- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- 1-1015-1205/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06066-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- I. Z.
- Kategorijos
- 4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pas R. S., vykdantį individualią žemės ūkio veiklą, ūkvedžiu, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kaltinamasis A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2024 m. vasario 15 d. apie 12:10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas I. Z. namuose, koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia sudavė jai vieną smūgį delnu į veido sritį ir suėmęs rankomis už kaklo jį spaudė, tokiais savo veiksmais I. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą kaklo srityje t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinime. Labai gailisi, viską apgalvojo, daugiau nenusižengs. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažįsta visiškai. Žalą atlygins iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Yra atlyginęs du šimtus eurų. Žalą gali atlyginti nors ir šiandien. M. J. yra jo mama, jis ją gerbia, myli, ji jam padeda, ji gali jam daryti teigiamą poveikį. Kaltę pripažįsta visiškai, taip pasielgė, nes tuo momentu emocijos suveikė. Naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, anksčiau nėra atleistas nu baudžiamosios atsakomybės. Atlygins nukentėjusiajai ir bylinėjimosi išlaidas. Atsiprašo nukentėjusiosios dėl padarytos veikos.
3. L. M. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Tarp jų labai geri, šilti santykiai. Ji įtaką sūnaus elgesiui turi. Vaikas yra geras. Ji jį paliko Lietuvoje 16 metų, pati buvo užsienyje. Jis padėjo mamai. Ji yra bausta administracine tvarka, skirtą baudą yra sumokėjusi. Sūnus gyvena savarankiškai.
4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokurorė.
Motyvuojamoji dalis
5. Kaltinamojo A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
5.1. nukentėjusiosios I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. ji buvo savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kai apie 12:00 val. per namo langą pamatė, kad į jos namo kiemą įvažiavo automobilis TOYOTA HALL LUX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas jai gerai pažįstamas A. K.. Šiam būnant jos kieme ir beldžiant į duris, ji atidarė laukines duris ir pasakė, kad bendrautų lauke, bet jis primygtinai reikalavo, kad įeitų į jos namų vidų, kadangi jos kiemas yra filmuojamas. Ji jį įleido į savo namo koridorių ir šis nieko nelaukęs pradėjo su ja konfliktuoti, kaltinti nebūtais dalykais. Šis jos reikalavo, kad ji nešmeižtų savo darbdavių (dirba R. S. ūkyje) ir kitaip kėlė konfliktą. Ji atsakė, kad pastarasis negali jai aiškinti, ko ji negali daryti, dėl to A. K., konflikto metu, pradėjo jai pirštu baksnoti į krūtinę. Ji patraukė jo pirštą, tačiau konfliktas tęsėsi ir jo metu A. K. rankos delnu jai sudavė į veido sritį. Ji nuo jo atsitraukė ir pastarasis pagriebė jai už kaklo su viena ranka ir pradėjo spausti. Smaugimo metu jai pasakė „Aš su tavimi susidorosiu“ ir išėjo iš jos namų. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą, kurį 10-ties balų sistemoje vertina 3 balais. Po konflikto ją supykino, nuėjusi į vonią pastebėjo, kad ant kaklo yra paraudimas-kraujosruva. Sužalojimas galėjo atsirasti dėl griebimo ranka. Po šio įvykio ant kaklo pamatė įdrėskimą. Kaklo perštėjimą pajuto po vėmimo. Medicininę pagalbą gavo pas šeimos gydytoją. Pagalbos jai prireikė dėl streso, nerimo, baimės, reikėjo vaistų dėl dvasinės būsenos, nes naktimis nemiegojo. Po įvykio ji jaučia nuolatinę baimę. Padarytą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Įvykio metu su A. K. buvo dviese, niekas jų konflikto nematė ir negirdėjo. Ji ir A. K. anksčiau