- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-12
- Bylos Nr.
- 1-560-771/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49096-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Muradas Bakanas, Aivaras Alimas
- Kategorijos
- 1.1.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pagal individualios veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2023-12-25, apie 12:40 val., (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spirdamas į dešinę blauzdą svainiui A. R., kumščiu smogdamas į kairės pusės ausį, sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairio užausio sityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino bei parodė, kad nukentėjusysis yra sesers vyras. Pastarąjį pažįsta apie 20 metų. Pradžioje santykiai buvo geri. Kai nukentėjusysis atsikraustė į (duomenys neskelbtini), tarp nukentėjusiojo ir mamos prasidėjo žodiniai konfliktai. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Pamena, kad prieš metus iki kaltinime nurodyto įvykio tarp mamos ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas dėl tvoros. Kai grįžo iš(duomenys neskelbtini), jis susitiko su seserimi ir nukentėjusiuoju. Pastarieji paprašė, kad jis iš mamos išreikalautų pinigų. Jis atsisakė tai daryti, nes jis ne prie ko. Nuo to laiko jis paliko nukentėjusiajam ir seseriai priešu. Namas (duomenys neskelbtini), priklauso trejiems asmenims, t.y. mamai, tėčiui ir L. R.. Jis dažnai atvažiuodavo pas savo mamą į tą namą, kuri tuo metu slaugė jo tėvą. Apsilankymo metu, jis ir jo vaikai nuolat buvo užkabinėjami nukentėjusiojo. Buvo motyvuojama tuo, kad jis vaikšto ne ten kur reikia. 2023-12-25 jis minėtu adresu atvyko pas tėvą. Kieme susitiko A. R., kuris pradėjo jį užgaulioti. Pastarasis pareiškė, kad jis yra svetimas ir negali vaikščioti po namo teritoriją, nors teritorija yra bendra. Eidamas pro šalį nukentėjusysis užkabino jį alkūne. To pasėkoje jis spyrė nukentėjusiajam iš nugaros į blauzdą. Spyrė, kai nukentėjusysis ėjo link durų jas uždaryti. Po to nukentėjusysis priėjo prie jo ir smogė jam per telefoną. Telefoną jis tuo metu laikė rankoje bei filmavo minėtą įvykį. Nuo smūgio telefonas nukrito ir sudužo. Jis smogė nukentėjusiajam ranka vieną kartą per galvą, ausį. Po to jis pats dėl minėto įvykio išsikvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu tikslai nepamena ką pasakojo policijos pareigūnams. Policijos pareigūnui papasakojo, kad nukentėjusysis jam sudaužė telefoną, o jis gynėsi. Nuo jo suduotų smūgių nukentėjusysis nebuvo nukritęs ant žemės. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą. Galėjo nukentėjusiajam padaryti poodinę kraujosruvą kairiojo užausio srityje. Gailisi dėl savo veiksmų. Nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, nes tvoros nesugadino. Dėl turtinės žalos, kuri sudaro skausmo malšinančių vaistų įgijimą už 11 eurų, sutinka. Dėl pareikšto civilinio ieškinio dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Jis nukentėjusiajam per banką pervedė 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Jo nuomonė, turtinę žalą sudaro 500 eurų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: A. R. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023-12-25, apie 12:40 val., (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu, svainis A. J. spyrė jam vieną kartą į dešinę blauzdą, taip sukeldamas fizinį skausmą, kuri vertina penkiais balais bei rankos kumščiu sudavė vieną kartą į kairę ausį taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kuri vertina devynias balais. Dėl sukelto fizinio skausmo GMP ekipažo buvo pristatytas į VĮ Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. (1t., b.l. 70-80); liudytojo A. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023-12-25, apie 12:30 val., jis išėjo iš namų (duomenys neskelbtini), nes norėjo nuo gatvės pasiimti šiukšlių konteinerį. Pasiėmęs konteinerį, grįžo į kiemą, užrakino vartelius, nuvežė konteinerį už ūkinio pastato. Grįžtant namo, kieme pastebėjo svainį A. J., kuris ėjo link savo tėvo V. J. atskiro įėjimo. Jis nežino, kaip pastarasis įėjo. Galimai buvo prakišęs ranką ir atidaręs vartelius iš vidaus. Pamatęs jį, A. J. pradėjo jį įžeidinėti. Jis taip pat pradėjo vartoti nekorektiškus žodžius. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurį J. filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu. Šį konfliktą pro langą matė žmona L. R.. Po to A. J. ant žemės pasidėjo su savimi turėtą pirkinių maišelį ir nuėjo į jam, jo žmonai ir J. mamai V. B. priklausančią namo dalį. Išėjęs po kelių minučių į aikštelę, kuri yra prie nusileidimo laiptų, paprašė kaltinamojo uždaryti namo laukines duris, bet pastarasis to nepadarė. Nenorėdamas palikti atidarytų durų, jis pradėjo lipti laiptais link durų. Praėjus pro A. J. ir einant link durų, pajuto spyrį į dešinę blauzdą. Tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Uždaręs namo duris, norėjo eiti į kiemą. A. J. vėl kažkas nepatiko, pradėjo kaišioti jam į veidą savo mobiliojo ryšio telefoną. Gindamasis, jis atstūmė telefoną nuo savo veido. Tuo metu telefonas iškrito iš kaltinamojo rankų. Po to A. J. smogė jam į kairę ausį, tokiu būdu sukeldamas fizinį skausmą. Po smūgio jis nuėjo link vartelių, o A. J. pakėlė nuo žemės savo mobiliojo ryšio telefoną be paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policijos pareigūnus. Po įvykio, dėl sukelto fizinio skausmo, GMP ekipažo buvo pristatytas į VĮ Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. Po apžiūros išleistas gydytis ambulatoriškai. Po įvykio jautėsi labai silpnai, svaigo galva. Labai akivaizdžių smurto žymių ant jo kūno nesimatė, tačiau skaudėjo kairė ausis, į kurią sudavė A. J.. Minėtas įvykis buvo užfiksuotas kieme įrengtomis vaizdo kameromis. Jam buvo padaryta 50.00 eurų turtinė žala, kurios metu A. J. apgadino jo šeimos bendrą turtą, tai yra apgadino vartelių tvoralentes, kurios yra iš skardinės medžiagos. tvoralentės buvo pirktos iš jo šeimos biudžeto prieš 2 metus. Tvora iki įvykio dienos - 2023-12-25 buvo neapgadinta, kadangi tvoros spyna buvo pakeista ir A. J. neturėjo nuo spynos raktelių. Per vaizdo filmuotą medžiagą matyti, kad J. kišdamas ranką per tarpą, tarp tvoralenčių atrakino vartelius iš vidaus pusės (iš vidaus yra rankenėle, su kuria galima atrakinti iš vidaus), taip padarydamas apgadinimus (išlenkimus). Jis turėjo nusipirkęs atsargines tvoralentes, todėl įvertino sąmatą ir savo darbą, jam turtinė žala padaryta 50.00 eurų. (1t., b.l. 70-80, 84-87); liudytojos L. R. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena vienoje namo dalyje kartu su A. R. ir dukra U. R., kitoje namo dalyje gyvena tėvas V. J.. Mamos V. B. namo dalyje niekas negyvena. Mama išsikėlė prieš 3 metus. 2023-12-25, apie 12.35 val., ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad sutuoktinis su broliu konfliktuoja lauke po langais. Kai ji atsidarė langą pamatė, kad brolis buvo prie kolonos, kuri yra šalia tėčio V. J. namo įėjimo. A. R. buvo maždaug 7-8 metrų atstumu nuo A. J.. L. R. atsidarė langą ir savo mobiliojo ryšio priemone filmavo A. J.. Kol ji filmavo, brolis šaukė ant vyro ir jos, kad jie yra vagys. Ji paklausė A. J., ką jie iš J. pavogė. Pastarasis atsakė, kad viską. Brolis ją pavadino necenzūriniais žodžiais ir liepė jai „lysti į būdą“. Žodinis konfliktas vyko 5 minutes. Ji tuo metu paklausė, kaip pastarasis pateko į namo kiemą, nes vartai yra rakinami. A. R. apsisuko ir išėjo su šuniuku už vartų. A. J. labai susinervino. Ji daugiau nieko nematė, buvo visą laiką prie lango, tačiau kaip vyras sugižo ji nepastebėjo. Tuo metu A. R. stovėjo prie vartelių. Ji brolio A. J. nematė per langą, tačiau girdėjo, kad tarp pastarojo ir jos vyro vėl vyko žodinis konfliktas. Išgirdo, kaip jos sutuoktinis pasakė, kad eis uždaryti jų įėjimo laukines duris į koridorius patalpas. Už kelių minučių parėjo atgal prie vartų, ir jai pasakė, kad A. J. lauke esančioje laiptų aikštelėje, kumščiu smogė pastarajam į galvą. Po to jos sutuoktinis išėjo pasivaikščioti su šuniuku. Ji netrukus išėjo į lauką pas vyrą. Brolį sutiko ant jų laiptų aikštelės. Brolis filmavo ją savo mobiliojo ryšio priemone. Kol jie su sutuoktiniu buvo už kiemo ribų, pareidinėdami matė, kad atvyksta policija (1t., b.l. 90-93); nukentėjusiojo asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrima asmens kairės pusės galvos dalis, šalia ausies matosi nežymus paraudimas. Apžiūrima asmens dešinės kojos blauzda. Ant blauzdos akivaizdžių, matomų, išorinių sužalojimų nesimato. Daugiau ant asmens sužalojimų nematoma (1t., b.l. 110-116);?2024-01-04 specialisto teismo mediko išvada, kurioje nustatyta, kad A. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairio užausio srityje. VŠĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2023-12-25 nustatytas ,,kitų ir nepatikslintų blauzdos sričių sumušimas“ sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė yra pagrįsta subjektyvia simptomatika bei sąvoka ,,sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nudrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.) A. R. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1t., b.l. 121-122); objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas pateiktas A. R. iš (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo įrengto vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti gyvenamojo namo kiemas. 2023-12-25 13:34:41 pro pagrindinio kiemo vartelius įeina vyriškis (A. J.) apsirengęs tamsia striukę (kapišonas uždėtas ant galvos), šviesios kelnės, tamsūs batai. Rankose laiko geltoną maišelį. Užsuka už namo kampo. Tuo pačiu metu 2024-12-25 13:34:48 iš kito namo kampo kiemo eina vyriškis (A. R.) link namo vartelių. Apsirengęs tamsia striuke, mėlynas megztinio kapišonas uždėtas ant galvos, tamsios kelnės, tamsios spalvos batai su geltonu padu. Rankose laiko jorkšyro veislės šuniuką. Atidaro vartelius, kalbasi žiūrėdamas į tą pusę kur nuėjo prieš tai įėjęs vyriškis. Iš vaizdo įrašo negirdėti ką jie kalba. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: Video Nr. 2.mp4. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 00:29. Abu vyriškiai stovi užlipę laiptais prie pagrindinio gyvenamojo namo durų įėjimo. Iš veiksmų ir kalbos (kuri nesuprantama) asmenys ginčijasi. Įtariamasis A. J. filmuoja nukentėjusįjį A. R.. Nukentėjusysis dešine ranka, nustumia telefoną, tada iš dešinės rankos smūgiuoja įtariamajam į veido sritį. Tada nukentėjusysis su šuniuku atsitraukia, nulipa nuo laiptelių ir nueina link kiemo vartelių. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: Video Nr. 3.mp4. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 01:01. Vaizdo įraše matyti, kai nukentėjusysis A. R. stovi prie kiemo vartelių, o įtariamasis A. J. stovi ant laiptelių prie pagrindinio namo durų įėjimo ir filmuoja. A. R. eina link pagrindinio namo durų įėjimo. Tuo metu A. J. smūgiuoja iš kairės kojos į A. R. kojas. Abu atsistoję, iš kūno kalbos matyti kaip kalbasi. Vaizdo įraše matyti kaip A. J. vieną kartą dešine ranka smūgiuoja A. R. į galvos sritį. Smūgiavimo metu matosi, kai A. J.iškrenta ant žemės mobilusis telefonas iš jo rankų. Vaizdo įrašą užstoja gyvenamojo namo kolona. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: Video Nr. 4.mp4. Atidarius vaizdo įrašą matyti, kad vaizdo įrašo trukmė: 01:02. vaizdo įraše matyti, kai nukentėjusysis įsistumia šiukšlių konteinerį į kiemą ir eidamas link vartelių prasilenkia su įtariamuoju. Analogiškas pirmam vaizdo įrašui. (1t., b. l. 127-130); įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad atvykus apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)., nurodytu adresu matomas dviejų aukštų namas, kuris yra aptvertas tvora. Einant link tvoros vartelių regime užrašą privati valda, tvoros varteliai yra uždaryti. Juos atidarius patenkame į kiemo teritoriją. Kiemo teritorija yra grįsta trinkelėmis. Kieme matomi namo laiptai, čia ir yra įvykio vieta. Įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota. (1t., b.l. 17-26); policijos pareigūnų vaizdo kameros vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad į įvykio vietą – gyvenamojo namo kiemą atvyksta policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams J, papasakojo, kad turi pilną teisę eiti į namą, nes mama gyvena ir davė jam leidimą. J, pasakoja, kad jam iš rankų buvo išmuštas telefonas, kol jis filmavo. Telefonas dabar neveikia. Minėjo, kad nori rašyti pareiškimą. Policijos pareigūnai klausia J,, kuo pastarajam yra nukentėjusysis. J,atsakė, kad švogeris. Nukentėjusysis kažkur išėjo su šuniuku. Netrukus priėjo A. R. ir L. R.. J, paaiškina, kad konfliktuoja ir su L. R.. Prie nukentėjusiojo namų atvyko prieš pusę valandos. Nukentėjusysis paaiškino, kad nežino kokiu pagrindu kaltinamasis pateko į privačią valdą. Prašo pareigūnų patikrinti su kokiu raktu J, atrakino šituos vartelius. R, paaiškino, kad vakar buvo pakeista spyna. R, papasakojo, kad pykosi su kaltinamuoju ir patyrė fizinį smurtą. Pasakojo, kad jam kaltinamasis spyrė į dešinę blauzdą, ranka smogė į ausį. J,papasakojo, kad pats pateko į namo kiemą, įkišdamas ranką iš vidaus. R, papasakojo, kad J, atėjęs nuolatos palieka laukines duris atidarytas. Jam einant užrakinti duris, patyrė fizinį smurtą. R, pareiškė, kad jam medikų kol kas nereikia. R, nurodė, kad konfliktas įvyko ant laiptų prie durų. Kaltinamasis jį pavadino „gaidžiu“. Kaltinamajam jis netrenkė. Po to paaiškino, kad jis nustūmė kaltinamojo telefoną, nes kaltinamasis telefoną kišo jam į veidą ir filmavo. Jis nežino, ar kaltinamajam iškrito telefoną. Po to nukentėjusysis paaiškino, kad kaltinamasis jam spyrė į koją iš karto, o po to, kai jis nustūmė kaltinamojo telefoną. Po to smogė į ausį. Kaltinamasis neigė smogęs nukentėjusiajam į ausį. R. informavo, kad važiuos į ligoninę. Kaltinamasis paaiškino, kad kieme konfliktas įvyko apie 12.35 val.. Jis atvyko pas tėvą ir nukentėjusįjį sutiko kieme, kuris ėjo iš namo kiemo galo ir pradėjo užkabinėt. Vaizdo įraše matyti, kad pareigūnas prieina prie GMP automobilio, kuriame sėdi A. R.. Į pareigūno klausimą, ar yra nubrozdinimų, A. R. rodo dešinę koją ir sako, jog yra mėlyna, kur vieną kartą spyrė A. J.. Po to nukentėjusysis pakilo laipteliais prie gyvenamojo namo durų ir teigė, jog konfliktas įvyko toje vietoje. Vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip R. paaiškino, kad fizinis skausmas 10 balų sistemoje siekia 8 balus, nes skausmas buvo stiprus. A. J. papasakojo, kad A. R., eidamas link jo, pavadino jį „valkata“ ir paklausė ką pastarasis ten veikia. Liepė parodyti raktus ir dingti. A. R. pradėjo filmuoti po 10 minučių po viso incidento. Filmavo du kartus, nes sesuo filmavo iš viršaus. Tada R. ėjo link tų durų ir išmušė telefoną iš jo rankų. (1t., b. l. 136-142)
Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. J. 2023-12-25, apie 12:40 val., (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vieną kartą spirdamas į dešinę blauzdą svainiui A. R., kumščiu smogdamas į kairės pusės ausį, sukėlė nukentėjusiajam A. R. fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą kairio užausio sityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgių sudavimu, sukeliant nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarant nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Dėl laidavimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. <...>“
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. J. prašo jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą. Galima laiduotoja V. B. yra jo mama, santykiai su galima laiduotoja yra geri. Su pastarąja susitinka kartą per mėnesį. Telefonu bendrauja į savaitę po vieną kartą. Mano, kad jo mama jam yra autoritetas, gali daryti jam teigiamą įtaką, kad jis pasitaisytų.
Galima laiduotoja V. B. sutinka būti kaltinamojo laiduotoja. Su kaltinamuoju santykiai geri. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką, kad daugiau nebenusižengtų. Prašo netaikyti užstato.
Kaltinamasis anksčiau neteistas, padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį reikalaujamos neturtinės žalos, gailisi dėl savo veiksmų, įsipareigoja atlyginti turtinę žalą, jei ji bus priteista, yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. B. yra kaltinamojo mama, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, jų tarpusavio santykiai geri, ji verta teismo pasitikėjimo, yra pagrindo manyti, kad gali daryti teigiamą įtaką, kad kaltinamasis daugiau nebenusižengtų.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamojo atžvilgiu byla gali būti nutraukta pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės
Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nebenusižengtų, jam vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.
Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.
„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.
Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, jog jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apie 2 savaites skaudėjo galva, 3-4 savaites svaigo galva, buvo pablogėjusi koordinacija. Blauzda skaudėjo apie 5 dienas. Po minėto įvykio jo koja buvo patinusi, skausminga. Minėtas konfliktas įvyko per Kalėdas, tokiu būdu buvo sugadinta šventė. Iš įvykio vietos jį išvežė greitoji medicinos pagalba. Ligoninėje negulėjo. Teko vartoti vaistus nuo skausmo „Solpadeine“. Vaistus nuo skausmo jam patarė pirkti ligoninėje. Įvykis jam sukėlė nerimą, baimę, pradėjo blogai miegoti. Į gydymo įstaigą dėl nerimo į gydytojus nesikreipė. Dėl turtinės žalos padarymo reiškia 61 eurų turtinės žalos atlyginimo. 11 eurų sudaro pirkti vaistai nuo skausmo, 50 eurų žalą sudaro išlaužtos tvoros lentelės.
Teismas pripažįsta, kad dėl konflikto, trumpalaikio fizinio skausmo sukėlimo, sukrėtimo, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus. Dvasiniai išgyvenimai atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasėkoje.
„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.“ (kasacinė nutartis 2K-105-222/2019)
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes - nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, gydymo įstaigos stacionare nesigydė, vartojo vaistus nuo skausmo, sukrėtimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 500 eurų neturtinė žala. Kadangi šią pinigų sumą kaltinamasis nukentėjusiajam pervedė iki teismo nuosprendžio priėmimo laikoma, kad kaltinamasis atlygino padarytą neturtinę žalą.
Kaltinamasis sutinka su 11 eurų turtinės žalos atlyginimu, kas sudaro nukentėjusiojo įgytų nuskausminamųjų vaistų vertė. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Pareikštas ieškinys dėl 11 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Nukentėjusysis byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 50 eurų turtinės žalos atlyginimo. Tai sudaro galimai kaltinamojo išplėštų tvoros lentelių vertė. Baudžiamoji byla nagrinėjama dėl nukentėjusiajam fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, o ne dėl galimo turto sužalojimo, ar sunaikinimo. Baudžiamoji byla nagrinėjama kaltinimo ribose, todėl sprendžiant klausimą dėl turto sužalojimo fakto bus išeita iš kaltinimo ribų. Pareikštas civilinis ieškinys dėl 50 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu.
Dėl vaizdo įrašų
Kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos prie baudžiamosios bylos.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
2024-02-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo A. J. turtą pinigines lėšas – 3 061,00 eurus, esančias - banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikytinas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytinas į 11 eurų, iki visiškos priteistinos turtinės žalos atlyginimo.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiajam A. R. ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokatas Muradas Bakanas. Už suteiktą teisinę pagalbą A. R. sumokėjo advokatui 1 000 eurų, tai patvirtina pinigų priėmimo kvitai sąskaitos faktūros.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų iš kaltinamojo priteisimo nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.
Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą proceso metu laiką, pateiktas prašymas tenkintinas.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 4 d.,-
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Baudžiamąją bylą nutraukti, tuo atleidžiant A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymą.
Perduoti A. J. pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams V. B. atsakomybėn be užstato.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokamus darbus įpareigoti atlikti per 2 (du) mėnesius.
Nukentėjusiojo A. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš A. J. priteisti nukentėjusiajam A. R. 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Laikyti, kad A. J., pervesdamas iki teismo nuosprendžio priėmimo nukentėjusiajam į banko sąskaitą 500 eurų, atlygino padarytą neturtinę žalą.
Nukentėjusiojo A. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. J. nukentėjusiajam A. R. 11 (vienuolika) eurų turtinės žalos atlyginimo. Likusį ieškinį dėl 50 eurų turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Iš A. J. priteisti nukentėjusiajam A. R. 1 000 (vieną tūkstantį) eurų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.
2024-02-23 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamojo A. J. turtą - pinigines lėšas – 3061.00 eurus, esančias - banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti į 11 eurų, iki visiškos priteistos turtinės žalos atlyginimo.
A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžias Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.