Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. T., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato, ir baudžiamoji byla nutraukta;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 (dvidešimties) MGL, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant A. B. ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

iš dalies tenkintas nukentėjusiojo S. B. civilinis ieškinys ir iš A. B. nukentėjusiajam S. B. priteista 3 800 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui;

tenkintas nukentėjusiojo S. B. prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir jam iš A. B. priteistos 2625,70 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 70 centų) išlaidos;

išspręsti kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad neteisėtai, ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas S. B. sutikimo ir jam to nežinant, rinko informaciją apie asmens privatų gyvenimą, tai yra apie jo judėjimą ir buvimo vietą, t. y. jis 2023 m. liepos 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ant S. B. priklausančio automobilio „Ford Tranzit“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rėmo dugno automobilio dešinėje pusėje, ties galiniu ratu pritvirtino GPS sekimo įrenginį (duomenys neskelbtini) ir, pasinaudodamas šia įranga, ją aktyvuodamas nuo 2023 m. liepos 15 d. neteisėtai rinko informaciją apie privatų S. B. gyvenimą iki 2023 m. spalio 27 d. 12 val. 30 min., kol GPS sekimo įrenginį (duomenys neskelbtini), plaudamas automobilį rado S. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį ir sumažinti nukentėjusiajam S. B. priteistos neturtinės žalos dydį bei priteistas proceso išlaidas už nukentėjusiajam suteiktas advokato teisines paslaugas.

Dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos

2.1. Nurodo, kad nukentėjusysis S. B. ne kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nei turtinė, nei neturtinė žala jam nepadaryta ir civilinio ieškinio jis nereiškia, apie jokius nepatogumus, išgyvenimus, dvasines kančias ar kitokias aplinkybes, dėl kurių galėjo atsirasti neturtinė žala, nukentėjusysis taip pat nenurodė (1 t., b. 1. 27–31, 42–45). Civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo S. B. pateikė tik baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus pirmos instancijos teismui, kreipęsis teisinės pagalbos į advokatę Jolantą Grigaliūnienę. Su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. sutiko iš dalies ir geranoriškai atlygino 200 Eur.

2.2. Apeliaciniame skunde analizuodamas pareikšto civilinio ieškinio argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus tenkinant nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies, apelianto gynėjas reiškia nesutikimą su tokiu teismo sprendimu šiais pagrindais: teismo sprendimas abstraktus, pritaikytinas bet kurioje byloje, mažai motyvuotas, jame neaptartos civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, neįvertintas jų sąsajumas su nagrinėjama baudžiamąja byla, be to, teismas išėjo už civilinio ieškinio ribų nenurodydamas, kaip sumažėjo nukentėjusiojo bendravimo galimybės, nes tokių aplinkybių nukentėjusysis nenurodė nei civiliniame ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu. Tačiau teismas, anot apelianto gynėjo, teisingai pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusysis dėl šioje byloje nustatytų nusikalstamų veiksmų patirto nerimo, neigiamų emocinių išgyvenimų būtų kreipęsis į gydymo įstaigą ar būtent dėl šios nusikalstamos veikos jam būtų nustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas. Dėl šių aplinkybių priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas.

2.3. Pastebi, kad civiliniame ieškinyje akcentuojami nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės patirti išgyvenimai nėra susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla. Tiek nukentėjusysis, tiek jo sutuoktinė pasakoja apie praeityje galimai atsitikusį įvykį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuris nepasitvirtino ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Apelianto gynėjo nuomone, būtent dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo praeityje sutuoktiniai jaučia nuoskaudas ir taip bando kompensuoti civiliniu ieškiniu šioje byloje. Tokiu būdu nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį nepagrįstai sieja ne su šiuo metu nagrinėjama byla, o su praeities įvykiais. Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. spalio 27 d., dėl to nukentėjusiojo nurodomi sveikatos sutrikimai, atsiradę dar 2020 metais, nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla, t. y. neturi jokio priežastinio ryšio.

2.4. Nepagrįstas, gynėjo nuomone, ir nukentėjusiojo argumentas, jog A. B. turėjo žinoti, kad jo vykdoma nusikalstama veika gali pabloginti S. B. sveikatos būklę, nors apklausiamas nukentėjusysis nurodė, jog su A. B. nebendrauja, nėra draugai, todėl niekaip negalėjo žinoti apie vienas kito sveikatos problemas. Be to, civiliniame ieškinyje nurodyti nukentėjusiojo išgyvenimai yra labai abstraktūs, dėl ko neaišku, kokias būtent dvasines kančias šis patyrė arba kaip pasireiškė jo nurodomi moraliniai išgyvenimai ir kt. O nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodomos aplinkybės apie tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas A. B. neva jį persekiojo nuo 2017 metų yra visiškai nesusijusios su nagrinėjama baudžiamąja byla.

2.5. Pažymi ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas būtent S. B., o ne jo sutuoktinė, todėl jos išgyvenimai nėra aktualūs sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kaip ir civiliniame ieškinyje nurodyta neaktuali aplinkybė apie nukentėjusiojo S. B. sutuoktinės išplūdimą. Be to, nukentėjusiojo sutuoktinė yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, todėl visi jos parodymai šiuo klausimu vertintini itin atidžiai, taip pat ir dėl civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių.

2.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis S. B. niekuomet nebuvo filmuojamas ne viešoje vietoje, o asmens sutikimas jį filmuoti viešoje vietoje nėra reikalingas. Nagrinėjama byla taip pat nėra pradėta dėl to, kad S. B. buvo galimai filmuojamas, todėl šie civilinio ieškinio argumentai taip pat nesusiję su byla. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad A. B. niekuomet nerinko jokių duomenų apie nukentėjusiojo gyvenamąją vietą, todėl pastarojo nurodomas kamerų įrengimas namų valdos teritorijoje, kuris nėra patvirtintas jokiais rašytiniais įrodymais, bei deklaruojamas nesaugumo jausmas savo namuose, laikytini nepagrįstais. Bylos nagrinėjimo metu, kaip teigiama, buvo objektyviai nustatyta, kada ir kur buvo pritvirtintas sekimo įrenginys ir tai nebuvo padaryta patenkant į nukentėjusiojo privačias valdas.

2.7. Be to, GPS įrenginio užfiksuoti duomenys nebuvo kaupiami, o laikui bėgant būdavo užrašomi ant jau buvusių duomenų. Surinkti duomenys nebuvo perduoti ir jokiems tretiesiems asmenims. GPS prietaisas nebuvo įrengtas asmeniniam S. B. gyvenimui fiksuoti. A. B., kaip teigiama, norėjo fiksuoti ir fiksavo nukentėjusiojo galimai atliekamus teisės pažeidimus. Duodamas parodymus teisme A. B. nuosekliai aiškino, kad specialios GPS įrangos panaudojimo tikslas buvo ne asmeninis nukentėjusiojo gyvenimas, o galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkanti jo veikla, dėl kurios jis ne kartą bendravo ir su maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais. Abu asmenys yra konkurentai, dirbantys toje pačioje srityje. A. B., sužinojęs apie galimai netinkamas gyvūnų laikymo ir vežimo sąlygas, tiesiog siekė užkirsti kelią tokiems veiksmams. Toks tikslas, anot apelianto gynėjo, daro šią nusikalstamą veiką mažiau pavojingą, nes A. B. nebuvo aktuali informacija, nesusijusi su darbu. O ir nukentėjusiojo noras pareikšti civilinį ieškinį, kaip minėta, atsirado tik nukentėjusiajam sužinojus, kad apie jo galimai padarytus pažeidimus A. B. informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

2.8. Nors nukentėjusysis teigia bijantis būti užpultas, tačiau pavojaus nukentėjusiojo sveikatai ar gyvybei A. B. niekuomet nukėlė, prieš jį nesmurtavo, jokie realūs grasinimai nebuvo išreikšti, todėl tokie nukentėjusiojo argumentai vertintini kaip siekis nepagrįstai padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Todėl daroma išvada, kad pareikštu civiliniu ieškiniu siekiama ne nukentėjusiojo patirtų išgyvenimų kompensavimo pinigine išraiška, o pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį bei siekiant kerštauti dėl pranešimų apie galimai neteisėtą nukentėjusiojo veiklą ir dėl nepavykusio ikiteisminio tyrimo A. B. atžvilgiu anksčiau.

2.9. Gynėjo vertinimu, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas neįvertino, kad nusikalstama veika nesukėlė jokių padarinių, nebuvo padaryta jokia turtinė žala, ką ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir pats nukentėjusysis, nebuvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ar kitaip sukeltas pavojus jo sveikatai ar gyvybei. Be to, už nesunkaus nusikaltimo padarymą, kuomet jokia žala asmens sveikatai nepadaryta, 4000 Eur neturtinė žala pagal teismų praktiką taip pat nepriteisiama.

2.10. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, pagal kurią, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką, o nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Tačiau šiuo atveju teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, šiomis nuostatomis, kaip teigiama, nesivadovavo, o tik lakoniškai paminėjo, kad priteistina neturtinės žalos suma atitinka teismų praktiką panašiose bylose, su kuo apelianto gynėjas nesutinka. Toliau skunde pateikiama teismų praktikos analizė, iš kurios duomenų daroma išvada, kad bylose, kuriose kaltinimas pareikštas tik pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, neturtinei žalai atlyginti yra priteisiama nuo 100 iki 1500 Eur suma, kuri nežymiai didėja tik esant nusikalstamų veikų daugetui. Todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteista 4000 Eur neturtinės žalos suma neatitinka teismų praktikos: Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-926/2024 priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje 1A-232-361/2023 priteista 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš nuteistojo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį; Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-397/2022 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194-282/2022 civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteistas 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 167 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 ir 2 dalis, 145 straipsnio 2 dalį; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-4-332/2019 solidariai iš keturių nuteistųjų priteista iš viso 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-361/2017 priteistas 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2013 iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį nukentėjusiajam priteista 2000 litų (579,24 Eur).

Dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti

2.11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 104 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IR-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nuostatomis dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (toliau – ir Rekomendacijos) bei skundžiamo nuosprendžio motyvais, apelianto gynėjas nesutinka su nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų dydžiu, kurį vertina kaip akivaizdžiai neproporcingą, neatitinkantį sąžiningumo, teisingumo ir proporcingumo principų.

2.12. Pažymi, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo dalyvavimas byloje nėra imperatyvus. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis pats išreiškė teismui poziciją dėl patirtų išgyvenimų. Pareikštas civilinis ieškinys nesudėtingas, nedidelės apimties, įprastas panašaus pobūdžio bylose, nereikalaujantis jokio papildomo skaičiavimo ar specifinių žinių, byla yra nedidelės apimties – dėl vienos nusikalstamos veikos, nesudėtinga, išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, advokatės buveinė yra tame pačiame mieste, kuriame vyko teisiamieji posėdžiai, todėl papildomų išlaidų nebuvo. Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, todėl visų proceso išlaidų priteisimas iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisingas ir neproporcingas.

2.13. Mano, kad pirmos instancijos teismas taipogi neįvertino A. B. skundžiamu nuosprendžiu nustatytų turtinių įpareigojimų dydžio: paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, priteista 4000 eurų neturtinė žala bei 2625,70 Eur proceso išlaidos už nukentėjusiojo advokato paslaugas, t. y. iš viso A. B. mokėtina suma yra 7625,70 Eur, kurią privaloma atlyginti per labai trumpą laiką. Suprantama, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi patirti atitinkamas pasekmes, tačiau priteista proceso išlaidų suma, atsižvelgiant į visus proceso veiksmus ir jų pobūdį, apelianto gynėjo nuomone, yra per didelė.

2.14. Priteista proceso išlaidų suma ženkliai viršija ir panašiose baudžiamosiose bylose už advokato paslaugas priteistų proceso išlaidų sumas (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. birželio 14 d. nuosprendžiu iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nukentėjusiojo patirtas advokato išlaidas priteista 495 Eur; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228-882/2024 nukentėjusiajam priteista 995 Eur proceso išlaidų už advokato suteiktas paslaugas; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-560-771/2024 priteista 100 Eur; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-594-409/2024 priteista 1400 Eur; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-953/2024 priteista 540 Eur; Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-1015-1205/2024 priteista 1700 Eur). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką panašiose baudžiamosiose bylose, daroma išvada, kad priteista proceso išlaidų suma už nukentėjusiajam suteiktas teisines paslaugas, nors ir neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, tačiau yra akivaizdžiai neproporcinga ir daug didesnė nei panašiose baudžiamosiose bylose, todėl mažintina.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo S. B. atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė prašo atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš A. B. nukentėjusiojo S. B. naudai 665,50 Eur jo patirtų advokatės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Nukentėjusiojo atstovės vertinimu, priešingai apeliacinio skundo argumentams, nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tinkamai rėmėsi ir išsamiai analizavo teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, pagrįstai rėmėsi teismų praktikoje įvardintais kriterijais. Vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą, prašomos priteisti neturtinės žalos dydį teismas tyrė ne tik nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) civiliniame ieškinyje pateikiamas aplinkybes, bet ir baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir, atsižvelgdamas į jas, priėmė sprendimą tenkinti civilinį ieškinį iš dalies.

3.2. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuosprendyje akcentuojamu nukentėjusiojo bendravimo galimybių sumažėjimu gynėja pažymi, kad konkrečių neturtinės žalos kriterijų nustatymas yra teismo diskrecija, todėl nors S. B. civiliniame ieškinyje atskirai nenurodė patyręs bendravimo galimybių sumažėjimą, tačiau jo civilinio ieškinio turinys, trumpi procesiniai pasisakymai teisme patvirtina, kad nukentėjusysis bijojo A. B. persekiojimo, vengė važinėti kai kuriais maršrutais į vietoves, kuriose buvo didesnė tikimybė susitikti A. B., nuolat jautė neigiamas emocijas ir tokia jo būsena buvo sukelta apelianto veiksmais, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo galimybės bendrauti laikytinos sumažėjusiomis palyginti su tomis, kurios buvo iki apelianto padarytos nusikalstamos veikos.

3.3. Nukentėjusiojo advokatė nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad priteistinos žalos dydis turėtų būti mažinamas ir dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos ir patirtų neigiamų išgyvenimų nukentėjusysis būtų kreipęsis į gydymo įstaigą. Nurodo, kad įstatymo leidėjas ir teismų praktika neturtinę žalą sieja ne tik su kreipimusi į gydymo įstaigas ir nebūtinai su sveikatos sutrikdymu, patvirtinamu medicininiais dokumentais. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, įvertinęs visas aplinkybes (taip pat ir apelianto minimą aplinkybę, kad nukentėjusysis dėl patiriamų neigiamų emocinių išgyvenimų nesikreipė į gydymo įstaigą), jau sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį 1000 Eur. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo civilinį ieškinį, atsižvelgdamas į visus kriterijus, tarp jų ir tuos, kuriuos mini apeliantas.

3.4. Apeliacinio skundo argumentas, esą nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį ir neturtinę žalą nepagrįstai sieja su praeities įvykiais, t. y. su kaltinamojo ir nukentėjusiojo konfliktu, vykusiu 2020 m. (duomenys neskelbtini) parduotuvės stovėjimo aikštelėje, advokatės nuomone, atmestinas kaip nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, šiomis aplinkybėmis ir nesirėmė, taigi apelianto argumentai šioje dalyje nėra pagrįsti. Kita vertus, civiliniame ieškinyje šios aplinkybės minimos kaip dariusios įtaką nukentėjusiojo emocinei būsenai, sukeltai A. B. padarytos nusikalstamos veikos, o apeliantas pirmosios instancijos teisme pats pripažino, jog 2020 m. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurį tyrė policijos pareigūnai; byloje apie tai yra duomenys, surinkti ikiteisminio metu. Vadinasi, nukentėjusysis pagrįstai bijojo apelianto.

3.5. Detalizuoja, kad tiek civiliniame ieškinyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymuose užfiksuota, jog kaltinamasis ilgą laiką, maždaug nuo 2017 metų, sekiojo S. B., jį provokuodavo ir inicijuodavo konfliktus, grasindavo susidorojimu (be kita ko – ir fiziniu), rašydavo SMS žinutes su įvairiausiais išgalvotais kaltinimais. Nukentėjusysis nematė pagrindo slėpti, kad susidūrusi su kaltinamuoju ne kartą buvo išgąsdinta ir nukentėjusiojo sutuoktinė (apklausta ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje), kuri gaudavo iš A. B. nemalonių, gana grėsmingų, įžeidžių priekaištų, SMS žinučių, buvo jo išplūsta necenzūriniais žodžiais. Neabejojama, kad apelianto veiksmais sukeltas stresas nukentėjusiojo artimajam (sutuoktinei) dar labiau didino neigiamus emocinius išgyvenimus, grėsmės baimę ir nukentėjusiajam. Nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2020 m. kilusio konflikto prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) metu A. B. atvirai grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu: sakė, kad S. B. „bus lavonas“, kad tai padarys ne jis (A. B.), bet kiti asmenys; po šios konkrečios konfrontacijos dėl patirto streso, sutrikusio širdies ritmo S. B. buvo paguldytas į gydymo įstaigos reanimacijos skyrių. Nors teisiamojo posėdžio metu nebuvo prijungta visa 2020 m. konflikto tyrimo medžiaga, tačiau buvo pridėti rašytiniai paaiškinimai ir apelianto siųstų grasinančio turinio telefoninių žinučių tekstai. Detalizavus nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykių kontekstą ir priešistorę, daroma išvada, kad baudžiamojoje byloje nustatyti A. B. nusikalstami veiksmai, atitinkantys BK 167 straipsnio 1 dalį, lėmė didesnį stresą bei neigiamus emocinius išgyvenimus nukentėjusiajam, nei būtų buvę tuo atveju, jei A. B. ir S. B. niekada nebūtų susitikę ir bendravę prieš nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į tai manoma, kad A. B. ir nukentėjusiojo buvusių santykių kontekstas yra svarbus ir atskleidžia A. B. asmenybę, netinkamą požiūrį į konfliktų sprendimą ir jų priežastis; šis kontekstas padėjo teismui išsamiai įvertinti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, pasireiškusią stresu ir neigiamais emociniais išgyvenimais.

3.6. Apžvelgiant ir cituojant BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, teisės į privatų gyvenimą sampratą tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinėje teisėje, EŽTT praktiką, pažymima, kad neturtinė žala teismo yra įvertinama pinigine išraiška ir tai yra tik kompensacija, nes patirtos neturtinės žalos padarinių pašalinti neįmanoma.

3.7. Mano, jog nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pats savo elgesiu neturtinės žalos, nusikalstamos veikos padarinių ne tik nepašalino, bet ir neketina jų šalinti. Nors nukentėjusysis neskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir nesiekė, kad A. B. būtų nuteistas ir jam būtų paskirta kriminalinė bausmė, tačiau šiuo metu nukentėjusysis mano padaręs klaidą: A. B. ir po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme elgiasi neadekvačiai, netinkamai, sąmoningai siekia susidūrimų su nukentėjusiuoju, provokuoja naujus konfliktus, prasilenkdamas automobilyje rodo nukentėjusiajam nepagarbias grimasas ir visu savo elgesiu demonstruoja, kad besibaigiantis baudžiamasis procesas jam jokio poveikio nepadarė.

3.8. Pažymi ir tai, kad viso proceso metu A. B. nesigailėjo dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, siekė ją pateisinti, nurodydamas, kad nukentėjusįjį persekiojo ir įvairioms institucijoms skundė ne dėl nesąžiningos konkurencijos, bet dėl tariamai nukentėjusiojo daromų gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog pats A. B. darė tokius pažeidimus ir už juos bei už kitus pažeidimus buvo nubaustas net keliasdešimt kartų.

3.9. Įstatyme ir teismų praktikoje nėra baigtinio neturtinės žalos kriterijų sąrašo, todėl manytina, jog turi būti įvertintas ir A. B. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kuris įrodo, kad šis sąmoningai leido ir leidžia didėti nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai, tęstis nusikalstama veika sukeltiems padariniams ir atitinkamai jiems didėti. Atsižvelgtina ir į tai, jos A. B. prisipažinimas ir gailėjimasis nėra nuoširdus, o tik formalūs ir abstraktūs teiginiai. Todėl daroma išvada, jog pasinaudojimo savo teisėmis būdas, savo elgesio vertinimas ir jo išraiška taip pat turi reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo – tiek, kiek toks kaltinamo asmens elgesys didina nukentėjusiojo asmens neigiamus išgyvenimus, nesaugumo jausmą dėl ateities, tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Dėl apelianto nurodomų teismo precedentų

3.10. Atsiliepime išnagrinėjus visas apeliaciniame skunde kaip precedentus nurodytas baudžiamąsias bylas nukentėjusiojo įgaliotoji atstovė atkreipia dėmesį, kad nė vienoje iš apeliaciniame skunde nurodomų bylų nėra nurodytos konkrečios aplinkybės ir kriterijai, kuriais remdamasis teismas sumažino civiliniu ieškiniu reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimo sumą ar atsisakė ją dar labiau sumažinti, kai tokį prašymą reiškia apeliantas (nuteistasis). Be to, visose apeliaciniame skunde nurodomose bylose nukentėjusieji (civiliniai ieškovai) patys įvertino savo patirtą neturtinę žalą mažesne suma nei nukentėjusysis šioje byloje S. B.. Susipažinus su bylomis, kurias nurodo apeliantas, daroma išvada, jog yra įmanoma nustatyti, kokia padaryta veika; kai kuriose jų galima nustatyti nusikalstamos veikos trukmę, tačiau nė vienoje iš cituojamų nutarčių (nuosprendžių) nėra tikslių ir konkrečių duomenų apie nukentėjusiojo ir nuteistojo turtinę padėtį, kuri yra itin svarbi nustatant neturtinės žalos dydį bei užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą; nėra duomenų apie konkrečius sukeltus neigiamus padarinius; nėra ir tikslių, konkrečių faktinių duomenų, kuriuos įvertinęs tesimas padarė išvadą dėl neturtinės žalos dydžio, todėl šiomis bylomis kaip precedentais remtis nėra pagrindo. Todėl nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam S. B. neatitinka formuojamos teismų praktikos panašiose bylose.

Dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijų

3.11. Susipažinus su teismo nuosprendžio motyvais dėl baudžiamojoje byloje pateikto civilinio ieškinio, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas vertino, jog A. B. nusikalstami veiksmai išsiskyrė didesniu pavojingumu, nes informacija buvo renkama privatumą ribojančiu, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiu įrankiu, taip pat pažymėjo, kad nukentėjusįjį jis neteisėtai sekė pakankamai ilgą laiką (t. y. nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. spalio 27 d., 12.30 val.), rinkdamas didelės apimties informaciją apie nukentėjusiojo judėjimą bei buvimo vietą, į nukentėjusiojo buvimo vietą pagal sekamus duomenis pats buvo nuvykęs du kartus, kurių metu filmavo nukentėjusįjį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nusikalstama veika buvo baigta ne A. B. valia, o nukentėjusiajam suradus sekimo įrenginį. Akivaizdu, kad nukentėjusiajam atsitiktinai neaptikus sekimo įrenginio, tokie nusikalstami veiksmai galėjo trukti ir dar ilgiau. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad dėl baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamų veiksmų patirto nerimo, neigiamų emocinių išgyvenimų nukentėjusysis nesikreipė į gydymo įstaigą ir jam nebuvo nustatyti konkretūs sveikatos sutrikdymai. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 4000 Eur, galutinai – iki 3800 Eur, A. B. atlyginus neturtinės žalos dalį – 200 Eur. Be kita ko, teismas nusprendė daugiau priteisiamos neturtinės žalos dydžio nemažinti atsižvelgiant į A. B. turtinę padėtį (jaunas, darbingas, dirbantis ir gaunantis pajamas, turintis nekilnojamojo turto).

3.12. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikydamasis teisės aktuose nustatytų taisyklių bei nuoseklios teismų praktikos, išsamiai ir argumentuotai įvertino šioje konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, reikšmingą nustatant neturtinės žalos dydį.

Dėl A. B. turtinės padėties

3.14. Nagrinėjant apelianto gynėjo prašymą sumažinti priteistą neturtinės žalos dydį, svarbu įvertinti apelianto turtinę padėtį, kuri, nukentėjusiojo atstovės įsitikinimu, yra labai gera ir nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo nėra pablogėjusi. Toliau atsiliepime pateikiami Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenys apie A. B. nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įvertinus NTR duomenis (atliekant vidutinės rinkos vertės viešąją paiešką NTR, masinis įvertinimas, galiojantis nuo 2024 m. sausio 1 d.), skaičiuojama, kad A. B. viso turimo registruoto turto vidutinė rinkos vertė yra 222 727,00 Eur. Be to, A. B. 2021 m. ir 2023 m. pardavė nekilnojamojo turto, kurio bendra vidutinė rinkos vertė yra 116 500,00 Eur. Atkreipiamas dėmesys, kad NTR yra nurodomos daiktų vidutinės rinkos vertės pagal masinį vertinimą, tačiau rinkoje įprastai reali individuali nekilnojamojo turto rinkos vertė yra didesnė, nei NTR nurodoma vertė masiniam vertinimui. Pažymėta ir tai, kad iš nurodyto nekilnojamojo turto A. B. gauna papildomas pajamas, gavo pajamų ir iš vertingo dovanoto nekilnojamojo turto pardavimo sandorių. Šiuo atveju neskaičiuojamos banko sąskaitose esančios lėšos, grynieji pinigai, kitų registruojamų ir neregistruojamų kilnojamųjų daiktų vertė. Iš paties A. B. parodymų teisiamojo posėdžio metu žinoma, kad jo mėnesio pajamos yra apie 4000 Eur, papildomų pajamų teikia ir ūkininko ūkio veikla. Todėl laikytina, kad tokia turtinė padėtis, gaunamos papildomos pajamos ne tik pagal darbo santykius, bet ir iš individualios veiklos, ūkininko veiklos lemia, jog A. B. turi tvirtą finansinį pagrindą, leidžiantį jam atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą pilnai, nemažinant atlygintinos žalos sumos. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo atstovės nuomone, tarp nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos sumos bei žalą padariusio asmens interesų yra protinga pusiausvyra, todėl nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydį. O vien tai, kad nukentėjusysis nereiškė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ar jam nebuvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas pavojus gyvybei ar sveikatai, priešingai apelianto gynėjo teiginiams, neužkerta kelio prašyti atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Dėl 2024 m. spalio 8 d. nuosprendžiu skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, priteisto

neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydžių

3.15. Atsiliepimu nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino A. B. finansinių įsipareigojimų, atsiradusių dėl skundžiamo nuosprendžio. Akcentuojama, jog kiekviena iš A. B. priteista suma turi savo paskirtį ir nėra sumuojama sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) bei neturtinės žalos dydžius. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 20 MGL dydžio įmokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skundžiamu nuosprendžiu A. B. buvo nustatytas 6 mėnesių terminas, kuris leidžia paskirstyti finansinę naštą. Be to, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, kaip antai prarastas nedarbingumas ar pajamos, netektis ir pan. O ir nekilnojamojo turto registro duomenys apie A. B. valdomą vertingą nekilnojamąjį turtą, iš jos gaunamos papildomos pajamos patvirtina, kad A. B. turtinė padėtis leidžia jam įvykdyti nuosprendžiu skirtus įsipareigojimus.

3.16. Nukentėjusiojo atstovės vertinimu, nepagrįsti apelianto gynėjo teiginiai, jog nukentėjusiajam priteista 2625,70 Eur suma advokato pagalbai apmokėti ženkliai viršija panašiose baudžiamosiose bylose už tapačias advokato paslaugas priteistas proceso išlaidų sumas. Toks vertinimas, kaip teigiama, apskritai yra ydingas ir teisiškai nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo patirtų išlaidų dydį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – ir Rekomendacijos), pateikiami skaičiavimai, pagal kuriuos akivaizdu, kad nukentėjusiajam priteista 2625,70 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nesudaro nė pusės rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl pagrindo ją mažinti nėra. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pateiktos PVM sąskaitos-faktūros detalizaciją su išskaičiuojamų mokesčių procentine išraiška, iš kurios matyti, kad po mokesčių advokatui tenkanti suma yra tik 28 procentai nuo kliento sumokamos sumos. Atsižvelgiant į nurodytą paslaugų kainos detalizaciją bei tai, kad prašoma priteisti suma nesudaro nė pusės rekomenduojamų maksimalių dydžių, nėra pagrindo nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti per didelėmis ar neprotingomis ir jas mažinti.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje

3.17. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, į bylą pateiktais dokumentais (PVM sąskaita-faktūra), prašoma iš A. B. priteisti 665,50 Eur nukentėjusiojo S. B. naudai jo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas tenkinamas

16. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022, 2K-14-387/2024, 2K-37-387/2024).

17. Apeliaciniame skunde nėra keliami klausimai dėl A. B. kaltės padarius BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, veikos kvalifikavimo, sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrįstumas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendis ginčijamas tik nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos bei išlaidų, turėtų nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo paslaugoms apmokėti, atlyginimo aspektais. Todėl nenustačiusi esminių baudžiamo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

18. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme A. B. pripažino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai, ne pagal motyvuotą teismo sprendimą ir ne pagal įstatymą, neturėdamas S. B. sutikimo ir jam to nežinant, rinkęs informaciją apie asmens privatų gyvenimą, tai yra apie jo judėjimą ir buvimo vietą. Susipažinusi su nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti A. B. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 167 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad būtent dėl šio nusikaltimo nukentėjusysis S. B. patyrė neturtinę žalą, aiškiai nurodyta jo pareikštame civiliniame ieškinyje, tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Taigi šiuo atveju būtent A. B. yra atsakingas už S. B. padarytą neturtinę žalą. Byloje nukentėjusiojo teisė į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir A. B. pareiga ją atlyginti nebuvo kvestionuojama, ginčas kilo tik dėl reikalaujamos nukentėjusiajam priteisti neturtinės žalos dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau pasisako tik šiuo klausimu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

8. 2024 m. birželio 10 d. civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo S. B. naudai buvo prašoma priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Civilinio ieškinio pagrindiniai motyvai ir argumentai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, akcentuodamas tik tai, kad iš esmės civilinis ieškinys grindžiamas nukentėjusiojo patirtais neigiamais išgyvenimais (netikrumo jausmu, pažeminimu, įtampa, nemiga, irzlumu, išgyvenimu dėl savo privatumo, baimės dėl savo sveikatos ir gyvybės, ir pan.), vertinant juos ankstesnio tų pačių asmenų konflikto, įvykusio dar 2020 metais, kontekste.

9. Apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad nukentėjusysis dėl A. B. nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė neturtinę žalą – dvasines kančias, su psichine asmens sveikata susijusius neigiamos emocinius potyrius, baimę, nesaugumo jausmą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. nusikalstami veiksmai išsiskyrė didesniu pavojingumu (informacija buvo renkama privatumą ribojančiu, paprastai teismo sankcijos reikalaujančiu būdu – panaudojant GPS sekimo įrenginį), nukentėjusįjį neteisėtai jis sekė pakankamai ilgai laikotarpį – nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. spalio 27 d. 12.30 val., rinko jautrią ir didelės apimties informaciją apie nukentėjusiojo judėjimo ir buvimo vietą, apimančią ne tik nukentėjusiojo gyvenimą, bet ir darbinę veiklą, kurios nors niekam ir neatskleidė ir nepanaudojo, tačiau, pasinaudodamas surinktais duomenimis ir žinodamas nukentėjusiojo buvimo vietą, ten pat nuvyko du kartus, ten filmavo, o nusikalstama veika buvo nutraukta paties nukentėjusiojo, šiam suradus sekimo įrenginį. Įvertinęs ir tai, kad nukentėjusysis dėl patirto nerimo ar neigiamų emocinių išgyvenimų į gydymo įstaigą nesikreipė, jam nebuvo nustatytas konkretus sveikatos sutrikdymas, taip pat pakankamą civiliniam ieškiniui atlyginti A. B. turtinę padėtį (jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto), teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju teisinga bei protinga kompensacija S. B. už jo patirtą dvasinį skausmą yra 4000 Eur, šią sumą sumažinus 200 Eur, kuriuos nukentėjusiajam A. B. yra atlyginęs. Ieškinio reikalavimą dėl likusios 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas atmetė.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, neturi pagrindo nesutikti, kad A. B. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri nukentėjusiajam privalo būti atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų dvasinio pobūdžio išgyvenimų mastą ir jų įtaką nukentėjusiajam ateityje, A. B. kaltę ir turtinę padėtį, o taip pat teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo bei skirtingų interesų pusiausvyros kriterijais ir nukentėjusiajam iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteisė netinkamo dydžio neturtinės žalos atlyginimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas, sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. nuo 2023 m. liepos 15 d. iki 2023 m. spalio 27 d. neteisėtai rinko informaciją apie S. B. gyvenimą GPS sekimo įrenginio, kurį pritvirtino ant nukentėjusiajam priklausančio automobilio, pagalba. Iš A. B. parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad savo kaltę jis pripažino visiškai ir paaiškino sekimo įrenginį prie nukentėjusiojo automobilio prikabinęs spontaniškai bei 2023 m. liepos 15 d. jį aktyvavo dėl to, kad norėjo surinkti duomenis apie nukentėjusiojo galimai daromus pažeidimus gyvūnų gerovei, jokio tikslo sekti jo asmeninį gyvenimą neturėjo, įrenginiu buvo fiksuojamas tik automobilio judėjimas. Duomenų nesaugojo, nekaupė, jie išlikdavo 2-3 dienas ir išnykdavo. Tais duomenimis pasinaudojo gal du, tris kartus – nuvyko į vietą ir stebėjo nukentėjusiojo vykdomus gyvūnų perkrovimus, juos fiksavo ir medžiagą perdavė maisto ir veterinarijos tarnybai, iš kurios gavo atsakymą, kad vyksta tyrimas. Dėl nukentėjusiojo galimai daromų gyvūnų gerovės pažeidimų ir anksčiau kreipėsi į minėtą tarnybą, tačiau šios atstovė prašė pateikti tokius pažeidimus patvirtinančią medžiagą, ką jis ir padarė. Pripažino nukentėjusiojo automobilio judėjimą stebėdavęs kartą ar du per savaitę, iš ko suprasdavo vykstant gyvūnų supirkimą. Patvirtino neteisėtai rinkęs duomenis, tačiau jam buvusi aktuali tik informacija, susijusi su nukentėjusiojo darbu, o ne su jo asmeniniu gyvenimu.

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis S. B. patvirtino, kad 2023 m. liepos 19 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d. matė A. B. ten pat, kur jis vykdė veršelių perkrovimą. Pastarasis pirmą kartą praėjo pro šalį rankoje laikydamas į jį su žmona nukreiptą mobiliojo ryšio telefoną ir galimai filmavo, o antrą kartą jį pamatė šalia savo automobilio, kai apšvietė automobilio žibintais ir išsigando, kad nekliudytų. Pasirodė, kad ir tąkart šis rankoje laikė telefoną. Apie tai, kad A. B. renka apie jį kažkokius duomenis, jis nusprendė iš to, kad susitikimo vietose pastarasis visad laikydavo į jį atsuktą mobiliojo ryšio telefoną, todėl įtarė, kad filmavo. Dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu dukart pareiškė civilinio ieškinio neteiksiąs, nes jam jokia žala nepadaryta, tačiau prašė šį įvykį ištirti, nes dėl sekimo jaučiasi nesaugiai, tačiau nurodė ir tai, kad A. B. tokiais veiksmais jam žalos nepadarė, pretenzijų jam neturi, tik pageidauja, kad šis paliktų jį ramybėje ir daugiau taip nebesielgtų (t. 1, b. l. 27–31, 42–45). Apklausiamas teisme dėl pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis S. B. nurodė iki šiol jaučiantis nerimą dėl vykdyto sekimo, netikrumą, baimę, kuri pasireiškia dvasiniu sukrėtimu, įtampa, nemiga, pažeminimu, nesaugumu dėl savęs ir šeimos, dėl ko jis vartojo vaistus įtampai sumažinti bei patyrė didelių nuostolių dėl apribotos savo darbinės veiklos. Analogiškai šio įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusiojo žmona D. B., kuri nurodė labai išsigandusi antrą kartą tamsoje pamačiusi A. B. ir pagalvojusi, kad šis nori juos apiplėšti, kadangi tądien sutuoktinis su savimi turėjo didelę pinigų sumą (t. 2, b. l. 3–7).

14. Teisėjų kolegija sutinka, kad aukščiau nurodyti nusikalstami A. B. veiksmai sukėlė nukentėjusiajam S. B. neigiamų išgyvenimų, nesaugumo ir baimės jausmą, kuriuos nukentėjusysis jaučia iki šiol. Vis tik, pakartotinai vertindama nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį, pakankamai išsamiai išanalizavo dėl nagrinėjamo įvykio jo patirtus dvasinius išgyvenimus, baimę, neigiamas emocijas, skausmą ir nepatogumus, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir į kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, kurios išsamiai aptartos skundžiamame nuosprendyje, tačiau dalies aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertinti nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis.

15. Nustatant nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, privalo būti vertinamas ne tik A. B. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukeltas emocinis potyris, tačiau ir liekamasis ryšys. Pažymėtina, kad susiklosčiusioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus, antra vertus – nusikalstamą veiką padariusiojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo (šiuo atveju atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės) interesai, kad iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

16. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nustatyta tyčinė kaltės forma, jo nusikalstami veiksmai išsiskyrė didesniu pavojingumu, nes informacija buvo renkama paprastai teismo sankcijos reikalaujančiu būdu – panaudojant specialų GPS įrenginį. Taip pat teismas teisingai įvertino, kad A. B. duomenis apie nukentėjusiojo privatų gyvenimą neteisėtai rinko gana ilgą laiko tarpą – daugiau nei 3 mėnesius, o jo nusikalstama veika buvo nutraukta tik tuomet, kai nukentėjusysis rado sekimo įrangą. Nors pirmosios instancijos teismais teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šių įvykių sąlygotų neigiamų išgyvenimų nukentėjusysis į gydymo įstaigą nesikreipė, jam nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikimas, papildomai pastebėtina, kad šiuo atveju byloje nebuvo nustatytas nukentėjusiajam sukeltų neigiamų išgyvenimų ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų iš esmės pakenkta nukentėjusiojo ateičiai, darbinei veiklai ir pan. Nors apklausiamas teisme nukentėjusysis ir nurodė po šių įvykių vartojęs vaistus įtampai sumažinti bei patyręs didelių nuostolių dėl apribotos savo darbinės veiklos, tačiau jokių objektyvių tai pagrindžiančių duomenų nukentėjusysis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jie vertintini kaip deklaratyvūs. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėjo, su kuo sutinka ir apelianto gynėjas, kad surinktų duomenų A. B. nekaupė, nesaugojo, neatskleidė kitiems asmenims, tokias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta 2023 m. gruodžio 4 d. specialisto išvada Nr. 40-(793)-IS1-68-(13.2) apie tai, kad rastas GPS sekimo įrenginys siunčia savo vietos koordinates (data, laikas, koordinatės) ir tikėtina, kad navigaciniai duomenys įrenginyje nėra kaupiami, įrenginyje galimai esanti informacija nebuvo nuskaityta (t. 1, b. l. 64–68). Šiuo atveju nemenkinant A. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo ir nukentėjusiajam sukeltų negatyvių potyrių, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. B. GPS įrenginio pagalba neteisėtai rinko ne tiek asmeninio pobūdžio, kiek išimtinai su nukentėjusiojo darbine veikla susijusią informaciją, ją rinkdamas tik viešose vietose, o ne privačiose nukentėjusiojo valdose, surinktų duomenų apie nukentėjusiojo (jo automobilio) buvimo vietą kitiems asmenims neplatino. Tuo tarpu apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusiojo patirti neigiami išgyvenimai civiliniame ieškinyje nepagrįstai siejami su ankstesniais (2020 m.) nukentėjusiojo patirtais sveikatos sutrikimais arba A. B. (ne)žinojimu apie prastą nukentėjusiojo sveikatos būklę, kaip ir nukentėjusiojo baimė būti užpultam, kaip teisingai pastebėta atsiliepime į apeliacinį skundą, skundžiamu nuosprendžiu nebuvo vertinamos nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį ir jo niekaip neįtakojo. Visos aplinkybės, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies normomis, išsamiai nurodytos skundžiamo nuosprendžio 57 punkte, todėl apeliacinio skundo argumentas apie skundžiamo teismo sprendimo abstraktumą ir motyvacijos stoką atmestinas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė civilinio ieškinio neteiksiąs, nes jam nepadaryta jokia turtinė ar neturtinė žala, negali būti vertinama kaip paneigianti (sumažinanti) jo patirtą neturtinę žalą.

17. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgė ir į A. B. turtinę padėtį, kuri svarbi spendžiant civilinio ieškinio atlyginimo klausimą, bei teisingai nustatė, kad asmuo yra jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, gauna pajamas, turi nekilnojamojo turto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, vykdo individualią žemės ūkio veiklą ir kitą, jo gaunamų pajamų vidurkis vidutiniškai yra 4000-5000 Eur, augina du mažamečius vaikus. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas išsamus A. B. valdomo nekilnojamojo turto ir jo vertės aprašas neabejotinai patvirtina, kad iš viso A. B. viso turimo Nekilnojamojo turto registre registruoto turto vidutinė rinkos vertė yra 222 727,00 Eur, 2021 m. ir 2023 m. jis taip pat pardavė nekilnojamojo turto, kurio bendra vidutinė rinkos vertė – 116 500 Eur, todėl A. B. turtinė padėtis pagrįstai vertinama kaip pakankamai gera. Tačiau iš A. B. gynėjo argumentų, išsakytų apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, matyti ir tai, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės finansiniai įsiskolinimai taip pat yra nemaži – daugiau nei 150 000 Eur. Tokius duomenis iš dalies patvirtina jo gynėjo apeliacinės instancijos teismui pateikta Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-66-569/2024, kuria netenkintas civilinio atsakovo A. B. prašymas dėl sprendimo civilinėje byloje išdėstymo. Iš nutarties turinio matyti, kad kitoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimu bendra ieškovui iš atsakovo A. B. priteista suma yra 63 139,67 Eur, kiti A. B. turimi finansiniai įsipareigojimai sudaro dar 77 277,14 Eur (bendra neišmokėtų paskolų suma, neįskaičiavus mokėtinų palūkanų). Taigi minėtu teismo sprendimu 63 000 Eur sumą A. B. ieškovui privalo atlyginti iš karto, dėl ko papildoma pirmosios instancijos nuosprendžiu priteista daugiau nei 7000 Eur suma (1000 Eur įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, priteista 4000 Eur neturtinė žala bei 2625,70 Eur proceso išlaidos už nukentėjusiojo advokato paslaugas, iš viso 7625,70 Eur), gynėjo nuomone, yra neproporcinga. Be to, ir lėšos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, A. B. gynėjo teigimu, bus nukreiptos teismo sprendimui civilinėje byloje vykdyti, priteistoms sumoms atlyginti. Nurodyti duomenys apie A. B. turtinę padėtį neabejotinai turi įtakos persvarstant klausimą dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio.

18. Analizuojant teismų praktiką analogiško bei panašaus pobūdžio bylose, taip pat matyti, kad nukentėjusiesiems yra priteisiami gerokai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei nagrinėjamu atveju priteisė pirmosios instancijos teismas. Išanalizavus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų 2017-2024 metų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį bylose dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą (pagal BK 167 straipsnį) matyti, kad pastaruoju metu nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose dažniausiai svyruoja nuo 1000 Eur iki 2000 Eur. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. lapkričio 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-489/2022 paliktas nepakeistas teismo sprendimas priteisti solidariai iš penkių nuteistųjų pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį 2000 Eur sumą už neteisėtą informacijos apie valstybės saugomų asmenų privatų gyvenimą rinkimą; Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-879/2024 paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo asmeniui, nuteistam pagal BK 148¹ straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, palikta priteista 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-361/2023 paliktas nepakeistas teismo sprendimas, kuriuo nukentėjusiajai priteista 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį; Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-194-282/2022 paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti nukentėjusiajai 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 168 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 2 dalį, 154 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį; Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-103-397/2022 paliktas nepakeistas teismo sprendimas dėl nukentėjusiajai priteistos 1000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-119-606/2021 paliktas pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-361/2017 paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nukentėjusiajai priteista 1200 Eur iš nuteistojo pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

19. Didesnės neturtinės žalos suma, kaip matyti iš teismų praktikos, paprastai priteisiama solidariai iš kelių nuteistųjų, kurie pripažinti kaltais ne tik pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, tačiau ir už kitus (taip pat ir sunkesnius) nusikaltimus, t. y. jų daugetą. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-976/2021 teismo sprendimas priteisti solidariai iš dviejų nuteistųjų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį 5000 Eur sumą paliktas nepakeistas, be kita ko priteista ir 175 450 Eur turtinė žala; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-307/2021 paliktas nepakeistas teismo sprendimu nukentėjusiajai priteistos 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas solidariai iš keturių nuteistųjų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 3 dalį. Papildomai pažymėtina, kad šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas, be kitų, aptarė ir visus apeliaciniame skunde nurodytus teismų sprendimus. Nors apeliaciniame skunde taip pat cituojama ir Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-926/2024, pagal kurią nukentėjusiajai buvo priteista tik 100 Eur neturtinės žalos suma, tačiau pastebėtina, kad nurodytu atveju dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nuosprendis apeliacinės instancijos teismui iš viso nebuvo skundžiamas, apygardos teismas tuo klausimu nepasisakė, todėl tokiu teismo sprendimu kaip precedentu vadovautis nėra pagrindo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2013, kuria paliktas nepakeistas teismo sprendimas priteisti nukentėjusiam asmeniui 2000 Lt (579,24 Eur) neturtinės žalos atlyginimą iš asmens, nuteisto pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, pastebėtina, priimtas jau daugiau nei prieš dešimtmetį, o nusikalstama veika padaryta daugiau nei prieš 15 metų (2008 m.), kaip ir situacija pagal šioje byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, taip pat visai kita.

20. Apibendrindama pateiktą teismų praktiką, teisėjų kolegija pastebi, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai pažeidžiamas asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, yra pakankamai įvairi, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju patiriami visiškai skirtingi nepatogumai – vienu atveju pasekmės lieka, o kitu atveju pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Taip pat dažnu atveju neturtinės žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas ne tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 167 straipsnio 1 dalyje, kontekste, tačiau dėl nusikaltimų, dažnai ir sunkesnių, daugeto, taip pat bylose skiriasi ir informacijos rinkimo intensyvumas, laikotarpis, renkamos informacijos pobūdis, jos panaudojimas ir kitos aplinkybės. Tačiau vienareikšmiškai galima daryti išvadą, kad daugeliu nurodytų atvejų priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam dydis buvo ženkliai mažesnis nei nukentėjusiajam S. B. priteista šioje baudžiamojoje byloje.

21. Aptartų aplinkybių ir teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose visumoje teisėjų kolegija sprendžia, kad teisingumo, protingumo bei skirtingų interesų pusiausvyros kriterijus atitinkanti priteistinos neturtinės žalos suma – 2000 eurų (šią sumą mažinant 200 Eur, kuriuos A. B. nukentėjusiajam jau atlygino) nagrinėjamu atveju bus proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams), todėl nukentėjusiajam skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinė žala mažintina.

Dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

22. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo apeliaciniame skunde prašoma sumažinti skundžiamu nuosprendžiu priteistų proceso išlaidų dydį, nes nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas tik iš dalies, todėl visų proceso išlaidų priteisimas iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės yra neteisingas ir neproporcingas. Be to, anot advokato, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino A. B. skundžiamu nuosprendžiu nustatytų turtinių įpareigojimų dydžio – dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, priteisto neturtinės žalos dydžio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti iš viso A. B. mokėtina suma yra 7625,70 Eur, kurią privaloma atlyginti per labai trumpą laiką. Ir nors išlaidų advokato paslaugoms suma (2625,70 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, tačiau, anot gynėjo, yra akivaizdžiai neproporcinga ir daug didesnė nei panašiose baudžiamosiose bylose. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. gruodžio 4 d. vykusio teismo posėdžio metu gynėjas prašė šį skundo reikalavimą tenkinti, papildomai nurodė ir tai, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo dienai A. B. turi daugiau nei 150 000 Eur dydžio skolinių įsipareigojimų, iš kurių 63 000 Eur jis civilinėje byloje ieškovui turi atlyginti iš karto.

23. Nukentėjusiojo S. B. atstovė atsiliepime į skundą nurodė su tokiu skundo reikalavimu nesutinkanti, motyvuodama tuo, kad kiekviena iš A. B. priteista suma turi savo paskirtį ir nėra sumuojama sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą) bei neturtinės žalos dydžius, taipogi apeliaciniame skunde nenurodyta jokių aplinkybių (prarastas nedarbingumas ar pajamos, netektis ir pan.), sudarančių pagrindą mažinti nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydį, o A. B. turtinė padėtis leidžia jam įvykdyti nuosprendžiu skirtus įsipareigojimus, be to, 2625,70 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma nesudaro nė pusės rekomenduojamų maksimalių dydžių, todėl pagrindo ją mažinti nėra.

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši įstatymo nuostata aktuali ir bylas nagrinėjant apeliacine tvarka. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-52-942/2016, 2K-194-895/2020, 2K-128-489/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

25. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), 4 punkte numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydį teismas nustato, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio koeficientai numatyti Rekomendacijų 10 punkto atitinkamuose papunkčiuose.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą dėl proceso išlaidų priteisimo, į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjo prašymą sumažinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistų proceso išlaidų dydį, atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamųjų posėdžių skaičių (4 posėdžiai), bendrą posėdžių trukmę (iš viso 6 val. 36 min.), į tai, kad byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą), nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir trukmę (teisinė konsultacija, civilinio ieškinio parengimas, nukentėjusiojo atstovavimas teisme), taip pat A. B. asmenybę ir turtinę padėtį (jauno amžiaus, darbingas, dirbantis, gaunantis pajamas, turintis nekilnojamojo turto), sprendė, jog prašoma priteisti suma – 2625,70 Eur nėra per didelė ir ją mažinti nėra pagrindo. Nukentėjusiojo patirtas išlaidas byloje patvirtina ir 2024 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitos-faktūros, sąskaitos išrašas (t. 2, b. l. 196-198). Visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, be paminėtų apylinkės teismo nurodytų aplinkybių apie bylos sudėtingumą, apimtį, baudžiamojo proceso trukmę (bylą sudaro 4 tomai, ji išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą per 4 teismo posėdžius, kurių bendra trukmė – 6 val. 36 min.), teisinių paslaugų kompleksiškumą (nukentėjusiajam suteikta teisinė konsultacija, parengtas civilinis ieškinys, nukentėjusysis atstovautas teisme), į specialiųjų žinių poreikį ir sprendžiamų teisinių klausimų naujumą (byloje pagal BK 167 straipsnio 1 dalį nebuvo sprendžiami jokie nauji teisiniai klausimai), nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame vyko ir teisminis bylos nagrinėjimas, taip pat įvertinus tai, kad atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. turtinė padėtis nėra tokia teigiama, kokia buvo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (minėta Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-66-569/2024 A. B. prašymas dėl išlaidų išdėstymo atmestas) bei tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas tik iš dalies, nukentėjusiojo pirmosios instancijos teisme patirtų proceso išlaidų dydis mažintinas ir nukentėjusiajam iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteistina 1500 Eur proceso išlaidų.

Dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

27. Nukentėjusiojo S. B. įgaliotoji atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė, pateikdama atsiliepimą į atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. apeliacinį skundą prašė priteisti nukentėjusiojo naudai apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš 2024 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 24040194 matyti, kad nukentėjusiajam S. B. advokatės Jolantos Grigaliūnienės suteiktų paslaugų (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) kaina – 665,50 Eur. Pagal sąskaitos-faktūros detalizaciją, nurodytą paslaugų sumą sudaro 21 proc. PVM – 115,50 Eur, 550 Eur – paslaugų kaina, iš kurių 30 proc. advokato užmokesčio sumos sudaro apmokestinamųjų pajamų dydžio teisės aktais leidžiami atskaitymai (minimalios advokato veiklos sąnaudos), 19,50 proc. advokato užmokesčio sumos – pajamų mokestinės bazės dydžio VSD (Valstybinio socialinio draudimo) įmokos, 6,98 proc. – pajamų mokestinės bazės dydžio sveikatos draudimo įmokos, 15 proc. – gyventojų pajamų mokestis. Mokėjimo nurodymas Nr. 814 patvirtina, kad S. B. advokatei sumokėjo 665,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

28. Kaip minėta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, išieškojimą iš kaltinamojo reglamentuoja BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apeliacinio proceso tvarka ši baudžiamoji byla Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjama pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi tenkinamas (nesant gynėjo pozicijos dėl mažintinų sumų dydžio laikytina, kad abu skundo reikalavimai iš esmės tenkinami), taigi apeliacinis skundas iš esmės yra pagrįstas. Tuo tarpu atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuris byloje nėra privalomas, šioje byloje parengė ta pati gynėja, kuri nukentėjusįjį atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, t. y. išsamiai susipažinusi su bylos medžiaga. Be to, nors pateiktą atsiliepimą į skundą sudaro 17 puslapių, tačiau dalyje jo atkartojami tiek skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, tiek ir civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas. Neabejotina, kad byloje keliami klausimai yra tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo – civilinio ieškovo S. B. interesais šioje byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos dėl jo atstovavimo ir apeliacinės instancijos teisme dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl jo turėtos advokato pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. B., tačiau, įvertinus ir tai, kad šia nutartimi apeliacinis skundas iš esmės tenkinamas, nukentėjusiojo naudai priteistina ne visa prašoma 665,50 Eur suma, o 500 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 8 d. nuosprendį.

Sumažinti iš A. B. nukentėjusiajam S. B. priteistą 3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų).

Sumažinti iš A. B. nukentėjusiajam S. B. priteistą 2625,7 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 70 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį iki 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B. nukentėjusiajam S. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.