artimai bendravo 3 metus, bet kartu su juo negyveno, bendro ūkio nevedė, jų jokia artima aplinka nesieja. A. K. iki šiandien jai dažnai netiesiogiai grasindavo susidorojimu, bet jokių realių veiksmų nesiimdavo. Jos kiemas yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis, dėl to pateikia vaizdo medžiagą, kurioje matoma, kaip A. K. atvažiuoja ir išvažiuoja iš jos namo kiemo. Prašo ikiteisminio tyrimo metu byloje pripažinti ją nukentėjusiąja ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. A. K. jos neatsiprašė, jie nebendravo (1 t. b. l. 10-19, 42-45, 56-57);
5.2. liudytojos N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. dirbo ekipaže, numatytame maršrute „(duomenys neskelbtini) miestas ir rajonas“. Tą dieną ji pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apie 14-16 val. ji (duomenys neskelbtini) komisariate iš I. Z. priėmė pareiškimą ir pildė kitus tyrimui būtinus procesinius dokumentus. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole dėl techninės klaidos buvo pažymėta, jog pareiškimo priėmimo, apklausos, bei dokumentų pateikimo metu buvo filmuojama BODY kamera, nors ši techninė priemonė nebuvo naudojama, dėl to kūno kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo nėra. Visa kita kamerų informacija buvo užfiksuota į įvykį sureagavusių pareigūnų – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato vyr. patrulių L. Š. bei R. R., BODY kameromis (1 t., b. l. 116-117);
5.3. liudytojo R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. dirbo ekipaže kartu su vyriausiąja patrule L. Š.. Iš budėtojo gavo pranešimą, kad atvažiavęs buvęs draugas grasino susidorojimu, trenkė pranešėjai delnu per veidą, smaugė, ant kaklo liko žymės. Nuvykus nurodytu adresu, pamena, kad juos pasitiko pranešėja I. Z., kuri juos su kolege įsileido į namo vidų, ten ir bendravo. Pamena kaip I. Z. nurodė, kad pas ją atvažiavo draugas (anketinių duomenų neprisimena), su kuriuo seniau jie artimai bendravo. Moteris teigė, kad iš pradžių vyro nenorėjo įleisti, tačiau šis jai sakė, kad pas ją kamera įrašinėja, todėl šis reikalavo jį įsileisti į vidų. Pasak I. Z., ji vyrą įsileido į vidų ir jie abu pradėjo konfliktuoti. Konfliktas tarp jų įvyko, kadangi tam vyrui nepatiko, kad ji šmeižia žmones. Konflikto metu I. Z. vyras pradėjo pirštu baksnoti į petį, tačiau moteris patraukė jo ranką ir traukiant ranką vyras jai sudavė smūgį į veido sritį, tačiau kur jai tiksliai pataikė neprisimena. Vėliau moteris aiškino, kad kai jai sudavė smūgį, ji rankos mostu nurodė, kad jam ji sudavė atgal, vėliau tas vyras jai suėmė už kaklo. I. Z. jiems su kolege parodė savo sužalojimą ant kaklo, kurį jo kolegė nusifotografavo, o jis užfiksavo asmens apžiūros protokole. Pamena, kaip moteris nurodė įvykio vietą, kurią nusifotografavo. Taip pat I. Z. jiems su kolege parodė namų kameromis užfiksuotą vaizdo įrašą, kada pas ją į namus atvyksta tas vyras. Toliau bendraujant su I. Z. ši nurodė, kad pati atvyks į policijos komisariatą ir norės rašyti pareiškimą (1 t., b. l. 112-115);
5.4. liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji apie įvykį nurodė analogiškas aplinkybes, kaip liudytojas R. R. (1 t., b. l. 124-127);
5.5. 2024 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) skambučio įrašas, ID 95412896265, skambučio pradžia: 2024 m. vasario 15 d. 12:59:50, trukmė 03 min. 23 s. Atsiliepus skambučio operatoriui pasigirsta moters skambučio pabaigoje prisistačiusios I. Z., balsas. Moteris sako „reikalinga policija, buvo atvažiavęs buvęs draugas, man pagrasino, trenkė per veidą ir buvau šiek tiek prismaugta, ant kaklo yra žymių“. Skambučio operatorius klausia, „jūs negyvenate kartu, ar jūs tik draugai esate?“. Moteris atsako, „mano buvęs draugas, negyvenom kartu, moteris nurodo adresą: (duomenys neskelbtini), durų kodo nėra, medikai nereikalingi“. Skambučio operatorius klausia, „prieš kiek laiko jis buvo atvykęs?“. Moteris atsako „yra vaizdo kamera, jis buvo atvykęs 12 valandą 10 minučių, išvyko po 6 minučių“, nurodo vyro vardą – A. K.. Skambučio operatorius nurodo, kad informuoti policijos pareigūnai, liepia laukti. Skambučio pabaiga (1 t., b. l. 131-133);
