogų paskutinės dienos 19 val.; 5) ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. poriniais kalendoriniais metais vaikų žiemos (vasario mėn.) ir rudens atostogų metu, pasiimdamas vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos pirmąją atostogų dieną 10 val. ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą iki vaikų atostogų paskutinės dienos 19 val.; 6) ieškovas su vaikais bendrauja kiekvienais metais du kartus po 15 kalendorinių dienų nepertraukiamai per vaikų vasaros atostogas, šių atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį, suderinęs su vaikų mama S. G.. Tokiu atveju tėvas pasiima vaikus iš su vaikų mama suderintos vietos nuo pirmosios bendravimo dienos 10 val. ir grąžina vaikus į su vaikų mama suderintą vietą arba vaikų gyvenamąją vietą paskutinę bendravimo dieną 19 val. Tėvas turi teisę atostogų metu, kai vaikų bendravimo tvarka nustatyta su juo, informavęs atsakovę pageidaujamam laikui išvykti su vaikais į užsienį. Kilus nesutarimui dėl vaikų vasaros atostogų grafiko, poriniais metais prioritetas teikiamas vaikų tėvo pageidavimui dėl grafiko, neporiniais metais prioritetas teikiamas vaikų mamos pageidavimui dėl grafiko; 7) tėvai kiekvienais metais vaikų gimtadienyje dalyvauja abu. Dėl vaikų gimtadienio vietos (šventės) tėvai iš anksto aptaria ir informuoja vienas kitą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba raštu prieš tris savaites iki vaikų gimtadienio; 8) ieškovas bendrauja su L. J., A. J. ir I. J. kiekvienais metais ieškovo gimimo dieną – birželio 22 dieną bei Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), paėmęs vaikus iš jų gyvenamosios vietos tos dienos 10 val., ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val., jeigu ta diena nesutampa su ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliu. Jeigu ši diena sutampa su ieškovo bendravimo su vaikais savaitgaliu, vaikai paimami ir grąžinami bendra bendravimo su vaikais tvarka. Kiekvienų metų gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį (Motinos dieną) bei atsakovės gimimo dieną – kovo 20 dieną vaikai praleidžia su mama. Ieškovas sudaro tam sąlygas, jeigu šios dienos sutampa su jo bendravimo su vaikais dienomis; 9) jeigu nustatytu bendravimo su vaikais metu tėvas bendrauti su vaikais negali ne dėl nuo vaikų mamos priklausančių priežasčių, šis bendravimo laikas nekompensuojamas. Dienos, kurias tėvas turėjo teisę praleisti su vaikais, tačiau nepraleido dėl savo kaltės, nekompensuojamos; 10) kitomis dienomis, tėvas turi teisę bendrauti su vaikais elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, trumposiomis SMS žinutėmis, „WhatsApp“, „Viber“, „Skype“ ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) bet kuriuo metu, netrukdant vaikų ugdymosi procesui ir poilsiui bei atsižvelgiant į vaikų norą ir užimtumą tuo metu; 11) Šalys netrukdo viena kitai bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Tėvai įsipareigoja, esant vaikams pas juos, užtikrinti kitam iš tėvų galimybę susisiekti ir pabendrauti su vaikais ryšio priemonėmis (telefonu, internetu); 12) Tėvai įsipareigoja užtikrinti vaikų būrelių ir sportinio ugdymo įstaigų lankymą (nuvykimą į užsiėmimus (būrelius) ir vaikų parvykimą į namus iš užsiėmimų) savo buvimo su vaikais metu; 13) Tėvas turi teisę dalyvauti ugdymo / mokymo įstaigose vykstančiose mokslo metų pradžios (rugsėjo 1-ąją) minėjime, tą dieną bendrauti su vaikais; 14) Vaikams susirgus esant su tėvu, jis turi informuoti apie tai vaikų mamą elektroninių ryšių priemonėmis žodžiu arba žinute ir sudaryti galimybes pasiimti vaikus ar nedelsiant pats juos pristatyti į gydymo įstaigą ar mamai; 15) Atvejais, kai tiesioginis bendravimas dėl ligos gydytojų nerekomenduojamas, tėvas su sergančiais vaikais bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis šiame susitarime nustatyta tvarka; 16) Jeigu aukščiau bendravimo tvarkoje nurodytomis dienomis ir / ar laikotarpiais, kuriais nustatyta tėvo teisė bendrauti su vaikais, šito padaryti negalima dėl nuo vaikų mamos priklausančių aplinkybių (kaltės), tokios dienos bus kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia mama dienų sąskaita abiejų tėvų susitarimu. Ši taisyklė taikoma ir kitoms sąlygoms: vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laikui derinti, nustatytų laikotarpių atostogų ar švenčių metu pakeitimui ir t. t.; 17) Vaikų tėvas savarankiškai domisi vaikų ugdymu, jų sveikata. Tėvas turi teisę gauti visą informaciją apie vaikus iš ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiūros (tame tarpe - naudojantis „e-sveikata“ informacinės sistemos suteikiama informacija) bei kitų įstaigų, lankyti vaikus mokykloje ar kitoje ugdymo įstaigoje. Vaikus pasiimti iš šių įstaigų ne šioje tvarkoje nustatytu laiku tėvas gali tik gavęs vaikų mamos sutikimą; 18) Pasikeitus kurio nors iš tėvų gyvenamajai vietai ir / ar telefono numeriui, apie tai ieškovas ir atsakovė privalo informuoti vienas kitą ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas. Ieškovas ir atsakovė vienas kitą informuoja ir / ar susitaria dėl bendravimo su vaikais būdo ir laiko telefonu, SMS žinutėmis, elektroniniais laiškais ar kitu jiems priimtinu būdu; 19) Vaikų mama privalo per protingą laikotarpį elektroninių ryšių priemonėmis informuoti vaikų tėvą apie vaikų sveikatos būklės pablogėjimą, nelaimingą atsitikimą, guldant vaikus (-ą) į ligoninę ir pan.; 20) Atsakovė išvykti nuolat gyventi už Lietuvos Respublikos ribų kartu su nepilnamečiais vaikais gali prieš tai susitarusi su vaikų tėvu dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, pateikusi duomenis apie būsimą savo ir vaikų gyvenamąją vietą bei gavusi raštišką vaikų tėvo sutikimą; 21) Iškilus nenumatytoms kliūtims ieškovui ar atsakovei įgyvendinti nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, šalys privalo viena kitą informuoti prieš 5 dienas arba nedelsiant, kai atsiranda nenumatytos kliūtys (liga, stichinė nelaimė ar kitos nenumatytos aplinkybės); 22) atsakovės ir ieškovo sutarimu, ieškovas gali bendrauti su vaikais ir kitomis dienomis.

Padalinti ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą bendrąja jungtine nuosavybės teise šalims priklausantį turtą sekančiai:

priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais baldais, buitine technika, namų apyvokos reikmenimis, 1/19 dalis negyvenamosios patalpos – automobilių saugojimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), 1/80 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 0,1054 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė 2898 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 594 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių bendra vertė 17 202,24 Eur (septyniolika tūkstančių du šimtai du eurai 24 centai).

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9410,16 Eur (devynių tūkstančių keturių šimtų dešimt eurų 16 centų) kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

Pripažinti, jog AB SEB banko akcijos, kurių vertė 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų), yra asmeninė ieškovo V. J. nuosavybė.

Priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3759,25 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 25 centų) kompensaciją už ieškovui priklausančio asmeninio turto pagerinimą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšomis.

Priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Pripažinti tarp ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 17 750 Eur (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17 750 Eur (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) skolą trečiajam asmeniui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti tarp ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) dydžio sumoje, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) skolą trečiajam asmeniui E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti tarp ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) skolą trečiajam asmeniui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Pripažinti tarp ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens R. P., gim. (duomenys neskelbtini), esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 10 162 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų) dydžio sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 10 162 Eur (dešimties tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų) skolą trečiajam asmeniui R. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti tarp ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens L. P., gim. (duomenys neskelbtini), esant sudarytus paskolos sutartinius santykius 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio sumai, nustatant, kad ši prievolė yra asmeninė ieškovo prievolė ir priteisti iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) skolą trečiajam asmeniui L. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovė S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lieka solidariais kreditoriaus AB SEB bankas skolininkais dėl prievolių, kylančių iš būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo.

Nustatyti ieškovo ir atsakovės tarpusavio prievolių, kylančių iš solidarios prievolės kreditoriui AB SEB bankui, pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo prievoles AB SEB bankui, kylančias iš kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita vykdo atsakovė, o jos įvykdytas prievolių kreditoriui įvykdymas ieškovo nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu atsakovei nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta ieškovo, ieškovas įgyja teisę reikalauti iš atsakovės jo įvykdytų prievolių pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2728,85 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus 85 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2699 Eur (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), permokėtą 70,50 (septyniasdešimt eurų 50 centų) žyminio mokesčio (sumokėto 2023 m. balandžio 17 d., įmokėta suma 1121 Eur) mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje: ZL74075.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikinos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitoje dalyje – dėl išlaikymo priteisimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešo registro tvarkytojams, tai yra Valstybės įmonei „Regitra“ ir „Registrų centras“.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė