Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-179-856/2023

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-10
Bylos Nr.: 2A-179-856/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00842-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Ieškovas: M. Č.
Atsakovas: T. Č.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-179-856/2023 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00842-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8675-1138/2022 pagal ieškovės M. Č. ieškinį atsakovui T. Č. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. Č., kuriuo prašo: 1) nutraukti ieškovės santuoką su T. Č. dėl atsakovo T. Č. kaltės; 2) priteisti ieškovei iš T. Č. 3 000 Eur neturtinę žalą; 3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti dabartinę jos pavardę – „Č.“; 4) nustatyti nepilnametės dukters A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 5) nustatyti šią atsakovo bendravimo su mažamete dukra tvarką: ribotą bendravimą iki dukrai sukaks ketveri metai, t. y. kad atsakovas bendrauja su dukra, atvykdamas pas ją kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) jos gyvenamojoje vietoje, bet be teisės jos išsivežti su savimi. D. A. sulaukus ketverių metų, teismo prašo nustatyti šią bendravimo tvarką su atsakovu T. Č.: a) kas antrą savaitgalį – nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. dukra A. bendrauja su jos tėvu T. Č. jos gyvenamojoje vietoje su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi atsižvelgiant į vaiko teises ir norus; b) kiekvienų metų R. K. Šv. Kalėdų antrą dieną ir R. K. Šv. Velykų antrą dieną nuo 12 val. iki 20 val. dukra A. bendrauja su jos tėvu T. Č. su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; c) dukters A. gimtadienį t. y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jos tėvu T. Č. lyginiais metais, su teise susitikimų metu dukrą pasiimti su savimi; d) kiekvienų metų vasaros atostogų metu po 14 dienų iš eilės birželio mėnesį, 14 dienų iš eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iš eilės rugpjūčio mėnesį (pagal šalių galimybes ir atsižvelgiant į vaiko norą) dukra A. praleidžia su jos tėvu T. Č.; e) nustatyti, kad dukters A. tėvas atsakovas T. Č. visą kitą laiką turi teisę neribotai bendrauti su dukra telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į dukters dienos režimą bei užimtumą, vaiko interesus; 6) priteisti iš atsakovo T. Č. materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukrai A. Č. po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymą pavesti uzufrukto teise valdyti ieškovei. Išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos; 7) priteisti iš atsakovo materialinio išlaikymo jo dukrai 10 800 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gegužės mėn.; 8) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. Č.. Po dukters gimimo jų santuokinis gyvenimas pašlijo: ieškovė viena rūpinosi dukra, nuolatos buvo išvargusi, atsakovas jai praktiškai visiškai nepadėdavo. Atsakovas 2019 m. gegužės mėnesį išvyko ir į namus negrįžo iki 2022 m. balandžio mėn. 2019 m. gruodžio 23 d. Norvegijoje atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė liko viena su vos dviejų mėnesių dukrele. Gyveno pas savo močiutę ir viena augino dukrelę. Finansiškai jai padėjo jos artimieji bei atsakovo motina. Ieškovė neturėjo galimybės dirbti, nes augino dukrelę.

3. 2022 m. balandžio mėnesį atsakovas grįžo. Jie susitiko, tačiau iš susitikimo tapo aišku, kad atsakovas nenori gyventi santuokoje, nenori bendrauti su dukrele. Atsakovas grįžo pas savo motiną ir ten gyvena. Ieškovė ir toliau gyvena pas savo močiutę kartu su dukrele. Atsakovas su dukrele susitiko vos du kartus. Nors ieškovė tikėjo jų santuoka, ne vienerius metus laukė atsakovo sugrįžtant, paaiškėjo, kad tik ieškovė norėjo gyventi santuokoje. Atsakovas nemato jų bendros ateities, ieškovė irgi nemato jų bendros ateities. Ieškovė nusivylė, nes į santuoką žiūrėjo rimtai. Manė, kad taip žiūrėjo ir atsakovas, nes jie 2018 m. rugpjūčio 11 d. sudarė ir bažnytinę santuoką. Šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl atsakovo elgesio, nes jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, paliko ieškovę su mažamete dukrele, neišlaikė šeimos materialiai, juos jungę dvasiniai ryšiai nutrūko visiškai, faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko taip pat. Jų santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes tokiu savo elgesiu atsakovas sugriovė santuoką. Sudarydama santuoką su atsakovu, ji tikėjo santuoka, sutuoktinių lojalumu, pagarba vienas kitam, rūpinimusi vienas kitu. Tačiau atsakovas elgėsi taip, kad sudaužė visus jos lūkesčius. Santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nesirūpinimo šeima, ignoravimo šeimos ir santuokos vertybių. Atsakovo elgesys teisės ir moralės požiūriu nepriimtinas, todėl prašo priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinę žalą.

4. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė su atsakovu gyveno atskirai. Per visą šį laiką atsakovas neteikė materialinio išlaikymo dukrai, materialiai padėjo atsakovo motina. Šalių nepilnametei dukrai į mėnesį reikalingos išlaidos: maistui – 200 Eur; drabužiams, avalynei – 160 Eur; higienos reikmėms – 110 Eur; vitaminams, vizitams pas gydytojus – 100 Eur; žaislams ir kitoms priemonėms vystymuisi – 90 Eur; pramogoms – 50 Eur; viso – 710 Eur. Ieškovė kas mėnesį gauna po 116,76 Eur išmoką vaikui, tokiu būdu vaiko išlaikymui kas mėnesį dar reikia 593,24 Eur. Ieškovė gyvena iš gaunamos 269,61 Eur socialinės pašalpos. Kadangi jai lėšų trūksta, ieškovei nuolat padeda jos motina, siųsdama jai finansinę pagalbą. Atsakovas neteikė išlaikymo dukrai A. nuo 2019 m. gegužės mėnesio, todėl teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai 10 800 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės iki 2022 m. gegužės mėnesio imtinai, t. y. už 36 mėnesių laikotarpį (2019 m. nuo gegužės mėn. – 8 mėn.; 2020 m. – 12 mėn.; 2021 m. – 12 mėn.; 2022 m. iki gegužės mėn. – 4 mėn., viso 36 mėn.; 300 Eur x 36 mėn.).

Atsiliepimas

5. Atsakovas T. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka, jog santuoka tarp jo ir ieškovės būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovo įsitikinimu, jo ir ieškovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims gyvenant kartu, laikui nuo santuokos sudarymo bėgant, pradėjo ryškėti gyvenimo vertybių skirtumai, skirtingas požiūris į šeimos pareigas, atsirado sunkumai vedant bendrą namų ūkį, tvarkant finansus. Situacija dar pablogėjo atsakovui pradėjus dirbti užsienyje. Nors kai atsakovas buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, šalių santykiai buvo pagerėję, vėliau jie visai nutrūko. Dėl to egzistuoja abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai 3 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovė nurodė tik deklaratyvias (hiperbolizuotas) aplinkybes apie tariamai patirtus išgyvenimus ir kitus nepatogumus, tačiau nepateikia jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

6. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės nurodomu išlaikymo dydžiu, nurodė, kad ieškovė tik abstrakčiai nurodė dukros poreikius ir jiems patenkinti reikalingas sumas, tačiau detaliau jų nepaaiškino ir nemotyvavo, nenurodė, ar jie yra būtini, pagrįsti ir racionalūs. Nepridėjo dukros išlaikymo išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų, nenurodė, kokia suma pati atsakovė prisideda prie dukros išlaikymo. Ieškovės gaunamų pajamų net neužtenka patenkinti ieškovės nurodomus nepilnametės dukros poreikius iš motinos pusės (300 Eur). Nors ieškovė deklaratyviai nurodė, kad jai materialiai padeda mama, tačiau nenurodė, kokio dydžio ir kaip dažnai jai yra teikiama mamos pagalba, taip pat nėra pridėti tai patvirtinantys dokumentai. Nors atsakovas dirba, tačiau turi daug būtinų išlaidų (buto nuoma, įsiskolinimo Sodrai mokėjimas, komunaliniai mokesčiai, išlaidos maistui ir kt.). Nepaisant to, atsakovas, atsižvelgdamas į savo finansines galimybes ir į nepilnametės dukros interesus, sutinka dukros išlaikymui skirti po 200 Eur kas mėnesį. Tokio dydžio išlaikymą atsakovas nepilnametei dukrai jau teikia savo noru. Laikantis įstatymų nuostatos, jog nepilnamečius vaikus turi išlaikyti abu tėvai, atsakovo manymu, būtinųjų poreikių patenkinimui šiai dienai nepilnametei dukrai užtektų 400 Eur per mėnesį. Be to, nepilnametei dukrai yra mokama 116,76 Eur per mėnesį valstybės išmoka, todėl bendrai nepilnametei dukrai skiriama 516,76 Eur per mėnesį.

7. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą, pažymėjo, jog ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad atsakovas nuo dukros gimimo neprisideda prie jos išlaikymo. Kadangi atsakovas išvyko į užsienį, ten buvo nuteistas ir atliko laisvės atėmimo bausmę, išlaikymą nepilnametei dukrai teikė per savo mamą L. Č. ir seserį I. M.. Atsakovo prašymu jo mama ir sesuo per banką pervesdavo ieškovei pinigus dukros išlaikymui, vėliau atsakovo mama pinigus siuntė per „Perlas“ terminalą. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą turėtų būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės M. Č. ir T. Č. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei M. Č. paliko pavardę „Č.“, atsakovui T. Č. – „Č.“; nustatė nepilnamečio vaiko A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama ieškove M. Č.; nustatė prašomą atsakovo T. Č. bendravimo su nepilnamete dukra A. Č. tvarką; priteisė iš atsakovo T. Č. nepilnamečiam vaikui A. Č. išlaikymą po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. birželio 29 d. iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo T. Č. nepilnamečiam vaikui A. Č. 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė ieškovę M. Č. dukros A. Č. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovei 1 030 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės atsakovui 400 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo 342 Eur žyminio mokesčio bei 11,20 Eur pašto išlaidų valstybei; priteisė iš ieškovės 11,20 Eur pašto išlaidų valstybei.

9. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimais, sprendė, jog atsakovas, būdamas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nepaneigė prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovė būtų kalta dėl santuokos iširimo, bylos duomenimis ji su atsakovu bendravo ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, vyko į Norvegiją, tai pat atsakovui grįžus į Lietuvą, todėl santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Teismas taip pat sprendė, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma, todėl nenustatė termino susitaikyti.

10. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti ieškovei jos prašomos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė deklaratyviai ir nurodo, jog neturtinę žalą patyrė dėl atsakovo patekimo į įkalinimo įstaigą, nenoro ir grįžus iš jos toliau tęsti šeimyninio gyvenimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas, vartojo medikamentus, jai buvo sutrikusi sveikata. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę šalys bendravo, net ir po bausmės atlikimo ieškovė norėjo toliau tęsti santuokinį gyvenimą. Atsakovas, be kita ko, teigė, jog santuokinis gyvenimas nesiklostė ir iki jo išvykimo į Norvegiją. Bylos duomenimis, net ir atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ieškovė toliau bendravo su atsakovo mama ir seserimi, ją palaikė draugai, įskaitant liudytoją S. G., taip pat T. G., V. K., E. P.. Nurodytų asmenų ji buvo remiama ir materialiai, dalies jų – emociškai, todėl pagrindo priteisti iš ieškovo neturtinę žalą atsakovei teismas nenustatė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo nepagarbų, žiaurių, niekinantį ar žeminantį elgesį, smurtavimą ieškovės atžvilgiu, keliamas konfliktines situacijas. Neturtinės žalos priteisimas, remiantis tik deklaratyviais ieškovės argumentais, nagrinėjamu atveju nebūtų teisingas ir sąžiningas.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, jos atlyginimas yra 740 Eur neatskaičius mokesčių, nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto ji neturi. Iki įsidarbindama ieškovė gaudavo 269,61 Eur socialinę pašalpą ir 116,76 Eur išmoką vaikui. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo sutartas atlyginimas – 1281,14 Eur ir priedai už darbo kokybę bei intensyvumą. Nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto jis taip pat neturi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atsakovo pajamos yra apie 1 000 Eur per mėnesį.

12. Spręsdamas dėl vaiko išlaikymui būtinos sumos dydžio, teismas pažymėjo, kad dalis išlaidų vaiko išlaikymui gali būti mažesnės nei nurodo ieškovė. Tam tikra dalimi gali būti mažinamos 200 Eur išlaidos maistui, taip pat, teismo vertinimu, trejų metų vaikui nėra būtinas internetas planšetiniame kompiuteryje ne namų teritorijoje (10 Eur). Tuo tarpu ieškovės nurodomos išlaidos gyvūnų išlaikymui apskritai nėra įrodytos, be to, teismas neturi jokios galimybės spręsti, jog gyvūnų auginimas yra susijęs vien su vaiko, o ne su ieškovės interesais ir pomėgiais. Teismas taip pat sprendė, kad nėra jokio pagrindo sutikti su argumentais, kad šalių dukrai reikalingi kassavaitiniai alergijos tyrimai, kainuojantys 155 Eur, ir dėl to priteistina išlaikymo suma turėtų būti didinama. Jokie bylos duomenys nepatvirtina būtinybės tokius tyrimus atlikti kiekvieną savaitę ar mėnesį. Svarbu ir tai, kad ieškovė, detalizuodama vaiko išlaikymui reikalingas lėšas, bylos nagrinėjimo metu buvo tik iš dalies nuosekli, nurodomos skirtingos sumos dukros poreikiams (pavyzdžiui, drabužiams, avalynei).

13. Įvertinęs nagrinėjamos bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, teismas sprendė, kad šalių dukrai apie 580-620 Eur suma per mėnesį, atsižvelgiant į jos šiandieninius poreikius, yra būtina ir pakankama.

14. Teismas vertino, jog iš atsakovo priteisus 270 Eur mėnesinį išlaikymą, įskaičiavus nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui skiriamą ir mokamą 80,50 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universalią išmoką vaikui („vaiko pinigus“) ar ieškovės iki įsidarbinimo gautą 116,76 Eur išmoką, atsakovei, atsižvelgiant į jos mažesnes gaunamas pajamas, prisidedant bent 230 Eur suma, vaiko poreikiai bus patenkinti. Juolab, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. (dar iki sprendimo įsiteisėjimo) išmoka vaikui nežymiai didės, mažės iš darbo teisinių santykių gaunamų pajamų apmokestinimas, o ir pati ieškovė gali dėti pastangas šiek tiek pasigerinti savo turtinę padėtį, imtis realių veiksmų gauti didesnį atlygį. Teismas, įvertinęs bylos šalių turtinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, byloje nustatytas aplinkybes, reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo A. Č. priteisė po 270 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. birželio 29 d. iki vaiko pilnametystės. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad šiek tiek didesnė išlaikymo dalis iš atsakovo priteisiama atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dėl šalių dukros priežiūros reikšmingą laiko tarpą nedirbo, jos integracija į darbo rinką sunkesnė, jos gaunamas atlyginamas yra mažesnis, šiandieninės galimybės pajamas ženkliai padidinti taip pat sunkesnės. Tačiau, pasikeitus turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo suma gali būti peržiūrėta teismo.

15. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas pažymėjo, kad iki ieškinio teismui pareiškimo atsakovas 2022 m. birželio 11 d. pervedė 300 Eur sumą, skirtą vaiko išlaikymui, tuo tarpu dar 200 Eur vaiko išlaikymui pervesti 2022 m. liepos 2 d., t. y. jau po ieškovės kreipimosi į teismą dienos, todėl įskaitytini į šiuo sprendimu priteistino išlaikymo apmokėjimo sumą. Iš L. Č. banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ji ieškovei nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. pervedė iš viso 1 025 Eur (50 Eur + 55 Eur + 50 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 100 Eur + 200 Eur + 70 Eur + 100 Eur). „Perlas Finance“ pinigų pervedimo kvitai rodo, kad atsakovo motina L. Č. nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 23 d. ieškovei pervedė 5 440 Eur. Atsakovo sesuo I. M. 2019 m. birželio 27 d. – 2019 m. gruodžio 20 d. ieškovei pervedė iš viso 450 Eur, o ieškovė jai pervedė 75 Eur (skirtumas yra 375 Eur). Nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovo sesuo ieškovei pervedė iš viso 445 Eur (iš kurių du kartus po 100 Eur pervesti šalių dukros ir ieškovės gimtadienių mėnesiais, mokėjimo paskirtyje nurodant „su gimimo diena“), todėl teismas laikė, kad 245 Eur suma laikytina susijusia ne su gimtadieniais. Nuo 2022 m. vasario 26 d. iki 2022 m. kovo 23 d. atsakovo sesuo ieškovei pervedė 230 Eur, iš kurių vėlgi 180 Eur suma laikytina susijusia ne su gimtadieniais. Teismas taip pat pažymėjo, kad L. Č. vėlesni pervedimai ieškovei matomi ir pačios ieškovės AB „Swedbank“ banko sąskaitos išraše, t. y. matyti, kad 2022 m. vasario 17 d. pervesta 100 Eur, 2022 m. kovo 4 d. – 100 Eur, 2022 m. kovo 15 d. – 50 Eur, 2022 m. balandžio 5 d. – 100 Eur.

16. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog vidutiniškai 200 Eur išlaikymo suma per mėnesį iš atsakovo iki ieškinio pareiškimo turėtų būti laikoma pakankama ir protinga A. Č. išlaikyti, atsižvelgiant į aukščiau teismo jau aptartas aplinkybes, taip pat į tik pastaraisiais metais itin smarkiai kilusią infliaciją, buvusias ženkliai mažesnes išlaidas išlaikymui, atsakovo galimybes teikti išlaikymą ir t. t. Tai reiškia, kad iki ieškinio teismui pareiškimo išlaikymo įsiskolinimas už tris metus, jo visai nemokant, sudarytų 7 200 Eur. Vis dėlto teismas nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo motinos ir sesers pervedamos piniginės lėšos ieškovei turėtų būti vertinamos kitaip, nei vaikui atsakovo prašymu teiktas išlaikymas. Tiek atsakovas, tiek jo motina liudytoja L. Č. nuosekliai tvirtino, kad lėšos buvo skirtos vaiko išlaikymui, kad atsakovas prašė padėti išlaikyti dukrą jam esant įkalinimo įstaigoje ir pačiam neturint galimybių tai padaryti. Teismas taip pat pažymėjo, kad pervedimai buvo nuolatiniai, periodiniai, duomenų apie turtinius santykius tarp ieškovės bei atsakovo motinos ir sesers, sudarytas sutartis byloje nėra. Vertinant tiek I. M., tiek ir L. Č. sąskaitos išrašus matyti, kad jų pervedimų suma kiekvieną mėnesį iš esmės sutampa su kiekvienu ankstesniu mėnesiu, o I. M., sveikindama su gimtadieniu, mokėjimo paskirtyje nurodydavo „su gimimo diena“, kas, teismo vertinimu, be kita ko, rodo, kad pervesti pinigai nebuvo dovana pačiai ieškovei. Teismas taip pat pažymėjo, kad anksčiau aptarta I. M., L. Č. ir atsakovo ieškovei pervesta suma paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo netgi viršija 7 200 Eur sumą, kas sudaro pagrindą spręsti, jog esant galimybei šalių dukrai buvo teikiamas netgi didesnis nei 200 Eur per mėnesį išlaikymas iš atsakovo pusės.

17. Išanalizavęs byloje esančius įrodymus teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis 2022 m. balandžio mėnesį šalių dukrai buvo teiktas tik 100 Eur dydžio išlaikymas, 2022 m. gegužės mėnesį nėra duomenų apie teiktą išlaikymą, o 2022 m. birželio 11 d. atsakovas ieškovei pervedė 300 Eur sumą, skirtą vaiko išlaikymui. Tuo tarpu teismo vertinimu tai, kad per paskutinius tris mėnesius iki ieškinio pareiškimo atsakovas šalių dukrai teikė tik 400 Eur išlaikymą, leidžia daryti išvadą, jog už 2022 m. gegužės mėnesį išlaikymas teiktas nebuvo (net ir atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais mėnesiais šalių dukrai iš atsakovo pusės pagal turimas galimybes per motiną ir seserį buvo teikiamas ir kiek didesnis išlaikymas). Tai sudarė pagrindą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkinti iš dalies ir iš atsakovo priteisti iš viso 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, o kitoje dalyje reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo atmesti.

18. Teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti jai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (reikalavimas atmestas, tenkinama 0 procentų reikalavimo), 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą (priteisiant 200 Eur, tenkinama 1,85 procento reikalavimo), taip pat tenkinama 90 procentų reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo, visiškai tenkinamas reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės (100 procentų), taip pat visiškai tenkinamas reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išvestinis reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (100 procentų). Įvertinęs tai, kad du turtiniai reikalavimai tenkinami tik maža dalimi, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas beveik visas (90 procentų) ir pilnai tenkinami neturtiniai reikalavimai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra tenkinama apie 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Teismas vertino, jog būtent tokia dalimi skirstomos bylinėjimosi išlaidos užtikrins šalių lygiateisiškumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, ypač įvertinus tai, kad didesnis ginčas byloje buvo kilęs dėl neturtinės žalos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, t. y. dėl turtinių klausimų.

19. Teismas vertino, kad šiuo atveju byla nėra itin sudėtinga, o procesinių dokumentų parengimas nereikalavo specifinių teisinių žinių, kurių neturėtų kiekvienas advokatas, ypatingai ženklių laiko sąnaudų. Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi klausimai dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, skolinių įsipareigojimų padalijimo, į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti kreditoriai, kiti suinteresuoti asmenys. Be to, atsakovas sutiko su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, o tarp šalių ginčas buvo kilęs dėl neturtinės žalos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei dėl atsakovo kaltės nutraukiant santuoką. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir pati byla nėra didelės apimties, ją sudaro tik vienas tomas, bylos nagrinėjimas nebuvo ilgas, posėdžių skaičius nedidelis, todėl teismas sprendė, jog pagrįstomis, protingomis ir sąžiningomis nagrinėjamu atveju gali būti pripažintos tik 2 000 Eur ieškovės atstovavimo išlaidos. Todėl, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 1 000 Eur (2 000 Eur x 0,50) atstovavimo išlaidų.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 800 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, atsižvelgiant į byloje atmestų ieškovės reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui priteisė 400 Eur (800 Eur x 0,50) atstovavimo išlaidų.

21. Teismas nurodė, kad ieškovė, kreipiantis į teismą, turėjo sumokėti iš viso 125 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 125 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei 90 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (sumokėjo 120 Eur, likusios dalies, t. y. 220 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog neturtiniai reikalavimai tenkinami pilnai, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas, yra pagrindas spręsti, kad iš nurodytos 340 Eur žyminio mokesčio sumos 250 Eur turi apmokėti atsakovas, o 90 Eur ieškovė. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 30 Eur žyminio mokesčio (120 Eur sumokėto žyminio mokesčio – 90 Eur mokėtino žyminio mokesčio), o valstybei iš atsakovo priteisė 220 Eur žyminio mokesčio (250 Eur mokėtina suma už neturtinius reikalavimus – 30 Eur ieškovei priteista suma). Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovai yra atleisti, iš atsakovo yra pagrindas priteisti 97 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (atsižvelgiant į priteistiną išlaikymo vertę) ir 25 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (atsižvelgiant į priteistiną išlaikymo įsiskolinimą, indeksavimą).

22. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismas patyrė 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į bylos aplinkybes, patenkintų ieškinio reikalavimų dalį, yra pagrindas, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo bei aukščiau aptartais kriterijais, iš šalių priteisti po 50 procentų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 11,20 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

23. Apeliaciniu skundu ieškovė M. Č. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovo T. Č. 3 000 Eur neturtinę žalą, 9 520 Eur išlaikymo jo dukrai A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.1. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, itin ribotai vertino tą aplinkybę, jog atsakovas, vos po metų santuokos, buvo nuteistas ir įkalintas. Tokios aplinkybės tikrai šokiruoja, nes ieškovė kūrė santuoką ne su tokiu žmogumi. Teismas nepagrįstai nevertino, kad tai turėjo įtakos ieškovės pergyvenimams, visiškai liko nevertinamos aplinkybės, jog ieškovė liko su ką tik gimusia dukrele, neturėjo būsto, darbo.

Žemesnės instancijos teismas

23.2. Su teismo sprendimu nepriteisti neturtinės žalos nesutinka dėl šių argumentų: atsakovas 2019 m. gegužės mėnesį išvyko ir į namus negrįžo iki 2022 m. balandžio mėnesio. 2019 m. gruodžio 23 d. atsakovas Norvegijoje buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio ieškovė liko viena su vos dviejų mėnesių dukrele. Viena augino dukrą. Gyveno pas savo močiutę. Finansiškai ieškovei padėjo jos artimieji bei atsakovo motina. Ieškovė neturėjo galimybės dirbti, nes augino dukrelę. Dėl atsakovo kaltės ieškovė gyveno sunkiai, nes pavargdavo ir fiziškai, ir psichologiškai, nes dėl atsakovo elgesio buvo palikta viena, jos niekas nepalaikė, jos artimieji buvo nusivylę jos pasirinkimu. Ieškovės lūkesčiai dėl tvirtos santuokos, gražaus santuokinio gyvenimo bliuško, bet ji naiviai tikėjo atsakovu ir jo labai laukė. 2022 m. balandžio mėnesį atsakovas grįžo. Šalys susitiko, tačiau iš jų susitikimo tapo aišku, kad atsakovas nenori gyventi santuokoje, nenori bendrauti su dukrele. Atsakovas grįžo pas savo motiną ir ten kurį laiką gyveno. Ieškovė ir toliau su dukra gyveno pas savo močiutę. Atsakovas su dukra susitiko vos du kartus. Nors ieškovė tikėjo jų santuoka, ne vienerius metus laukė atsakovo sugrįžtant, paaiškėjo, kad santuokoje norėjo gyventi tik ieškovė. Ieškovė nusivylė, nes į santuoką žiūrėjo rimtai. Manė, kad taip žiūri ir atsakovas, nes abu buvo sudarę bažnytinę santuoką. Šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas tik dėl atsakovo elgesio, nes jis buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, paliko ieškovę su mažamete dukrele, neišlaikė šeimos materialiai, šalis jungę dvasiniai ryšiai nutrūko visiškai, faktiniai santuokiniai ryšiai nutrūko taip pat. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes tokiu savo elgesiu atsakovas sugriovė santuoką. Pirmosios instancijos teismas tai pripažino, bet nepagrįstai nepriteisė ieškovei neturtinės žalos. Sudarydama santuoką su atsakovu ieškovė tikėjo santuoka, sutuoktinių lojalumu, pagarba vienas kitam, rūpinimusi vienas kitu. Tačiau atsakovas savo elgesiu „sudaužė“ visus ieškovės lūkesčius.

23.3. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimo, nes pagrindinį faktą – atsakovo nuteisimą už tyčinį nusikaltimą, ieškovė įrodė, o toks atsakovo elgesys yra visomis prasmėmis amoralus, žeminantis ir nepriimtinas. Ieškovė turėjo aiškinti savo draugams, artimiesiems, kodėl jos santuokoje vyksta tokie įvykiai. Ieškovė patyrė pažeminimą, gėdą iš aplinkinių, žinojusių, kad jos sutuoktinis ją su mažu vaiku paliko ir atlieka įkalinimo bausmę. Negana to, ieškovė bandė visiems paaiškinti ir įtikinti, kad atsakovas grįš ir vėl viskas bus gerai. Ieškovė patyrė gėdą ir pažeminimą dar kartą, nes atsakovas net nemanė grįžti gyventi į šeimą. Atsakovas savo elgesiu ieškovės reputaciją visiškai sunaikino, nes aplinkiniams ieškovė atrodė kaip bejėgis žmogus, o atsakovas gali elgtis su ja taip, kaip nori. Taigi, šie faktai byloje įrodyti, juos pripažįsta ir pats atsakovas. Todėl teismo argumentai, kad to nepakanka neturtinei žalai priteisti, nepriimtini.

Šalies argumentai

23.4. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio imtinai, t. y. už 36 mėnesių laikotarpį (2019 m. nuo gegužės mėnesio - 8 mėnesiai; 2020 m. - 12 mėnesių; 2021 m. - 12 mėn.; 2022 m. iki gegužės mėn. - 4 mėn., viso 36 mėn.). Kadangi teismo sprendimo dėl išlaikymo dukrai priteisimo ieškovė neskundė, todėl įsiskolinimo dydis būtų ne 10 800 Eur, bet 9 720 Eur (270x36 mėn.). Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, teismo prašo priteisti 9 520 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

23.5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo motinos L. Č. siųsti pinigai ieškovei buvo dukters išlaikymas, teiktas atsakovo. Tačiau atsakovas neteikė išlaikymo dukrai ir pats ieškovei žodžiu tai pripažino, bet teisme viską „apvertė“ sau naudinga linkme. Apie tai, kad atsakovas susitarė su savo motina L. Č. ir ji teikė išlaikymą jo prašymu, ieškovė išgirdo tik teisme. Tai tik pasiteisinimas nesumokėti ieškovei išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovo motina L. Č. pripažino, kad su atsakovu telefonu susisiekė tik po pusės metų nuo jo bausmės atlikimo laiko. Ieškovę rėmė finansiškai ne tik L. Č., bet ir ieškovės motina, draugai. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisingas ieškovės atžvilgiu: ieškovė viena užaugino dukrą, palaikė bausmę atliekantį atsakovą, siuntė jam paramą, už gautus iš savo motinos ir L. Č. pinigus važiavo jo lankyti, apmokėjo telefono pokalbių su atsakovu sąskaitas. Teismo išvada, kad tai buvo atsakovo teiktas išlaikymas dukrai, yra neteisinga.

23.6. Nesutiktina su teismo išvada, kad teismas patenkino tik 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, nes iš teismo sprendime pateiktų teismo skaičiavimų toks dydis nesusidaro, jis yra didesnis. Kadangi teismas šiuos skaičiavimus argumentavo gan apytikriai, jie kelia abejones. Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų dydį sumažino nepagrįstai, nesiremdamas Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R- 77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“.

24. Atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

27. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

28. Pažymėtina, kad įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (pvz., neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotina, jog santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės įprastai sukelia kitam sutuoktiniui atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu konstatuota, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. atsakovas, būdamas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, nepaneigė prezumpcijos dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, nesistengė išsaugoti šeimos, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovo teistumas ir buvimas įkalinimo įstaigoje turėjo įtakos ieškovės pergyvenimams, nes ieškovė liko su ką tik gimusia dukrele, neturėjo būsto, darbo, patyrė pažeminimą, gėdą iš aplinkinių, žinojusių, kad jos sutuoktinis paliko ją su mažu vaiku ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad sudarydama santuoką su atsakovu ieškovė tikėjo santuoka, sutuoktinių lojalumu, pagarba vienas kitam, rūpinimusi vienas kitu, ieškovė laukė atsakovo grįžtant į šeimą iš įkalinimo įstaigos, tačiau atsakovas į šeimą nebegrįžo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas, vartojo medikamentus, jai buvo sutrikusi sveikata, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovės paaiškinimus apie jos blogą fizinę, psichologinę būklę dėl patiriamų pergyvenimų patvirtino teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovės draugė S. G.. Todėl, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija vertina, kad labiau tikėtina, jog atsakovė dėl santuokos nutraukimo patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

31. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių santuokos trukmę, atsakovo turtinę padėtį (žr. skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 30 punktą), ieškovės tikėtinai patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės vienai likus gyventi su mažamete šalių dukra, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad 500 Eur neturtinės žalos dydis būtų protingas ir labiausiai atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą. Todėl yra pagrindas šioje dalyje skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

34. CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį, kai šalys šeimoje gyveno kartu, įrodinėjimo priemonės, ypač kai ieškovo paaiškinimai yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei – momentui, nuo kurio atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikui, nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 68 punktas). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

36. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

37. Vadovaujantis šia nurodyta kasacinio teismo praktika, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad atsakovas neteikė nepilnametei šalių dukrai reikalingo išlaikymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovė jai tekusios įrodinėjimo pareigos iš esmės neįvykdė (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Apeliantė nurodo, jog neskundžia teismo sprendimo dalyje dėl išlaikymo dukrai priteisimo, todėl įsiskolinimo dydis būtų ne 10 800 Eur, bet 9 720 Eur (270x36 mėn.), t. y. skaičiuojant 270 Eur išlaikymo dydį per mėnesį.

39. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiuo apeliacinio skundo argumentu, visų pirma pažymi, kad apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog vidutiniškai 200 Eur išlaikymo suma per mėnesį iš atsakovo iki ieškinio pareiškimo turėtų būti laikoma pakankama ir protinga nepilnametei dukrai išlaikyti. Kitaip tariant, apeliantė apeliacinio skundo argumentais neįrodinėja vaiko poreikių išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, t. y. kad jai per mėnesį būtų neužtekę atsakovo teiktų 200 Eur (neįskaitant valstybės mokamų vaiko pinigų dalies) nepilnametės dukros išlaikymui. Antra, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad būtų kreipusis į atsakovą (ar į jo mamą L. Č. bei seserį I. M.) ir prašiusi didesnės išlaikymo sumos skyrimo per mėnesį. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, I. M., L. Č. ir T. Č. ieškovei pervesta suma paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo netgi viršija 7 200 Eur sumą, kas sudaro pagrindą spręsti, kad esant galimybei šalių dukrai buvo teikiamas netgi didesnis nei 200 Eur per mėnesį išlaikymas iš atsakovo pusės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei protinga, nei racionalu reikalauti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 270 Eur per mėnesį, kadangi apeliantė neįrodė, jog nepilnametės dukros poreikiai laikotarpiu (nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. gegužės mėn.), už kurį ji prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo didesni nei nurodė pirmosios instancijos teismas.

40. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo motinos ir sesers pervedamos piniginės lėšos ieškovei turėtų būti vertinamos kaip vaikui atsakovo prašymu teiktas išlaikymas, tačiau iš esmės apeliaciniu skundu nepateikia jokių argumentų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas išsamiai ištyrė atsakovo mamos L. Č. ir jo sesers I. M. atsakovei pervestų lėšų dydį, pobūdį, laikotarpį, kuomet jos buvo pervestos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo mamos L. Č. ir jo sesers I. M. pervedimai buvo nuolatiniai, periodiniai, pervedimų suma kiekvieną mėnesį iš esmės sutampa su kiekvienu ankstesniu mėnesiu, o I. M., sveikindama su gimtadieniu, mokėjimo paskirtyje nurodydavo „su gimimo diena“, kas, be kita ko, rodo, jog pervesti pinigai nebuvo dovana pačiai ieškovei. Apeliantė, apeliaciniame skunde teigdama, jog atsakovo motinos ir sesers pervedamos piniginės lėšos ieškovei neturėtų būti vertinamos kaip vaikui atsakovo prašymu teiktas išlaikymas, neįrodė kitokios jai pervestų lėšų paskirties, t. y. kokiu kitu teisiniu pagrindu ieškovė periodiškai gavo pinigines lėšas iš atsakovo mamos ir sesers (pvz., prievoliniai santykiai ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad atsakovo mama ir jo sesuo periodiškai siuntė pinigines lėšas ne šalių nepilnametės dukros, bet ieškovės poreikiams tenkinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.237 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų arba negalinčius gauti jų išlaikymo. Vertinant minėtą įstatymo nuostatą bei atsižvelgus į bylos aplinkybes, t.y. į tai, kad atsakovas, kalėdamas įkalinimo įstaigoje, neabejotinai neturėjo galimybės teikti savo dukrai išlaikymo, tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog tuo laikotarpiu atsakovas prašė savo mamos ir sesers teikti išlaikymą už jį. Juolab, kad tiek atsakovas, tiek jo atstovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovei pervestus pinigus savo mamai ir seseriai jis turės grąžinti.