5.6. 2024 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimi kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai 2024 m. vasario 15 dienos, laikotarpiu nuo 13:20 iki 13:50 val. Matosi, kad į įvykio vietą atvyksta du policijos pareigūnai, kuriuos kieme pasitinka moteris, nukentėjusioji I. Z.. Girdisi kaip I. Z. policijos pareigūnei paaiškina, kad „atvažiavo vaikinukas, jis stovėjo prie durų, ji norėjo pasikalbėti su juo lauke, bet jis nenorėjo, kadangi lauke yra kamera ir viską filmuoja. Ji jį įleido į vidų, jis stovėjo prie durų ir pradėjo jai sakyti, kas yra blogai, kad ji ant visų šmeižia ir jis pasakė, jeigu ji neapsiramins, bus taip ir taip. Ji jam pasakė, kas ką nori tegul kalba, liepė išeiti, jai nebereikia, nes tarp jų nieko nėra, niekas nebesieja. Tada jis pradėjo pirštu į ją baksnoti. Ji jam patraukė tą pirštą ir pasakė, kad jis nebaksnotų. Tada jis jai iš apačios va taip per veidą (moteris rankos judesiu nurodo), tada ji jam (moteris rankos mostu nurodo). Paskui jis jai čia griebė (moteris nurodo suimdama sau rankomis už kaklo)“. Tada moteris rodo savo sužalojimą ant kaklo ir sako „matote, nes aš pati nepasidarysiu, nes nežinau kaip“. Toliau moteris aiškina, „apsistumdėm ir paskui jai jis pasakė, kad jeigu taip padarysi, jis pakas“. Policijos pareigūnė paklausia, ar tai jos buvęs vaikinas. I. Z. pareigūnei sako „taip“. Policijos pareigūnas I. Z. paklausia, prieš kiek laiko jie kartu buvo. I. Z. atsako „metus laiko kaip bando išsiskirti, jis sakė, jeigu ji ką nors susiras, jis vienokiu ar kitokiu būdu padarys taip, kad ji neturėtų nieko, jis kai pas ją atvažiuoja ji stengiasi jo neįleisti, bet jis baladojasi į duris tol, kol pasiekia savo“. Toliau policijos pareigūnas moters paklausia, ar jų santykiai buvo formalūs, ar jie vienas kitam kažkas buvo. Moteris policijos pareigūnams paaiškina „ne tik draugai, kartu negyvenome, pabandėme gyventi dvi savaites-mėnesį, bet jis tik vieną tašę atsinešė, tai sakė jai tokių santykių nereikia ir viskas baigėsi, bet jis niekaip vis jos (moteris linkčioja galva padaro pauzę)“. Policijos pareigūnas paklausia, kiek iš vis kaip su juo ji pažįstama. Moteris nurodo, kad „3-4 metus, bet gyveno tik mėnesį ar du, kažkas tokio, daugiau ne, bendrai pinigų nekaupė, viskas atskirai, kas jos, tai jos, kas jo, tai jo“. Policijos pareigūnė paklausia I. Z., ar ši nori rašyti pareiškimą. Moteris dvejoja, vėliau atsako „tai jaučiu“, nurodo, kad pati atvyks į komisariatą jį parašyti. Vėliau policijos pareigūnai nusifotografuoja įvykio vietą ir I. Z. sužalojimus. Moteris policijos pareigūnams pateikia ir vaizdo įrašą, kuriame matosi, kaip automobiliu pas ją atvyksta vyras – A. K.. Moteris policijos pareigūnams nurodo, kad alkoholinių gėrimų nevartojusi (1 t., b. l. 134-136);
5.7. 2024 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrimas nukentėjusiosios I. Z. pateiktas ir iš PRIR sistemos parsisiųstas vaizdo įrašas. Įrašas filmuotas lauko stebėjimo kamera. Įrašo data 2024 m. vasario 15 d., įrašo pradžia 12:10:28, įrašo pabaiga 12:17:00. Vaizdo įraše matosi, kaip 12 val. 10 min. 36 s. į kiemą įvažiuoja rausvos spalvos automobilis, iš kurio išlipa vyras. Matosi kaip vyras, išlipęs iš automobilio, nueina prie durų ir į jas pasibeldžia. Vyras palaukia ir dar kartą pabeldžia į duris. Po kiek laiko matosi, kaip durys atsidaro ir vyras bendrauja su asmeniu, kuris atidarė duris. Po kiek laiko matosi kaip vyras įeina į namo vidų. 12 val. 16 min. 28 s. matosi, jog vyras išeina iš kambario, įsėda į savo automobilį ir išvažiuoja. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 137-139);
5.8. 2024 m. vasario 15 d. įvykio vietos ir apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), matomas dviejų aukštų plytinis namas, kurio kairė pusė nudažyta pilka spalva. Ties įėjimu į 1 butą matosi medinėmis rudos spalvos lentelėmis išklota terasa, ant kurios sudėti juodos spalvos lauko baldai. Ant namo kairio kampo matosi pakabinta vaizdo stebėjimo kamera. Užlipus mediniais laiptais matosi juodos spalvos medinės durys, pažymėtos Nr. 1. Įėjus pro minėtas duris patenkama į prieškambarį, kurio dešinėje pusėje matosi žalios spalvos medžiaginis suoliukas, ant grindų juodos spalvos kilimas. Prieškambariu einant tiesiai, patenkama į buto koridorių, kuriame matosi rudos spalvos medinės grindys bei baltos spalvos sienos. Tarp prieškambario ir koridoriaus yra įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, nefilmuojama, stebimas tik namo kiemas (1 t., b. l. 27-29);
5.9. 2024 m. vasario 15 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrima I. Z.. Apžiūrint asmens kaklą matosi 0,4 x 1 cm įdrėskimas, apžiūrėjus galvą sužalojimų nesimato. Vizualiai apžiūrint asmenį ant atidengtų kūno vietų sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 80-81);
5.10. 2024 m. vasario 27 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad I. Z. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mąstą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (1 t., b. l. 92-93);
5.11. 2024 m. kovo 1 d. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad I. Ž. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis, pateiktais papildomai, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada, kad I. Z. diagnozuota kraujosruva kaklo srityje kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 97-99).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
5. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
6. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, t. y. kaltinamojo prisipažinimą, nuosprendžio 5.1-5.11 išvardintų įrodymų visumą, teismas sprendžia, jog A. K. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
7. Teisme gautas kaltinamojo A. K. ir M. J. prašymas atleisti kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, A. K. perduodant jos atsakomybei, skiriant laidavimą be užstato. Prašyme M. J. nurodo, kad ji nėra teista, administracine tvarka bausta (2024 m. gegužės 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje nebuvo priimtas). Mano, kad sugebės sūnui A. K. daryti teigiamą įtaką, jis gyvena šalia jos namų, sūnus apmąstė savo poelgį, kaltę pripažino visiškai, dėl įvykusio labai gailisi, pažadėjo ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų, sūnus atsižvelgia į jos prašymus, pasiūlymus, jai neprieštarauja, ji gali sūnui daryti teigiamą įtaką. Prašo taikyti laidavimą be užstato.
8. BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, kuomet asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, praeityje nėra teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo veiksmų gailisi, iš atlygino dalies neturtinę žalą, likusią dalį žadėjo atlyginti kuo greičiau. L. M. J. nėra teista, yra vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudą teigė sumokėjusi. M. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininke, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Tiek pats kaltinamasis, tiek M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė manantys, kad M. J. sugebės daryti teigiamą įtaką sūnui, yra įsitikinę, kad A. K. suprato savo veiksmų neigiamą poveikį ir ateityje nebenusikals.
10. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad M. J. yra verta teismo pasitikėjimo kaip laiduotoja, o A. K., yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį M. J. atsakomybei, nustatant minimalų įstatymo numatytą laidavimo terminą – 1 metus (BK 40 straipsnio 4 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad nors A. K. ir yra dirbantis, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės, teismui nurodė, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šiuo atveju taikytinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
12. Nukentėjusioji I. Z. byloje yra pareiškusi patikslintą civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos ir 239,82 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl įvykusio nukentėjusioji jaučia nerimą, baimę, nuolatinę įtampą, miego sutrikimą, bijo viena likti namuose, bijo ateities. Kai kaltinamasis A. K. ją užpuolė iki šiol jaučia nuolatinę baimę, nerimą, nesaugumo jausmą ne tik būdama namuose, bet ir viešose vietose. Jaučia nuolatinę baimę dėl savo sveikatos ir net gyvybės, bijo, kad A. K. smurtas prieš ją nepasikartotų. Jai sutriko miegas, negali ramiai miegoti naktimis, dienomis jaučia didelę įtampą, baimę, stresą. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji turėjo pirkti vaistus, po įvykio kreipėsi į psichologą, kuris suteikė konsultacijas už kurias mokėjo nukentėjusioji. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusios civilinį ieškinį pripažino visiškai, sutiko su prašoma priteisti suma, nurodė, kad dalį neturtinės žalos yra atlyginęs. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo yra visiškai pagrįstas ir įrodytas rašytiniais dokumentais bei nukentėjusiosios ieškinyje nurodytais paaiškinimais. Teismas neabejoja, kad dėl įvykusių nusikalstamų veikų nukentėjusioji neabejotinai patyrė emocinį sukrėtimą, išgyvenimus, ją ypač sukrėtė tai, kad nusikalstama veika padaryta jai saugioje namų aplinkoje.
13. Byloje yra duomenys, kad kaltinamasis yra atlyginęs 200 Eur neturtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 200 Eur neturtinės žalos, todėl iš nukentėjusiosios prašomos priteisti 1000 Eur neturtinės žalos sumos atimama kaltinamojo sumokėta neturtinės žalos dalis ir iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiama 800 Eur neturtinė žala nukentėjusiosios I. Z. naudai. Nukentėjusioji I. Z. iš kaltinamojo prašo priteisti 239,82 Eur turtinę žalą, kurią sudaro nukentėjusiosios išlaidos psichologo konsultacijoms, vaistams, dokumentų kopijoms. Nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 239,82 Eur turtinę žalą yra pagrįstas prie bylos pridėtais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. K. nukentėjusiosios naudai priteistina jos patirta 239,82 Eur turtinė žala.
14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
15. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. Z. baudžiamojoje byloje turėjo įgaliotąjį atstovą advokato padėjėją R. R., kuris nukentėjusiajai teikė teisines paslaugas baudžiamojoje byloje. Byloje yra pateiktos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas 1 700 Eur sumoje. Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai šioje byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. K. nukentėjusiosios I. Z. naudai.
16. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko 2024 m. gegužės 20 d. nutarimais skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas banko sąskaitoms: Nr. LT76 7300 0101 2950 8626; Nr. LT28 7300 0101 4567 5122; Nr. LT58 7300 0301 7232 6495, AB „Swedbank“ banke, vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 924,00 Eur; Nr. LT14 4010 0510 0429 4237, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, vertė: 1000,00 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas: naudoti ir disponuoti, neišieškoma suma – 924,00 Eur – paliktinas iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, o atlyginus civilinį ieškinį – panaikintinas.
17. Kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikintina.
18. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su nukentėjusiosios I. Z. pateiktais vaizdo įrašais bei kūno kamerų įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų laikotarpiui.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Civilinės ieškovės I. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. K. 800,00 Eur neturtinę žalą bei 239,82 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 82 ct) turtinę žalą civilinės ieškovės I. Z. naudai.
Pripažinti proceso išlaidomis nukentėjusiosios patirtas išlaidas už teisinę pagalbą ir priteisti iš A. K. nukentėjusiajai I. Z. 1 700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) už nukentėjusiajai suteiktas teisines paslaugas.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko 2024 m. gegužės 20 d. nutarimais, palikti iki civilinio ieškinio visiško atlyginimo, o atlyginus civilinį ieškinį – panaikinti.
Skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su nukentėjusiosios I. Z. pateiktais vaizdo įrašais bei kūno kamerų įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.