- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-05
- Bylos Nr.
- 2K-382/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Gintaras Goda, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- V. B.
- Nukentėjusysis
- D. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Gintaro Godos ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Iš V. B. nukentėjusiajam D. S. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 200 Lt turėtų proceso išlaidų ir 14,20 Lt valstybei turėtų proceso išlaidų.
Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis, kuria nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. nuteistas už tai, kad 2008 m. gegužės 9 d., apie 10.40 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. V. B. Panevėžyje, Beržų g. 2 esančioje UAB „Kovaras“ degalinės teritorijoje, sudavė ranka vieną smūgį nukentėjusiajam D. S. į krūtinę, dėl to nukentėjusysis D. S. nugara atsitrenkė į savo automobilį „Audi C4“. Nukentėjusiajam D. S. nuėjus prie suskystintų dujų užpylimo kolonėlės, V. B. vėl rankomis pastūmė jį, dėl to nukentėjusysis D. S. nugara atsitrenkė į kolonėlę ir kairėje krūtinės ląstos pusėje susimušė minkštuosius audinius.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis V. B. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasatorius, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, teigia, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. Tai, pasak kasatoriaus, patvirtina ir liudytojo P. B. parodymai. Kasatorius nurodo neturėjęs tikslo pažeisti viešąją tvarką – nukentėjusiojo stumtelėjimas buvo „atsakas į jo netinkamą, pažeidžiantį Kelių eismo taisyklių reikalavimus, elgesį kelyje, juo labiau, kad jis pasisakė esąs policijos pareigūnas, kuriam [...] turi būti keliami aukštesni reikalavimai dėl tinkamo asmens moralinio elgesio“. Kasatoriaus nuomone, teismas nukentėjusiojo elgesio nepagrįstai neįvertino kaip teisės pažeidimo, o tuo tarpu jo veiką nepagrįstai vertino kaip nukreiptą į viešosios tvarkos pažeidimą. Kasatorius tvirtina, kad nukentėjusysis, vairuodamas automobilį, „elgėsi chuliganiškai, trukdė eismui, sudarydamas ne mažiau kaip tris avarines situacijas“, t. y. grėsmę jam sukelti eismo įvykį. Pasak kasatoriaus, todėl jis pasipiktino nukentėjusiojo elgesiu ir, pamatęs jį nuvažiavusį prie UAB „Kovaras“ degalinės, nuvažiavo paskui jį išsiaiškinti dėl jo netinkamo elgesio kelyje. Kasatorius tvirtina smūgio nukentėjusiajam į krūtinę nesudavęs – tik rankomis pastūmęs nukentėjusįjį. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuo tokio jo stumtelėjimo negalėjo sutrikti nukentėjusiojo sveikata.
Kasatorius skunde taip pat teigia, kad teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo ir jo dukters parodymus, nes jie yra prieštaringi. Kasatorius nurodo, kad turėjo būti atsižvelgta į tai, jog nukentėjusysis yra Panevėžio apskrities VPK Eismo priežiūros skyriaus darbuotojas, todėl jam už neteisėtą – chuliganišką elgesį kelyje – galėjo grėsti drausminės ir administracinės sankcijos. Vadinasi, kasatoriaus nuomone, nukentėjusysis yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio nesikreipė į medikus tam, kad būtų nustatyti kūno sužalojimai. Pasak kasatoriaus, nukentėjusysis taip elgėsi sąmoningai, laukdamas jo reakcijos dėl jo (nukentėjusiojo) elgesio kelyje.
Be to, kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimu atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, teigia, kad jis nukentėjusiajam nepadarė žalos, dėl kurios šis būtų patyręs moralinį pažeminimą.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis V. B. iš esmės ginčija teismų pateiktą įrodymų vertinimą, o tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kartu prokurorė nurodo, kad šioje byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir nuteistojo V. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad dėl V. B. veiksmų – smūgio sudavimo nukentėjusiajam ir jo stūmimo matant liudytojams P. B., B. S. – buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, nes liudytoja B. S. tokio nuteistojo elgesio buvo išgąsdinta bei juo pasipiktinusi, o liudytojas P. B. nurodė tokio pobūdžio konfliktą matęs pirmą kartą ir supratęs, jog nuteistojo ir nukentėjusiojo tarpusavio ginčas buvo rimtas. Be to, buvo pasakyti agresyvūs žodžiai viešoje vietoje – degalinės teritorijoje, kurioje buvo ir daugiau pašalinių žmonių. Prokurorės nuomone, nuteistojo veiksmai – „tai sąmoningos pastangos pažeisti visuomenės tvarką ar rimtį, sąmoningos pastangos tam, kad atsirastų tokie padariniai, t. y. įžūlus elgesys, pasireiškęs tiesiogine tyčia, parodantis kasatoriaus neigiamą požiūrį į visuomenės rimtį ir tvarką“.
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad iš bylos matyti, jog būtent nuteistasis V. B. pradėjo konfliktą, sudavė nukentėjusiajam bei jį pastūmė ir tik po to pranešė policijai apie pavojingą nukentėjusiojo manevravimą. Pasak prokurorės, teismas motyvuotai konstatavo, kad „nukentėjusiojo D. S. vairuojamo automobilio manevravimas galėjo suerzinti V. B., bet ne tiek, kad toks nukentėjusiojo elgesys būtų laikomas konflikto išprovokavimu degalinėje“. Kartu prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad objektyvių duomenų, jog nukentėjusysis tyčia trukdė nuteistajam pravažiuoti, byloje nėra.
Be to, prokurorė, nesutikdama su kasatoriaus teiginiais dėl neturtinės žalos priteisimu, teigia, kad byloje nustatyta, jog: nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis; jis buvo pastumtas; nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata; dėl prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto jis patyrė fizinį skausmą; dėl prieš nukentėjusįjį kitų žmonių akivaizdoje atliktų nuteistojo veiksmų ir pasakytų necenzūrinių žodžių jis patyrė pažeminimą. Prokurorės nuomone, tarp kasatoriaus veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo kriterijus, pagrįstai iš V. B. D. S. priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis D. S. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis D. S. atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad bylą nagrinėję teismai teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotus bei teisingus sprendimus. Nukentėjusiojo nuomone, nuteistojo kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis D. S. teigia, kad tai, jog nuteistasis sudavė jam į krūtinę, o po to pastūmė, ir dėl to jis, atsitrenkęs į dujų kolonėlę, susižalojo, patvirtina liudytojų P. B., B. S. parodymai. Pasak nukentėjusiojo, teismai, įvertinę įrodymų visetą, motyvuotai konstatavo, kad nuteistasis viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prieš jį panaudojo fizinį smurtą ir taip sutrikdė jo sveikatą, visuomenės rimtį. Nukentėjusysis D. S. sutinka ir su teismų išvada, kad „nuteistojo veiksmai degalinėje, tai sąmoningos pastangos tam, kad atsirastų tokie padariniai, t. y. įžūlus elgesys, pasireiškęs tiesiogine tyčia, parodantis nuteistojo antivisuomenines nuostatas ir neigiamą požiūrį į visuomenės rimtį ir tvarką“. Nukentėjusysis taip pat pabrėžia, kad teismai, išanalizavę nuteistojo teiginius apie tai, jog jis (nukentėjusysis) savo neteisėtais veiksmais paskatino nusikalsti, nenustatė jo veiksmų neteisėtumo. Kartu nukentėjusysis atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo teiginius apie tai, jog jis manevruodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, paneigia ir administracinėje byloje priimtas sprendimas, o kitų duomenų, patvirtinančių, jog jis (nukentėjusysis) veikė neteisėtai ir neteisėtais veiksmais sąmoningai paskatino nuteistąjį nusikalsti, nėra. Nukentėjusysis atsiliepime į kasacinį skundą sutinka ir su teismo išvadomis dėl priteistos neturtinės žalos bei jos dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus teiginių, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas
Nuteistasis V. B. kasaciniame skunde nurodo, kad: jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo ir tai patvirtina liudytojo P. B. parodymai; nukentėjusiojo stumtelėjimas buvo „atsakas į jo netinkamą, pažeidžiantį Kelių eismo taisyklių reikalavimus, elgesį kelyje, juo labiau, kad jis pasisakė esąs policijos pareigūnas, kuriam [...] turi būti keliami aukštesni reikalavimai dėl tinkamo asmens moralinio elgesio“; teismas nukentėjusiojo elgesio nepagrįstai neįvertino kaip teisės pažeidimo, o tuo tarpu jo veiką nepagrįstai įvertino kaip nukreiptą į viešosios tvarkos pažeidimą; nukentėjusysis, vairuodamas automobilį, „elgėsi chuliganiškai, trukdė eismui, sudarydamas ne mažiau kaip tris avarines situacijas“, t. y. grėsmę jam sukelti eismo įvykį; nuo tokio jo stumtelėjimo negalėjo sutrikti nukentėjusiojo sveikata; teismas, atsižvelgęs į BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, turėjo kritiškai vertinti nukentėjusiojo ir jo dukters parodymus, nes jie yra prieštaringi, ir pan. Taigi kasatorius šiais ir kitais panašiais teiginiais iš esmės neigia pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu, jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnis). Vadinasi, pirmosios ar (ir) apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.
Taigi minėti kasatoriaus skundo teiginiai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Dėl kasatoriaus argumentų apie neturtinę žalą
Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimu atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, teigia, kad jis nukentėjusiajam nepadarė žalos, dėl kurios šis būtų patyręs moralinį pažeminimą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: dėl nuteistojo V. B. padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo D. S. sveikata buvo nežymiai sutrikdyta (kairėje krūtinės ląstos pusėje sumušti minkštieji audiniai); įvykio metu nukentėjusysis D. S. patyrė fizinį skausmą; dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto; dėl nuteistojo veiksmų bei pasakytų necenzūrinių žodžių kitų žmonių akivaizdoje nukentėjusysis patyrė pažeminimą ir kaip žmogaus, ir kaip pareigūnas, taip pat dvasinių išgyvenimų. Vadinasi, nusikaltimu nukentėjusiajam D. S. buvo padaryta neturtinė žala. Kolegijos nuomone, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino V. B. nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo D. S. interesus, teisingai suprato įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, kad teismai, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėdami ir spręsdami neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. S. klausimą, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo V. B. kasacinį skundą atmesti.