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą šioje dalyje (CPK 328 straipsnis), kurį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

43. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės ieškinys tenkintas 75 procentais (dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama 16,6 procentų reikalavimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinama 1,85 procento reikalavimo, dėl išlaikymo priteisimo tenkinama 90 procentų reikalavimo, reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkinami pilna apimtimi). Atsižvelgiant į nustatytas proporcijas, yra perskirstomos pirmosios instancijos teisme šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

45. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės patirtų 3 400 Eur atstovavimo išlaidų dydį sumažino nepagrįstai, nesiremdamas Rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 141 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nustatytu maksimaliu dydžiu.

46. Iš ieškovės į bylą pateiktos bylinėjimosi išlaidų detalizacijos nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 400 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurais sudaro: 1 400 Eur už ieškinio ir procesinių dokumentų paruošimą teismui, 800 Eur už susipažinimą su atsakovo atsiliepimu, įrodymų parengimą teismui, pasiruošimą teismo procesui, 1 200 Eur už atstovavimą teisme. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta minėtose teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pažymėtina, kad rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį – 4 451,25 Eur (2,5 x 1780,50 Eur) (Rekomendacijų 8.2 p.), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose – 178,05 Eur per valandą (0,1 x 1780,50 Eur) (Rekomendacijų 8.19 p.), už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai) – 178,05 Eur per valandą (0,1 x 1780,50 Eur) (Rekomendacijų 8.17 p.), už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus – 17,80 Eur per valandą (0,01 x 1780,50 Eur) (Rekomendacijų 8.18 p.), kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 178,05 Eur (0,1 x 1 780,50 Eur) (Rekomendacijų 8.20 p.).

47. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog ieškovės prašomos priteisti 3 400 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, neviršija Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, ieškinio turinį ir apimtį, teismo posėdžių trukmę, sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

48. Atsakovas nagrinėjamoje byloje patyrė iš viso 800 Eur atstovavimo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 550 Eur teisinio atstovavimo išlaidos, atsakovui iš ieškovės - 200 Eur teisinio atstovavimo išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2350 Eur teisinio atstovavimo išlaidos.

49. Ieškovė, kreipiantis į teismą, turėjo sumokėti 125 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 125 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei 90 Eur už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, iš viso 340 Eur (sumokėjo 120 Eur, likusios dalies, t. y. 220 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas). Atsižvelgiant į tai, kad neturtiniai reikalavimai tenkinti pilna apimtimi, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintas iš dalies (tenkinama 16,6 procentų reikalavimo), yra pagrindas spręsti, jog iš 340 Eur žyminio mokesčio sumos 265 Eur turi apmokėti atsakovas, o 75 Eur (90 Eur – 15 Eur (žyminio mokesčio dalis už 16,6 procentų tenkintą reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo)) - ieškovė. Todėl iš atsakovo ieškovei priteisiama 45 Eur žyminio mokesčio (ieškovės 120 Eur sumokėto žyminio mokesčio – ieškovės 75 Eur mokėtino žyminio mokesčio), o valstybei iš atsakovo priteisiama 220 Eur žyminio mokesčio (265 Eur atsakovo mokėtina suma už neturtinius reikalavimus – 45 Eur ieškovei priteista iš atsakovo suma). Atsižvelgiant į tai, kad už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ieškovė yra atleista, iš taip pat yra pagrindas priteisti iš atsakovo 97 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo ir 25 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

50. Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 395 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 350 Eur atstovavimo išlaidos ir 45 Eur žyminis mokestis), iš atsakovo valstybei priteisiamas 342 Eur žyminis mokestis.

51. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 22,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį (75 procentai), iš atsakovo priteisiamos 16,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš ieškovės – 5,60 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme

52. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Ieškovė, paduodama apeliacinį skundą, yra sumokėjusi 90 Eur žyminį mokestį už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir 800 Eur už advokato pagalbą ruošiant apeliacinį skundą. Tenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos pritesimo iš dalies (tenkinama 16,6 procentų reikalavimo), iš atsakovo ieškovei priteisiamas 15 Eur žyminis mokestis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės apeliacinis skundas tenkintas 50 procentų (dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinta 16,6 procentų reikalavimo, reikalavimas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo padidinimo netenkintas, išvestinis reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo peržiūrėjimo iš esmės tenkintas pilna apimtimi). Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 400 Eur išlaidos už advokato pagalbą ruošiant apeliacinį skundą. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiamos 415 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 395 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 342 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio valstybei, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,80 Eur (šešiolikos eurų ir 80 centų) pašto išlaidas valstybei, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš ieškovės M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,60 Eur (penkių eurų ir 60 centų) pašto išlaidas valstybei, informuojant ieškovę, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Kitą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 415 Eur (keturių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė