- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-11
- Bylos Nr.
- e2A-324-372/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03172-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Lina Muchtarovienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-115-797/23 pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo ir atsakovo A. G. patikslintą priešieškinį ieškovei D. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. G. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo. Teismo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. G. (iki santuokos – N.) ir A. G. santuoką, pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti santuokinę pavardę „G.“; 2) nepilnamečių vaikų U. G. ir H. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 3) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bendru šalių susitarimu; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, pinigus perduodant tvarkyti ieškovei uzufrukto teise; 5) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą taip: butą (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o iš ieškovės priteisti atsakovui kompensaciją pinigais – 24450,00 Eur, iš kurių 10000,00 Eur sumokant ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, likusius 14450,00 Eur – per 3 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, mokant įmokas kas mėnesį lygiomis dalimis; 6) automobilį AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, o ieškovei priteisti kompensaciją pinigais (pusę automobilio vertės – 3000,00 Eur); 7) nepriteisti išlaikymo vienam iš kito; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo su atsakovu kartu gyveno, susilaukė vaikų, bendrai tvarkė šeimyninius reikalus, tačiau laikui bėgant paaiškėjo, kad šalių požiūris į šeimą, vyro bei žmonos pareigas yra skirtingi. Prasidėjo nesutarimai. Jau keletą mėnesių, nors gyvena vienuose namuose, bendro ūkio neveda, gyvena skirtinguose kambariuose, atskirai gaminasi maistą, tvarkosi. Išsaugoti šeimą galimybės nėra. Dėl santuokos iširimo kaltos abi šalys.
3. Ieškovė nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ja, kadangi ieškovė vaikais rūpinasi nuo jų gimimo, tarp jų yra susiformavęs stiprus ryšys, vaikai nori gyventi su ieškove.
4. Ieškovė nurodė, kad skatins vaikų ir tėvo bendravimą, nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su vaikais. Klausimas dėl atsakovo bendravimo su vaikais bus sprendžiamas abipusiu susitarimu.
5. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu dirba, jos atlyginimas yra apie 800,00 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat turi prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas oficialiai niekur nedirba, tačiau užsiima pavieniais darbais, jo pajamos yra pakankamai geros, kad galėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo. Be to, tenkinus ieškinį, jis gaus piniginę kompensaciją už jo turto dalį, todėl lėšų turės ir galės prisidėti prie pilnaverčio vaikų gyvenimo, jų būtinųjų ir papildomų poreikių tenkinimo. Iš atsakovo priteistina po 350,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
6. Ieškovė nurodė, jog santuokos metu 2010-04-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu šalių vardu buvo registruotas butas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše, 31569,00 Eur, VĮ Registrų centro pateikiama rinkos vertė – 48900,00 Eur. Turtas buvo įgytas abiejų šalių lėšomis lygiomis dalimis. Atsakovas pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą ir gautas lėšas investavo į bendro buto pirkimą, ieškovei tokią pat sumą padovanojo tėvai, iš viso 66492,00 Lt. Šalių indėlis į bendro turto įsigijimą yra lygus. Buto dydis yra 56,45 kv. m., jame yra 3 kambariai, 1 virtuvė, 1 vonios kambarys ir 1 koridorius. Atidalinti tokio buto natūra, kad šalys galėtų gyventi kartu, galimybės nėra. Ieškovės pajamos nėra didelės, ji augina du nepilnamečius vaikus, santaupų neturi, todėl visos sumos sumokėti atsakovui kaip kompensaciją už butą iškart negalėtų, tačiau įsipareigotų šią sumą padengti tokia tvarka ir terminais: 10000,00 Eur ieškovei paskolintų tėvai, todėl juos sumokėtų iš karto, likusius 14450,00 Eur įsipareigotų atsakovui sumokėti per 3 metus, t. y., kas mėnesį mokant maždaug po 401,00 Eur.
7. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įgijo automobilį AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas ieškovės vardu. Remiantis viešai prieinamais skelbimais dėl panašių automobilių pardavimo (modelio, komplektacijos, pagaminimo metų), automobilio vertė yra 6000,00 Eur. Automobiliu naudojasi atsakovas, todėl jis turėtų likti jam, o ieškovei priteistina kompensacija pinigais (pusė automobilio vertės).
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovas A. G. pareiškė patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei, neturtinės žalos priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo. Teismo prašė: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. G. ir A. G. santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) nepilnamečių vaikų U. G. ir H. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui; 4) dalinant santuokoje įgytą butą (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad šis butas yra įsigytas panaudojus šalių asmenines lėšas tokiomis dalimis (proporcija) – atsakovas yra sumokėjęs 3/4 dalis buto vertės, o ieškovė – 1/4 dalį buto vertės, todėl dalinant šį butą tarp šalių būtina nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir priteisti atsakovui 3/4 dalis buto vertės, o ieškovei atitinkamai 1/4 dalį buto vertės; priteisti natūra atsakovui visą santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per 1 mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti ieškovei 15000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 5) automobilį AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei ir įpareigoti ieškovę sumokėti atsakovui 2000,00 Eur piniginę kompensaciją; jei teismas netenkintų šio reikalavimo ir priteistų automobilį atsakovui, jis įpareigotinas sumokėti ieškovei 2000,00 Eur piniginę kompensaciją; 6) priteisti iš ieškovės 8000,00 Eur neturtinės žalos sumą (teismo posėdžio metu sumažintą iki 2000,00 Eur); 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nurodė, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės (dėl ieškovės priklausomybės alkoholiui, žiauraus elgesio (fizinio, psichologinio) su atsakovu ir vaikais, neištikimybės). Ieškovė piktybiškai ir sąmoningai nevykdo savo, kaip sutuoktinės, esminių pareigų, gyvena amoralų gyvenimo būdą, nesuderinamą su santuokos ir motinystės institutu, toks jos gyvenimo būdas daro tiesioginę žalą šalių nepilnamečiams vaikams.
10. Atsakovas nurodė, kad jo asmenine nuosavybe turėtas butas buvo įsigytas dar iki santuokos su ieškove sudarymo, todėl jo pardavimo sandoryje savininkas ir pardavėjas yra atsakovas. Atsakovo asmeninių lėšų, skirtų pirkti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisinis pobūdis niekur nedingsta ir yra reikšmingas, sprendžiant turto padalinimo klausimą, ypač jei turto pirkimui buvo skirtos nelygios dalys. Ieškovės pozicija, kad šalių butas yra įgytas lygiomis dalimis, yra nepagrįsta, nes butas buvo pirktas už 94000,00 Lt sumą, didžiąją dalį buto pirkimo lėšų (net 65000,00 Lt) sumokėjo atsakovas iš savo asmeninių lėšų banko pavedimu į buto pardavėjos sąskaitą. Šios lėšos buvo gautos pardavus asmeninį butą už 95000,00 Lt. Būtent atsakovas sumokėjo buto pardavėjai 5000,00 Lt avanso sumą pagal 2010-04-13 išankstinį susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Iš viso atsakovo sumokėta buto pirkimo suma sudaro 70000,00 Lt, o ieškovė realiai sumokėjo tik 24000,00 Lt. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas padalinti butą lygiomis dalimis yra nepagrįstas, neteisėtas ir nesąžiningas. Atsakovo vertinimu, dalinant tarp šalių butą, jam turi būti priteista 74,5 proc. turto kainos (arba 3/4 dalys buto), o ieškovei atitinkamai 25,5 proc. buto kainos (arba 1/4 dalis).
11. Atsakovas nurodė, kad nesutinka nei su turto padalinimo būdu (natūra priteisiant butą ieškovei, o atsakovui mokant kompensaciją pinigais), nei su atsakovo dalies (1/2) nustatymu, nei su ieškovės nurodytos kompensacijos mokėjimo tvarka ir terminais. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimo priteisti jai butą natūra, o atsakovui išmokėti piniginę kompensaciją, siekdama išspręsti savo finansinius klausimus, neteisėtai bando perkelti vienam atsakovui vaikų išlaikymo klausimus. Atsakovo vertinimu, butas natūra priteistinas jam, o jis, pasitelkęs artimųjų pagalbą, galės išmokėti ieškovei piniginę kompensaciją per vieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
12. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytu automobilio įvertinimu, kadangi jis yra vertas tik apie 3500,00 – 4000,00 Eur. Atsakovui automobilis nėra būtinas, todėl jis priteistinas ieškovei, ją įpareigojant sumokėti atsakovui 2000,00 Eur piniginę kompensaciją. Jei teismas šio reikalavimo netenkintų ir priteistų automobilį atsakovui, pastarasis įpareigotinas sumokėti ieškovei ne didesnę kaip 2000,00 Eur piniginę kompensaciją.
13. Atsakovas nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su juo, o ne su ieškove, kadangi ieškovės gyvenimo būdas daro žalą vaikų psichikai (ji vartoja alkoholį, nederamai elgiasi, nesirūpina šeimos poreikiais, nesirūpinai vaikais bei buitimi).
14. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui po 350,00 Eur kiekvienam vaikui. Pati ieškovė nurodė, kad gauna apie 800,00 Eur darbo užmokestį, tad nepagrįstai siekia, kad atsakovas vaikų išlaikymui mokėtų beveik tiek pat. Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra ženkliai didesni nei minimalūs (orientaciniai) poreikiai, o prašoma priteisti išlaikymo suma yra neprotinga, neproporcinga ieškovės teiktinam išlaikymui, nesusijusi su realiais vaikų poreikiais. Ieškovė visiškai neatsižvelgė į šalių realias pajamas, be to, ieškovės gaunamos pajamos yra panašios ar net didesnės nei atsakovo šiuo metu gaunamos pajamos, todėl pačiai ieškovei turi tekti didesnė vaikų išlaikymo išlaidų dengimo dalis. Taip pat didelių abejonių kelia ir išlaidų vaikams pagrįstumas.
15. Atsakovas pažymėjo, kad nesiekia nutraukti santuoką, o norėtų išsaugoti šeimą, todėl, atsižvelgiant į ieškovės nepaaiškinamą norą bet kokiomis priemonėmis ir atsakovo turtinių interesų sąskaita nutraukti santuoką, tokius ieškovės veiksmus vertina kaip neturtinės žalos padarymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti; nutraukti A. G. ir D. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – G., G.; tarpusavio išlaikymo nepriteisti; nustatyti nepilnamečių vaikų U. G. ir H. G. nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką bendru abiejų tėvų susitarimu; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-06-10) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas pavedant tvarkyti ieškovei uzufrukto teise, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; padalinti santuokos metu įgytą turtą taip: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 5000,00 Eur vertės automobilį AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei išmokant kompensaciją pinigais; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 57400,00 Eur vertės butą (duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant kompensaciją pinigais, priteisti iš ieškovės atsakovui 26200,00 Eur piniginę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisti ieškovei iš atsakovo 1170,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės valstybei 602,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo valstybei 859,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
17. Teismas nurodė, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami spręsti, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovės netinkamo elgesio, priešingai – abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Teismas sprendė, kad šalims paliktinos santuokinės pavardės.
18. Atsižvelgdamas į tai, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atsakovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
19. Nenustatęs, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims vienai iš kitos išlaikymo nereikalaujant, teismas šalims išlaikymo nepriteisė.
20. Teismas nurodė, kad atsižvelgia į vaikų išsakytą nuomonę, jog jie norėtų likti gyventi su mama, į stiprų vaikų ir motinos emocinį ryšį, ir sprendė, kad ieškovė yra pasirengusi pasirūpinti savo vaikais tinkamai, daugiau skirs jiems dėmesio, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.
21. Teismas atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nustatė bendru abiejų tėvų susitarimu.
22. Įvertinęs vaikų poreikius, taip pat specialiuosius poreikius dėl sveikatos ir papildomai patiriamas išlaidas, teismas sutiko su atsakovu, jog iš vieno tėvo išlaikymo suma po 250,00 Eur yra pakankama vaikų poreikiams patenkinti.
23. Spręsdamas dėl buto vertės, teismas vadovavosi vidutine rinkos verte, nurodyta VĮ Registrų centro pagal unikalų numerį 2023 m. pradžiai, kuri sprendimo priėmimo dieną yra 57400,00 Eur. Spręsdamas dėl automobilio vertės, jo vertę apskaičiavo pagal kainų vidurkį ir vertino, jog ji yra 5000,00 Eur.
24. Įvertinęs tai, kad automobiliu naudojasi atsakovas, teismas automobilį natūra priteisė atsakovui, o iš atsakovo ieškovei priteisė 2500,00 Eur piniginę kompensaciją.
25. Teismas vertino, kad ieškovės indėlis butui įsigyti, remontuoti ir įsirengti yra apie 66-67 tūkstančius litų, o atsakovo – 70 tūkst. litų butui įsigyti. Iš šių įrodymų teismas sprendė, jog butas yra įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Teismas nurodė, jog nėra pagrindų ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl butą padalino, nustatydamas, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
26. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie bendrą turto indėlį, šalių konfliktiškus santykius, nuo kurių gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, jei sutuoktiniai liktų gyventi bute kartu, pačių šalių nurodytą turto padalinimo būdą, butą natūra priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 28700,00 Eur piniginę kompensaciją už turto dalį.
27. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymo (kompensaciją išmokėti dalimis per trejus metus) tenkinimas neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo, todėl šį ieškovės prašymą atmetė.
28. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
29. Apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimo atsakovas (apeliantas) A. G. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visiškai, o atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimus, iš dalies modifikuotus apeliaciniame skunde, tenkinti: 1) nutraukti (duomenys neskelbtini) įregistruotą D. G. ir A. G. santuoką, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; 2) nepilnamečių vaikų U. G. ir H. G. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu – atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 250,00 Eur kiekvienam kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pinigus uzufrukto teise pavedant tvarkyti atsakovui; 4) priteisti atsakovui iš ieškovės 2000,00 Eur neturtinės žalos sumą; 5) nustatyti tokias dalintino bendro turto rinkos vertes: ginčo buto, kurio bendras plotas 56,45 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 79300,00 Eur, ginčo automobilio AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 4100,00 Eur; 6) padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą taip: a) padalinti ginčo butą tarp šalių natūra (atskiromis patalpomis) taip: nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo (nustačius, kad ieškovei priteistina 1/4 o atsakovui 3/4 ginčo buto dalys) priteisti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/4 dalį buto (arba 25/100 dalis), kurių natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriama 7,05 kv. m. patalpa, buto plane pažymėta indeksu 14-5, ir 4,59 kv. m. bendro naudojimo patalpų (1/4 visų nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto), kuris sudaro 18,35 kv. m.), buto plane pažymėtų indeksais 14-1, 14-3, 14-6, 14-7, t. y. iš viso – 11,64 kv. m., atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise 3/4 dalis ginčo buto (arba 75/100 dalis), kurias natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, plane pažymėtos indeksais 14-2 (16,93 kv. m.) ir 14-4 (14,12 kv. m.), iš viso 31,05 kv. m. ir 13,76 kv. m. bendro naudojimo patalpų (3/4 nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto, kuris sudaro 18, 35 kv. m.), buto plane pažymėtų indeksais 14-1, 14-3, 14-6, 14-7, t. y. iš viso 44,81 kv. m., iš atsakovo ieškovei priteisti 3469,81 Eur (2,47 kv. m. x 1404,78 Eur/kv. m.) piniginę kompensaciją už didesnę nei priklausytų 3/4 buto ploto dalį (42,34 kv. m.), kuri turi būti išmokėta ieškovei per 1 kalendorinius metus; b) teismui netenkinus prašymo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisus šio proceso šalims lygias ginčo buto dalis po 1/2 dalį, tenkinti alternatyvų reikalavimą: priteisti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį ginčo buto (arba 50/100 dalis), kurių natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, plane pažymėtos indeksais 14-4 (14,12 kv. m.) ir 14-5 (7,05 kv. m.) bei 9,18 kv. m. bendro naudojimo patalpų (1/2 visų nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto, kuris nudaro 188,35 kv. m.), buto plane pažymėtu indeksais 14-1, 14-3, 14-6, 14-7, t. y., iš viso 30,35 kv. m., atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį ginčo buto (arba 50/100 dalis), kurias natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriama patalpa, plane pažymėta indeksu 14-2 (16,93 kv. m.) ir 9,18 kv. m. bendro naudojimo patalpų (1/2 nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto, kuris sudaro 18,35 kv. m.), buto plane pažymėtų indeksais 14-1, 14-3, 14-6, l4-7, t. y. iš viso 26,11 kv. m., iš ieškovės atsakovui priteisti 2978,13 Eur (2,12 kv. m. x 1404,78 Eur/kv. m.) piniginę kompensaciją už mažesnę nei priklausytų 1/2 buto ploto dalį (28,23 kv. m.), kuri turi būti išmokėta per 1 kalendorinius metus; c) teismui netenkinus prašymo padalinti ginčo buto tarp šalių natūra (atskiromis patalpomis), padalinti ginčo butą tokiu būdu: nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo (nustačius, kad ieškovei priteistina 1/4, o atsakovui 3/4 ginčo buto dalys): priteisti natūra atsakovui visą santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti ieškovei 19825,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, teismui netenkinus prašymo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisus šio proceso šalims lygias ginčo buto dalis po 1/2 dalį: priteisti natūra ieškovei visą santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovę ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti atsakovui 39650,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 7) automobilį AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui ir įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei 2050,00 Eur piniginę kompensaciją ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus; 8) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
29.1. Teismas netinkamai, šališkai ir neobjektyviai vertino proceso šalių kaltę dėl santuokos iširimo, diskriminuodamas atsakovą ir proteguodamas ieškovę. Priešieškinyje buvo įvardinti net keli savarankiški ieškovės kaltės pagrindai (alkoholio vartojimas, žiaurus elgesys, neištikimybė), o atsakovo atžvilgiu negali būti taikomas nei vienas kaltės dėl santuokos iširimo pagrindas. Atsakovas visaip siekė išsaugoti santuoką, o ieškovė siekė tik santuokos iširimo ir nuolat bei aktyviai santuoką ardė, todėl teismas privalėjo atitinkamai įvertinti tokį proceso šalių elgesį, tačiau to nepadarė ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą, nusprendęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
29.2. Neteisingai įvertinęs proceso šalių kaltę, teismas neteisingai sprendė ir susijusius klausimus, t. y., klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu), vaikų išlaikymo priteisimo (iš ieškovės priteistina po 250,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui), neturtinės žalos nepriteisimo klausimus (atsižvelgiant į ieškovės norą bet kokiomis priemonėmis ir atsakovo turtinių interesų sąskaita nutraukti santuoką, tai vertintina kaip neturtinės žalos atsakovui padarymas).
Žemesnės instancijos teismas
29.3. Teismas klaidingai aiškino bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, įskaitant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei bendro turto padalinimo būdo (natūra) prioritetiškumo ir tvarkos. Spręsdamas dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių daliu principo ir turto padalijimo teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neįrodė, kokia konkrečiai buvo bendra buto remonto suma, kokią sumą ji yra investavusi jai dovanotų lėšų į butą, kokią sumą savo asmeninių lėšų į buto remontą investavo atsakovas. Atsakovo panaudotos asmeninės lėšos dalijamam butui įsigyti turi būti kompensuotos paskiriant didesnę dalį buto natūra ir priteisiant piniginę kompensaciją. Sprendime nenumatyta, kaip, kada (per kiek laiko) ir kokio dydžio periodiškumo įmokomis atsakovui turi būti išmokėta teismo priteista piniginė kompensacija. Šalys nėra finansiškai pajėgios mokėti kompensacijas, todėl butas turi būti padalintas natūra. Teismo sprendimas yra realiai neįgyvendintinas ir faktiškai netinka nei vienai proceso šaliai.
29.4. Teismas nenustatė buto individualios rinkos kainos santuokos nutraukimo momentui. Tikroji buto vertė pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, atsakovui iš ieškovės priteista buto vertės kompensacijos suma neatitinka realių rinkos kainų ir yra mažesnė. Teismas neteisingai nustatė ir automobilio vertę. Šias aplinkybes patvirtina kartu su apeliaciniu skundu teikiamos turto vertės nustatymo ataskaitos.
29.5. Teismas pažeidė civilinio proceso principus: rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo.
Atsiliepimas
30. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė D. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, tik pagal paties atsakovo pageidavimą patikslinti sprendimo punktą, kuriame nurodyta, jog ieškovei D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti 57400,00 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išmokant kompensaciją pinigais, nurodant, jog kompensacija pinigais sumokama per 1 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir žyminį mokestį, kuris pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistas ieškovei, tačiau tenkinus jos ieškinį, ir atmetus atsakovo priešieškinį, turėjo būti priteistas atsakovui. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
30.1. Atsakovas apeliaciniame skunde iškėlė naujus reikalavimus, kurie nebuvo kelti ir svarstyti pirmosios instancijos teisme, nei ieškovė, nei teismas dėl jų nepasisakė, todėl jie neturėtų būti svarstomi apeliacinės instancijos teisme.
30.2. Atsakovo argumentai, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, yra visiškai nepagrįsti. Pats atsakovas skatindavo ieškovę vartoti alkoholį, pats kartu jį vartodavo. Ieškovė pradėjo ieškoti pagalbos dėl šios priklausomybės, o atsakovas alkoholį vartoja toliau. Byloje taip pat įrodyta, kad atsakovo naudojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą prieš ieškovę. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo, teiginiai, kad ieškovė žiauriai elgiasi su vaikais, fiziškai atsakovui buvo neištikima, vartoja psichotropines medžiagas. Pagrindo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nėra.
30.3. Atsakovas prašo nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, su tuo ieškovė kategoriškai nesutinka. Ieškovė leis atsakovui maksimaliai bendrauti su vaikais, be to, atsakovas visada turės teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
30.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad butas įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Atsakovas kelia naują reikalavimą padalinti turtą natūra (atskiromis patalpomis), tačiau toks naujas reikalavimas apeliacinės instancijos teisme negali būti sprendžiamas.
Atsiliepimas
30.5. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog prašo priteisti ieškovei butą natūra, o jam kompensaciją pinigais, įpareigojant ieškovę ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją. Akivaizdu, kad atsakovas sutinka, jog kompensacija už turtą jam būtų išmokėta per 1 kalendorinius metus, todėl ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo į tai atsižvelgti, priimant sprendimą.
30.6. Santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas neįrodė, kad dėl santuokos iširimo yra kalta tik ieškovė, todėl atsakovo reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
32. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo pridėti prie bylos – MB „Eksperts“ turto vertintojo A. L. 2023 m. kovo 17 dieną parengtą ginčo buto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/03-034; UAB „Asistavita“ turto vertintojo G. J. 2023 m. kovo 20 d. parengtą automobilio rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. KK230065 ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.
33. Atsakovas nurodė, kad teismas, nustatydamas buto rinkos kainą pagal VĮ Registrų centro nurodytą vidutinę rinkos vertę, nenustatė buto individualios rinkos kainos santuokos nutraukimo momentui, o tik apytikslę (vidutinę) panašių butų vertę. Teismas neatsižvelgė į buto individualius požymius, taip pat neteisingai nurodė ir automobilio vertę.
34. Atsakovas pažymėjo, jog dėl šių priežasčių atsirado poreikis ir būtinybė nustatyti konkrečią (individualią) buto rinkos kainą, taip pat atlikti automobilio įvertinimą (rinkos vertės nustatymą). Atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto vertintoją (ekspertą) A. L., kuris yra atestuotas specialistas (nekilnojamojo turto vertintojas), yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro sudaromą teismo ekspertų (nekilnojamojo turto vertintojų) sąrašą. Šis ekspertas 2023 m. kovo 17 d. atlikęs buto vertės nustatymą, parengė Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/03-034, kurioje padarė oficialią išvadą, kad buto vertė šiuo metu yra 79300,00 Eur. 2023-03-20 UAB „Asistavita“ Turto vertinimo ataskaitos išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės rinkos vertė yra 4100,00 Eur.
35. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
36. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018 ir kt.). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-226-943/2021).
37. Pasisakydamas dėl CPK 314 straipsnio normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo įrodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-181-823/2022).
Žemesnės instancijos teismas
38. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021).
39. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, ieškovė yra su jais susipažinusi, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
40. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. G. ir atsakovo A. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini).
41. Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus – U. G., (duomenys neskelbtini), ir H. G., (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
42. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2010-04-20 sutuoktinių vardu yra registruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos nustatyta, kad D. G. vardu yra registruotas automobilis AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
43. Iš pažymos apie darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra apie 850,00 Eur. Į bylą pateiktos 66500,00 Lt pinigų dovanojimo sutartys, sudarytos tarp ieškovės D. G. ir jos tėvų E. N. J. N. butui pirkti, remontuoti ir įsirengti. Pinigų pervedimus patvirtina pavedimai per bankus. Banko sąskaitos išrašas, pateiktas ieškovės vardu, įrodo piniginių lėšų judėjimą nuo 2010-01-16 iki 2022-09-10, iš kurio matyti, jog ieškovės tėvai E. ir J. N. pervesdavo dideles pinigų sumas į ieškovės sąskaitą.
44. Iš 2010-03-22 buvo pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovas A. G. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise, pardavė už 95000,00 Lt. Pateiktas (duomenys neskelbtini) atsakovo sąskaitos išrašas, kuris patvirtina, jog 2010 m. atsakovas gavo į sąskaitą 74000,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
45. Susitarimas, pasirašytas A. G. ir V. R., dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo įrodo, jog 2010-04-13 buto pardavėjai sumokėtas 5000,00 Lt avansas. Kvitas įrodo, jog 65000,00 litų suma pervesta V. R. 2010-04-16. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 2010-04-16, įrodo, jog V. R. pardavė, o D. G. ir A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 94000,00 Lt.
46. Iš Pagalbos plano, sudaryto 2021-12-16, nustatyta, jog abu sutuoktiniai 2021-11-20 buvo neblaivūs, ieškovė vartojo fizinį smurtą prieš atsakovą. 2021-11-30 priimta teismo nutartis, kuria D. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį už nusikalstamos veikos padarymą nukentėjusiam A. G., pastarajam atleidus ir abiem susitaikius.
47. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos nustatyta, jog D. G. yra kruopšti, punktuali, atsakinga, drausminių nuobaudų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
48. Socialinių paslaugų centro 2022-09-05 raštas įrodo, jog šeimai teikiamos socialinės paslaugos, kad sutuoktiniams buvo rekomenduota lankytis pas psichologą, tačiau ja naudojasi tik D. G., kuri reguliariai lankosi psichologo konsultacijose, moteriai pagalba naudinga ir ji ją noriai priima, o A. G. dalyvavo keliose konsultacijose, stengėsi siekti aptartų tikslų, tačiau jas tęsti jam pritrūko motyvacijos. Socialinių darbuotojų nuomone, D. G. emocinė būsena šiuo metu pagerėjusi, su socialiniais darbuotojais moteris bendrauja geranoriškai, įsiklauso į socialinių darbuotojų rekomendacijas bei vykdo įsipareigojimus.
49. Pateikti duomenys apie atsakovo sveikatos būklę, jog jam skiriamas medikamentinis gydymas, (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
50. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog specialistė 2022-08-29 išklausė šalių vaikų nuomones. Lankymosi šeimoje metu nepilnamečiai vaikai buvo tvarkingai aprengti, linksmi, gerai nusiteikę. U. G. papasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mergaitei labai patinka žirgai. Lanko (duomenys neskelbtini), kuriame gerai leidžia laiką, atsipalaiduoja. Mergaitė pasakojo, kad užaugusi turi svajonę tapti psichologe. U. sako žinanti situaciją, kuri dabar yra pas juos šeimoje. Pažymi, jog gailisi, kad tėvai anksčiau nepradėjo skyrybų proceso. Nurodo, kad kartais girdi, kaip tėveliai pykstasi. Susipykimo priežasčių sako nežinanti. Pasakoja, kad labai gerai sutaria su mama. Tarp jos ir mamos yra artimas ryšys. Nurodo, kad labai norėtų ir toliau likti gyventi su mama. Žino, kad mama turėjo problemą dėl alkoholio. Pasak mergaitės, dabar mama labai stengiasi pasikeisti, alkoholio beveik nevartoja. Nurodo, kad tėtis išgėrinėja dažniau. Paaiškina, kad su tėčiu sutaria gerai. Būna atvejų, kad pasipyksta, bet tokie atvejai būna reti. U. nurodo, kad su mama sutaria labai gerai, jos vieną kitą supranta. Su mama leidžia laisvalaikį: žiūri filmus, apsiperka, važiuoja pas močiutę. Teigia, kad jai nieko netrūksta. Nurodo, kad mokyklai jau yra pasiruošusi. Visus reikmenis mokyklai supirko mama. U. sako, kad tėtis duoda pinigėlių taip pat. H. G. papasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini). Teigia, kad labai mėgsta programuoti. Sako, kad turi sukūręs savo programą. Nurodo, kad užaugęs bus programuotoju. H. pasakoja, kad jam labai gerai sekasi anglų kalba ir biologija. Pasak berniuko, žino esamą situaciją savo šeimoje. Pažymi, kad labai norėtų, jog tėveliai liktų gyventi kartu. H. teigia, kad visas savo liūdnas mintis stengiasi nukreipti į programavimą. Pasakoja, kad labai gerai sutaria su tėčiu ir mama. Nurodo, kad artimesnis ryšys yra su mama. Pažymi, jog norėtų likti gyventi su mama, o su tėčiu dažnai bendrauti telefonu ir susitikti. Pasak berniuko, dabar tėtis grįžta vėlai iš darbo, bet jam grįžus visada su juo pasisveikina duoda „penkis“, o mamai grįžus iš darbo duoda bučkį. Sako, kad gerai leidžia laiką su savo tėveliais. Pasakoja, kad vasaros metu su tėveliu ir seserimi ne vieną kartą buvo Jūrmaloje prie jūros. Nurodo, kad su mama eina pasivaikščioti, kalbasi. H. sako, kad jam nieko netrūksta, viską turi. Pasakoja, kad jam sugedo ausinės, tėtis truputį sutvarkė, bet vėliau sakė, kad nupirks naujas. Nurodo, kad tėvelių konfliktų negirdi ir nemato, nes ilgą laiko dalį praleidžia savo kambaryje prie kompiuterio. Tarnyba nurodė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes į nepilnamečių vaikų U. G., H. G. nuomones, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama D. G. labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nei vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Tarp motinos ir vaikų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Nepilnamečių vaikų kasdieniniais poreikiais rūpinasi mama.
Dėl atsakovo (apelianto) apeliacinio skundo argumentų
51. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai, šališkai ir neobjektyviai vertino proceso šalių kaltę dėl santuokos iširimo, diskriminuodamas atsakovą ir proteguodamas ieškovę. Atsakovo vertinimu, santuoka iširo išimtinai dėl ieškovės kaltės.
52. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.
53. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.
54. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
55. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
56. Nagrinėjamu atveju atsakovas akcentavo, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės (dėl ieškovės priklausomybės alkoholiui, žiauraus elgesio (fizinio, psichologinio) su atsakovu ir vaikais, neištikimybės). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė piktybiškai ir sąmoningai nevykdo savo, kaip sutuoktinės, esminių pareigų, gyvena amoralų gyvenimo būdą, nesuderinamą su santuokos ir motinystės institutu, toks jos gyvenimo būdas daro tiesioginę žalą šalių nepilnamečiams vaikams.
57. Byloje nustatyta, jog sutuoktinių santykiai pablogėjo nuo 2016 m. Ieškovė nurodė, jog jau nuo pat pradžių iš atsakovo patyrė psichologinį smurtą, atsakovas ją menkino, vadino negražiais žodžiais, naudojo ir fizinį smurtą, dėl ko palūžo ir nusiraminimą rasdavo vartodama alkoholį, nuo kurio tapo priklausoma. Atsakovas tvirtino, jog didesnį ieškovės alkoholio vartojimą pastebėjo apie 2018 m., ieškovė buvo jam neištikima (į bylą pateiktos pusnuogės ieškovės nuotraukos, susirašinėjimai su kitais vyrais), vartojo prieš jį fizinį smurtą, yra priklausoma nuo alkoholio (tai fiksuota ne tik pateiktose nuotraukose, bet ir kituose rašytiniuose įrodymuose), taip pat vartoja psichotropines medžiagas (pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip atsakovas iš ieškovės rankinės išima, atsakovo teigimu, narkotines medžiagas). Ieškovė neigė, kad buvo neištikima atsakovui, paaiškino, kad su kitais vyrais tik susirašinėjo, kadangi kentė atsakovo žeminimą nuo pat santuokos pradžios, jai trūko šilumos ir meilės. Ieškovė pripažino, kad vartodavo alkoholį, tačiau šiuo metu nuo alkoholizmo gydosi ir jo nevartoja.
Žemesnės instancijos teismas
58. Iš Pagalbos plano, sudaryto 2021-12-16, nustatyta, jog abu sutuoktiniai 2021-11-20 buvo neblaivūs, ieškovė vartojo fizinį smurtą prieš atsakovą. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-11-30 nutarties (kuria ieškovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą) nustatyta, jog 2021-11-20 savo namuose ieškovė tyčia sudavė atsakovui vieną kartą ranka į kairės pusės skruostą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Iš nutarties taip pat nustatyta, jog abu sutuoktiniai kartu vartojo alkoholį, ieškovė buvo stipriai apsvaigusi, sutuoktiniai susipyko, kadangi atsakovas ieškovei priekaištavo dėl kitų vyrų, vadino ją necenzūriniais žodžiais, todėl ieškovė sudavė atsakovui į skruostą, dėl to gailėjosi. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja L. D. patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo vartoto psichologinio ir fizinio smurto. Liudytoja nurodė, jog jai yra žinoma, kad atsakovas iš ieškovės tyčiojasi, vartoja ne tik fizinį (liudytoja matė nuotraukas su smurto žymėmis ant ieškovės veido), bet ir psichologinį smurtą, priekaištauja, menkina jos savivertę. Apklausti liudytojai E. N. ir J. N. nurodė, kad sutuoktiniai pykstasi, atsakovas ieškovės negerbia, naudoja fizinį smurtą (ieškovės sumušimai buvo užfiksuoti telefonu, kurį atsakovas sudaužė), nuolat priekaištauja.
59. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų vienareikšmiškai teigti, kad šiuo atveju egzistuoja CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, ir yra pagrindas spręsti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys nevengė piktnaudžiauti alkoholiu (įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė piktnaudžiauja ir psichotropinėmis medžiagomis, byloje nėra), šalių santykiai buvo konfliktiški, abi šalys vartojo tiek fizinį smurtą, tiek elgėsi neetiškai, nemandagiai, nepagarbiai, nelojaliai vienas kito atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeimos iširimo, nes dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir išsaugoti šeimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline parama vienas kitam, abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas, ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą.
60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.
Žemesnės instancijos teismas
61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
62. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju abi šalys prisidėjo prie santuokos ryšių nutrūkimo, abi ginčo šalys iš esmės nesprendė visų šeimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidė savitarpio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Šiuo atveju būtent abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiektas ilgalaikis ir lojalus bendravimas. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
63. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
64. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
65. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs proceso šalių kaltę, neteisingai sprendė ir susijusius klausimus, t. y., klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu), vaikų išlaikymo priteisimo (iš ieškovės priteistina po 250,00 Eur išlaikymo kiekvienam vaikui).
66. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.170 straipsnio 2 dalis).
67. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
68. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan.
69. Iš šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad nuo 2021-11-26 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos, nes buvo nustatyta, jog tėvai apsvaigę nuo alkoholio, negalėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl vaikai laikinai buvo apgyvendinti pas senelius. Vaikai gyvena tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, kuris yra švarus, šviesus, tvarkingas, yra vaikų kambarys su dviaukšte lova, bendras rašomasis stalas, spinta, du kompiuteriai, jiems sudarytos pakankamos sąlygos gyventi ir jų poreikiams tenkinti.
70. Iš pažymos apie darbo užmokestį nustatyta, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos mėnesio pajamos yra apie 850,00 Eur. Ieškovės teigimu, jai padeda jos tėvai. Atsakovas nurodė, jog gauna apie 1000,00 Eur, teigė, kad nepamena nei kur dirbo, nei kiek uždirbo, tvirtino dirbęs užsienyje, o šiuo metu vykdo individualią veiklą.
71. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) ieškovės charakteristika, iš kurios nustatyta, jog ieškovė yra kruopšti, punktuali, atsakinga, drausminių nuobaudų neturi. Socialinių paslaugų centro 2022-09-05 rašte nurodyta, jog šeimai teikiamos socialinės paslaugos, kad sutuoktiniams buvo rekomenduota lankytis pas psichologą, tačiau ja naudojasi tik D. G., kuri reguliariai lankosi psichologo konsultacijose, moteriai pagalba naudinga ir ji ją noriai priima, o A. G. dalyvavo keliose konsultacijose, stengėsi siekti aptartų tikslų, tačiau jas tęsti jam pritrūko motyvacijos. Socialinių darbuotojų nuomone, D. G. emocinė būsena šiuo metu pagerėjusi, su socialiniais darbuotojais moteris bendrauja geranoriškai, įsiklauso į socialinių darbuotojų rekomendacijas bei vykdo įsipareigojimus.
72. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, jog specialistė 2022-08-29 išklausė šalių vaikų nuomones. Lankymosi šeimoje metu nepilnamečiai vaikai buvo tvarkingai aprengti, linksmi, gerai nusiteikę. U. G. papasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mergaitei labai patinka žirgai. Lanko (duomenys neskelbtini), kuriame gerai leidžia laiką, atsipalaiduoja. Mergaitė pasakojo, kad užaugusi turi svajonę tapti psichologe. U. sako žinanti situaciją, kuri dabar yra pas juos šeimoje. Pažymi, jog gailisi, kad tėvai anksčiau nepradėjo skyrybų proceso. Nurodo, kad kartais girdi, kaip tėveliai pykstasi. Susipykimo priežasčių sako nežinanti. Pasakoja, kad labai gerai sutaria su mama. Tarp jos ir mamos yra artimas ryšys. Nurodo, kad labai norėtų ir toliau likti gyventi su mama. Žino, kad mama turėjo problemą dėl alkoholio. Pasak mergaitės, dabar mama labai stengiasi pasikeisti, alkoholio beveik nevartoja. Nurodo, kad tėtis išgėrinėja dažniau. Paaiškina, kad su tėčiu sutaria gerai. Būna atvejų, kad pasipyksta, bet tokie atvejai būna reti. U. nurodo, kad su mama sutaria labai gerai, jos vieną kitą supranta. Su mama leidžia laisvalaikį: žiūri filmus, apsiperka, važiuoja pas močiutę. Teigia, kad jai nieko netrūkta. Nurodo, kad mokyklai jau yra pasiruošusi. Visus reikmenis mokyklai supirko mama. U. sako, kad tėtis duoda pinigėlių taip pat. H. G. papasakojo, kad lanko (duomenys neskelbtini). Teigia, kad labai mėgsta programuoti. Sako, kad turi sukūręs savo programą. Nurodo, kad užaugęs bus programuotoju. H. pasakoja, kad jam labai gerai sekasi anglų kalba ir biologija. Pasak berniuko, žino esamą situaciją savo šeimoje. Pažymi, kad labai norėtų, jog tėveliai liktų gyventi kartu. H. teigia, kad visas savo liūdnas mintis stengiasi nukreipti į programavimą. Pasakoja, kad labai gerai sutaria su tėčiu ir mama. Nurodo, kad artimesnis ryšys yra su mama. Pažymi, jog norėtų likti gyventi su mama, o su tėčiu dažnai bendrauti telefonu ir susitikti. Pasak berniuko, dabar tėtis grįžta vėlai iš darbo, bet jam grįžus visada su juo pasisveikina duoda „penkis“, o mamai grįžus iš darbo duoda bučkį. Sako, kad gerai leidžia laiką su savo tėveliais. Pasakoja, kad vasaros metu su tėveliu ir seserimi ne vieną kartą buvo Jūrmaloje prie jūros. Nurodo, kad su mama eina pasivaikščioti, kalbasi. H. sako, kad jam nieko netrūksta, viską turi. Pasakoja, kad jam sugedo ausinės, tėtis truputį sutvarkė, bet vėliau sakė, kad nupirks naujas. Nurodo, kad tėvelių konfliktų negirdi ir nemato, nes ilgą laiko dalį praleidžia savo kambaryje prie kompiuterio.
73. Tarnyba nurodė, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes į nepilnamečių vaikų nuomones, darytina išvada, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su jų mama D. G. labiau atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, nei vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Tarp motinos ir vaikų yra susiformavęs glaudus emocinis ryšys. Nepilnamečių vaikų kasdieniniais poreikiais rūpinasi mama.
74. Ieškovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad siekia, kad sūnus, kuriam sunkiau sekasi lietuvių kalba, turėtų papildomų pamokų, užsiėmimų, kurie jau yra padarę teigiamą įtaką sūnaus moksle. Atsakovas nepritarė sūnaus lankomoms papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, nemanė, kad jos sūnui yra reikalingos. Ieškovė nurodė, kad dukrai yra nustatytos regėjimo problemos, reikia akinių, taip pat perka kontaktinius lęšius, kurių reikia kas mėnesį, reikia ir skysčio kontaktiniams lęšiams, dukros oda problematiška, perka priemones kas mėnesį, dukra lankė būrelį žirgyne, nori ir vėl lankyti. Atsakovo vertinimu, dukros oda problematiška, tačiau tai tiesiog jaunatviniai spuogai. Atsakovas nurodė, jog dukra žirgyno nelankys, nes papildomiems būreliams nėra laiko, o kontaktiniai lęšiai dukrai nereikalingi, nes turi akinius.
Žemesnės instancijos teismas
75. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vertina vaikų gyvenimo sąlygas, šalių finansines galimybes patenkinti būtinuosius vaikų poreikius, šalių norą ir siekį spręsti šalims iškilusias problemas, kad jie turėtų galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šalių požiūrį į vaikų poreikius, pomėgius, sveikatos problemas ar mokslą, Tarnybos pateiktą išvadą, vaikų išsakytas nuomones bei nurodytą santykį su kiekvienu iš tėvų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė laikoma pasirengusi pasirūpinti savo vaikais tinkamai ir daugiau skirs jiems dėmesio, pagrįsta. Šiuo atveju vaikus ir motiną sieja stiprus emocinis ryšys, todėl, kaip ir sprendė pirmosios instancijos teismas, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydžio atsakovas apeliaciniame skunde neginčijo.
76. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė buto individualios rinkos kainos santuokos nutraukimo momentui, taip pat neteisingai nustatė ir automobilio vertę. Apeliacinės instancijos teismui pateikė MB „Eksperts“ turto vertintojo A. L. 2023 m. kovo 17 dieną parengtą ginčo buto Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 23/03-034; UAB „Asistavita“ turto vertintojo G. J. 2023 m. kovo 20 d. parengtą automobilio rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. KK230065.
77. Spręsdamas dėl turto vertės pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalims nesutariant dėl buto vertės, teismui suteikta teisė naudotis registrų duomenimis, todėl teismas ir vadovaujasi vidutine rinkos verte, nurodyta VĮ Registrų centro pagal unikalų numerį 2023 m. pradžiai, kuri sprendimo priėmimo dieną yra 57400,00 Eur; sutuoktiniams nesutariant ir dėl automobilio vertės, jo vertė apskaičiuojama pagal kainų vidurkį ir laikytina, jog ji yra 5000,00 Eur.
78. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
79. Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).
80. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos nustatyta, jog vertinamo turto – 3 k. buto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2023-03-17) yra 79300,00 Eur. Iš Kilnojamojo turto vertinimo atskaitos nustatyta, kad transporto priemonės vertė vertinimo dieną (2023-03-20) yra 4100,00 Eur.
81. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką bei atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie dalijamo turto vertę 2023 m. kovo mėn., sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad iš viso sutuoktiniai turi turto už 83400,00 Eur.
82. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino bylos faktines aplinkybes, netinkamai išaiškino ir taikė materialines teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, įskaitant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo bei bendro turto padalinimo būdo (natūra) prioritetiškumo ir tvarkos.
83. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).
84. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
85. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
86. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).
87. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018). Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022).
88. Atsakovas priešieškinyje prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jam priteisti turto ¾ buto dalis, o ieškovei – ¼ dalį, nurodydamas, jog jis, pardavęs savo asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (duomenys neskelbtini) sumokėjo didžiąją dalį pinigų, o ieškovė prisidėjo tik ¼ dalimi, todėl yra pagrindas nelygiomis dalimis padalinti butą. Ieškovė su tokiu atsakovo reikalavimu nesutiko, kadangi ji sumokėjo ne tik buto pirkimo dalį, bet ir už buto remontą, nurodė, kad šalių įsigytas butas buvo labai blogos būklės, todėl jį teko remontuoti, remontui buvo panaudota daug lėšų, kurias dovanojo ieškovei tėvai.
89. Byloje nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2010-04-16 sutartimi už 94000,00 Lt, šią sumą pirkėjai sumokėjo pardavėjai prieš pasirašant sutartį. Atsakovo teigimu, didžiąja pinigų dalimi prie buto įsigijimo prisidėjo jis, kadangi turėjo 95000,00 Lt, kuriuos gavo pardavęs asmeninės nuosavybės teisę priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad pardavimo sutartis buvo sudaryta 2010-03-22, kurios 2 punkte numatyta, kad 21000,00 Lt pirkėjai sumokėjo pardavėjui A. G. prieš sutarties pasirašymą, o kita 74000,00 Lt suma bus jam pervesta iki 2010-04-22, kai (duomenys neskelbtini) suteiks kreditą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad į atsakovo sąskaitą banke 2010-04-06 buvo pervesta 74000,00 Lt suma, o 2010-04-16 iš atsakovo sąskaitos buvo pervesta 65002,00 Lt suma, 2010-04-16 mokėjimo nurodymas dėl pinigų pervedimo pardavėjai V. R.. Atsakovas nurodė, kad pardavėjai sumokėjo ir 5000,00 Lt avansą, todėl prie santuokinio buto įsigijimo jis prisidėjo 70000,00 Lt, kitą 24000,00 Lt dalį sumokėjo ieškovė. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (ieškovės sąskaitos išrašas, dovanojimo sutartys), taip pat liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės tėvai jai dovanojo pinigų. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai E. N. ir J. N. patvirtino, jog pinigus dovanojo dukrai. Iš pateiktų ieškovės pavedimų, sąskaitos išrašo, dovanojimo sutarčių nustatyta, jog butui pirkti, įsirengti, remontuoti ieškovės tėvai už laikotarpį nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2011 m. vasario mėn. padovanojo ieškovei 66500,00 Lt sumą. Iš byloje esančių įrodymų taip pat nustatyta, kad šalių butas buvo remontuojamas (keičiamos durys, langai, įstiklintas balkonas, keičiamos grindys, apšiltintos ir sutvarkytos sienos, sutvarkytas vamzdynas, elektros instaliacija, padidinta ir įrengta vonios kambario patalpa, pirkti baldai). Atsakovas nurodė, kad jis organizavo remonto darbus, pats dirbo, mokėjo už perkamas medžiagas, reikalingas remontui (pateikė dalį išlaidų pagrindžiančius įrodymus), tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas, organizuodamas buto remonto darbus, naudojosi ieškovės kortele, išgrynindavo pinigus, atsiskaitydavo už prekes ir darbus.
90. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, nurodytus šalių, liudytojų paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytas ieškovės didelis asmeninis piniginis indėlis į buto įsigijimą, remontą ir įsirengimą. Atsižvelgiant į abiejų šalių panaudotas lėšas butui įsigyti ir remontuoti, laikytina, jog butas yra įgytas santuokos metu ir sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Šiuo atveju pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl butas pirmosios instancijos teismo buvo padalintas, nustatant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, pagrįstai.
91. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys reiškė skirtingus reikalavimus dėl buto padalijimo. Ieškovė prašė padalinti santuokos metu įgytą butą priteisiant jį ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o iš jos atsakovui priteisiant kompensaciją pinigais. Atsakovas prašė pripažinti, kad butas yra įsigytas panaudojus šalių asmenines lėšas tokiomis dalimis, atsakovas yra sumokėjęs ¾ dalis buto vertės, o ieškovė – ¼ dalį buto vertės, todėl dalinant šį butą tarp šalių, būtina nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ir priteisti atsakovui ¾ dalis buto vertės, o ieškovei ¼ dalį buto vertės, ir priteisti natūra atsakovui visą santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant jį išmokėti ieškovei kompensaciją. Abi šalys neprašė padalinti butą tam tikromis dalimis, o prašė priteisti jį natūra vienai iš šalių, kitai sumokant piniginę kompensaciją.
92. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
93. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
94. Pagal kasacinio teismo praktiką santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik esant pakankamai rimtam pagrindui, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natūra netaikymas ne dėl išvardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
95. Tais atvejais, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016). Ši teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė nustatoma atsižvelgiant į potencialios turtinės prievolės dydį, sutuoktinių amžių, darbingumą, turimą kitą turtą, gaunamas pajamas, jei dalijamas nekilnojamasis turtas, kuriame iki santuokos nutraukimo gyveno sutuoktiniai ar vienas iš jų, – sutuoktinių galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa (sprendžiant, ar sutuoktinis, kuriam priteisiama kompensacija, nebus paliktas be gyvenamojo būsto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016).
96. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nors bendrosios jungtinės nuosavybės objekto dalijimas natūra yra prioritetinis būdas, jis neturėtų būti taikomas priverstinai, kai šalys to nepageidauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018.
97. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie bendrą turto indėlį, atsižvelgdamas į tai, kad šalių santykiai konfliktiški ir dėl tokių santykių gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai, jei sutuoktiniai liktų gyventi bute kartu, į tai, kad pačios šalys nurodė turto padalijimo būdą (prašė vienam turto, kitam išmokant kompensaciją) butą priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė piniginę kompensaciją už turto dalį.
98. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo padalinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą taip: a) padalinti ginčo butą tarp šalių natūra (atskiromis patalpomis) taip: nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo (nustačius, kad ieškovei priteistina 1/4 o atsakovui 3/4 ginčo buto dalys) priteisti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/4 dalį buto (arba 25/100 dalis), kurių natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriama 7,05 kv. m. patalpa, buto plane pažymėta indeksu 14-5, ir 4,59 kv. m. bendro naudojimo patalpų (1/4 visų nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto), kuris sudaro 18,35 kv. m.), buto plane pažymėtų indeksais 14-1, 14-3, 14-6, 14-7, t. y. iš viso – 11,64 kv. m., atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise 3/4 dalis ginčo buto (arba 75/100 dalis), kurias natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, plane pažymėtos indeksais 14-2 (16,93 kv. m.) ir 14-4 (14,12 kv. m.), iš viso 31,05 kv. m. ir 13,76 kv. m. bendro naudojimo patalpų (3/4 nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto, kuris sudaro 18, 35 kv. m.), buto plane pažymėtų indeksais 14-1, 14-3, 14-6, 14-7, t. y. iš viso 44,81 kv. m., iš atsakovo ieškovei priteisti 3469,81 Eur (2,47 kv. m. x 1404,78 Eur/kv. m.) piniginę kompensaciją už didesnę nei priklausytų 3/4 buto ploto dalį (42,34 kv. m.), kuri turi būti išmokėta ieškovei per 1 kalendorinius metus; b) teismui netenkinus prašymo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisus šio proceso šalims lygias ginčo buto dalis po 1/2 dalį, tenkinti alternatyvų reikalavimą: priteisti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį ginčo buto (arba 50/100 dalis), kurių natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriamos patalpos, plane pažymėtos indeksais 14-4 (14,12 kv. m.) ir 14-5 (7,05 kv. m.) bei 9,18 kv. m. bendro naudojimo patalpų (1/2 visų nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto, kuris nudaro 188,35 kv. m.), buto plane pažymėtu indeksais 14-1, 14-3, 14-6, 14-7, t. y., iš viso 30,35 kv. m., atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise 1/2 dalį ginčo buto (arba 50/100 dalis), kurias natūroje sudaro asmeniniam naudojimui priskiriama patalpa, plane pažymėta indeksu 14-2 (16,93 kv. m.) ir 9,18 kv. m. bendro naudojimo patalpų (1/2 nuo visų bendro naudojimo patalpų ploto, kuris sudaro 18,35 kv. m.), buto plane pažymėtų indeksais 14-1, 14-3, 14-6, l4-7, t. y. iš viso 26,11 kv. m., iš ieškovės atsakovui priteisti 2978,13 Eur (2,12 kv. m. x 1404,78 Eur/kv. m.) piniginę kompensaciją už mažesnę nei priklausytų 1/2 buto ploto dalį (28,23 kv. m.), kuri turi būti išmokėta per 1 kalendorinius metus; c) teismui netenkinus prašymo padalinti ginčo buto tarp šalių natūra (atskiromis patalpomis), padalinti ginčo butą tokiu būdu: nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo (nustačius, kad ieškovei priteistina 1/4, o atsakovui 3/4 ginčo buto dalys): priteisti natūra atsakovui visą santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant atsakovą ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti ieškovei 19825,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, teismui netenkinus prašymo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisus šio proceso šalims lygias ginčo buto dalis po 1/2 dalį: priteisti natūra ieškovei visą santuokoje įgytą butą asmeninės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovę ne vėliau kaip per 1 kalendorinius metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išmokėti atsakovui 39650,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją.
99. Šiuo atveju būtina akcentuoti, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apeliacinės kontrolės funkciją, o tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo nurodyta, negalima (CPK 312 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas naujų atsakovo reikalavimų dėl turto padalijimo būdų neanalizuoja, kadangi nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste atsakovui nėra suteikta galimybė apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.
100. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių nurodytą turto padalijimo būdą (abu sutuoktiniai prašė tą patį butą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise), į šalių konfliktiškus santykius ir nepilnamečių vaikų interesus, į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, į potencialios turtinės prievolės dydį, šalių amžių, byloje esančius duomenis apie šalių sveikatos būklę, darbingumą, ieškovės finansines galimybes (gaunamas pajamas, tėvų paramą, nurodytą butą, kurį pardavus, gautas lėšas bus galima panaudoti kompensacijos mokėjimui, paskolos galimybes), atsakovo galimybę apsirūpinti gyvenamąja patalpa, sprendžia, kad butas šiuo atveju priteistinas ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteistina piniginė kompensacija už turto dalį. Iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos nustačius, jog vertinamo turto – 3 k. buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė vertinimo dieną (2023-03-17) yra 79300,00 Eur, iš ieškovės atsakovui priteistina 39650,00 Eur piniginė kompensacija.
101. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad automobiliu AUDI A6 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovas, todėl jis natūra priteistinas jam, o iš atsakovo ieškovei priteistina piniginė kompensacija. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat prašė automobilį priteisti jam ir įpareigoti atsakovą sumokėti ieškovei 2050,00 Eur piniginę kompensaciją. Iš Kilnojamojo turto vertinimo atskaitos nustačius, kad transporto priemonės vertė vertinimo dieną (2023-03-20) yra 4100,00 Eur, iš atsakovo ieškovei priteistina 2050,00 Eur piniginė kompensacija.
102. Kadangi ieškovei iš atsakovo priklauso 2050,00 Eur dydžio piniginė kompensacija, o ieškovė atsakovui turėtų sumokėti 39650,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją, atlikus įskaitymą, mažintina atsakovui priklausanti piniginė kompensacija 2050,00 Eur suma, ir atsakovui iš ieškovės priteistina 37600,00 Eur dydžio piniginė kompensacija.
103. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas, kuris civilinio proceso principų (rungimosi, šalių procesinio lygiateisiškumo, teismų nepriklausomumo ir nešališkumo) šiuo atveju nepažeidė.
104. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, kadangi jie skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
105. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
106. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme šalių patikslintu ieškiniu bei patikslintu priešieškiniu reikštus reikalavimus, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dėl turto vertės (turto vertę nustatant apeliacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienai), civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas lieka nepakitęs – ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, atsakovo priešieškinis atmestas, didžioji dalis reikalavimų išspręsta ieškovės naudai, o atsakovo priešieškinis netenkintas. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios šiuo atveju buvo paskirstytos proporcingai ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Taip pat ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei. Nors ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, kad žyminis mokestis pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteistas ieškovei, tačiau tenkinus jos ieškinį, ir atmetus atsakovo priešieškinį, turėjo būti priteistas atsakovui, ji pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas šių ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų neanalizuoja (taip pat ir pareikšto prašymo patikslinti sprendimo dalį dėl kompensacijos mokėjimo termino) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo šiose dalyse netikrina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
107. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
108. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde reiškė reikalavimus: nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, priteisti atsakovui neturtinę žalą, nustatyti dalintino turto vertes ir padalinti santuokos metu įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad šiuo atveju tenkinamas vienas iš penkių atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų (tenkinamas reikalavimas dėl dalintino turto vertės nustatymo) ir pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
109. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 23 d. nutartimi nutarta atsakovo prašymą tenkinti ir žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą sumokėjimą atidėti iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kad tenkinamas vienas iš penkių atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės valstybei priteistinos 191,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (1059,00 – 100,00 x 20 proc.).
110. Į bylą pateiktas atsakovo prašymas dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Teismo prašoma už suteiktas teisines paslaugas atsakovui priteisti 660,00 Eur. Iš 2023-03-28 sąskaitos-faktūros, 2023-03-28 kasos pajamų orderio nustatyta, kad už suteiktas teisines paslaugas (už atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą ir pateikimą teismui) atsakovas advokatui sumokėjo 660,00 Eur. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kad tenkinamas vienas iš penkių atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 132,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti (660,00 x 20 proc.). Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus (2023-03-21 sąskaitą-faktūrą, mokėjimą), patvirtinančius, kad už turto (automobilio) vertinimą patyrė 150,00 Eur išlaidų, tad iš ieškovės atsakovui priteistina 30,00 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (150,00 x 20 proc.). Duomenų apie atsakovo patirtas išlaidas, nustatant nekilnojamojo turto rinkos vertę, į bylą nepateikta. Iš viso atsakovui iš ieškovės priteistina 162,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 21 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nutraukti A. G., (duomenys neskelbtini) ir D. G. (iki santuokos pavardė – N.), (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – G., G.
Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų U. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą ieškove D. G..
Nustatyti atsakovo A. G. ir nepilnamečių vaikų U. G., H. G., bendravimo tvarką bendru abiejų tėvų susitarimu.
Priteisti iš atsakovo A. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: U. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. G., (a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-06-10) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas pavedant tvarkyti ieškovei D. G. uzufrukto teise, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
atsakovui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 4100,00 Eur vertės automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei išmokant kompensaciją pinigais;
ieškovei D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 79300,00 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui išmokant kompensaciją pinigais.
Priteisti iš ieškovės D. G. atsakovui A. G. 37600,00 Eur (trisdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų eurų) piniginę kompensaciją.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovo A. G. 1170,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. G. valstybei 602,00 Eur (šešių šimtų dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo A. G. valstybei 859,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai dėl santuokos nutraukimo įregistravimo“.
Priteisti iš ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 191,80 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 162,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.